Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė J. V. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2023 m. vasario 9 d. rašte Nr. SR-544 „Dėl 2022 m. lapkričio 29 d. vykusio konkurso Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigoms eiti“ įtvirtintą sprendimą atsisakyti sudaryti darbo sutartį su ieškove J. V. Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigoms eiti ir įpareigoti atsakovę priimti ieškovę į Šiaulių technologijų mokymo centro direktorės pareigas (sudaryti darbo sutartį) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – atsakovė arba ministerija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1193 „Dėl konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1194 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo“ 2022 m. rugsėjo 20 d. paskelbė konkursą Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigoms eiti. Konkurso skelbime buvo nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai pareigybei, pateiktini dokumentai, nurodant pareiginės algos koeficientą (siūlomos algos dydį). Ministerija 2022 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. P1-126 „Dėl konkurso Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigoms eiti atrankos komisijos patvirtinimo“ sudarė į Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigybę atrankos komisiją, taip pat nustatė kandidatų atrankos būdą – testą žodžiu (pokalbį). Ieškovė paaiškino, kad ji kartu su kitais pretendentais dalyvavo konkurse ir buvo pripažinta jo laimėtoja. Ieškovė ministerijai pateikė prašymą dėl darbo sutarties pakeitimo, atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu Šiaulių technologijų mokymo centre ji eina pavaduotojos plėtrai pareigas. Ieškovė nurodė, kad elektroniniu paštu iš ministerijos gavo 2023 m. vasario 9 d. raštą Nr. SR-544 „Dėl 2022 m. lapkričio 29 d. vykusio konkurso Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigoms eiti“, kuriuo ministerija ją informavo, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – darbo ginčų komisija), išnagrinėjusi gautą pretendento, V. S. skundą dėl konkurso Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigoms eiti rezultatų panaikinimo, 2023 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-544 panaikinti ministerijos organizuoto konkurso Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigoms eiti atrankos komisijos 2022 m. lapkričio 29 d. protokole Nr. P8-15 priimtą sprendimą dėl viešo konkurso rezultatų bei įpareigojo ministeriją organizuoti naują konkursą. Be kita ko, 2023 m. vasario 9 d. rašte taip pat buvo nurodyta, jog darbo sutartis dėl Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigų su J. V., kuri laimėjo konkursą šioms pareigoms eiti, nebebus sudaroma. Ieškovė 2023 m. vasario 15 d. ministerijai pateikė prašymą, kuriuo prašė pateikti darbo ginčų komisijos 2023 m. sausio 30 d. priimtą sprendimą Nr. DGKS-544, atsižvelgiant į tai, jog ji, kaip konkurso laimėtoja, nebuvo įtraukta į prašymo, kurį pateikė trečiasis asmuo, nagrinėjimo procesą ir, atitinkamai, neturėjo galimybių pareikšti savo pozicijos dėl konkurso rezultatų panaikinimo, nors jos, kaip trečiosios suinteresuotos šalies, teisėms ir pareigoms sprendimas, akivaizdu, turi įtakos (darbo sutartis (jos pakeitimas) dėl Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigų su ja nebebus sudaroma). Ministerija 2023 m. vasario 20 d. raštu „Dėl 2023 m. vasario 15 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ persiuntimo“, atsakė ieškovei, kad 2023 m. vasario 15 d. prašymas buvo persiųstas nagrinėti darbo ginčų komisijai, atsižvelgiant į tai, jog ji yra darbo ginčų komisijos sprendime nurodytų duomenų valdytoja. Ieškovė paaiškino, kad teismui iškėlus civilinę bylą, jai paaiškėjo faktinės aplinkybės, susijusios su darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu. Pirma, V. S. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu, kuriuo prašė panaikinti konkurso rezultatus ir įpareigoti ministeriją vykdyti naują konkursą, įpareigoti ministeriją uždraudžiant jai sudaryti darbo sutartį su konkurso nugalėtoja J. V. ir neleisti konkurso nugalėtojui eiti šių pareigų iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Antra, į darbo ginčų komisiją trečiasis asmuo kreipėsi tik tada, kuomet pirmiau pasinaudojo galimybe kreiptis teismine tvarka, o būtent, trečiasis asmuo 2022 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl konkurso rezultatų panaikinimo, kurį 2022 m. sausio 3 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti, teismui motyvuojant, jog trečiasis asmuo neišnaudojo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos. Trečia, darbo ginčų komisija savo sprendimu ne tik sprendė, jog ji yra kompetentinga nagrinėti tarp V. S. ir ministerijos kilusį individualų darbo ginčą dėl konkurso rezultatų panaikinimo ir įpareigojimo organizuoti naują konkursą, bet ir tenkino trečiojo asmens prašymą iš dalies, t. y. panaikino ministerijos organizuoto konkurso atrankos komisijos 2022 m. lapkričio 29 d. protokole Nr. P8-15 priimtą sprendimą dėl viešo konkurso rezultatų bei įpareigojo ministeriją organizuoti naują konkursą Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigoms eiti. Ketvirta, trečiasis asmuo prašymo reikalavimus grindė aplinkybe, jog tėvų atstovė jam uždavė tik vieną klausimą – jei jis būtų (duomenys neskelbtini), kas vadovautų mokymo centrui, į kurio vadovo pareigas jis pretendavo, taigi, jo įsitikinimu, minėti klausimai ne tik nebuvo susiję su jo kandidatūros vertinimu ir neturėjo ryšio su kompetencijų vertinimu, tačiau tuo pačiu nebuvo ir negalėjo būti užduoti kitiems atrankos dalyviams, tuo tarpu, darbo ginčų komisija sutiko, jog ne visi kitiems pretendentams užduoti klausimai buvo užduoti ir V. S., tokiu būdu jam nesuteikiant galimybės pasisakyti visomis temomis, kuriomis pasisakė kiti konkurse dalyvavę kandidatai. Ieškovė teigia, jog šios aplinkybės objektyviai negalėjo būti žinomos dar iki kreipiantis ikiteismine tvarka, kadangi nebuvo įtraukta į darbo ginčų komisijoje vykusį ginčą tarp trečiojo asmens ir ministerijos. Ieškovė pažymėjo, kad tuo metu, kai ministerija pateikė jai 2023 m. vasario 9 d. raštą, darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas net nebuvo įsiteisėjęs, kas iš anksto ieškovei suponavo apie tai, jog ministerija dėl ginčo su trečiuoju asmeniu esmės net neketina kreiptis į teismą. Kaip matyti iš darbo ginčų komisijos medžiagos bei paties sprendimo, ministerija nei su trečiojo asmens prašymu, nei jo reikalavimais net nesutiko. Ministerija vienašališkai atšaukė darbo sutarties dėl Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigoms eiti su ieškove pasirašymą, kas savo esme reiškia ir tai, jog ji tokiu būdu vienašališkai atšaukė ir konkurso rezultatus. Ieškovė yra įsitikinusi, jog atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai vienašališkai atšaukė (panaikino) konkurso rezultatus ir, atitinkamai, pritaikė su tuo susijusius teisinius padarinius, – vienašališkai atšaukė darbo sutarties dėl Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigoms eiti su ieškove pasirašymą. Ieškovei iš ministerijos 2023 m. vasario 9 d. rašto turinio yra žinoma, jog pretendentas V. S., kaip ir ieškovė dalyvavęs konkurse Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigoms eiti ir jo nelaimėjęs, kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu dėl konkurso rezultatų panaikinimo. Remiantis teismų praktika, ieškovė teigia, kad ginčas tarp trečiojo asmens ir ministerijos dėl konkurso rezultatų panaikinimo turėjo būti nagrinėjamas išimtinai (tiesiogiai) teisme, o ne darbo ginčų komisijoje, kuri nėra kompetentingas subjektas tokiam ginčui nagrinėti. Teigia, jog darbo ginčų komisija privalėjo atsisakyti nagrinėti trečiojo asmens prašymą ir jo reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo prieš kreipiantis į darbo ginčų komisiją, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris, 2022 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė trečiojo asmens ieškinį ministerijai dėl konkurso rezultatų panaikinimo priimti, motyvuojant tuo, jog trečiasis asmuo neišnaudojo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, t. y. nesikreipė į darbo ginčų komisiją. Savo ruožtu, pati ministerija trečiajam asmeniui tiek pasikreipus į darbo ginčų komisiją, tiek ir ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, nuosekliai laikėsi pozicijos, jog darbo ginčų komisija nėra kompetentingas subjektas ginčui nagrinėti. Ieškovė nurodė, kad pati ministerija teigė, jog: individualus darbo ginčas dėl teisės priskiriamas darbo ginčų komisijai tik tuo atveju, jei nėra nustatyta kita darbo ginčo nagrinėjimo tvarka. Nurodė, jog konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos apraše yra numatyta kita nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK), skundų dėl valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų viešų konkursų rezultatų išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, būtent švietimo, mokslo ir sporto ministras yra privalomas ikiteisminis organas, tiriantis skundus dėl valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų viešų konkurso rezultatų. Nurodo, kad nepaisant to, jog darbo ginčų komisija priėmė trečiojo asmens prašymą dėl konkurso rezultatų panaikinimo nagrinėti ir jį išnagrinėjo, priimdama darbo ginčų komisijos sprendimą, ministerija, vietoje to, jog kreiptųsi į teismą, jog šis išnagrinėtų tarp jos ir trečiojo asmens kilusį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, ypač atsižvelgiant į tai, jog ministerija nuo pat pradžių nesutiko nei su tuo, jog darbo ginčų komisija kompetentinga nagrinėti trečiojo asmens prašymą nei su paties trečiojo asmens reikalavimais, dar neįsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimui, ji nutarė iš anksto informuoti ieškovę apie darbo ginčų komisijos neįsiteisėjusį sprendimą bei apie tai, jog su ja darbo sutartis dėl Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigų nebebus sudaroma. Mano, jog nesant įsiteisėjusio darbo ginčų komisijos sprendimo dėl konkurso rezultatų panaikinimo, ministerija pati vienašališkai atšaukė darbo sutarties dėl Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigoms eiti su ieškove pasirašymą, kas suponuoja savo esme ir tai, jog ministerija pati vienašališkai atšaukė ir konkurso rezultatus. Tuo atveju, jeigu ministerija būtų pasikreipusi į teismą, jog šis išnagrinėtų tarp jos ir trečiojo asmens kilusį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, teismas neabejotinai į bylą trečiojo asmens statusu būtų įtraukęs ir J. V., kaip konkursą laimėjusį asmenį, kuriai teismo priimtas sprendimas būtų turėjęs įtakos jos materialiosioms teisėms ir pareigoms. Pažymi, kad ieškovė aiškiai ir vienareikšmiškai ministerijai buvo išreiškusi pageidavimą dėl darbo sutarties pakeitimo, pateikiant ministerijai visus su darbo sutarties Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigoms eiti susijusius dokumentus bei duomenis, dėl ko, ieškovė įgijo teisinį lūkestį, jog darbo sutartis (jos pakeitimas) su ja bus sudaryta. Teigia, kad ministerijai vienašališkai atšaukus (panaikinus) konkurso rezultatus kyla pareiga įrodyti konkurso rezultatų atšaukimo (panaikinimo) teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovės įsitikinimu, ministerija neteisėtai ir nepagrįstai atšaukė (panaikino) konkurso rezultatus, tokiu būdu, taikydama su tuo susijusius teisinius padarinius, o konkrečiai, darbo sutarties dėl Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus pareigoms eiti su ieškove sudarymą. Ministerija ieškovei nepateikė jokių pagrįstų priežasčių, lėmusių tokio sprendimo (tiek dėl konkurso rezultatų atšaukimo (panaikinimo), tiek ir dėl darbo sutarties sudarymo su ieškove atšaukimo) priėmimą, tuo tarpu, darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimas, kuris ministerijos minimo sprendimo priėmimo momentu net nebuvo įsiteisėjęs nėra ir negali būti laikytinas objektyvia ir pagrįsta priežastimi.

10. Ieškovė J. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliantė nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1. Apeliantė nurodo, kad ji sutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad darbo ginčų komisija buvo nekompetentinga institucija, išnagrinėjusi ginčą ikiteismine tvarka. Tačiau apeliantė nesutinka su teismo konstatavimu, jog šiuo atveju teismas galėjo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės. Paaiškina, kad DK 231 straipsnio 3, 4 dalys reguliuoja išskirtinai tik atvejus, kai darbo ginčo šalis, nesutinkanti su darbo ginčų komisijos sprendimu, pasinaudoja teise pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Šiuo atveju pats teismas patvirtino, kad darbo ginčų komisija nėra kompetentinga ir negalėjo spręsti ginčo ikiteismine tvarka, o tai reiškia, kad atsakovė neturėjo pagrindo priimti sprendimo, įtvirtinto jos priimtame 2023 m. vasario 9 d. rašte Nr. SR-544, t. y., neegzistavo pagrindas atsisakyti sudaryti darbo sutartį su ieškove. Apeliantė teigia, kad organizuojant viešąjį konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį. Atsisakymas priimti į darbą asmenį, turintį specialiąją teisę sudaryti darbo sutartį, turi būti pagrindžiamas konkrečiais argumentais, nurodant pagrįstas priežastis. Šie argumentai, apeliantės vertinimu, parodo, kad nebuvo jokio objektyvaus pagrindo, ar pagrįstų priežasčių atšaukti konkurso rezultatus ir nesudaryti su ja darbo sutarties. Paaiškina, kad ji pareiškė ieškinį su labai konkrečiais ir aiškiai apibrėžtais reikalavimais, absoliučiai nesusijusiais su darbo ginčų komisijos sprendimu ir / ar konkurso vykdymu. Taip pat ir pats teismas pažymėjo, jog šioje byloje ieškovė siekia apginti savo teisėtus interesus, kurie buvo pažeisti ministerijai atšaukus konkurso rezultatus bei atsisakius sudaryti darbo sutartį. Todėl, apeliantės vertinimu, teismas neturėjo pagrindo spręsti, ar atsakovei vykdant konkursą, buvo padaryti konkurso esminiai procedūriniai pažeidimai, lėmę konkurso rezultatų atšaukimą. Atitinkamai, nėra jokio įtvirtinto pagrindo teismui būtent tokia apimtimi išplėsti / peržengti tokios kaip ši bylos nagrinėjimo ribas. Teismas visiškai nemotyvuotai konstatavo, jog, atsižvelgiant į nurodytą, darbo ginčas dėl teisės nagrinėtinas iš esmės, siekiant nustatyti, ar atsakovei vykdant konkursą buvo padaryti konkurso esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie lėmė konkurso rezultatų atšaukimą.

10.2. Apeliantė nurodo, kad net ir nevertinant to, kad teismas neturėjo teisės priimti tokio skundžiamo sprendimo ir / ar nagrinėti ginčą iš esmės, buvo atlikta eilė įvairių procesinių pažeidimų. Teismas neteisingai pažymėjo, jog atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog darbo ginčų komisijos konstatuota aplinkybė, jog vienam iš pretendentų komisijos narė neuždavė vieno iš pagrindinių klausimų, yra esminis Aprašo nuostatų pažeidimas. Toks teismo vertinimas prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes atsakovė darbo ginčų komisijoje laikėsi priešingos pozicijos, t. y. nesutiko su tuo, kad vykdant konkursą buvo padaryta procedūrinių pažeidimų.

10.3. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismas sprendime nurodė, kad 2022 m. lapkričio 29 d. įvykusio konkurso metu ieškovė J. V. surinko 34,71 konkursinį balą, bet teismas visiškai nevertino, kiek balų surinko kiti konkurso dalyviai. Apeliantė pažymi, kad teismas visai nevertino, kokią tiksliai įtaką tariamas pažeidimas konkurse galėjo padaryti vieno iš dalyvių V. S. atžvilgiu, jo surinktiems (surinktiniems) balams ir t. t. Teismų praktikoje laikoma, kad konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimus teismai turi vertinti, atsižvelgdami į pažeidimų pobūdį ir į tai, kiek jie galėjo lemti konkurso rezultatus. Taip nustato ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1193 „Dėl Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Aprašo 41 punktas, kuriame aiškiai nurodyta, jog konkursas laikomas neteisėtu, jei jį organizuojant buvo pažeista apraše nustatyta tvarka ir, jei tai galėjo lemti konkurso rezultatus. Remiantis to paties Aprašo 42 punktu, jeigu komisijos narys, stebėtojas ar pretendentas mano, kad buvo pažeista apraše nustatyta tvarka ir tai gali arba galėjo lemti konkurso rezultatus, o konkurso organizatorius ar komisija nepašalino pažeidimų, jis turi teisę per 3 darbo dienas po konkurso pateikti skundą švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Šiuo atveju V. S. tokia teise nesinaudojo.

10.4. Apeliantės įsitikinimu, net ir konstatavus, kad vienam iš konkurso dalyvių nebuvo užduoti tokie pat klausimai, neaišku, kaip tai galėjo susilpninti ar juo labiau eliminuoti jo konkurencinį pajėgumą. Garso įrašas patvirtina, kad V. S. per apklausą buvo užduota daug įvairių klausimų, įskaitant ir susijusius su įsidarbinimo problemomis po mokyklos baigimo bei profesinio mokymo įvaizdžio gerinimu, t. y. pretendento buvo klausiama Kodėl pretenduojate?, Kaip įgyvendintumėte <...> strategiją? Kokie būtų trys pagrindiniai darbai? Kaip kelsite pedagogų kvalifikaciją? Kaip ruošiatės bendradarbiauti su <...>? Taigi vien tik iš aukščiau nurodytų užduotų klausimų, nors jų buvo ir daugiau, V. S. turėjo visas galimybes pademonstruoti, o komisija – atitinkamai – įvertinti asmens kompetenciją.

10.5. Apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ji, kaip konkurso laimėtoja surinko 34,71 balo, o tuo tarpu antras likęs V. S. – tik 28,71 balo. Teismas taip pat nevertino ir aplinkybės, kad tinkamais eiti pareigas laikomi tik tokie pretendentai, kurių galutinis konkursinis įvertinimas balais yra 31 arba daugiau balų.

10.6. Apeliantė nurodo, kad teismas nepasisakė ir nevertino to, ar kitiems kandidatams buvo užduotas tariamai V. S. neužduotas klausimas, kokį tiksliai pranašumą kitiems kandidatams atsakymas į tokį klausimą suteikė ir kt. Taip pat teismas neanalizavo, koks tiksliai tas neužduotas klausimas V. S., ir ar komisijai jį uždavus, būtų pateikta daugiau informacijos, nei kad šis asmuo pateikė, atsakinėdamas į visus jam užduotus klausimus.

10.7. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi darbo ginčų komisijos sprendime išdėstytais argumentais, nors pats pripažino, kad ši komisija buvo nekompetentinga nagrinėti ginčą. Apeliantė mano, kad teismo sprendimas yra neišsamus, neteisingas ir nemotyvuotas.