- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-150-587/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04602-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- L. I.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) L. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. I. skundą dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. I. kreipėsi į teismą, prašydamas išspręsti ginčą su R. J. dėl baudos skyrimo už bendravimo tvarkos su vaikais J. ir J. I. nesilaikymą, kuri teismo sprendimu buvo nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022; įpareigoti antstolį grąžinti 36,89 Eur sumą pareiškėjui; tenkinti pareiškėjo prašymą dėl 300 Eur dydžio moralinės žalos atlyginimo skyrimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu paštu kreipėsi į antstolį R. V., prašydamas kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei dėl bendravimo tvarkos su vaikais nesilaikymo, kuri buvo nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022 ir apibrėžia pareiškėjo bendravimo tvarką su pareiškėjo vaikais J. ir J. I.. 2023 m. rugsėjo 20 d. antstolio patvarkymu Nr. S-23-179-25191 pareiškėjas buvo informuotas apie antstolio patvarkymą dėl sprendimo tvarkos. Nuo to laiko iki šios dienos imtinai pareiškėjas jokių rašytinių įrodymų dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų negavo, nors antstolio ne kartą prašė pateikti informaciją. Nurodė, kad 2023 m. gruodžio 13 d. elektroniniu paštu kreipėsi į antstolį prašydamas informuoti, ar antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei, tačiau atsakymo negavo. 2023 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas pakartotinai elektroniniu paštu kreipėsi į antstolį prašydamas informuoti, ar antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei, tačiau vėl atsakymo negavo. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 15 d. 11.16 val. telefonu susisiekė su antstolio kontoros darbuotoja ir paprašė iki dienos pabaigos informuoti jį apie antstolio veiksmus, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Pareiškėjo teigimu, antstolis kitų procesinių veiksmų nėra įvykdęs ir į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei nėra kreipęsis, todėl 2023 m. gruodžio 18 d. skundu dar kartą kreipėsi į antstolį prašydamas informuoti, ar antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei, tačiau atsakymo negavo. Pareiškėjo vertinimu, antstolis R. V. nesurašė akto dėl vykdomojo dokumento nevykdymo ir nesikreipė į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu skirti skolininkei baudą. Pareiškėjas pažymėjo, jog antstolio neveikimas dėl baudos skyrimo skolininkei neleistinai užtęsė teisminį procesą, ko pasėkoje pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikimų, kurie pasireiškė išgyvenimais ir pergyvenimais, nes negalėjo pasimatyti su savo vaikais, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią pareiškėjas vertina 300 Eur. Nurodė, kad patirta neturtinė žala nėra pagrindinis dalykas, kurią pareiškėjas išskiria antstolio neveikime. Pažymėjo, kad antstolis ne tik kad neperdavė į teismą nei pareiškėjo skundo, nei vykdomosios bylos, bet ir ignoravo pareiškėjo raštiškus ir žodinius paklausimus, kuriais jis prašė būti informuojamas apie vykdomosios bylos eigą, todėl toks antstolio elgesys vertintinas kaip piktybinis ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos įstatymams. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad yra sumokėjęs antstoliui už paslaugos vykdymą 36,89 Eur sumą. Kadangi antstolis pareiškėjo interesų tinkamai neatstovavo, nors ir gavo jo prašytą atlyginimą už savo paslaugas, todėl pareiškėjas prašė teismo įpareigoti antstolį grąžinti minėtą sumą pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą pašalinti nutartyje nurodytus skundo dėl antstolio neteisėtų veiksmų trūkumus, t. y. patikslinti skundo reikalavimus.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 5 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose paaiškino, kad skundžia antstolio R. V. neveikimą, o būtent tai, kad antstolis neišnagrinėjo pareiškėjo skundo per įstatymo numatytą terminą; antstolis pareiškėjo skundo kartu su vykdomąja byla neperdavė teismui. Pažymėjo, kad pareiškėjas iš antstolio yra gavęs tik 2023 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą dėl bendravimo tvarkos; jokių rašytinių dokumentų ar žodinės informacijos iš antstolio apie vykdomosios bylos eigą pareiškėjas nėra gavęs.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo R. J. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su skundo reikalavimu dėl ginčo sprendimo ir baudos skyrimo nesutinka. Pažymėjo, kad pateikiant antstoliui prašymą 2023 m. rugpjūčio 1 d., pareiškėjas nepateikė visos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais J. ir J. I. tvarkos. Dėl moralinės žalos atlyginimo, pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė faktinių aplinkybių, įrodymų, dokumentų, įrodančių apie patirtą žalą. Pastebėjo, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. skunde antstoliui R. V. pareiškėjas neteisingai teigia, jog su vaikais 2023 m. liepos 29 d., 2023 m. liepos 30 d. nebendravo. Suinteresuotas asmuo nuolat informavo apie vaikų galimybes dėl būsimų susitikimų, į 2023 m. rugsėjo 21 d. iš antstolio gautą patvarkymą dėl bendravimo tvarkos Nr. S-23-179-25191 sureagavo ir pateikė atsakymą.
6. Antstolis R. V. pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl skolininkės R. J., kuri, jo teigimu, nevykdė Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022, nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, nes nesudarė sąlygų pasimatyti su vaikais, paskutinį kartą su vaikais bendrą laisvalaikį išieškotojas yra praleidęs 2023 m. birželio 24, 25 d. Pažymėjo, kad skolininkė R. J. antstoliui paaiškino, jog teismo išduotas dokumentas vykdomas ir 2023 m. spalio 8 d. nurodė, jog L. I. 2023 m. rugsėjo 12 d. bendravo su abiem vaikais, 2023 m. rugsėjo 23 d. bendravo su abiem vaikais (susipyko su dukra J.), 2023 m. spalio 8 d. bendravo su J., 2023 m. spalio 28 d. bendravo su abiem vaikais, 2023 m. Vėlinių metu su J. lankė kapus, 2023 m. lapkričio 25 d. J. vienas nuvyko pas tėvą. Pareiškėjas yra nurodęs, jog bendrą laisvalaikį su vaikais paskutinį kartą yra praleidęs 2023 m. birželio 24, 25 d., tačiau kitos informacijos, įrodymų apie teismo sprendimo nevykdymą išieškotojas antstoliui nėra pateikęs, kuri suponuotų teismo sprendimo nevykdymą. Be kita ko, nuo šių metų pradžios į antstolį nei viena iš proceso šalių nesikreipė, šalys nesidomi vykdymo eiga, kas reiškia, jog vykdymo procesu šalys nesidomi, antstoliui neteikia jokios informacijos apie teismo sprendimo vykdymą ar nevykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio R. V. veiksmų netenkino.
8. Dėl antstolio veiksmų ir dėl baudos skyrimo už bendravimo tvarkos su vaikais nesilaikymą. Teismas nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas L. I. buvo pranešęs R. J. tvarkos 3 punkte nurodytu būdu iki einamųjų metų (2023 m.) gegužės 1 dienos apie ketinimus bendrauti su vaikais jų vasaros atostogų metu. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, darė išvadą, kad antstoliui nebuvo pagrindo surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, nes R. J., vykdydama antstolio priimtus 2023 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą Nr. S-23-179-25191, ir 2024 m. spalio 4 d. patvarkymą Nr. S-24-179-23516, pateikė antstoliui paaiškinimus ir informaciją dėl nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo. Teismas pažymėjo, kad vykdomosios bylos medžiaga nesuponuoja daryti išvadą, kad antstoliui buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei.
9. Dėl įpareigojimo antstoliui grąžinti 36,89 Eur sumą pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo antstoliui grąžinti 36,89 Eur sumą pareiškėjui, yra nepagrįstas todėl netenkintinas.
10. Dėl pareiškėjo prašymo dėl 300 Eur dydžio moralinės žalos atlyginimo skyrimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė visų neturtinei žalai atsirasti reikalingų sąlygų – antstolio veiksmų neteisėtumo, kaltės, žalos ir jos dydžio, priežastinio ryšio tarp žalos ir antstolio veiksmų (CK 6. 245-6.250 straipsniai). Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Pareiškėjas L. I. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, t. y. teismas 2023 m. liepos 29 d. ir 30 d. priskyrė pareiškėjo praleidimo su vaikais atostogų laikotarpiui, nors 2023 metų vasaros atostogas su vaikais pareiškėjas praleido rugpjūčio mėnesio antroje pusėje.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Teismo tvirtinimas, jog antstoliui nebuvo pagrindo surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto remiantis 2023 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu Nr. S-23-179-25191, ir 2024 m. spalio 4 d. patvarkymu Nr. S-24-179-23516 neturi pagrindo, nes minėtuose patvarkymuose minimi bendravimo tvarkos pavyzdžiai yra įvykę po 2023 m. liepos 29 d. ir 30 d., ir po termino, kai antstolis pareiškėjo skundą remiantis CPK 510 str., turėjo perduoti teismui. Minėtus argumentus patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S1-1155-863/2024 10 punktas.
Šalies argumentai
11.3. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad antstolis pareiškėjo interesus atstovavo tinkamai. Pažymi, kad antstolis visus metus nuo pat vykdomosios bylos pradėjimo, t.y. 2023 m. rugsėjo 4 d., nėra prašęs pareiškėjo informacijos apie skolininkės bendravimo tvarkos vykdymo eigą, t.y. iki 2024 m. spalio 4 d. Teigia, jog antstolis atstovavo skolininkės interesus ir tai patvirtina vykdomojoje byloje esanti medžiaga, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti antstolį grąžinti 36,89 Eur sumą pareiškėjui.
11.4. Skundžiama nutartis dalyje dėl pareiškėjo prašymo dėl 300 Eur dydžio moralinės žalos atlyginimo yra nepagrįsta, nes pareiškėjas atskirajame skunde rašytiniais įrodymais pagrindė savo reikalavimo teisėtumą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į L. I. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. J. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas naujų aplinkybių ar įrodymų, sudarančių pagrindą keisti skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą, nepateikė. Prie atskirojo skundo pridėta elektroninio laiško ištrauka bei pareiškėjo argumentai, kad 2023 metų vasaros atostogas su vaikais pareiškėjas praleido rugpjūčio mėnesio antroje pusėje tik įrodo, kad bendravimas su vaikais vyko taip, kaip ir numato 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo L. I. skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
16. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė į bylą elektroninių laiškų ištraukas: 2023 m. rugpjūčio 19 d. elektroninio laiško ištrauką dėl vaikų atostogų ir 2023 m. rugsėjo 6 d. elektroninio laiško ištrauką dėl bendravimo tvarkos. Taip pat pateikė 2024 m. spalio 4 d. antstolio patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-179-23516. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jo teikiamas 2024 m. spalio 4 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-179-23516 bei elektroninių laiškų ištraukos yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apelianto pateikti įrodymai priimami.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolio R. V. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0179/23/33416, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022, dėl pareiškėjo (išieškotojo) L. I. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (skolininkė – R. J.). Pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašymu kreipusis į antstolį dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais nesilaikymo, 2023 m. rugsėjo 20 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl bendravimo tvarkos Nr. S-23-179-25191, kuriame nurodė, kad susipažinus su išieškotojo prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nustatė, kad skolininkė galimai nevykdo minėtame vykdomajame rašte numatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Antstolis nutarė įpareigoti skolininkę per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti antstoliui duomenis, ar yra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. e2-734-1102/2022; jeigu skolininkė nesudaro sąlygų vaiko (-ų) tėvui L. I. bendrauti su vaiku (-ais) vykdomajame dokumente nustatyta tvarka, įpareigoti skolininkę per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti antstoliui paaiškinimą, dėl kokių priežasčių nėra tinkamai vykdomas teismo išduotas vykdomasis dokumentas; informuoti, kad nustačius teismo išduoto vykdomojo dokumento nevykdymą arba netinkamą vykdymą, CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka antstolis surašys aktą dėl vykdomojo dokumento nevykdymo bei kreipsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu skirti skolininkei baudą.
18. Bylos medžiaga patvirtina, kad R. J., vykdydama antstolio 2023 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą, 2023 m. spalio 1 d. el. laišku informavo antstolį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-734-1102/2023 yra vykdomas; L. I. yra sudaromos sąlygos bendrauti su vaikais Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte Nr. e2-734-1102/2023 nustatyta tvarka. Iš R. J. 2023 m. gruodžio 19 d. el. laiško informacijos antstoliui nustatyta, kad ji pateikė antstoliui susirašinėjimo ištraukas, padarytas ekrano nuotraukas dėl L. I. bendravimo su vaikais bei nurodė susitikimų sąrašą (2023 m. rugsėjo 12 d. bendravo su abiem vaikais, 2023 m. rugsėjo 23 d. bendravo su abiem vaikais (susipyko su dukra J.), 2023 m. spalio 8 d. bendravo su J., 2023 m. spalio 28 d. bendravo su abiem vaikais, 2023 m. Vėlinių metu su J. lankė kapus, 2023 m. lapkričio 25 d. J. vienas nuvyko pas tėvą). Pateikta R. J. ir L. I. 2023 m. liepos 22 d., rugpjūčio 2 d., rugsėjo 4-8, 20 d. el. susirašinėjimo informacija dėl bendravimo su vaikais klausimų.
19. Byloje 2024 m. kovo 31 d. skundas dėl antstolio neteisėtų veiksmų, kuriame išieškotojas L. I., skolininkė R. J., antstolis R. V., patvirtina, kad L. I. pirmosios instancijos teismo prašė išspręsti ginčą su R. J. dėl baudos skyrimo už bendravimo tvarkos su vaikais J. ir J. I. nesilaikymą, kuri teismo sprendimu buvo nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022; įpareigoti antstolį grąžinti 36,89 Eur sumą pareiškėjui; tenkinti pareiškėjo prašymą dėl 300 Eur dydžio moralinės žalos atlyginimo skyrimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolio R. V. veiksmų netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
20. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas L. I. pateikė atskirąjį skundą. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, t. y. teismas 2023 m. liepos 29 d. ir 30 d. priskyrė pareiškėjo praleidimo su vaikais atostogų laikotarpiui, nors 2023 metų vasaros atostogas su vaikais pareiškėjas praleido rugpjūčio mėnesio antroje pusėje. Pažymėjo, jog teismo tvirtinimas, jog antstoliui nebuvo pagrindo surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto remiantis 2023 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu Nr. S-23-179-25191, ir 2024 m. spalio 4 d. patvarkymu Nr. S-24-179-23516 neturi pagrindo, nes minėtuose patvarkymuose minimi bendravimo tvarkos pavyzdžiai yra įvykę po 2023 m. liepos 29 d. ir 30 d.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas).
22. Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 40 punktas).
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą ir pateiktus šalių rašytinius paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog antstoliui nebuvo pagrindo surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022, patvirtinta L. I. su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. tvarka. Pagal tvarkos 2.1. punktą, vaikams nuolat gyvenant Lietuvos Respublikoje, tėvas bendrauja su vaikais jų vasaros atostogų metu 5 dienas nepertraukiamai (su 4 nakvynėmis) bendru šalių susitarimu, pirmenybę teikiant vaikų interesams. Apie ketinimą bendrauti su vaikais jų vasaros atostogų metu vaikų tėvas praneša ieškovei šios tvarkos 3 punkte nurodytu būdu iki einamųjų metų gegužės 1-os dienos (2.1.8. punktas). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas L. I. buvo pranešęs R. J. tvarkos 3 punkte nurodytu būdu iki einamųjų metų (2023 m.) gegužės 1 dienos apie ketinimus bendrauti su vaikais jų vasaros atostogų metu. Be to, apelianto prie atskirojo skundo pridėta 2023 m. rugpjūčio 19 d. elektroninio laiško ištrauka dėl vaikų atostogų tik patvirtina ir įrodo, jog 2023 metų vasaros atostogas su vaikais pareiškėjas praleido rugpjūčio mėnesio antroje pusėje, o bendravimas su vaikais vyko taip, kaip ir numato 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022.
24. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, t. y. teismas 2023 m. liepos 29 d. ir 30 d. priskyrė pareiškėjo praleidimo su vaikais atostogų laikotarpiui, nors 2023 metų vasaros atostogas su vaikais pareiškėjas praleido rugpjūčio mėnesio antroje pusėje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje nėra pateikta duomenų, jog 2023 metų vasaros laikotarpis nepriskirtinas apelianto praleidimo su vaikais atostogų laikotarpiui. Priešingai iš vykdomojoje byloje esančio 2024 m. liepos 22 d. el. susirašinėjimo tarp R. J. ir L. I. matyti, jog vaikų vasaros atostogos prasideda birželio mėnesį. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog būtent dėl skolininkės R. J. kaltės išieškotojas L. I. negalėjo pasiimti vaikų J. I. ir J. I. bendrauti 2023 m. liepos 29 ir 30 dienomis (CPK 185 straipsnis).
Dėl įpareigojimo antstoliui grąžinti 36,89 Eur sumą apeliantui
25. Atmestini ir apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo jam grąžinti 36,89 Eur dydžio vykdymo išlaidas, kurias apeliantas sumokėjo antstoliui, nes antstolis netinkamai atstovavo pareiškėjo interesus.
26. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesą, be kita ko, ir vykdymo išlaidas bei jų išieškojimo iš skolininko tvarką, reglamentuoja CPK VI dalis, įtvirtinanti bendruosius vykdymo proceso principus ir reikalavimus, ir Sprendimų vykdymo instrukcija – specialusis teisės aktas, detalizuojantis CPK vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).
27. CPK 610 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.
28. Sprendimų vykdymo instrukcijos 119 punkte nurodyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio vykdomuosius dokumentus, administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į vykdomojo dokumento kategoriją. Šie dydžiai nurodyti Instrukcijos 120 punkte. Pagal Instrukcijos 141 punktą, išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui administravimo išlaidas, išskyrus Instrukcijoje nustatytas išimtis. Jeigu antstolis atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, išieškotojo apmokėtos vykdymo išlaidos grąžinamos išieškotojui.
29. Kaip matyti, iš 2023 m. rugsėjo 4 d. antstolio išrašytos išankstinės sąskaitos apmokėjimui Nr. 8346 bei 2023 m. rugsėjo 4 d. SEB bankas mokėjimo nurodymo Nr. 3 patvirtinimo, apeliantas apmokėjo 36,89 Eur dydžio būtinąsias vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0179/23/33416, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-734-1102/2022, dėl (išieškotojo) L. I. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (skolininkė – R. J.). Nagrinėjamu atveju nekonstatavus vykdymo veiksmų neteisėtumo, antstolis, įstatymo nustatyta tvarka pradėjęs vykdyti vykdomuosius dokumentus, įgijo teisę į pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje paskaičiuotas vykdymo išlaidas.
Dėl 300 Eur dydžio moralinės žalos atlyginimo
30. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Konstitucijos 30 straipsnio antrojoje dalyje yra įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga išleisti įstatymą ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui už jam padarytą materialinę ir moralinę žalą (2010 m. vasario 3 d., 2012 m. balandžio 18 d. nutarimai), ir nustatyti pakankamas teisės gauti padarytos žalos atlyginimą įgyvendinimo priemones (2010 m. vasario 3 d. nutarimas).
31. Konstitucinis žalos atlyginimo principas yra įgyvendintas CK 6.250 straipsnyje, kuris reglamentuoja neturtinę (Konstitucijos terminais – moralinę) žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
32. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka (Žin., 2002, Nr. 53-2042). Antstolio atsakomybė už neigiamus turtinius padarinius, kilusius dėl įstatymų pažeidimo vykdant profesinę veiklą, yra civilinė deliktinė atsakomybė. Taigi, atsižvelgiant į šios nutarties 30-31 punktuose paminėtus konstitucinius žalos atlyginimo principus ir vertinant juos kartu su Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, neišskiriant žalos rūšies (turtinės ar neturtinės), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neturtinės žalos atlyginimas iš antstolio nėra galimas, kadangi to nenumato įstatymas.
33. Sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės (tiek turtinės, tiek neturtinės) turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1181-413/2019).
34. Taigi, tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tačiau aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantas neįrodė visų neturtinei žalai atsirasti reikalingų sąlygų – antstolio veiksmų neteisėtumo, kaltės, žalos ir jos dydžio, priežastinio ryšio tarp žalos ir antstolio veiksmų (CK 6. 245-6.250 straipsniai). Atsižvelgiant į tai atmestini apelianto argumentai, jog skundžiama nutartis dalyje dėl 300 Eur dydžio moralinės žalos atlyginimo yra nepagrįsta.
35. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
36. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto L. I. atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.