Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16019-752/2017 pagal ieškovės R. R. individualios įmonės „Kupita“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, A. M. dėl valstybinės žemės nuomos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovėms, reikalaudama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimą dėl 1996 m. spalio 17 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/96-3867, sudarytos su ieškove R. R. individualia įmone „Kupita“, vienašalio nutraukimo. Ieškovė teigia, kad apie vienašalį nuomos sutarties nutraukimą ji buvusi informuota Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2017 m. kovo 29 d. raštu Nr. 8SD-1678-(14.8.125 E.) „Dėl žemės sklypo Gedimino g. 32, Kaune“. Nurodytame rašte pažymėta, kad su ieškove sudaryta nuomos sutartis bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. Šias aplinkybes ieškovė vertina kaip jau įvykusį sutarties nutraukimą ir reiškia reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimą dėl 1996 m. spalio 17 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/96-3867, sudarytos su ieškove, vienašalio nutraukimo. Atitinkamai šiam reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį bei papildomai padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ieškovės nuomojamą žemės sklypą, perleidimo draudimo iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.Teismas tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, su kuo atskiruoju skundu nesutinka apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodydama, kad teismas netinkamai preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą, neatsižvelgė į viešąjį interesą ir tenkindamas ieškovės prašymą pažeidė šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 145 straipsnyje 2 dalyje įvirtintą ekonomiškumo principą taikydamas per didelės apimties laikinąsias apsaugos priemones, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą nutartį dėl toliau nurodomų priežasčių.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgtina į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, taip pat pareikštų reikalavimų pobūdį. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas.Taip pat pažymėtina, kad CPK 145 straipsnyje 2 dalyje įvirtintas ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu, kurio taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.Apeliantė skunde nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, nes sprendimas nutraukti sutartį apskritai dar nėra priimtas, o raštas, pranešantis apie tai, kad sutartis ateityje bus nutraukta nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl ieškinys akivaizdžiai nėra pagrįstas, dėl to ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas be pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija, kadangi kaip matyti iš atsakovės 2017 m. kovo 29 d. rašto Nr. 8SD-1678-(14.8.125 E.), jis nelaikytinas tik informacinio pobūdžio raštu, kadangi šiuo raštu ieškovei aiškiai nurodoma, kad jis pateiktas pagal CK 6.564 straipsnį (žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu), todėl šis raštas sukelia teisines pasekmes (vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo įspėjime (pranešime) nurodytos datos – žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).Kaip nurodyta anksčiau, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Iš pareikšto ieškinio pagrindo - jame išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių ir reiškiamo ieškinio reikalavimo matyti, kad ieškovė laiko turinti teisę tęsti nuomos santykius žemės sklypo, kuris jai teisėtai išnuomotas ir prie ieškinio yra pateikusi tai pagrindžiančius duomenis, todėl jos ieškinį laikyti tikėtinai nepagrįstu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs nagrinėjamoje byloje ieškovės reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, turėjo pagrindą spręsti, kad ieškinyje keliamas reikalavimas yra tikėtinai pagrindžiamas. Tačiau, kaip nustatyta nutarties 11 punkte, ieškovė ieškiniu nereiškia prevencinio pobūdžio reikalavimo uždrausti nutraukti nuomos santykius ar įpareigoti atsakoves pakeisti nuomos sutartį, tačiau prašo panaikinti jau priimtą sprendimą nutraukti nuomos sutartį, todėl akivaizdu, kad laikinoji apsaugos priemonė, kuria siekiama iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovėms nutraukti sutartį, kuri, pačios ieškovės ieškinio reikalavimo pagrindu jau yra nutraukta, neatitinka nei ieškinio reikalavimų, nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties, todėl laikytina pertekline. Pažymėtina, kad ieškovės atsiliepime nurodyta teisminė praktika taip pat yra susijusi su ieškovų reiškiamais reikalavimais atsakovei dėl uždraudimo atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimu ar uždrausti veiksmus atsakovei inicijuoti nuomos sutarčių nutraukimą. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė tokių reikalavimų atsakovei nereiškia, todėl prašymas uždrausti nutraukti nuomos sutartį nėra grindžiamas atsakovei reiškiamu ieškinio reikalavimu. Tuo tarpu nutarties dalis, kuria taikytas įrašas dėl draudimo perleisti turtą laikytina pagrįsta, nes ja siekiama užtikrinti, kad patenkinus ieškovės ieškinį ir pripažinus, jog nuomos sutartis su ieškove buvo nutraukta neteisėtai, šio sklypo perleidimas ar nuoma kitiems asmenims neapsunkintų ieškovės teisės tęsti nuomos sutartį su atsakove. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nustačius ribojimą atsakovei šioje dalyje bus pažeistas viešasis interesas ar atsakovės interesas iki bylos išnagrinėjimo įgyvendinti turimą teisę valdyti žemės sklypą, todėl laikytina, kad ribojimas naudotis atsakovei šia teise taikytas pagrįstai. Netaikius tokių laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo, t. y. draudimo atsakovei sudaryti sandorius dėl ieškovei išnuomoto žemės sklypo, apeliantė turėtų galimybę juos perleisti tretiesiems asmenims, kurie dėl šios priežasties vėliau turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą, ar ginčijamos su jais sudarytos sutartys. Dėl to užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ginčo išsprendimas, nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 3 str.) bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.Nepagrįstais laikytini atskirojo skundo argumentai, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra ir nepagrįstai pažeidžiami atsakovės interesai, kuriuos ji laiko viešuoju interesu. Kaip jau minėta, poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą, yra nustatytas, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė teigdama, kad yra pažeidžiami jos, patikėjimo teise valdančios ginčo žemės sklypą, interesai, nenurodo, kokias neproporcingas pasekmes jai sukelia taikyti suvaržymai, dėl ko turėtų būti atsisakyta ieškovės interesų apsaugos. Vien tai, kad atsakovė patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriam teismo nutartimi taikomi tam tikri apribojimai ir suvaržymai, nereiškia viešo intereso pažeidimo, kadangi valstybė civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiomis teisėmis su kitais asmenimis.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau iš dalies netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kadangi pritaikė perteklines laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsakovės skundas tenkintinas iš dalies, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis sumažintina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).Kaip minėta, preliminarus ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį dalyje, kuria uždrausta atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, buveinės adresas Vilnius, Gedimino pr. 19 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, juridinio asmens kodas 188704927, buveinės adresas Kaunas, L. Sapiegos g. 10, vienašališkai nutraukti su R. R. individualia įmone „Kupita“, juridinio asmens kodas 133713250, 1996 m. spalio 17 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/96-3867, panaikinti ir prašymą šioje dalyje atmesti.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.