- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- AN2-5-1069/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Nainienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK, institucija) 2024-08-06 nutarimu (ROIK 24250314960), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena R. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį („Viešosios rimties trikdymas“), konstatavus, kad jo veikoje nenustatyta šio administracinio nusižengimo sudėties.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su institucijos 2024-08-06 nutarimu, pareiškėja V. B. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydama šį nutarimą panaikinti ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024-11-15 nutartimi V. B. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK 2024-08-06 nutarimą (ROIK (duomenys neskelbtini)) paliko nepakeistą konstatavęs, kad vien pateiktų garso įrašų ir pareiškėjos vidinio įsitikinimo neužtenka konstatuoti, jog dienos metu sklindanti muzika pažeidė pareiškėjos ramybę, poilsį, darbą. Apklausti gretutinių sklypų kaimynai G. O. (G. O.), gyvenantis (duomenys neskelbtini), V. G., gyvenanti (duomenys neskelbtini), nurodė, kad girdėjo muziką, tačiau sklindanti muzika jų ramybės netrikdo ir jie jokių pretenzijų R. V. neturi. Kaip teisme nurodė pareiškėja, R. V. triukšmauti pradėjo 13.20 val. iš gatvės kelkraštyje pastatyto automobilio, o nuo 14.30 val. triukšmas persikėlė į (duomenys neskelbtini) sklypą ir liovėsi tik apie 15.10 val. Daugiau jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių ar paneigiančių pareiškėjos skundo pagrįstumą, byloje nėra, todėl institucija pagrįstai konstatavo, kad jų trūksta ir tai neleidžia konstatuoti pažeidimo padarymo (b. l. 27–30).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
4. Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-11-15 nutartį kaip neteisėtą ir nepagristą (b. l. 34–36). Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Teismas, šioje byloje taikydamas Lietuvos Respublikos triukšmo įstatymą (toliau – ir Triukšmo įstatymas) padarė teisės taikymo klaidą ir nepagrįstai nusprendė, jog „laikas nuo kada draudžiama triukšmauti yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto.“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-10-31 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-81-594/2022 yra išaiškinęs, kad Triukšmo įstatymas reguliuoja ūkinės veiklos atlikimo metu naudojamų prietaisų keliamą triukšmą (pvz., melžimo aparato ir pan.), tuo tarpu atsakomybė už grojimu garsiniais aparatais trikdomą viešąją rimtį nustatyta ANK 488 straipsnyje.
4.2. Pats R. V. institucijai pripažino, kad 2024-07-20 atviroje erdvėje grojo garsiniais aparatais, nurodydamas, kad 2024-07-20 savo sklype, priešingoje kelio pusėje nei yra jo gyvenamasis namas, tvarkė savo automobilį ir įsijungęs garso grotuvą klausėsi muzikos. Tai patvirtina ir byloje jos, V. B., pateikti garso įrašai, kuriuose užfiksuotas būtent R. V. 2024-07-20 skleidžiamas garsinių aparatų triukšmas. Todėl neaišku, kokių objektyvių duomenų byloje trūksta pažeidimui konstatuoti.
4.3. Byloje yra duomenų dėl šio triukšmavimo nuolatinio pobūdžio ir intensyvumo – visi institucijos apklausti asmenys, gyvenantys dvigubai toliau nuo R. V. nei yra jos, V. B., sklypas, paliudijo, kad girdi jo skleidžiamą garsinių aparatų triukšmą, o ir jis pats pripažino, jog dirbdamas lauke dienos metu visada įsijungia grotuvą ir klausosi muzikos. Ne tik ji, V. B., ir jos sutuoktinis, bet ir institucijos apklausta (duomenys neskelbtini) sklypo gyventoja R. K. nurodė, kad R. V. skleidžiamas garsinių aparatų triukšmas trikdo jos ramybę, darbą ir poilsį. Nustačius šias aplinkybes buvo pagrindas kvalifikuoti R. V. veiką pagal ANK 488 straipsnį, nes jis žino, kad jo skleidžiamas garsinių aparatų triukšmas trikdo kitų asmenų rimtį, bet nepaisydamas to ir toliau triukšmauja – skleidžia į jam nepriklausančias erdves garsinių aparatų triukšmą, nes taip „jam patinka“ ir jis negalvoja apie nepatogumus, kuriuos šis triukšmas sukelia kitiems asmenims. Toks asmens psichinis santykis su daroma veika ir jos pasekmėmis atitinka ANK 8 straipsnio 3 dalyje numatytą kaltės formą – netiesioginę tyčią.
4.4. Teismas, konstatuodamas, kad „apklausti gretutinių sklypų kaimynai (G. O., gyv. (duomenys neskelbtini), V. G., gyv. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad girdi muziką, tačiau sklindanti muzika jų ramybės netrikdo“, nepagrįstai ignoravo jos, V. B., jos sutuoktinio ir R. K. subjektyvią nuomonę, kad R. V. skleidžiamas triukšmas trikdo jų ramybę. Garsinių aparatų skleidžiamo triukšmo poveikio vertinimas visada yra subjektyvus ir priklauso nuo asmens lūkesčių, gyvenimo būdo, estetinio suvokimo ir pan., todėl tai, kad vieniems asmenims R. V. skleidžiamas garsinių aparatų triukšmas netrukdo, nepaneigia, kad šis triukšmas trikdo kitų asmenų ramybę.
4.5. Apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti teiginiai, kad: „<...> tarp pranešėjos V. B. ir nagrinėjamu atveju, R. V. egzistuoja tarpusavio santykiai, kurie <...> grindžiami iš esmės kaip konfliktiški būtent dėl skleidžiamo triukšmo iš sklypo <...>. Todėl konfliktinėje situacijoje pareiškėja gali elgtis ne visai objektyviai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti išankstinę motyvaciją bei galimą nusistatymą, siekdama pateisinti savo veiksmus bei apkaltinti kitą konflikto šalį, inicijuojant įvairius teisinius procesus.“, neturi jokio faktinio pagrindo ir yra pagrįsti vien tik prielaidomis ir spėlionėmis, nes ji, V. B., ir jos sutuoktinis su R. V. ir kitais (duomenys neskelbtini) sklypo gyventojais yra tik kaimynai, jokio artimo bendravimo tarp jų nėra ir niekada nebuvo, atitinkamai nebuvo ir priežasčių konfliktams kilti. Po to, kai pirmą kartą 2022-05-09 jie kreipėsi pagalbos į instituciją ir dėl to sulaukė (duomenys neskelbtini) gyventojų agresyvių viešų įžeidinėjimų, keiksmų ir grasinimų, per dvejus su puse metų jie vienas kitam nėra pasakę nė vieno žodžio.
4.6. Teisė į ramią aplinką turi būti saugoma ir ginama, o triukšmavimas grojant garsiniais aparatais garso sklidimui atviroje erdvėje, trikdant kitų asmenų ramybę, turi būti pripažįstama asocialiu elgesiu, kitų asmenų teisės į ramybę negerbimu.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024-11-15 nutartį palikti nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos nuomone, ši administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai, o nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos yra motyvuotas ir pagrįstas bylos medžiaga. Skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta objektyviai ištyrus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo ją panaikinti (b. l. 41–42).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo nustatyta, kad V. B. nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netenkinti jos skundo ir palikti nepakeistą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK 2024-08-06 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos R. V. pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį dėl viešosios rimties trikdymo. Pasak V. B., byloje neginčijamai nustatyta, kad 2024-07-20 R. V. atviroje erdvėje grojo garsiniais aparatais, tokiu būdu, pasak apeliantės, trikdė jos ir jos sutuoktinio ramybę, poilsį ir darbą, todėl institucija ir teismas nepagrįstai nusprendė, kad R. V. veiksmuose nėra ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės skundo argumentais.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.
8. ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodyta administracinė atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimų arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliančiais veiksmais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje, ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą (būtina abiejų sąlygų visuma).
9. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2024-07-20 13.39 val. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK buvo užregistruotas V. B. pranešimas, kuriame nurodoma, kad iš kaimyno R. V. automobilio, stovinčio prie namo gatvėje, sklinda garsi muzika ir taip trikdo kaimynų, jos ir sutuoktinio E. B. ramybę ir poilsį. Pagal V. B. pareiškimą dėl įvykdyto viešosios rimties trikdymo Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK buvo pradėta administracinė bylos teisena (ROIK 24250314960) pagal ANK 488 straipsnio 1dalį. Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK Veikos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024-08-06 tarnybinio pranešimo, tikslinant pranešėjos V. B. nurodytas aplinkybes, buvo perklausyti V. B. elektroniniu paštu pateikti 5 garso įrašai, kuriuose buvo girdima radijo stoties transliacija, grojanti muzika, taip pat buvo bendrauta su kaimynystėje gyvenančiais asmenimis. Perklausius skambučio garso įrašą, triukšmo nesigirdėjo. Telefonu bendraujant su R. K. metu ši nurodė, kad turi sodo sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), o pati gyvena Klaipėdoje. Būna, kad pas kaimyną iš (duomenys neskelbtini) sklypo sklinda muzika, jai tai nepatinka, savo sklype jaučiasi kaip šokių aikštelėje, yra ėjusi prašyti kaimyno, kad šis pritildytų muziką, paprašius pritildė. Apklausti gretutinių sklypų kaimynai A. M., gyv. (duomenys neskelbtini), G. O. (G. O.), (duomenys neskelbtini), V. G., gyv. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad savo sklypuose gyvena nuolat ir vasaros metu pas kaimynus (duomenys neskelbtini), girdi grojančią muziką ir kartais šūkauja vaikai, tačiau tai jiems netrukdo ir jokių pretenzijų kaimynams jie neturi. 2024-07-25 apklaustas (duomenys neskelbtini) sklypo savininkas R. V. nurodė, kad 2024-07-20 savo sklype, priešingoje nei yra jo gyvenamasis namas kelio pusėje tvarkė savo automobilį ir buvo įsijungęs automobilio garso grotuvą, klausė radijo stoties ir muzikos. Nurodė, kad specialiai muzikos neleidžia, tačiau dirbdamas lauke mėgsta klausytis muzikos. Muziką klauso visada dienos metu ir yra įsitikinęs, kad įstatymų nepažeidžia.
10. Pažymėtina, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti, kad jis savo privačioje valdoje dienos metu atlieka tam tikrus veiksmus, keliančius triukšmą (pvz., garsiai kalba, pjauna žolę ir pan.), nes turi būti nustatyti ir įstatyme įtvirtinti padariniai. Tam, kad asmens(-ų) veiksmus būtų galima vertinti kaip viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymą, nepakanka vien išimtinai pareiškėjo pateikiamo subjektyvaus vertinimo, nes viešosios tvarkos ir rimties pažeidimas turi būti nustatomas remiantis objektyviais duomenimis.
11. Pareiškėjos V. B. vertinimo, kad sodo sklypo kaimynas R. V. savo veiksmais, t. y. klausydamasis muzikos iš kieme prie savo sodo sklypo stovinčio automobilio sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką, nepatvirtina kiti apklausti asmenys. Kaip minėta, siekiant išsiaiškinti, ar buvo padarytas ANK 488 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, t. y., ar pas R. V. grojanti muzika trikdo aplinkinių ramybę ir poilsį, buvo bendrauta su gretimų sodo sklypų savininkais A. M., G. O., V. G. ir visi jie patvirtino, kad vasaros metu pas kaimynus (duomenys neskelbtini), grojanti muzika jiems netrukdo ir jokių pretenzijų kaimynams jie neturi. Tiesa, nors kaimynystėje sodo sklypą turinti R. K. nurodė, kad būna, jog pas kaimyną iš (duomenys neskelbtini) sklypo sklinda muzika ir jai tai nepatinka, tačiau kartu nurodė, kad parprašius kaimyno pritildyti muziką, šis muziką pritildė. Perklausius pareiškėjos skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašą grojamos muzikos triukšmo nesigirdi, o iš V. B. institucijai pateiktų 5 garso įrašų nustatyta tik tai, kad groja muzika, tačiau, nesant vaizdo įrašų, negalima nustatyti, nei apie vietą, kur konkrečiai buvo darytas garso įrašas, nei apie jo darymo aplinkybes. Taigi nagrinėjamu atveju V. B. vertinimas gali būti ne tik subjektyvus, bet ir nulemtas priešiškų santykių su sodo kaimynu R. V. Pažymėtina, kad V. B., kaip nurodė bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, ne kartą kvietė policiją dėl triukšmo adresu (duomenys neskelbtini) (2024 m. 18 kartų kreipėsi į policiją su prašymu „sutramdyti triukšmautojus“), tačiau triukšmo faktas atvykusių policijos pareigūnų nebuvo užfiksuotas, skundų iš kitų gyventojų nebuvo gauta. Todėl apygardos teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo vertinimui, kad tarp pranešėjos V. B. ir R. V. yra asmeninio pobūdžio konfliktas, nes tik iš (duomenys neskelbtini) yra gaunami pranešimai dėl triukšmo ar kitokio viešosios tvarkos pažeidimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ir visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
12. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesant bent vieno iš administracinio nusižengimo požymio, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma administraciniu nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Anksčiau aptartų duomenų visumos pagrindu konstatuotina, kad R. V. veiksmuose nenustatyta ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma, todėl institucija pagrįstai nutraukė (atsisakė pradėti) jam administracinę teiseną.
13. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vien tai, kad teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio pageidavo pareiškėja V. B., negali būti pagrindu abejoti skundžiamą 2024-11-15 nutartį priėmusio Klaipėdos apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjos V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.