Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-06-05 · Civilinė byla Nr. e2-2695-1028/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-05
Bylos Nr.
e2-2695-1028/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00764-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvijus Balčytis
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
T. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2695-1028/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00764-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 2.3.9.1.; 3.2.4.11; 3.2.6.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 5 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,dalyvaujant ieškovės atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui T. Š. dėl tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo: 1) neterminuotai apriboti tėvų valdžią T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) priteisti iš T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos; 3) nustatyti P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su O. G., gim. (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos P. Š. nustatymo.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas turi nepilnametį vaiką P. Š. P. Š. motina D. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. 2018-09-10 Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) gavo raštą iš Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus, jog jų registre yra T. Š., kuris 2018-07-24 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes panaudojo smurtą prieš žmonos motiną O. G.. Taip pat Skyrius 2018-09-12 gavo pranešimą telefonu, jog mirus motinai liko pas tėvą naujagimis, tėvas yra neįgalus, per socialinius tinklus prašo ne daiktų, bet piniginės paramos. 2018-09-12 buvo atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas ir buvo nustatytas 1-as grėsmės lygis vaikui, bei inicijuotas atvejo vadybos procesas. 2018-09-12 T. Š. Skyriui paaiškino, jog mirus žmonai naujagimį prižiūri kartu su vaiko senele O. G.. T. Š. nurodė, jog pats nesugebės prižiūrėti vaiko, nes neatsigavęs po žmonos mirties, bet stengsis. 2018-09-12 O. G. Skyriui paaiškino, kad mirus jos dukrai anūkas liko su ja ir jo tėvu. Moteris nurodė, jog T. Š. yra bedarbis, jam trūksta įgūdžių, pragyvenimo šaltinio. 2019-01-07 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, jog T. Š. nuo 2018-12-27 negrįžta namo, vaiką P. Š. prižiūri senelė O. G.. Minėtoje informacijoje taip pat nurodoma, jog šiuo metu susisiekti su T. Š. neįmanoma, vyras neatsako į telefoninius skambučius, pakviestas į Pagalbos šeimai tarnybą, neatvyksta, yra įsidarbinęs, tačiau nepadeda O. G. finansiškai, nesirūpina savo sūnumi. 2019-01-14 O. G. S. specialistams patvirtino, jog T. Š. nuo 2018-12-27 kartu negyvena, kur gyvena-nežino, vaiku visapusiškai rūpinasi ji viena. Nurodė, jog ją neramina, kad T. Š. yra sakęs, jog vaiką atiduos į Vaikų globos namus. Taip pat moteris paaiškino, jog T. Š. yra prieš ją smurtavęs, jog jis greitai susinervina, yra įžeidus, todėl vieno vaiko su tėvu, kol jis gyveno kartu, nepalikdavo. 2019-01-14 buvo pakartotinai atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas ir buvo nustatytas 2-as grėsmės lygis vaikui, bei kreiptasi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu leisti paimti P. Š. iš tėvo. 2019-01-22 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi CB e2SP-1930-1003/2019 leido paimti P. Š. iš tėvo T. Š.. 2019-01-25 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-116 P. Š. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskiriant O. G.. 2019-07-24 Globojamo vaiko aplankymo akto 4.1 punkte nurodyta, kad P. Š. tėvas su vaiku paskutinį kartą bendravo 2019 metų sausio mėnesį. T. Š. vaiko nelanko, išlaikymo neteikia. 2019-12-11 Globojamo vaiko aplankymo akto 4.1 punkte nurodyta, kad T. Š. nerodo iniciatyvos susitikti su vaiku. Su globėja nebendrauja. 2019-12-17 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnyboje vykusiame atvejo vadybos posėdyje nuspręsta, kad tikslinga kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo T. Š.. Atvejo vadybos posėdyje O. G. nurodė, kad T. Š. nuo 2019-01-30 tik kartą parašė per „Messenger“ programą, kad norėtų pamatyti vaiką. Tačiau nei atėjo, nei paskambino. O. G. taip pat nurodė, kad parduotuvėje, prieš dvi savaites, buvo sutikusi T. Š., bet jis nusisuko ir bendrauti nenorėjo. 2020-01-10 O. G. S. pateikė paaiškinimą nurodydama, kad T. Š. sūnumi nesirūpina, nesidomi, nepadeda. O. G. sutiko tapti nuolatine P. Š. globėja. 2020-01-14 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras raštu nurodė, kad intensyvaus darbo metu su T. Š. šeima, socialiniams darbuotojams pozityvių pokyčių pasiekti nepavyko. T. Š. nenoriai bendradarbiavo su darbuotojais, nevykdė įsipareigojimų nevartoti alkoholio, rūpintis sūnaus sveikata ir ugdymu. 2020-01-20 VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad nuo 1 savaitės amžiaus vaiką prižiūri močiutė. T. Š. iki 2020-02-06 prašymo Skyriui dėl vaiko susigrąžinimo nepateikė. Atsakovas nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo sūnumi P. S., yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, auklėjimo, bendravimo ir išlaikymo. Šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis pasikeistų, todėl tėvų valdžia T. Š. atžvilgiu apribotina neterminuotai. P. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su O. G. Tikslinga priteisti išlaikymą vaikui iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo teismo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Atsakovas neatvyko į teismo posėdį, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų. Mano, kad ateityje situacija nesikeis. Pagal duomenis jis yra nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, dirbdavo valymo įmonėse, tai didelių pajamų nebuvo, dėl to prašomo išlaikymo dydis 100 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra vaiko P. Š. tėvas (b. l. 6), vaiko motina yra mirusi (b. l. 7, 9). Į bylą pateikti duomenys apie atsakovo registraciją probacijos tarnyboje (b. l. 10), paaiškinimai (b. l. 11-12), informacija iš soc. paslaugų centro (b. l. 13), teismo nutartis paimti vaiką (b. l. 14-16), įsakymas dėl laikinos globos (b. l. 17-19), vaiko aplankymo aktai (b. l. 20-28), pagalbos planas (b. l. 29-34), paaiškinimas (b. l. 35), soc. paslaugų centro informacija (b. l. 36-38), vaiko medicinos dokumentai (b. l. 39-40), atsakovo brolio paaiškinimas (b. l. 41), susirašinėjimas el. paštu (b. l. 42-45), duomenys apie užimtumą (b. l. 46, 57), teistumą ir baustumą (b. l. 47-55), turtinę padėtį (b. l. 56, 58).

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 str. 1 d.). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateiktų duomenų ir įrodymų matyti, kad atsakovas yra vaiko P. Š. tėvas, tačiau vaiku nesirūpina, jo neaugina, vaikas yra perduotas globoti trečiajam asmeniui O. G., kuri yra paskirta laikinąja globėja (b. l. 14-17). Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas ne kartą baustas už įvairius pažeidimus, taip pat buvo probuojamas dėl smurto prieš trečiąjį asmenį. Yra pateikta daug duomenų ir įrodymų apie tai, kad atsakovas nesirūpino savo vaiku, jo neprižiūrėjo, vengė atlikti savo pareigas jį auklėti. Atsakovas pats pateikė sutikimą, kad vaiką prižiūrėtų trečiasis asmuo (b. l. 11). Iš trečiojo asmens paaiškinimų, socialinių paslaugų centro pateiktos informacijos, vaiko paėmimo iš tėvo ir laikinos globos paskyrimo fakto, vaiko aplankymo aktų, pagalbos plano matyti, kad atsakovas vaiku nesirūpina, yra nuo to visiškai nusišalinęs, pagal pateiktus atsakovo brolio paaiškinimą (b. l. 41), susirašinėjimą el. paštu (b. l. 42-45) galima daryti išvadą, kad atsakovas yra išvykęs į užsienį. Atsakovas nebendradarbiavo su valstybės institucijomis dėl padėties pakeitimo, nesiėmė veiksmų pats auginti vaiką. Ieškovės byloje pateikti įrodymai atitinka ieškovės ieškinio turinį, kuriame išsamiai išdėstytos aplinkybės, dėl kurių apribotina atsakovo tėvo valdžia. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, juo nesirūpina, nėra jokių požymių, kad artimiausiu metu situacija galėtų keistis, todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Atsakovui išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 4 d.). Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 str.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.). Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 str. 4 d.). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 str.).

Vaikui nustatyta laikinoji globa pas trečiąjį asmenį O. G.. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad laikinoji globėja savo pareigas atlieka tinkamai, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis globėjos šeimoje. O. G. pageidauja tapti nuolatine globėja (b. l. 35). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su laikinąja globėja O. G..

Tėvai privalo išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydžio klausimais kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių savo vardu neturi. Iš VSDFV duomenų matyti, kad atsakovas oficialiai Lietuvos Respublikoje nedirba. Duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, nėra, VSDFV duomenimis praeityje atsakovas yra dirbęs.

Byloje taip pat reikalinga nustatyti vaiko poreikių apimtį. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia 300-400 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais iš esmės galima sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 150-200 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, mokymosi priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan.

Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovo padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2020 m. MMA sudaro 607 Eur. Skaičiuojant atsakovo prievolę pagal MMA, ji sudarytų atitinkamai 303,50 Eur. Tačiau ieškovė iš atsakovo prašo gerokai mažiau. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad prašoma priteisti 100,00 Eur suma yra nedidelė, atsakovas gali ir privalo dirbti, kad išlaikytų savo vaiką, iš atsakovo priteistinas 100,00 Eur išlaikymas vaikui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis, išlaikymo išieškojimą – 27,00 Eur (CPK 80 str., 85 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, valstybei iš atsakovo priteistina 102,00 Eur žyminio mokesčio.

Pašto išlaidos neviršija nustatyto minimalaus dydžio, todėl nepriteistinos.

Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (CPK 496¹ str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su laikinąja globėja O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovo T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą vaikui P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, nuo 2020-02-07, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, suteikiant laikinajai globėjai O. G. uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. Š. 102,00 Eur (vieną šimtą du Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Pradėti bylos dėl P. Š. nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis