Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės advokatės Audronės Žemeckės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. vasario 6 d. nutarties K. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-22603-2025 (ROIK: 25280216026) K. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnio 1 dalį 140 Eur bauda už tai, kad jis 2025 m. liepos 25 d. 19 val. 01 min. vakaro metu iš sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), garsiai leido muziką per garso aparatūrą, taip trikdant asmenų ramybę ir poilsį.

2. Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė Audronė Žemeckė apskundė apylinkės teismui, prašydama jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną K. K. atžvilgiu nutraukti. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. vasario 6 d. nutartimi nubaustojo įgaliotosios atstovės skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Taip pat šia nutartimi netenkintas K. K. prašymas dėl patirtų išlaidų advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti.

3. Apeliaciniame skunde K. K. atstovė advokatė Audronė Žemeckė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. vasario 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną K. K. atžvilgiu nutraukti. Taip pat skunde prašoma K. K. naudai priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.1. Apeliantė skunde nurodo, kad K. K. yra įsitikinęs, jog šiuo atveju nebuvo surinkta jokių įrodomąją galią turinčių duomenų, kurie patvirtintų, kad egzistavo ANK 488 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis. Byloje nebuvo jokių įrodomąją galią turinčių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad K. K. skleidė triukšmą, juo labiau, kad tai darė po 19.00 val. Skundžiamoje nutartyje esminė įrodomoji galia buvo suteikta bylos baigtimi suinteresuotų asmenų – pranešėjos D. Z. ir jos sūnaus T. Z. – parodymams. Jų pateiktus paaiškinimus teismas laikė patikimais įrodymais, kaip tuo tarpu bet kokius K. K. paaiškinimus bei argumentus atmetė visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai. Atliekant tyrimą, liudytojais buvo apklausti tik T. Z. ir jo motina D. Z.. Iki protokolo administracinio nusižengimo byloje surašymo pats K. K. netgi nebuvo apklaustas. Byloje nebuvo apklausti jokie kiti liudytojai, pavyzdžiui kartu su nubaustuoju gyvenanti E. J., buvęs D. Z. sutuoktinis M. K. ar kiti greta gyvenantys asmenys. T. Z. ir D. Z. sieja giminystės ryšys, tačiau nei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs vyriausiasis tyrėjas, nei pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino kaip turinčios įtakos jų parodymų patikimumui. Manytina, jog tai nulėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą. Nors apylinkės teismas iš esmės pripažino, kad K. K. ir liudytojų D. Z. bei T. Z. santykiai yra konfliktiški, tačiau jis visiškai neatsižvelgė į tai, kad tiek D. Z., tiek ir T. Z. įvairioms institucijoms nuolatos teikia skundus dėl K. K. ir (ar) jo vykdomos veiklos. Be to, K. K. ir D. Z. yra dalyvę civilinėse ir administracinėse bylose, kuriose jų pozicijos buvo visiškai priešingos. K. K. tėvas ir D. Z. dalyvauja santuokos nutraukimo byloje, kuri ir nulėmė susidariusią konfliktinę situaciją bei nesibaigiančius skundus. 2025 metais D. Z. pralaimėjo kelias civilines bylas bei turėjo K. K. atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis sudarė keliolika tūkstančių eurų. Šiose bylose šališkus parodymus davė ir liudytoju apklaustas T. Z.. Taigi negali būti ginčo dėl to, kad tiek D. Z., tiek ir T. Z. yra šališki, akivaizdžiai nusiteikę prieš K. K., o jų duoti parodymai negalėjo būti vertinami kaip patikimi.

3.2. Anot advokatės, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl liudytojų parodymų patikimumo visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Apeliacinės instancijos teismai yra ne kartą pažymėję, jog sprendimas pripažinti asmenį padarius administracinį nusižengimą negali būti paremtas tik pranešėjo parodymais bei pateikiamu situacijos vertinimu. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-5-1069/2025, pažymėjo, jog būtina atsižvelgti ir į pranešėjo ir įtariamojo tarpusavio santykius. Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-5-1069/2025 ir šios bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės analogiškos. Abiejų bylų atvejais sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn buvo grindžiamas tik konfliktiškai nusiteikusio pranešėjo parodymais, į įvykio vietas pareigūnai nebuvo atvykę, taip pat nebuvo apklausti greta gyvenantys asmenys. Pažymėtina, jog dėl tariamų K. K. neteisėtų veiksmų skundus yra teikę tik su juo konfliktuojantys T. Z. ir D. Z.. Jokie kiti asmenys nėra kreipęsi dėl tariamo ramybės trikdymo.

3.3. Toliau skunde nurodoma, kad apie tai, iš kur sklido garsas tariamo pažeidimo padarymo metu, pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė remdamasis D. Z. ir T. Z. paaiškinimais. Teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė pareiškėjo K. K. teiginius, kad garsas galėjo sklisti iš paties T. Z. namų valdos, pavyzdžiui iš jo sklype stovinčių automobilių ar planšetinio kompiuterio, kuris užfiksuotas byloje pateiktame vaizdo įraše. Byloje pateiktame vaizdo įraše matosi tik maža dalis (apie 25-30%) planšetinio kompiuterio ekrano, kadangi yra rodomas tik kairės pusės viršutinis kampas, kai tuo tarpu apatinė ekrano dalis specialiai nėra rodoma. Pažymėtina, kad planšetiniame kompiuteryje paleidus muziką per programėlę (pavyzdžiui Youtube) būtent apatinėje ekrano dalyje ir yra rodoma, kas grojama bei galima sustabdyti grojimą. Manytina, jog D. Z. sąmoningai filmavo planšetinį kompiuterį taip, jog matytųsi tik dalis jo ekrano. Tačiau teismas vadovavosi ne K. K. teiginiais, o T. Z. ir D. Z. įvykių versija. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog tiek nutarimą priėmusi institucija, tiek ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo šališkas ir savo sprendimus, tame tarpe ir išvadą, kad garsą skleidė pareiškėjas K. K. iš jam priklausančio sklypo ((duomenys neskelbtini)) naudodamas garso aparatūrą, grindė ne objektyviais įrodomąją galią turinčiais duomenimis, o prielaidomis.

3.4. Taip pat skunde nurodoma, kad iš D. Z. pateikto vaizdo įrašo, kuriuo buvo remiamasi nutarime ir nutartyje, nėra galimybės nustatyti nei garso šaltinio, nei jo lygio, nei krypties iš kur sklinda garsas, nei subjekto, leidžiančio užfiksuotus garsus. Pirmosios instancijos teismas tvirtina, jog, D. Z. einant prie K. K. kiemo tvoros, garso lygis didėja. Tačiau toks teiginys neatitinka vaizdo įrašo turinio. Iš vaizdo įrašo matyti, jog D. Z. juda visiškai minimaliai. Vaizdo įraše nuo 00:05 iki 00:07 užfiksuojamas pajudėjimas per vieną arba daugiausiai du žingsnius link tvoros, tačiau garso lygio pokytis nejuntamas. Tuo tarpu D. Z. nejudant (vaizdo įrašas nuo 00:46 iki 00:59) garso lygis sumažėja.

3.5. Anot apeliantės, prielaidomis pagrįstas ne tik subjekto ar garso šaltinio, tačiau ir tariamo pažeidimo laiko nustatymas. Nutarime tariamo pažeidimo laikas nustatytas remiantis šališkų ir nepatikimų liudytojų parodymais bei vaizdo įraše užfiksuoto planšetinio kompiuterio rodmenimis. Tačiau planšetinio kompiuterio rodmenys nėra patikimas laiko įrodymas – tokio prietaiso parodymai bet kuriuo paros metu gali rodyti bet kokį laiką, nes jis bet kada gali būti pakeistas rankiniu būdu. Skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nepasisakė dėl šios aplinkybės ir nenurodė, kokie įrodymai byloje leidžia spręsti, jog planšetiniame kompiuteryje matomas laikas nebuvo nustatytas rankiniu būdu. K. K. įsitikinimu, tai dar viena aplinkybė patvirtinanti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Byloje nesant jokių patikimų įrodymų, galinčių patvirtinti D. Z. vaizdo įrašo darymo laiką, bet kokios su tuo susijusios abejonės turi būti vertinamos K. K. naudai. Ši pozicija yra grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuo kurios nukrypo tiek nutarimą priėmęs vyriausiasis tyrėjas, tiek skundžiamą nutartį priėmęs teismas, kadangi visas abejones bei neaiškumus aiškino K. K. nenaudai. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog muzika buvo girdima vos 1 minutę po 19 val. Taigi net ir nustačius, jog vaizdo įrašas iš tiesų buvo daromas 19.01 val., toks mažareikšmis laiko pažeidimas turėtų būti vertinamas bet kurio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ypač tuo atveju, kai byloje nėra objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti tikslų tariamo pažeidimo padarymo laiką.

3.6. Apeliantės įsitikinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neteisingai interpretavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-3973/2010, N575-406/2012, jog viešosios rimties trikdymo nusižengimo įrodinėjimas galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, priimtose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-3973/2010, N575-406/2012 buvo remiamasi pažeidimą užfiksavusių pareigūnų parodymais, o šiuo atveju policijos pareigūnai į įvykio vietą nebuvo atvykę ir jokių aplinkybių nefiksavo. Kaip minėta, byloje nebuvo apklausti jokie kiti liudytojai, pavyzdžiui kartu su K. K. gyvenanti E. J., buvęs D. Z. sutuoktinis M. K. ar kiti greta gyvenantys asmenys. Bylos baigtimi suinteresuotų ir K. K. atžvilgiu priešiškai nusiteikusių asmenų duoti parodymai jokiu būdu negali būti prilyginami pareigūnų parodymais.

3.7. Skunde ginčijamos ir teismo išvados, padarytos įvertinus byloje pateiktą vaizdo įrašą „20250725_172242“. Šiame kontekste nubaustojo atstovė pažymi, jog ANK 488 straipsnio taikymui svarbu, jog veiksmai būtų atliekami po 19 val. Aptariamas vaizdo įrašas nors ir galimai darytas įvykio dieną, tačiau ne po 19 val. Be to, nesutiktina su teismo teiginiu, kad šiame vaizdo įraše girdima pakankamai garsiai grojanti muzika, kadangi muzika vos girdima. Tikrovės neatitinka ir teismo teiginys, kad K. K. į prašymus patildyti muziką nereagavo. Jis į tokius prašymus sureagavo, nurodydamas, kad jis muzikos neleidžia. Be to, šis vaizdo įrašas neginčijamai patvirtina, jog K. K. muzikos neleido, kadangi buvo užsiėmęs namų ūkio darbais. Vaizdo įrašą „20250725_172242“ laikęs įrodymu, jog K. K. 2025 m. liepos 25 d. trikdė ramybę po 19 val., nepaisydamas to, jog byloje nėra ginčo, jog šis vaizdo įrašas buvo darytas dienos metu, t. y. iki 19 valandos, apylinkės teismas nukrypo ir nuo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-5-1069/2025, pateikto išaiškinimo, kad, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti, kad jis savo privačioje valdoje dienos metu atlieka tam tikrus veiksmus, keliančius triukšmą. Toks nukrypimas nuo formuojamos teismų praktikos laikytinas savarankišku pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinę teiseną K. K. atžvilgiu nutraukti.

3.8. Advokatė taip pat nurodo, kad vaizdo įrašas „20250725_17224“ nėra originalus ir autentiškas, kadangi yra akivaizdžiai koreguotas. Pirmosios instancijos teismui K. K. pateikė vaizdo įrašą, kurį liudytojas T. Z. patalpino viešojoje erdvėje (viename iš socialinių tinklų), iš kurio matyti, jog T. Z., prieš teismui pateikdamas vaizdo įrašą „20250725_17224“, jį sutrumpino, panaikindamas jo pabaigą. K. K. yra įsitikinęs, jog T. Z. galėjo atlikti ir kitus vaizdo įrašo pakeitimus, pavyzdžiui pakoreguoti girdimo garso lygį ar atlikti panašius veiksmus. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti T. Z. vaizdo įrašo autentiškumu bei jo įrodomąja galia, todėl jis neturėjo būti prijungiamas prie bylos, o juo labiau laikomas svariu įrodymu. Be to, aptariamo vaizdo įrašo turinys bei užfiksuotas pokalbis patvirtina, jog T. Z. K. K. filmavo ne dėl tariamai skleidžiamos muzikos, o todėl, jog siekė pasišaipyti iš K. K. pradėtos vykdyti naujos veiklos, kurios metu buvo užsiimama su vaikais vadinamame (duomenys neskelbtini). Toks vaizdo įrašas demonstruoja T. Z. konfliktiškumą bei siekį pažeminti K. K., bet jokiu būdu negali patvirtinti, jog K. K. padarė kokį nors administracinį nusižengimą.

3.9. Advokatė taip pat pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog siekiant taikyti ANK 488 straipsnį yra būtina nustatyti, jog buvo realiai sutrikdyta asmenų ramybė, poilsis ar darbas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-81-594/2022), bei teigia, kad laikantis nutarime pateikiamos akivaizdžiai nepagrįstos pozicijos, jog tariamo administracinio nusižengimo laikas yra 19.01 val., susidarytų situacija, kai D. Z. lygiai 19 val. (tikėtina ir dar anksčiau), jau buvo kitame (savo sūnaus T. Z.) kieme ir pasiruošusi planšetinį kompiuterį aktyviai laukė kada galės padaryti vaizdo įrašą. Svarbu atkreipti dėmesį ir į vaizdo įraše užfiksuotus pačios D. Z. žodžius: „Įrašau muziką sklindančią iš kaimyno K. K. tvoros, nors dabar 19 valandų. Kai jis tik mane pamato išjungia, bet šį kartą priėjau iš kitos pusės, kad jis manęs nepamatytų“. Dar daugiau, vaizdo įrašo pabaigoje girdimas pikdžiugiškai ištartas žodis „pagavau“. Šis vaizdo įrašas objektyviai patvirtina, kad D. Z. teise į poilsį ar ramybę faktiškai nesinaudojo, todėl ANK 488 straipsniu saugomi teisiniai gėriai nebuvo pažeisti. Iš vaizdo įrašo taip pat galima spręsti, jog girdima muzika nutilo kelios akimirkos po to, kai D. Z. nufilmavo planšetinio kompiuterio ekrane matomą laiką. Taigi net ir patikėjus, kad tariamo administracinio nusižengimo padarymo laikas yra 19.01 val., reikėtų konstatuoti, jog muzika skambėjo ne ilgiau, nei iki 19.01 val., taigi – vos viena minute ilgiau, nei nurodyta ANK 488 straipsnyje. Ši aplinkybė taip pat lemia, kad skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas. Veikos padarinius (ramybės sutrikdymą) teismas grindė tik pačios liudytojos D. Z. teiginiais. Tuo tarpu, kaip jau minėta, aktualioje apeliacinės instancijos teismo praktikoje pabrėžiama, jog nepakanka vien išimtinai pareiškėjo pateikiamo subjektyvaus vertinimo, nes viešosios tvarkos ir rimties pažeidimas turi būti nustatomas remiantis objektyviais duomenimis (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-5-1069/2025). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė aplinkybių ir nepateikė argumentų, kokiu būdu D. Z. ramybė buvo sutrikdyta, jeigu 19.00 val. ji būdama ne savo namų valdoje jau darė vaizdo įrašą. Byloje nėra nė vieno (net ir abejotino ar visiškai nepatikimo) įrodymo, kuris galėtų patvirtinti, jog muzika buvo skleidžiama daugiau nei 60 sekundžių po 19 val. Manytina, jog per tokį trumpą laiką nėra įmanoma sukelti ANK 488 straipsnyje numatytos veikos padarinius, t. y. sutrikdyti asmens ramybę, ypač kai tas žmogus ramybe nesinaudoja, o būdamas lauke filmuoja tujas bei kaimyno tvorą.

3.10. Dar skunde teigiama, kad institucija ir pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo padarymo faktą nustatinėjo remdamasis ne byloje esančiais įrodymais, o ankstesniais įvykiais. Tokia pozicija yra nepagrįsta ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Tai, kad K. K. anksčiau buvo baustas už tokio paties pobūdžio pažeidimus, jokiu būdu negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu, kad jis pažeidimą padarė ir 2025 m. liepos 25 d. Nutarime ir nutartyje aptariamo administracinės bylos ROIK 25276977029 atveju pareiškėjas K. K. savo sklype adresu (duomenys neskelbtini), iš tiesų, leido vaikišką muziką, kadangi šventė sūnaus pirmąjį gimtadienį. Tačiau administracinės bylos ROIK 25276977029 bei šios administracinio nusižengimo bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Todėl administracinės bylos ROIK 25276977029 medžiaga negalėjo būti remiamasi priimant skundžiamą nutarimą. 2025 m. liepos 25 d. 19.01 val. K. K. muzikos neleido ir kitaip netrikdė aplinkinių rimties.

3.11. Be to, pirmosios instancijos teismas, nei charakterizuodamas K. K., nei spręsdamas dėl D. Z. ir T. Z. duodamų parodymų patikimumo, visiškai neatsižvelgė į tai, jog administracinio nusižengimo bylos (ROIK: 25269145949, ROIK: 25281291804, ROIK: 25269244783, ROIK: 25269396104) K. K. atžvilgiu nebuvo pradėtos, kadangi D. Z. ir (ar) T. Z. kaltinimai nepasitvirtindavo. Šios aplinkybės parodo apylinkės teismo šališkumą nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą bei netinkamą aplinkybių vertinimą. Tai dar viena priežastis, lemianti, jog skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

3.12. Skunde advokatė taip pat teigia, kad konstatuodamas, jog K. K. šiuo atveju yra tinkamas pagal ANK 488 straipsnį atsakomybės subjektas, pirmosios instancijos teismas selektyviai pasirinko vieną sakinį iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-268-606/2021, visiškai ignoruodamas toliau pateiktą šio teismo išaiškinimą, kad nors ANK 488 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta specialaus atsakomybės subjekto, tai neatleidžia administracinę teiseną vykdančių subjektų nuo pareigos įrodyti ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties buvimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje ir kartu to, jog būtent traukiamas atsakomybėn asmuo yra atsakingas dėl padaryto pažeidimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių įrodomąją galią duomenų, preziumavo, jog neteisėtą veiką padarė būtent pareiškėjas K. K.. Tokiu būdu apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020 ir tai lemia būtinybę panaikinti skundžiamą nutartį. Pabrėžtina, jog nei ANK 488 straipsnis, nei aktuali teismų praktika nenumato nekilnojamojo daikto savininko atsakomybės už ramybės trikdymą. Tiek įstatyminėje nuostatoje, tiek ir ją aiškinančioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikalaujama nustatyti konkretų subjektą, kuris savos veiksmais padarė draudžiamą veiką, t. y. nurodytomis valandomis trikdė kitų asmenų ramybę ir poilsį. Sprendžiant iš nutarties 66 punkte pateikiamų argumentų, darytina išvada, jog ir pirmosios instancijos teismui šiuo atveju nepakako įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog būtent K. K. padarė neteisėtą veiką, todėl jį baudžia ne kaip tokius veiksmus atlikusi asmenį, o kaip nekilnojamojo turto savininką, kuris neužtikrino, jog iš gyvenamųjų patalpų sklindanti muzika ir triukšmas netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės, t. y. atsakomybę taikė nenustatęs veiksmus atlikusio subjekto. Šioje vietoje pažymėtina, jog 2025 m. liepos 25 d. K. K. aiškiai nurodė, jog jis muzikos neleidžia. Be to, ir pati D. Z. policijai pateiktame pranešime taip pat nurodė, jog muziką leidžia ne K. K., o kitas asmuo gyvenantis jo namų valdoje, kuris net nebuvo apklaustas bylos nagrinėjimo metu. Dėl šios priežasties apylinkės teismas jokiu būdu negalėjo taikyti administracinės atsakomybės K. K. atžvilgiu.

3.13. Dar advokatė nurodo, kad priešingai, nei sprendė apylinkės teismas, D. Z. ir T. Z. duoti paaiškinimai nebuvo nuoseklūs. Jie buvo prieštaringi ir jokiu būdu negali būti laikomi patikimais. Teismo posėdžio metu D. Z. teigė, jog dėl leidžiamos muzikos buvo trikdoma jos ramybė, tačiau tuo pačiu taip pat nurodė, jog 2025 m. liepos 25 d. filmavo iš sūnaus T. Z. kiemo, nes ten didžiausias garsas. Tai patvirtina aplinkybę, kad D. Z. kieme, o, juo labiau, namuose, muzika niekada nesigirdi taip garsiai, kad būtų galima konstatuoti, jog tai trikdo jos ramybę. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į šiuos, pačios D. Z. išsakytus prieštaringus teiginius. Nemažiau prieštaringi yra ir liudytojo T. Z. paaiškinimai. 2025 m. gruodžio 3 d. vykusio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo institucijoje metu, taip pat 2026 m. sausio 26 d. teismo posėdžiu metu T. Z. aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, jog konkrečiai 2025 m. liepos 25 d. jis jokio garso šaltinio nematė. Dar daugiau, liudytojas nurodė, kad negali konkrečiai nurodyti kas leidžia muziką. Šios liudytoju apklausto T. Z. nurodytos aplinkybės nei nutarime, nei nutartyje nėra minimos. Pabrėžtina, kad ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja pareigūnus, nagrinėjančius administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, nustatyti ir objektyviai įvertinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tuo tarpu tokie nutarimą priėmusio vyriausiojo tyrėjo veiksmai buvo nepagrįsti, neteisėti ir neatitiko ANK nuostatuose įtvirtintų reikalavimų bei nulėmė netinkamą bylos išnagrinėjimą ir neteisėto nutarimo priėmimą. Šios klaidos nebuvo ištaisytos pirmosios instancijos teisme, todėl nutartis ir nutarimas turi būti panaikinti išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos tvarka.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Ričardas Kiaulakis prašo K. K. atstovės advokatės Audronės Žemeckės apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Institucijos atstovas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, K. K. kaltė įrodyta surinktų vienas kitą papildančių duomenų ir įrodymų visetu. Apylinkės teismas skundo nagrinėjimo metu buvo aktyvus, aktyviai tyrė surinktus įrodymus, proceso šalims užtikrino rungimosi principu grįstus posėdžius, suteikė teisę pateikti reikšmingus bylai duomenis, užtikrino nešališką procesą. Teismas savo išvadas ir argumentus nutartyje išdėstė smulkiai, aiškiai ir nedviprasmiškai. Šioje byloje K. K. kaltė įrodyta tiek pranešimą apie sklindantį triukšmą pateikusio asmens parodymais, tiek ir liudytojo parodymais bei prie pareiškimo pridėtu vaizdo įrašu. Nors skunde nurodoma, kad neįrodyta, jog garsas sklinda iš K. K. sklypo, tačiau vertinant aplinkybę, kad toje vietovėje yra tik trys namai – tai yra pareiškimą pateikusio asmens, liudytojo ir atsakomybėn traukiamo asmens, nėra jokių abejonių, kad triukšmo šaltinis buvo būtent K. K. namų valda. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas. Esamas triukšmo laikas matomas byloje su pareiškimu pateiktame vaizdo įraše. Kad triukšmas sklido po 19 valandos, nurodė ir liudytojas savo paaiškinime. Institucijos atstovas taip pat pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių dėl, kurių būtų galima abejoti liudytojų parodymų patikimumu ar teigti, kad jie suinteresuoti apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Net jeigu, kaip nurodoma skunde, jie yra susiję giminystės ryšiais, tai jokiais būdais nesudaro pagrindo spręsti, kad jų parodymai negali būti vertinami kaip įrodymai. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad K. K. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai. Skiriant ją buvo atsižvelgta į nubaustojo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

K. K. atstovės advokatės Audronės Žemeckės apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pateiktame apeliaciniame skunde keliamas K. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė iš esmės ginčija žemesnės instancijos teismo, o kartu ir institucijos atliktą byloje surinktų duomenų vertinimą ir jo pagrindu padarytas išvadas dėl K. K. kaltės padarius šį jam inkriminuotą nusižengimą, prašo panaikinti tiek ne teismo tvarka priimtą nutarimą, tiek žemesnės instancijos nutartį, kuria jis paliktas galioti, ir administracinio nusižengimo teiseną K. K. atžvilgiu nutraukti vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu. Apeliacinės instancijos teismas faktinio ir teisinio pagrindo priimti tokį procesinį sprendimą nenustatė. Apygardos teismo įsitikinimu, spręsdamas K. K. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo klausimą, apylinkės teismas įrodymų vertinimo ar teisės taikymo klaidų nepadarė. Byloje surinkti įrodymai įvertinti bei nubaustojo neteisėti veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Duomenys, kuriais rėmėsi institucija, priimdama 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-22603-2025, bei apylinkės teismas, nuspręsdamas palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą, priešingai nei teigiama skunde, yra patikimi ir pakankami konstatuoti apeliantės kvestionuojamas aplinkybes, jog K. K. 2025 m. liepos 25 d. 19 val. 01 min. iš sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), garsiai leido muziką per garso aparatūrą, tuo trikdydamas kitų asmenų ramybę ir poilsį. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokias išvadas dėl duomenų byloje vertinimo ir jais nustatytų faktinių aplinkybių, nei tai darė apylinkės teismas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.

6. ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

7. Nors K. K. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo neprisipažino, kategoriškai teigdamas, kad 2025 m. liepos 25 d. 19 val. 01 min. sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), triukšmo, garsiai leisdamas muziką, jis nekėlė, vis tik tokius jo parodymus šiuo atveju paneigia bei leidžia atmesti (ir laikyti juos tik gynybine administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija) kiti byloje surinkti duomenys – pareiškėjos D. Z. bei liudytojo T. Z. parodymai, vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „IMG 8404.MOV“, D. Z. 2025 m. liepos 27 d. pareiškimo, kurio pagrindu ir buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena (ROIK:25280216026) K. K. atžvilgiu, turinys ir kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga.

8. 2025 m. liepos 27 d. pareiškime D. Z. nurodė, kad 2025 m. liepos 25 d. nuo 8.34 val. su keliomis trumpomis pertraukomis iš E. J. gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) sklido labai garsi muzika, kuri nesibaigė net ir po 19 val. Su šios teritorijos savininku K. K. kiek anksčiau tą dieną išsiaiškino, kad ne jis leidžia garsią muziką. (duomenys neskelbtini), gyvena du suaugę žmonės, jei muzikos neleidžia K. K., tai ją leidžia jo sugyventinė E. J..

9. Apklausiama 2025 m. liepos 29 d. D. Z. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kaip ir pateiktame pareiškime, D. Z. taip pat nurodė, kad muzika iš gretimo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), valdos 2025 m. liepos 25 d. pradėjo groti nuo 08.34 val. ir grojo visą dieną su pertraukomis, tame tarpe ir vakare, nuo 19.00 val., ką ji užfiksavo vaizdo ir garso įraše. D. Z. taipogi paaiškino, kad 2025 m. liepos 25 d. vakarą muzikos kolonėlė buvo atnešta šalia tvoros, adreso (duomenys neskelbtini), ribose ir atsukta į jų pusę tyčia, kad garsas sklistų į jų pusę. Ji nurodė ir tai, kad muzika vakaro metu iš kaimyninio sklypo groja jau nebe pirmą kartą ir tai trikdo jos ramybę bei poilsį. Nors bandė bendrauti su K. K. dėl muzikos ir triukšmo, bet jis į kalbas su ja nesileido ir muzikos nepritildė. Kalbėtis su juo bandė ir kiti kaimynai, bet jis į kalbas nesileido, sakė, kad muzikos jis neleidžia, nors muzika sklinda iš jo kiemo ir jie ten gyvena dviese. Jie į jų pastabas nereaguoja, juos ignoruoja ir muziką leidžia toliau.

10. Tiriant pareiškimas nurodytas aplinkybes, 2025 m. rugpjūčio 12 d. buvo apklaustas ir T. Z., kuris nurodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 25 d. nuo pat ryto jo kaimynas K. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), leido muziką į lauką išnešęs garso kolonėlę. Muzika nustojo groti apie 19.03 val. T. Z. taip pat parodė, kad tai ne pirmas kartas kuomet K. K. piktybiškai leidžia muziką visą dieną. Dėl tokio jo elgesio jie negali ilsėtis namuose. Asmuo į kalbas nutildyti muziką nereaguoja.

11. Pirmosios instancijos teisme apklausta D. Z. parodė, kad 2025 m. liepos 25 d. ji buvo namuose, kurie yra apie 50-100 metrų atstumu nuo K. K.. Tą dieną nuo 08.34 val. iki 19.03 val. buvo leidžiama muzika. Muzika buvo leidžiama labai garsiai, ji net negalėjo atidaryti langų, ką patvirtino pateikdama filmuotą medžiagą iš namų vidaus. Pareiškėja taip pat nurodė, kad pažeidimą fiksavo filmuodama telefonu ir turėjo planšetę, kur matėsi data ir laikas. Filmavo iš sūnaus kiemo, nes ten didžiausias garsas. Ten ėjo, kad matytųsi iš kur garso šaltinis. Jis buvo iš K. K. sklypo.

12. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas T. Z. nurodė, kad pernai gana dažnai iš K. K. sklypo sklisdavo muzika. Jie buvo priversti rašyti skundus. K. K. į pastabas nereaguoja. Jų namų valdos yra šalia. Atstumai tarp jų iki 50 metrų. Muzika yra įjungiama garsiai ir išeinama, tai daroma piktybiškai. 2025 m. liepos 25 d. 17.24 val., dienos metu jis kreipėsi į K. K. ir prašė neleisti garsiai muzikos. Tą patvirtindamas pateikė filmuotą medžiagą, kuriame prašo K. K. pritildyti leidžiamą muziką. Vakare taip pat grojo muzika ir kažkada nurimo.

13. Tuo tarpu 2025 m. liepos 31 d. apžiūros protokolu, kuriuo buvo peržiūrėtas D. Z. pateiktas vaizdo įrašas „IMG 8404.MOV“, nustatyta, kad šio vaizdo įrašo trukmė yra 59 sekundės. Atidarius vaizdo įrašą matoma tvora. Fone girdima muzika. Filmuojančioji moteris sako „Įrašau muziką, kuri leidžiama iš kaimyno K. K. tvoros, nors dabar yra 19 valandų, kai jis tik mane pamato išjungia, bet šįkart priėjau iš kitos pusės, kad jis manęs nebematytų “. Vaizdo įraše matoma tvora, tujos. Fone girdima muzika. Moteris sako „filmuoju savo planšete, kad matytųsi diena ir valanda.“. Planšetėje matoma diena, t. y. 2025 m. liepos 25 d., ir laikas – 19:01 val. Vaizdo įrašo gale muzika nutyla ir moteris sako „Pagavau.“ Vaizdo įrašas baigiasi.

14. Iš to, kas nurodyta aukščiau, matyti, jog apie tai, kad muzika 2025 m. liepos 25 d., tame tarpe ir šios dienos vakarą, po 19.00 val., sklido būtent iš sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena K. K., vienodai parodė tiek D. Z., tiek T. Z.. Šias jų nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo bei garso įrašas „IMG 8404.MOV“. Darydama šį vaizdo ir garso įrašą, D. Z. nufilmavo planšetinį kompiuterį, kuriame įjungtame pagrindiniame jo ekrane matomas laikrodis, rodantis 19.01 val., ir kalendorius, rodantis, kad yra 2025 m. liepos 25 d. Šiame vaizdo ir garso įraše taip pat užfiksuota kaip D. Z. būnant sūnui T. Z. priklausančiame sklype ir einant link tvoros ir tujų, už kurių yra K. K. priklausantis žemės sklypas, leidžiama muzika tampa vis labiau girdima. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčijo to, kad šis vaizdo ir garso įrašas padarytas esant T. Z. sklype ir kad jame užfiksuotas pareiškėjos judėjimas būtent link jam (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) priklausančio sklypo. Iš pateiktos „Google maps“ žemėlapių iškarpos matyti, kad šalia K. K. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra tik du kiti sklypai: (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena D. Z. ir T. Z. (D. Z. gyvena (duomenys neskelbtini), o T. Z. gyvena (duomenys neskelbtini)). Aplink artimu spinduliu daugiau gyvenamųjų namų nėra. Taigi kaip ir pirmosios instancijos teismas, apygardos teismas, įvertinęs tiek šią aplinkybę, tiek D. Z. ir T. Z. parodymus, o taip pat ir vaizdo bei garso įrašu „IMG 8404.MOV“ nustatytą aplinkybę dėl girdimos muzikos garso padidėjimo D. Z. einant prie tvoros, skiriančios K. K. sklypą nuo T. Z. sklypo, laiko nustatytu, kad triukšmas (garsi muzika) sklido būtent iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjos bei liudytojo parodymus bei vaizdo bei garso įraše „IMG 8404.MOV“ užfiksuotoje planšetėje matomą laiką ir datą, taip pat nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad triukšmas iš K. K. sklypo buvo skleidžiamas būtent 2025 m. liepos 25 d. 19.01 val.

15. K. K. kėlė versiją, kad vaizdo ir garso įraše užfiksuota muzika galėjo būti leidžiama ir iš paties T. Z. namų valdos, pavyzdžiui iš jo sklype stovinčių automobilių ar planšetinio kompiuterio, kuris užfiksuotas byloje pateiktame vaizdo ir garso įraše. Tokia versija yra atmestina, nes ji paremta išimtinai subjektyviais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir (ar) jo atstovės samprotavimais, kuriuos paneigia visiškai objektyvaus pobūdžio įrodymas – jau minėtas vaizdo ir garso įrašas „IMG 8404.MOV“. Kaip jau minėta, muzika šiame vaizdo ir garso įraše tapo vis labiau girdima D. Z. artėjant būtent prie K. K. gyvenamosios valdos ribų, o ne prie kokių nors T. Z. sklype stovinčių transporto priemonių. Teigdama, kad tokia išvada nėra teisinga (t. y., kad neteisinga išvada, jog, D. Z. einant prie K. K. kiemo tvoros, garso lygis didėjo), kadangi ji prieštarauja vaizdo ir garso įrašo „IMG 8404.MOV“ turiniui, apeliantė nepagrįstai nevertina viso šio garso ir vaizdo įrašo, selektyviai atrinkdama tik tam tikras jo dalis. Natūralu, jog pačioje vaizdo ir garso įrašo pradžioje, D. Z. link K. K. tvoros ir tujų pajudėjus vos kelis žingsnius, kas pripažįstama ir pačiame skunde, ryškių garso lygio pokyčių galėjo būti ir nefiksuota. Tuo tarpu tai, kad vaizdo ir garso įrašo pabaigoje, nuo 00:46 iki 00:59 sekundės, D. Z. nejudant iš vietos, garso lygis sumažėjo, gali būti paaiškinama ir tuo, kad K. K. galėjo sumažinti leidžiamos muzikos garsą. Taip pat, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašą „IMG 8404.MOV“, nematyti, kad D. Z. rankoje laikomame planšetiniame kompiuteryje būtų leidžiama muzika. Pavyzdžiui, kad būtų įjungtas muzikos grotuvas, įjungtos radijo ar kitos programėlės, kuriose grotų muzika. Vaizdo įraše matyti, kad planšetiniame kompiuteryje įjungtas tik jo pagrindinis ekranas, kitų atidarytų programų nematyti. Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog, darant šį vaizdo ir garso įrašą, galėjo būti sąmoningai nefilmuojama planšetinio kompiuterio apatinė dalis, kurioje paleidus muziką per programėlę ir yra rodoma, kas grojama, bei galima sustabdyti grojimą, vėlgi yra paremta tik pačios apeliantės subjektyviais samprotavimais bei prielaidomis, o ne kokiais nors byloje surinktais įrodymais. Todėl šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

16. Apygardos teismas taip pat neįžvelgia pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde pateiktu argumentu dėl vaizdo ir garso įraše „IMG 8404.MOV“ matomų planšetinio kompiuterio rodmenų nepatikimumo, nustatant K. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo laiką. Įvairiuose prietaisuose, tame tarpe ir planšetiniuose kompiuteriuose, įprastai iš tiesų yra įmanoma rankiniu būdu pakeisti tiek datą, tiek laiką. Tačiau, kad tokius veiksmus D. Z. būtų atlikusi nagrinėjamu atveju, byloje duomenų nėra. Taigi aukštesnės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo (tokiu pagrindu negali būti vien apeliantės svarstymai) manyti, kad D. Z. naudotame planšetiniame kompiuteryje laiko ir datos nustatymai buvo pakeisti iki darant vaizdo ir garso įrašą „IMG 8404.MOV“, ir neabejoja tuo, kad planšetiniame kompiuteryje matomi rodmenys atitiko realią (faktinę) situaciją. Tokį patį argumentą apeliantė buvo nurodžiusi ir skunde dėl institucijos nutarimo ir dėl jo apylinkės teismas iš tiesų nieko nepasisakė. Tačiau pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste. Todėl šis skundžiamos nutarties trūkumas nelaikytinas esminiu, juo labiau, sudarančiu pagrindą ją naikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

17. Skunde taipogi nurodoma, kad iš D. Z. pateikto vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti garso šaltinio bei jo lygio. Toks skundo argumentas yra pagrįstas, kadangi vaizdo ir garso įraše „IMG 8404.MOV“ tikrai nėra matoma iš kokio įrenginio 2025 m. liepos 25 d., po 19.00 val., buvo leidžiama muzika K. K. sklype, kaip ir nėra matomas koks nors techninis prietaisas, kuris fiksuotų skleidžiamo triukšmo stiprumą. Tačiau ir šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad K. K. pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir nubaustas nepagrįstai, nenustačius jo veikoje visų šio administracinio nusižengimo požymių visumos. Iš šios teisės normos dispozicijos matyti, kad joje nėra pateikiamas baigtinis sąrašas triukšmą keliančių veiksmų, kuriuos atlikus nurodytu laiku ir vietose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Juo labiau joje nepateikiamas šaltinių, iš kurių turi būti nustatytas skleidžiamas triukšmas, sąrašas. Todėl šiuo atveju tai, iš kokio konkretaus garso šaltinio (garso kolonėlės ar kitų garso aparatų) buvo leidžiama muzika K. K. valdoje, jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Teismų praktikoje taip pat yra konstatuota, kad faktinės aplinkybės, svarbios nustatant viešosios rimties trikdymo objektyviuosius požymius, gali būti įrodomos ne tik garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis, bet lygiai taip pat ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, be kita ko, ir liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). O nagrinėjamu atveju aplinkybė dėl iš K. K. gyvenamosios valdos sklidusio po 19 val. triukšmo, kuris buvo tokio lygio, jog trikdė šalimais gyvenančių asmenų ramybę ir poilsį, patvirtina ne tik D. Z. ir T. Z. parodymai, kaip kad teigiama skunde, bet ir jau minėtas vaizdo ir garso įrašas. Atsakant į skundo argumentus, taip pat pažymėtina, jog paminėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nebuvo konstatuota, kad byloje nesant garso lygio matavimo prietaisų rodmenų, faktinės aplinkybės, svarbios nustatant viešosios rimties sutrikdymo objektyviuosius požymius, gali būti įrodomos tik policijos pareigūnų, kurie reaguodami į pranešimą dėl galimo tokio pažeidimo, atvyko į įvykio vietą, o vėliau buvo apklausti byloje kaip liudytojai, parodymais.

18. K. K. atsakomybės nešalina ir tai, kad, jog byloje nebuvo nustatyta, kad muziką iš sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), jis būtų garsiai leidęs ir po 19.01 val. Aplinkybė, kiek laiko muzika buvo leidžiama po 19 val., galėtų turėti įtakos nebent sprendžiant, ar nėra pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną remiantis ANK 565¹ straipsnio 4 punktu ir 12 straipsniu (kai padaryta mažai pavojinga veika), tačiau ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta veika neįtraukta į ANK 12 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų, kuriems gali būti taikoma ši nuostata, sąrašą.

19. Apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, taip pat bandoma įrodyti, kad K. K. veiksmais nebuvo sukelti ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, kadangi D. Z. nusižengimo padarymo metu teise į poilsį ar ramybę faktiškai nesinaudojo, nes pasiruošusi planšetinį kompiuterį aktyviai laukė kada galės padaryti vaizdo įrašą, 19.01 val. netgi nebuvo žemės sklype, kuriame yra jos gyvenamasis namas. Kaip ir žemesnės instancijos teismas, taip ir apygardos teismas tokiam skundo argumentui nepritaria. Pažymėtina, jog apie tai, kad vakaro metu grojanti muzika trikdė jos ramybę ir poilsį, D. Z. nuosekliai nurodė tiek policijai pateiktame rašytiniame pareiškime bei liudytojo apklausos protokole, tiek šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant institucijoje bei pirmosios instancijos teisme. Be to, tokiais D. Z. parodymais pagrindą tikėti sudaro ir vaizdo bei garso įrašas „IMG 8404.MOV“, leidžiantis spręsti, kad muzika buvo leidžiama išties garsiai. Tai, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, norėdama užfiksuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą, tik patvirtina, kad jai iš kaimyninio sklypo skleidžiamas triukšmas buvo girdimas, ir tai yra pakankama konstatuoti, jog jos teisė į poilsį ir ramybę buvo pažeista. Asmens teisė į ramybę ir poilsį apeliaciniame skunde nepagrįstai sutapatinama vien su buvimu savo namų valdoje bei pasyviu laiko leidimu. Ji taip pat apima galimybę būti aplinkoje, kurioje nėra trikdančio triukšmo.

20. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas, vertindamas, ar K. K. buvo pagrįstai nubaustas už ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, įvertino ir vaizdo įrašą „20250725_172242“, kuris darytas 2025 m. liepos 25 d. Jame T. Z. užfiksavo kaip dar iki 19 val. eina link K. K., kuris dirba šalia tvoros, ribojančios jų abiejų sklypus. Įraše visą laiką girdisi pakankamai garsiai grojanti muzika. T. Z. kelis kartus prašo K. K., kad jis pritildytų muziką, kadangi ji trukdo, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas atsako, kad jis muzikos neleidžia. T. Z. prašo pakviesti tą, kas ją leidžia, tačiau K. K. į prašymą nereaguoja. Vaizdo įraše matosi ta pati tvora ir tujos, kaip ir D. Z. pateiktame įraše „IMG 8404.MOV“. Įvertinęs vaizdo įrašą „20250725_172242“ kartu su vaizdo įrašu „IMG 8404.MOV“, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie įrodymai patvirtina, kad įvykio dieną muzika K. K. sklype buvo leidžiama ne tik vakare, tačiau ir dienos metu, t. y. pakankamai ilgą laiką. Taip pat teismas nurodė, kad vaizdo įrašu „20250725_172242“ yra nustatyta, jog tą dieną ne tik D. Z., bet ir T. Z. skundėsi dėl garsios muzikos, kuri trukdė jiems ilsėtis, tačiau K. K. į prašymus patildyti muziką nereagavo.

21. Apeliaciniame skunde advokatė nurodo, kad vaizdo įrašas „20250725_17224“ nėra originalus ir autentiškas, kadangi yra akivaizdžiai koreguotas, sutrumpinant jo pabaigą, o tai sudaro pagrindą abejoti šio vaizdo įrašo įrodomąja galia, dėl ko jis neturėjo būti prijungiamas prie bylos, juo labiau, laikomas svariu įrodymu. Pažymėtina, jog klausimas dėl šio vaizdo įrašo autentiškumo buvo keliamas ir pirmosios instancijos teisme, kuris, peržiūrėjęs K. K. papildomai 2026 m. vasario 3 d. pateiktus vaizdo įrašus, sutiko, kad liudytojo T. Z. teismui pateiktas vaizdo įrašas „20250725_172242“ yra trumpesnis, nei K. K. pateiktas vaizdo įrašas, kurį, anot jo, viešoje erdvėje paviešino T. Z.. Tačiau apylinkės teismas sprendė, kad vien tai, kad nukirpta vaizdo įrašo pabaiga, nereiškia, kad šis vaizdo įrašas yra suklastotas. Teismas nurodė, kad T. Z. pateiktame vaizdo įraše yra užfiksuota įvykio esmė, kad jis eina pas K. K. ir prašo patildyti muziką, nes ji jam trukdo, tuo tarpu K. K. pateiktame ilgesniame vaizdo įraše nėra jokios naujos esminės bylai reikšmingos informacijos. Vaizdo įrašo pabaigoje matosi tik tai, kaip K. K. eina prie kopėčių, pastatytų prie tvoros ir jomis perlipa į kitą tvoros pusę. Tuo įrašas ir baigiasi. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skirtumus tarp K. K. bei T. Z. pateiktų vaizdo įrašų, apygardos teismas sprendžia, kad tik tokia vaizdo įrašo korekcija, iš jo nepašalinant jokių bylai reikšmingų aplinkybių, neleidžia konstatuoti, kad T. Z. pateiktas vaizdo įrašas negali būti laikomas patikimu įrodymu. Be to, kaip matyti, jam išskirtinės įrodomosios reikšmės, spręsdamas K. K. nubaudimo šioje byloje pagrįstumo klausimą, apylinkės teismas ir nesuteikė, pažymėdamas, kad nagrinėjamas administracinis pažeidimas T. Z. pateiktame vaizdo įraše nėra užfiksuotas. Šį vaizdo įrašą teismas pripažino tik kaip pagrindžiantį T. Z. duotus parodymus.

22. Advokatė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad institucija ir pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo padarymo faktą nustatinėjo remdamiesi ne byloje esančiais įrodymais, o ankstesniais įvykiais. Iš skundžiamos nutarties bei ne teismo tvarka 2025 m. gruodžio 4 d. priimto nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas bei institucija, spręsdama K. K. kaltės klausimą, iš tiesų, rėmėsi ir Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, bei administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 25276977029 esančiu vaizdo įrašu nustatytomis aplinkybėmis. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog šie duomenys, tiek institucijos, tiek žemesnės instancijos teismo buvo įvertinti kitų šioje administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų kontekste, kas įrodymų vertinimo taisyklėms bei šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja. Pastebėtina, kad apylinkės teismas šiais duomenimis apskritai nesirėmė nustatinėdamas objektyviųjų ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių buvimą K. K. veikoje. Vadovaudamasis administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 25276977029 esančiu vaizdo įrašu nustatytomis aplinkybėmis bei Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, apylinkės teismas konstatavo tik tai, kad net ir būdamas 2025 m. birželio 26 d. informuotas policijos pareigūnų, kad jis negali triukšmauti po 19 val., K. K. savo veiksmų nepakeitė, išvadų nepadarė ir toliau garsiai leido muziką, kadangi pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį jis buvo baustas ir už 2025 m. liepos 4 d. ir 2025 m. liepos 12 d. padarytus pažeidimus, kurių neginčijo bei sumokėjo už jas skirtas baudas. Žemesnės instancijos teismas taip pat sprendė, kad anksčiau K. K. padarytų analogiškų nusižengimų datos – 2025 m. birželio 13 d., 2025 m. birželio 14 d., 2025 m. birželio 26 d., 2025 m. liepos 4 d., 2025 m. liepos 12 d., ir nagrinėjamu atveju – 2025 m. liepos 25 d., rodo K. K. veiksmų pakartotinumą, sistemiškumą bei piktybiškumą bei tai, kad ir šiuo atveju, leisdamas garsiniu aparatu muziką, jis siekė trikdyti viešąją rimtį – šalia gyvenančių asmenų, su kuriais yra susiklostę konfliktiški santykiai, ramybę bei poilsį ir sukėlė tokio intensyvumo triukšmą, jog tai atitinka ANK 488 straipsnio nusižengimo požymius. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismu, kad K. K. veiksmai 2025 m. liepos 25 d. vakarą buvo tyčiniai, nukreipti būtent į šalimais gyvenančių pareiškėjos bei liudytojo ramybės ir poilsio trikdymą. Būdamas policijos pareigūnų 2025 m. birželio 26 d. aiškiai informuotas, jog triukšmauti savo namų valdoje jis negali ne tik po 22.00 val., bet ir po 19.00 val., kai šiuos policijos pareigūnus iškvietė taip kaimynai, be to, tą pačią dieną, t. y. 2025 m. liepos 25 d., T. Z. dienos metu jau išreiškus pretenzijas dėl leidžiamos muzikos keliamo triukšmo, paprašius muziką nutildyti, nubaustasis negalėjo nesuvokti ir nenumatyti, kad savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir trikdo D. Z. bei T. Z. ramybę bei poilsį.

23. Apeliaciniame skunde taipogi teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių įrodomąją galią duomenų, preziumavo, jog neteisėtą veiką padarė būtent K. K., t. y., kad 2025 m. liepos 25 d. 19 val. 01 min. vakaro metu iš sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), muziką garsiai leido būtent nubaustasis. Tiek iš D. Z., tiek iš T. Z. parodymų matyti, kad būtent K. K., kaip garso aparatūrą, iš kurios 2025 m. liepos 25 d. buvo leidžiama muzika, įjungusio asmens, jie nenurodė. Aplinkybė koks asmuo atliko tokius veiksmus, nenustatyta ir kitais byloje surinktais duomenimis. Tačiau jau aukščiau aptarti D. Z. bei T. Z. parodymai bei vaizdo įrašas „IMG 8404.MOV“ patvirtina, kad garsi muzika sklido iš namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini), kurios savininku yra būtent K. K.. Taigi būtent jis, kaip šios valdos savininkas, savo privačioje nuosavybėje privalėjo užtikrinti, kad iš jo namų valdos skleidžiama muzika netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės, o to nepadaręs, yra atsakingas už nagrinėjamą viešosios rimties sutrikdymą, ką konstatavo ir žemesnės instancijos teismas. Pažymėtina, jog tokia apylinkės teismo išvada, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neprieštarauja ne tik Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-268-606/2021 pateiktiems išaiškinimams, tačiau ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-1265/2006 ir N17-1468/2006). Pagal paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką už ANK 488 straipsnio dispozicijoje numatytus veiksmus atsakomybėn gyvenamųjų patalpų ar įmonių savininkai traukiami net ir tuomet, kai triukšmą kelia ne pats savininkas, o kitas asmuo, jei savininkas pažeidimo padarymo metu nėra toje vietoje, konstatuojant, kad jis yra atsakingas ir už tai, kad būtų užtikrinta, jog iš jam nuosavybės teise priklausančios valdos sklindanti muzika ar kitoks triukšmas netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės. Už triukšmą nuosavoje valdoje atsako jų savininkas, kuris negali perkelti atsakomybės kitiems asmenimis, todėl ir šiuo atveju atsakomybė dėl triukšmo, sutrikdžiusio kitų asmenų poilsį ir ramybę, tenka ne kam kitam, o teritorijos, iš kurios ir sklido šis triukšmas, savininkui, t. y. K. K.. Juo labiau, kad pats K. K. kito muziką garsiai 2025 m. liepos 25 d. leidusio asmens nenurodė, šią dieną buvo savo namų valdoje, kai muzika buvo leidžiama, ką patvirtina vaizdo ir garso įrašas „20250725_172242“ bei D. Z. ir T. Z. parodymai, ir muzikos leidimui neprieštaravo, nes jos taip ir neišjungė, nei savo iniciatyva, nei paprašytas T. Z.. Minėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai taip pat leidžia atmesti skundo argumentą, kad teismų praktika nenumato nekilnojamojo daikto savininko atsakomybės už viešosios rimties trikdymą.

24. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. K. šiuo atveju yra tinkamas pagal ANK 488 straipsnį atsakomybės subjektas, apeliantė taipogi nurodo, kad ir pati D. Z. policijai pateiktame pranešime nurodė, jog muziką leidžia ne K. K., o kitas asmuo gyvenantis jo namų valdoje, kuris net nebuvo apklaustas bylos nagrinėjimo metu. Toks skundo argumentas nėra pagrįstas tinkamu pareiškimo turinio ir kitų byloje esančių įrodymų analize. Iš šio pareiškimo, T. Z. parodymų bei vaizdo įrašo „20250725_172242“ yra visiškai aišku, kad D. Z. darė tik prielaidą, kad muziką adresu (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 25 d. galėjo leisti K. K. sugyventinė E. J., nes tą dieną jos sūnui T. Z. K. K. tikino muzikos neleidžiantis. Kadangi D. Z. yra žinoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena du suaugę žmonės, todėl ji ir darė prielaidą, kad jei muzikos neleido K. K., tai ją leido jo sugyventinė E. J.. Kartu pažymėtina, jog esant jau aukščiau padarytoms išvadoms, kad nubaustasis, kaip valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, turėjo pareigą užtikrinti, jog iš šios teritorijos sklindanti muzika ar kitoks triukšmas netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės, todėl, to nepadaręs, buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, K. K. sugyventinės apklausa šiuo atveju nebuvo tikslinga.

25. Advokatė apeliuoja ir į tai, kad byloje nebuvo apklaustas ir buvęs D. Z. sutuoktinis M. K. ar kiti greta gyvenantys asmenys, tačiau taip ir nenurodo, kokias bylai reikšmingas aplinkybes jie galėtų patvirtinti. Kaip jau buvo nurodyta, be D. Z. bei T. Z. gyvenamosios valdos, jokių kitų namų, esančių šalia adreso (duomenys neskelbtini), nėra. Pats pažeidėjas taipogi nenurodė, kad 2025 m. liepos 25 d. pas jį svečiavosi kokie nors artimieji, draugai, pažįstami ar klientai. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad kokie kiti asmenys galėtų patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes dėl 2025 m. liepos 25 d. vakarą, po 19 val., iš šio sklypo leistos muzikos.

26. Pateiktame apeliaciniame skunde taip pat itin akcentuojama, kad D. Z. ir T. Z. santykiai su K. K. yra konfliktiški, teigiama, kad šie asmenys yra akivaizdžiai šališki ir nusiteikę prieš nubaustąjį, todėl jų parodymai negalėjo ir negali būti pripažinti patikimais. Nors tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek ir D. Z. bei T. Z. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog D. Z. bei T. Z. konfliktuoja su K. K., taip pat neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja ir minėtas liudytojas yra susiję giminystės ryšiais (D. Z. yra T. Z. motina), todėl galėjo tarpusavyje suderinti parodymus, tačiau negalima sutikti su apeliante, kad šios aplinkybės savaime sudaro pagrindą vertinti D. Z. bei T. Z. parodymus kaip nepatikimus bei dėl to jais nesivadovauti. Neabejotina, kad byloje esant duomenų apie susiklosčiusius įtemptus tarpusavio santykius tarp D. Z., T. Z. bei K. K., pareiškėjos bei liudytojo parodymai turėjo ir turi būti vertinami ypatingai kritiškai, analizuojant jų patikimumą nuoseklumo, logiškumo bei atitikimo kitiems byloje surinktiems duomenims aspektais. Šiuo atveju jų parodymų nenuoseklumas, nelogiškumas, prieštaravimas tiek tarpusavyje, tiek kitiems byloje surinktiems duomenims nėra nustatytas, be to, jų parodymus patvirtina ir į bylą pateikti vaizdo įrašai. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nei D. Z., nei T. Z. parodymų nenuoseklumo nepatvirtina. Todėl D. Z. bei T. Z. parodymus atmesti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti tiek institucijai, tiek pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.

27. Atsakant į skundo argumentus, taip pat pažymėtina, jog tai, kad pagal D. Z. ir (ar) T. Z. pareiškimus administracinio nusižengimo teisenos tam tikrais atvejais nebuvo pradėtos, taip pat neleidžia vertinti jų parodymų, duotų būtent šioje byloje, kaip nepatikimų, juo labiau, spręsti, kad ir jų pateikti vaizdo įrašai taip pat buvo suklastoti. Ši aplinkybė taip pat niekaip neapibūdina K. K. asmenybės. Taigi konstatuoti, kad šios aplinkybės neįvertinimas galėjo turėjo įtakos priešingų apylinkės teismo išvadų darymui ir priešingo galutinio procesinio sprendimo priėmimui, ar, juo labiau, daryti išvadą, kad tai rodo pirmosios instancijos teismo šališkumą, nėra pagrindo. Skunde tiek institucijos, tiek žemesnės instancijos teismo šališkumas grindžiamas išimtinai tik aplinkybėmis dėl šių subjektų atlikto įrodymų vertinimo, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso (šiuo atveju – ANK) įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018, 2K-7-53-489/2023). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio (šiuo atveju – nutarties bei nutarimo) motyvavimo stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486/2014, 2K-45-303/2018, 2K-181-648/2019 ir kt.). Bendriausiu požiūriu teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos konkrečios faktinės aplinkybės, patvirtinančios išankstinį teismo nusistatymą ar nusiteikimą priimti procesinį sprendimą vienos iš proceso šalių naudai ar nenaudai arba tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024), o šiuo atveju tokios faktinės aplinkybės nenustatytos.

28. Atmestinas ir skundo argumentas, kad administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-5-1069/2025, kurioje administracinio nusižengimo teisena pagal gautą pranešimą dėl viešosios rimties trikdymo nebuvo pradėta (be kita ko, atsižvelgus į tai, jog tarp pranešėjos ir prašomo patraukti administracinėn atsakomybėn asmens, yra asmeninio pobūdžio konfliktas), ir šios bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės analogiškos, todėl apylinkės teismas turėjo vadovautis ja kaip precedentu ir šioje byloje bei nutraukti K. K. atžvilgiu pradėtą teiseną. Skirtingai nei šioje administracinio nusižengimo byloje, minimoje Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. AN2-5-1069/2025 nebuvo vaizdo ir garso įrašo, kuris patvirtintų pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Kaip konstatavo teismas, į bylą Nr. AN2-5-1069/2025 pateiktame skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įraše grojamos muzikos triukšmo nesigirdėjo, o pačios pareiškėjos pateiktais įrašais nustatyta tik tai, kad grojo muzika, tačiau, nesant vaizdo įrašų, nebuvo galima nustatyti, nei apie vietą, kur konkrečiai buvo darytas garso įrašas, nei apie jo darymo aplinkybes.

29. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. vasario 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kokiais nors kitais motyvais nėra pagrindo. Apylinkės teismas, įvertinęs tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus duomenis, tiek naujai teisminio proceso metu gautus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje surinkta ir ištirta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių K. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo keisti apylinkės teismo nutartį bei ne teismo tvarka priimtą nutarimą dėl K. K. paskirtos nuobaudos. Bauda, kuri lygi ANK 488 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam vidurkiui, pažeidėjui paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, K. K. asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, iš kurių būtų galima manyti, kad šiuo atveju nesutinkama su K. K. paskirta bauda, prašoma ją sumažinti ar apskritai neskirti, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma.

30. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotosios atstovės skundas atmetamas.

31. Apeliaciniu skundu taip pat buvo prašoma priteisti K. K. naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Taigi, asmeniui iš valstybės jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių. Kadangi ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo K. K. buvo nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, bei teismo nutartis, kuria skundas dėl šio nutarimo buvo atmestas, paliekami galioti, tenkinti tokio apeliacinio skundo reikalavimo ir priteisti K. K. jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. vasario 6 d. nutartį nepakeistą ir K. K. atstovės advokatės Audronės Žemeckės apeliacinio skundo netenkinti.

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės advokatės Audronės Žemeckės prašymą priteisti K. K. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.