Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės E. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-8046-1029/2018 pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovei žemės ūkio bendrovei „Gražionių bekonas“ dėl žemės nuomos teisinių santykių pripažinimo, įpareigojimo pasirašyti žemės sklypo nuomos sutartį ir įregistruoti ją VĮ Registrų centre, žemės sklypo nuomos ir gyventojų pajamų mokesčių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK )320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis) .

4. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pateiktų naujų įrodymų

5. Prašo priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus: skundo Nacionalinei mokėjimo agentūrai kopiją. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos rašto, pateikto atsakant į ieškovės atstovo advokato 2018 m. rugsėjo 5 d. prašymą, kopiją ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškovės atstovui adresuoto elektroninio laiško su kuriuo buvo pateiktas Nacionalinės mokėjimo agentūros raštas, atspausdintą kopiją. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantė nenurodė dėl kokių objektyvių priežasčių negalėjo pateikti prašomų priimti dokumentų nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra duomenų, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kad šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to pažymėtina, kad apeliacinių skundų turiniui keliamus reikalavimus numato CPK 306 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai numato, jog teismui teikiamame skunde be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas apelianto prašymas, t. y. apeliacinio skundo dalykas, bei jį patvirtinančios aplinkybės. Bylos šalis, siekdama, jog aukštesnės instancijos teismas įvertintų jo skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, įpareigojama pateikti tinkamą procesinį dokumentą, kuriame būtų ne tik suformuluoti reiškiami prašymai, bet ir nurodytos visos, šalies manymu, skundo pagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Skundo dalyko ir pagrindo tinkamas nurodymas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. CPK nenumano galimybės tikslinti priimto apeliacinio skundo naujai pateikiamais procesiniais dokumentais, skundžiamo sprendimo neteisėtumą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos teikiant apeliacinį skundą. Remiantis išdėstytu, apeliantės papildomai pateiktus dokumentus atsisakytina priimti ir vertinti.

6. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės E. V. ir atsakovės žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“, atstovaujamos direktoriaus E. A., 2012 m. lapkričio 1 d. buvo sudaryta privačios žemės nuomos sutartis Nr. 18, kuria ieškovė išnuomojo atsakovei 3 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Pagal Sutarties 3 punktą, ji buvo sudaryta penkeriems metams – iki 2017 m. lapkričio 1 d. Pasikeitus nuomojamo žemės sklypo plotui (po dalies sklypo paėmimo visuomenės poreikiams), tarp šalių 2015 m. vasario 24 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas prie žemės sklypo 2012 m. lapkričio 1 d. nuomos sutarties Nr. 18. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuomos sutartis su pakeitimas buvo įregistruota, sutarties galiojimo terminas iki 2017m. lapkričio 1 d. Iš šalių procesinių dokumentų bei paaiškinimų nustatyta, kad nesibaigus sutarties galiojimo terminui, šalys pradėjo derybas dėl tolimesnio sutartinių santykių tęsimo. 2018 m. liepos 12 d. ieškovės atstovas advokatas parengė ir elektroniniu paštu išsiuntė atsakovės atstovui E. A. Dalies žemės sklypo nuomos sutartį, kurioje išdėstytos naujos ieškovei priklausančio žemės sklypo nuomos sutarties sąlygos. Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Nors žemės ūkio bendrovė „Gražionių bekonas“ naujos sutarties nepasirašė, nėra jos sudariusi nes netiko sąlygos, ieškovės vertinimu tai, kad atsakovė sklypu naudojosi, jį apsėjo, turi būti vertinama kaip naujos sutarties akceptas konkliudentiniais veiksmais.

7. Kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad nei žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ pasyvus elgesys, nei atlikti veiksmai, pasėlių pasėjimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovė sutiko su ieškovės atstovo parengta 2017 m. liepos 12 d. Dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartimi. Pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės savanoriško įsipareigojimo sudaryti sutartį.

9. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus. Apeliantė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo nuomos sutartis galiojo iki 2017 m. lapkričio 1 d. besibaigiant privačios žemės nuomos sutarties terminui, ieškovė ir jos atstovas advokatas bei atsakovės žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas” direktorius E. A. žodžiu ieškovės namuose tarėsi dėl tolesnio žemės sklypo (jo dalies) naudojimo sąlygų ir sutarė sudaryti naują žemės sklypo nuomos sutartį. Atsakovės atstovas neprieštaravo naujoms tokios sutarties sąlygoms ir paprašė ieškovės atstovo advokato parengti sutartį. Atsakovei 2017 m. liepos 12 d. elektroniniu paštu buvo išsiųsta ieškovės parengta 2017 m. liepos 12 d. Dalies žemės sklypo nuomos sutartis. Pagal šią sutartį ieškovė nuo 2017 m. lapkričio 2 d. turėjo perduoti atsakovei laikinai valdyti ir naudotis už mokestį 1.5107 ha ploto žemės sklypą; žemės nuomos mokesčio dydis už vieną hektarą (neatskaičius Gyventojų pajamų mokesčio) - 150 Eur/ha: žemės nuomos mokestis metams už visą 1.5107 ha plotą - 225 Eur, neatskaičius Gyventojų pajamų mokesčio, žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminas - iki 2017 m. gruodžio 31 d. Sutartyje buvo nustatyta nuomininko pareiga iki 2018 m. gegužės 1 d. sumokėti už nuomotoją valstybei Gyventojų pajamų mokestį (15 proc), skaičiuojamą nuo žemės nuomos mokesčio, nustatyto metams už visą nuomininko valdomą žemės sklypo plotą, sumos (225 Eur). Sutartyje buvo numatyta, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis išnuomojama nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. spalio 31 d. Atsakovė naujos nuomos sutarties, pakartotinai nusiųstos 2017 m. rugsėjo 25 d., nepasirašė, į siunčiamus elektroninius laiškus nereagavo, taip pažeisdama šalių bendradarbiavimo principą. Po 2017 m. lapkričio 1 d., t. y. pasibaigus ginčo žemės sklypo nuomos terminui, atsakovė toliau naudojosi ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Atsakovei atstovaujantis žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas” direktorius E. A. žodinių derybų metu ieškovės siūlomoms naujos sutarties sąlygoms neprieštaravo, todėl ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad žodinis susitarimas dėl naujos žemės nuomos sutarties pakeistomis sąlygomis yra pasiektas. Nurodė, kad atsakovei buvo du kartus elektroniniu paštu buvo siųsta ieškovės advokato parengta žemės sklypo nuomos sutartis, tačiau atsakovė nesiūlė ieškovei derėtis dėl kitokių sąlygų, jokio pranešimo apie atsisakymą sudaryti naują žemės nuomos sutartį pakeistomis sąlygomis ieškovei nepateikė ir pasibaigus nuomos sutarties terminui ieškovei priklausančiame žemės sklype toliau vykdė ūkinę veiklą, sklypą apsėjo pasėliais. Toks atsakovės elgesys, ieškovės nuomone, vertintinas kaip konkliudentiniais veiksmais išreikštas žemės nuomos santykių su ieškove pakeistomis nuomos sąlygomis palaikymas ir pripažinimas. Apeliantės vertinimu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. šalis siejantys santykiai atitinka žemės nuomos teisinius santykius ir ieškovės teisės pažeidžiamos šių santykių neįforminimu ir prievolių iš jų nevykdymu. Nagrinėjamu atveju įstatymas šalims nenustatė privalomos rašytinės žemės sklypo nuomos sutarties formos, ši sutartis, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, galėjo būti sudaroma ir konkliudentiniais veiksmais. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį.

10. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad neneigia aplinkybių, kad pasėjo pasėlius, tačiau tokios aplinkybės susiklostė objektyviai, atsakovei netiko sąlygos, o ieškovė pasinaudodama padėtimi, kad žemės sklypas apsėtas bandė primesti savo valią reikalaudama pasirašyti atsakovės interesus neatitinkančią sutartį. Bylos duomenimis atsakovė nuosekliai tvirtino, kad jai netiko sutarties sąlygos, netinkamai buvo nurodytas nuomojamo žemės sklypo plotas, į sutartą kainą -150 Eur, turėjo būti įskaičiuotas ir gyventojų pajamų mokestis, tačiau pagal naują sutartį iš atsakovės reikalaujama jį mokėti papildomai ir kita. Iš ieškovės pateiktų į bylą susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad ieškovė nurodė, kad siuntė preliminarią sutartį bet nesulaukia atsakymo, todėl dar kartą siunčia. Vėliau 2018 m. vasario 26 d. nurodė apie tai, kad nesulaukė atsakymo, kad siunčia atstovavimo sutartį, nurodė, kad žinoma, kad po sutarties pasibaigimo ir toliau naudojasi sklypu, yra pasėti pasėliai, kad nėra atsakovė pasirašiusi sutarties nėra sumokėjusi mokesčio, be pagrindo naudojasi sklypu, prašoma nurodyti kokiu pagrindu naudojasi sklypu, nurodoma dėl kreipimosi į teismą ir kita. Taip pat ieškovė į bylą pateikė antstolės pasirašytą 2018 m. gegužės 4d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl pasėtų pasėlių fakto konstatavimo. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, bylos duomenis apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti, kad atsakovė neprieštaravo naujoms nuomos sutarties sąlygoms. Kad šalys nesusitarė dėl sutarties sąlygų patvirtina ir ieškovės siųstų elektroninių laiškų turinys bei atsakovės paaiškinimai.

11. Pažymėtina, kad pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį nuomos sutartis visais atvejais yra atlygintinė. Vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu žemės nuomotojas turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nesumoka žemės nuomos mokesčio. Nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik kad reiškia reikalavimą dėl nuomos sutarties pripažinimo sudaryta bet ir reiškia reikalavimą priteisti ieškovei E. V. iš atsakovės žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ 225 Eur žemės nuomos mokestį. Apeliantė teigia, kad atsakovė neturėdama žemės nuomos sutarties nuo 2017 m. lapkričio 1 d. apsėjusi pasėlius neteisėtai naudosi ieškovės žeme. Tačiau pažymėtina, kad aplinkybės dėl galimai neteisėto atsakovės naudojimosi sklypu nėra šios bylos dalykas. Konkrečiu atveju apeliantė įrodinėja, kad nuomos sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais naudojantis sklypu, neišreiškus prieštaravimų dėl išsiųstos pasirašyti sutarties ir faktinio naudojimosi sklypu.

12. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2015 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015). Šalys turi teisę laisvai disponuoti savo teisėmis. Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai - jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šalių paaiškinimai bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neišreiškė valios sudaryti žemės nuomos sutarties ir jos nesudarė.

13. Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

14. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo argumentus, išvadas ( šios teismo nutarties 7-9 punktai) sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą teismo sprendimą, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir pasisakydamas dėl nuomos sutarties sudarymo bei kitų išvestinių reikalavimų pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinį atmetė. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.

16. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu , nepagrindė pirmosios instancijos teismo vertinant įrodymus padarytų teisės normų pažeidimų, o tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo. Taigi iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos su žemės nuomos sutarties galiojimu, naujos sutarties sudarymu susijusios faktinės aplinkybės, nei, kad nustatė pirmosios instancijos teismas bei padarytos priešingos išvados.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė materialines bei proceso teisės normas, reglamentuojančias nuomos sutarties teisinius santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir atstovavimo išlaidų. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Spręstinas bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas. Narinėjamu atveju atsakovė pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos pateikė rašytinius duomenis pagrindžiančius 100 Eur sumos sumokėjimą 2018 m. spalio 26 d. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiai, t. y. pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), taip pat į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuriame numatyta, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento. Nagrinėjamu atveju atsakovės sumokėta 100 Eur suma, įvertinus Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinio dokumento turinį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei žemės ūkio bendrovei „Gražionių bekonas, juridinio asmens kodas 171286494, 100 Eur (šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.