- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-768-430/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06041-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- užsienio bendrovės „PLUSPLUS CAPITAL AS“
- Atsakovas
- M. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės užsienio bendrovės „PLUSPLUS CAPITAL AS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės užsienio bendrovės „PLUSPLUS CAPITAL AS“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė užsienio bendrovė „PLUSPLUS CAPITAL AS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo. Ieškinys buvo priimtas nagrinėjimui ir kartu su priedais išsiųstas atsakovui. Procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko. Ieškovė pateikė teismui prašymą procesinius dokumentus įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11034-1014/2020 netenkino ieškovės užsienio bendrovės „PLUSPLUS CAPITAL AS“ prašymo įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.
3. Teismas nustatė, kad ieškovės nurodytu atsakovo M. S. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), procesinių dokumentų (ieškinio su priedais) įteikti nepavyko, siunta grįžo su neįteikimo pažyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba, o Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) duomenimis, atsakovas deklaravo apie savo išvykimą į Nyderlandus.
Šalies argumentai
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, ieškinyje prašydama įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu, tik deklaratyviai pažymėjo, jog šioje byloje skirti kuratoriaus nepageidauja, tačiau realiai tiek teismas, tiek ieškovė turi visas galimybes pasinaudoti kitais įteikimo būdais, t. y. prašyti įteikti antstolio, seniūnijoje dirbančio policijos pareigūno ir kt. būdais. Pabrėžė, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma išnaudojus kitas įteikimo galimybes, jeigu yra nežinomos atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos, ir jeigu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė turi galimybę nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą, naudodamasi Nyderlandų atitinkamų institucijų paslaugomis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas padarė išvadą, kad byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė neturi galimybių įteikti atsakovui dokumentų kitu būdu ar gauti informaciją apie atsakovo dabartinę gyvenamąją vietą, išvada, kad atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, negali būti daroma. Dėl šių priežasčių ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, įpareigojant ieškovę pateikti teismui įrodymus, kad ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovui įteikti procesinius dokumentus.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Apeliantė užsienio bendrovė „PLUSPLUS CAPITAL AS“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11034-1014/2020, prašydama panaikinti nutartį ir grąžinti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismui sutikus su atskiruoju skundu, prašo klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu tenkinti.
7. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra kraštutinė priemonė, o ieškovė turi pateikti teismui įrodymus, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovui įteikti procesinius dokumentus.
8. Teigia, kad analogiškoje byloje (Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-154-212/2019) apeliacinės instancijos teismas išaiškino, jog išaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Priešingu atveju, jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas.
9. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas teismui pagal ieškovui žinomą atsakovo paskutinę gyvenamąją vietą. Atsakovas nebuvo nurodęs ieškovei (ar pradiniam kreditoriui) kitos (pasikeitusios) savo gyvenamosios vietos, nors pagal sutarties sąlygas (8.1 punktą) buvo įsipareigojęs pranešti savo kreditoriui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir jų neįvykdęs, turėjo ir galėjo suvokti, jog dėl neįvykdytų įsipareigojimų gali būti kreiptasi į teismą. Nors atsakovas deklaravo savo išvykimą į Nyderlandus, tačiau deklaruotas buvo tik pats išvykimo faktas, tikslus atsakovo adresas nėra nurodytas. Ieškovė nežino jokios dabartinės atsakovo gyvenamosios ar darbo vietos, dėl to ieškovei neprašant kuratoriaus, yra galimas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
10. Taip pat pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimas per antstolį šioje byloje nėra galimas, nes ieškovei nežinomi jokie kiti galimi atsakovo gyvenamosios vietos adresai, o antstolis veikia Lietuvos Respublikos teritorijoje. Toks bandymas įteikti procesinius dokumentus per antstolį, būtų nerezultatyvus ir nepagrįstai tik didintų ieškovo sąnaudas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
13. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11034-1014/2020, kuria atmestas ieškovės prašymas įteikti procesinius dokumentus (ieškinį su priedais) atsakovui viešo paskelbimo būdu ir nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikto ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo siunčiami ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti su žyma, kad neatsiėmė pašte. Patikrinus Gyventojų registro informaciją, buvo nustatyta, kad atsakovas deklaravęs išvykimą į Nyderlandus, adresas nenurodytas. Teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovės prašymą įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu ir įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, kad ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovui įteikti procesinius dokumentus, kadangi ieškovė turi visas galimybes pasinaudoti kitais įteikimo būdais, t. y. prašyti įteikti antstolio, seniūnijoje dirbančio policijos pareigūno, be to, ieškovė turi galimybę nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą naudodamasi Nyderlandų atitinkamų institucijų paslaugomis.
16. Nagrinėjant klausimą, ar atsakovui procesinius galima įteikti viešo paskelbimo būdu, aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CPK 130 straipsnio taikymo išaiškinimas, kuriame kasacinis remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) išaiškinimu, kad dokumentų įteikimo būdas kaip asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017). Būtent Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką (CPK 4 straipsnis). Be to, šiai bylai aktuali yra nauja kasacinio teismo nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020). Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tuomet, kai yra išnaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali būti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje, skiriant kurjerį.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, dėl to kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi EŽTT jurisprudencija. Asmuo privalo būti informuotas apie procesą ne formaliai, o realiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019; 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).
18. Byloje, kuri buvo susijusi su asmenų informavimu apie teisminį procesą viešo paskelbimo būdu ir kurioje EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, EŽTT akcentavo tai, kad toks dokumentų įteikimo būdas buvo naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas įsitikino (pvz., pateikė užklausą policijai), kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr. sprendimą byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticija Nr. 69829/01 ir 2672/03). Tačiau EŽTT pripažino, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kai taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr. sprendimą byloje Gakharia prieš Gruziją, peticija Nr. 30459/13), taip pat nesikreipė į civilinio statuso registrą, profesinius subjektus (žr. sprendimą byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. peticijų Nr. 7942/05, 24838/05 – šioje byloje EŽTT atkreipė dėmesį ir į faktą, kad jau vykdymo procese tinkamas pareiškėjo adresas be didesnių sunkumų buvo nustatytas per savaitę), nebandė dokumentų įteikti pareiškėjo darbovietės ar artimo giminaičio adresais (žr. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticija Nr. 38840/08) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susidarė būtent tokia situacija, kuri nurodyta EŽTT praktikoje, jog ieškovė prašo formaliai taikyti viešo paskelbimo procesinių dokumentų įteikimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti jai žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (nežinant nei kitos gyvenamosios vietos adreso ar darbo vietos Lietuvoje), nors byloje yra duomenų, jog atsakovas deklaravęs išvykimą gyventi į Nyderlandus. Tačiau ieškovė nebandė kreiptis į kompetentingas Nyderlandų institucijas (pvz., kreiptis į Lietuvos ambasadą Nyderlanduose, Nyderlandų gyventojų registrą ar kitas institucijas), siekiant sužinoti galimą atsakovo gyvenamąją (darbo) vietą Nyderlanduose, t. y. nesiekė nepatikrinti turimos informacijos apie galimą atsakovo buvimo vietą kitoje valstybėje, ir ar įmanoma tokią informaciją gauti. Pažymėtina, kad oficialios Europos Sąjungos interneto svetainės https://e-justice.europa.eu duomenimis apie procesinių dokumentų įteikimą Nyderlanduose, nurodyta, jog už procesinių dokumentų įteikimą Nyderlanduose atsakingas teismo antstolis, kuris privalo patikrinti asmens nuolatinę gyvenamąją vietą Nyderlandų gyventojų registre (BRP). Atlikus šį privalomą patikrinimą, taip pat gali paaiškėti galimas kitas adresato gyvenamosios vietos adresas. Už dokumento įteikimą mokama pastovaus dydžio 65 Eur suma.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieškovui (CPK 29 straipsnis). Taigi ieškovas, prašydamas įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu ir priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo, nagrinėjimu atveju turėjo pareigą užtikrinti, jog ėmėsi, padedant teismui, visų priemonių, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti atsakovui jo faktinės gyvenamosios ar darbo vietų adresu, o teismas įsitikinti, kad asmens adresas negali būti nustatytas (t. y. asmens gyvenamoji vieta iš tiesų nežinoma ir negali būti nustatyta). Jeigu yra abejonių, kaip kad šiuo atveju pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tuomet teismas turi įpareigoti ieškovę pateikti teismui tokius pakankamus įrodymus, jog ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti atsakovui. Vien tai, kad atsakovo gyvenamosios vietos nustatymas gali pareikalauti papildomo laiko ir papildomų išlaidų (ar tai, kad atsakovas neinformavo ieškovo ar pradinio kreditoriaus apie gyvenamosios vietos adresą pasikeitimą), nėra pagrindas pripažinti, jog procesinių dokumentų įteikimas turi būti taikomas formaliai, nepatikrinus turimos informacijos, kadangi kasacinis teismas aiškiai nurodė, kad prieš taikydamas CPK 130 straipsnio įteikimo būdą, teismas turi imtis visų įstatyme nustatytų priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, ir patikrinti visą byloje esančią informaciją. Tik tuomet, kai teismas turi pagrindą įsitikinti, kad atsakovo adresas negali būti nustatytas, galima įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-817-196/2018).
21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisiškai reikšminga, kad atsakovas įvykdė savo pareigą deklaruoti savo išvykimą (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 5 straipsnis), t. y. atsakovas iš esmės nenuslėpė savo faktinės buvimo vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškovei užsienio bendrovei „PLUSPLUS CAPITAL AS“ nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, dėl to ieškovei nustatytinas naujas terminas (iki 2020 m. birželio 15 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės užsienio bendrovės „PLUSPLUS CAPITAL AS“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei užsienio bendrovei „PLUSPLUS CAPITAL AS“ terminą iki 2020 m. birželio 15 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje.