Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Uždraudė atsakovei UAB „Apželdinimas“ 9,2475 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)plote perleisti nuosavybės teise priklausančius statinius, taip pat dalyvauti bet kokiuose kituose sandoriuose, susijusiuose su statiniais, išskyrus sandorius, kurie tiesiogiai susiję su šio ieškinio reikalavimų įvykdymu, bei uždraudė tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į statinius; uždraudė atsakovei UAB „Apželdinimas“ 9,2475 ha valstybinės žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), plote vykdyti bet kokią veiklą, susijusią su statinių statyba, jų projektavimu ir kitų reikalingų dokumentų statybos darbams atlikti gavimu, taip pat atlikti remonto, renovacijos darbus ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) statinius. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Ieškinyje nurodytos aplinkybės teismui sudaro pagrindą spręsti, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių atsakovė gali perleisti nuosavybės teise jai priklausančius statinius, taip pat dalyvauti bet kokiuose kituose sandoriuose, susijusiuose su statiniais, bei vykdyti žemės sklype statybos ir projektavimo darbus, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimų įvykdymu, atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimus, yra nukreiptos siekiant užtikrinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais.

Atskirajame skunde atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškinio reikalavimai negalėjo būti vertinami kaip prima facie pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas šią sąlygą vertino itin paviršutiniškai, t. y. jokios realios analizės neatliko, o apsiribojo formaliu konstatavimu, jog ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra tenkinama.Pagrindinis ieškovės reiškiamas reikalavimas – pripažinti negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutarties dalį, o tuo tarpu visi kiti reikalavimai yra išvestinio pobūdžio. Byloje nėra teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo rizikos. Teismo sprendimas, kuriuo hipotetiškai gali būti tenkinami ieškinio reikalavimai, nereikalaus priverstinio vykdymo, o tai savaime paneigia galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Ieškovės reiškiami reikalavimai pripažinti ginčijamą nuomos sutarties dalį negaliojančia pagal savo esmę būtent ir yra reikalavimas dėl pripažinimo. Tai reiškia, kad tokiu atveju, jei teismo sprendimu ir būtų pripažintas ginčijamos nuomos sutarties dalies negaliojimas, tai jokie papildomi veiksmai nei iš ieškovės, nei iš atsakovės nei iš teismo pusės neturės būti atliekami. Jeigu teismo sprendimu būtų nuspręsta tenkinti ieškovės reikalavimus – tai ginčo sutarties dalis būtų laikoma negaliojančia jau priimto teismo sprendimo pagrindu, o tai kartu reiškia, jog toks teismo sprendimas nereikalautų jokio priverstinio vykdymo. Ieškovė kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė visiškai jokių duomenų, kad atsakovė būtų nesąžininga ir/ar kokiais nors savo veiksmais siektų išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo. Priešingai, atsakovė nėra suinteresuota statinių nuosavybės teisės perleidimu, kadangi atsakovė siekia išsaugoti teisę nuomoti žemės sklypą ir toliau vystyti nurodytą nekilnojamojo turto projektą.Ieškovė nereiškia reikalavimų dėl žemės sklype projektuojamų ir statomų naujų statinių projektavimo sąlygų ar statybos leidimų pripažinimo negaliojančiais, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ginčo dalyku ir realiai neatlieka reikalavimų užtikrinimo funkcijos.Nutartyje visiškai nėra motyvuota, kodėl ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimus, o tiesiog formaliai nurodyta, jog tokie principai nėra pažeidžiami. Atsakovės vertinimu, šie principai nutartimi buvo grubiai pažeisti. Teismas, priimdamas nutartį nukrypo nuo suformuotos analogiškų ar itin faktine prasme artimų situacijų sprendimo praktikos.Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesuderinamos su Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6316-528/2016 pagrindu taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nurodyta nutartimi ieškovei buvo uždrausta atlikti veiksmus, kuriais būtų siekiama nutraukti nuomos sutartį ar pakeisti jos sąlygas, nustatančias žemės sklypo plotą. Šioje byloje ieškovės reiškiami reikalavimai ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtent ir yra orientuoti į nuomos sutarties dalinį nutraukimą/panaikinimą ir jos pagrindu nuomojamo žemės sklypo ploto sumažinimą. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia itin didelę žalą atsakovės atžvilgiu. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmė – viso vystomo projekto įšaldymas ir to sąlygotų tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių patyrimas, kurių kilimo faktas vien iš į bylos medžiagą pateiktų sutarčių yra objektyviai nepaneigiamas.Atskirajame skunde trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartimi visiškai nepagrįstai nepaisoma atsakovo ir trečiojo asmens AB Šiaulių banko teisėtų interesų, nesilaikoma bylos šalių interesų pusiausvyros bei taikoma daugiau suvaržymų, nei jų reikia ieškinio reikalavimams užtikrinti.Ieškiniu pareikšti reikalavimai yra nesusiję su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ir ribojimų mastas yra akivaizdžiai neproporcingas ir per platus. Nepareiškus reikalavimų, kurie būtų susiję su žemės sklype vykdomomis statybomis ir tai leidžiančiais valstybinių institucijų išduotais dokumentais, nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios draudžia statybą, projektavimą ir visus su tuo susijusius veiksmus.Ieškovas neginčija nei kredito sutarčių, kurių pagrindu yra taikomas prievolių užtikrinimas, nei pačių hipotekos lakštų, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai nustatytas draudimas nukreipti išieškojimą į statinius, kadangi tai nėra susiję su ieškinio reikalavimais ar būsimo teismo sprendimo vykdymu.Teismo pritaikyti apribojimai galiotų visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuris kartu su bylos nagrinėjimu apeliacinėje instancijoje gali užtrukti iki 2 metų. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pagrįstai galima teigti, jog tokio plataus masto ribojimų taikymas visiškai sustabdo atsakovės veiklą ir gali privesti įmonę prie bankroto.Skundžiama nutartis yra visiškai nesuderinama ir net priešinga (prieštaraujanti) teisėtai ir galiojančiai Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. priimtai nutarčiai.Skundžiama nutartimi teismas nemotyvuodamas ir nesigilindamas į pareikštus reikalavimus, konstatavo, jog, jog toks ieškinys yra prima facie pagrįstas.Ieškinyje nėra nurodomas teisinis pagrindas, leidžiantis ieškovei kelti tokius reikalavimus ginant viešąjį interesą, nepateikti duomenys apie tai, ar buvo kreiptasi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir pan. Ieškovė atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovė ieškiniu tikėtinai pagrindė, kad atsakovei žemės sklype esančių statinių eksploatacijai nėra reikalingas visas žemės sklypas, dėl ko yra pagrindas pripažinti negaliojančia nuomos sutarties dalį. Ieškovės nuomone, nepagrįsti apeliantų atskirųjų skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino ieškinio prima facie pareikštų materialių reikalavimų.Trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ atskirojo skundo argumentas, jog ieškovės ieškinys prima facie yra nepagrįstas, nes galimai pareikštas ne to ieškovo, yra nepagrįstas, nes ieškovė pagal jai suteiktus įgalinimus jai priskirtoje valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo srityje turi teisę ginti viešąjį interesą, pareikšdama ieškinį teisme, ką nagrinėjamu atveju ir yra padariusi.Teismas pagrįstai pritaikė minėtą laikinąją apsaugos priemonę, nes priverstinai išvaržius atsakovės AB „Šiaulių bankas“ įkeistą turtą ir bankui tapus nauju visų ar dalies žemės sklype esančių statinių savininku, užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija, nukentėtų viešasis interesas bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.Tai, kad žemės sklypas yra suformuotas teritorijų planavimo dokumentu - detaliuoju planu, nereiškia, kad ieškovė, neginčydama detaliojo plano sprendinių, negali ginčyti asmens teisės nuomoti šį valstybinės žemės sklypą ar jo dalies, nes ta aplinkybė, kad konkretus subjektas neturi teisės nuomotis žemės sklypo ar jo dalies, nereiškia, kad tame žemės sklype negali būti vykdoma tam tikra veikla, numatyta detaliajame plane.Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškovės ieškinį, atsakovė netektų teisės naudotis žemės sklypo dalimi ir joje vykdyti statybos darbus, tačiau tuo atveju, jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovė bylos nagrinėjimo metu pastatytų ir įsiregistruotų naujus statinius, ji įgytų teisę lengvatine (ne aukciono tvarka) nuomotis arba pirkti šiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai pasunkėtų, kadangi turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklype naujai pastatytų statinių teisinio likimo.Ieškovė šioje byloje neinicijuoja vienašališko nuomos sutarties nutraukimo arba jos pakeitimo, o prašo pripažinti jos dalį negaliojančia nuo nuomos sutarties sudarymo momento.Nutartimi pritaikius laikinąją apsaugos priemonę nebuvo pažeistas proporcingumo principas, nes ieškinio reikalavimų užtikrinimui yra reikalingos nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.Atsakovė UAB „Apželdinimas“ atsiliepime į trečiojo asmens AB Šiaulių bankas atskirąjį skundus prašo jį tenkinti – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad priimant nutartį visiškai nebuvo atsižvelgta į atsakovės ir trečiojo asmens teisėtus interesus, nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios atlikti šiuos veiksmus, yra nesusijusios su ieškinio reikalavimu, ieškinyje nėra nurodyta, kokį viešąjį interesą siekiama apginti, nenurodyta, kur galėjo pasireikšti viešojo intereso pažeidimas, o taip pat nenurodoma, kokiu pagrindu vadovaujantis siekiama ginti viešąjį interesą.Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepime į atsakovės UAB „Apželdinimas“ atskirąjį skundą prašo jį tenkinti – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad sutinka su atsakovės atskiruoju skundu ir pažymi, jog palaiko visus jame išdėstytus argumentus ir reikalavimą panaikinti skundžiamą teismo nutartį