Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.1.6.3; 2.6.8.7; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.18.3; 2.6.20

2023 m. spalio 30 d.

sekretoriaujant Raimondai Vičienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cryptodus“ atstovui advokato padėjėjui Simonui Milašiui, atsakovo F. K. atstovui advokatui Andriui Juškiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cryptodus“ ieškinį atsakovui F. K. dėl skolos grąžinimo, trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Teismui pateiktame dublike ieškovė nurodo, kad sudarytos Sutarties šalis yra atsakovas. Sutartyje klientu įvardijamas būtent atsakovas, o ne (duomenys neskelbtini), Sutartį pasirašė atsakovas. Teigia, kad iki ieškovė konstatavo Sutarties pažeidimą dėl atsakovo kaltės, atsakovas nė karto nekvestionavo savo, kaip Sutarties šalies, statuso. Anot ieškovės, net ir pripažinus, kad galutiniu naudos gavėju sudarytos Sutarties pagrindu gali būti laikomas trečiasis asmuo, tai savaime neleidžia teigti, kad atsakovas nėra tikroji Sutarties šalis. Atsakovas yra verslo subjektas (įmonių daugeto esamas ar buvęs direktorius), ilgalaikę derybinę patirtį bei komercinį supratimą turintis asmuo, suvokiantis komercinių sutarčių (būtent kokia ir yra Sutartis) reikšmę bei sukeliamus padarinius jas pasirašiusiems asmenims, atsakovui keliami aukštesni atidumo ir apdairumo standartai sudarant tokias sutartis bei jas vykdant. Atsakovui neįrodžius, kad (duomenys neskelbtini) yra tinkama Sutarties bei kartu teisminio proceso šalis, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, būdamas profesionalas, galėjo klysti ar būti suklaidintas dėl pasirašyta Sutartimi atsakovui kylančių pareigų tiesioginio asmeninio privalomumo. Ieškovė papildė, jog Sutarties 3 dalis numato, kad remiantis Sutartimi ieškovė turi teisę sulaikyti tolesnį paslaugų teikimą tuo atveju, jei atsakovė vėluoja sumokėti pagal apmokėjimui pateiktas sąskaitas – faktūras. Vadinasi, atsakovo pozicija, jog ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų, neatitinka Sutarties sąlygų – ieškovė pasinaudojo priešpriešinių pareigų vykdymo sustabdymu (CK 6.58 str. 3 d.). Ieškovė papildomai nurodė, kad baigtų teikti (finalizuotų) paslaugų kokybė buvo įvertinta trečiosios šalies – auditoriaus „SmartDec“ – 2018 m. liepos 30 d. audito išvados pagrindu, kuria pastarasis auditorius nustatė suteiktas paslaugas esant išskirtinės kokybės ir be esminių trūkumų. Iš atsakovo 2018 m. lapkričio 8 d. laiško dėl Sutarties nutraukimo matyti, kad atsakovas netiesiogiai pripažįsta paslaugų suteikimo faktą. Ieškovė patikslino reikalaujamų priteisti delspinigių sumą ir prašė priteisti iš atsakovo 2 174,88 Eur delspinigių.

4. Triplike atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė nei Sutarties originalo, nei kitų ieškovės pateiktos Sutarties apsikeitimą tarp šalių patvirtinančių įrodymų. Būtent tokios Sutarties F. K. nepasirašė. Sutartyje panaudotas tik neoriginalus atsakovo parašas. Atsakovo nuomone, bylos faktinių aplinkybių visuma patvirtina Sutarties su bendrove (duomenys neskelbtini), o ne su F. K., kaip fiziniu asmeniu, sudarymo faktą. Tiek Sutarties turinys, jos nuostatų nesuderinamumas, tiek el. komunikacija tarp šalių (el. laiškų temos pavadinimai, referuojant į įmonę (duomenys neskelbtini), naudojami darbo el. pašto adresai, komunikacija ne tik su F. K., bet daugiausia su kitu (duomenys neskelbtini) atstovu B. I., el. laiškų pasirašymas, kaip (duomenys neskelbtini) atstovų) patvirtina tai, jog tikroji Sutarties šalis buvo trečiasis asmuo bendrovė (duomenys neskelbtini). Teigia, kad el. susirašinėjimas iš esmės daugiausia vyko ne tarp ieškovės ir F. K., bet tarp ieškovės ir vieno iš pagrindinių (duomenys neskelbtini) įkūrėjų B. I., kas taip pat patvirtina (duomenys neskelbtini) buvus Sutarties šalimi. Atsakovas nurodo, kad SmartDec audito išvados tekste minimas būtent įmonės (duomenys neskelbtini) pavadinimas bei pateikiama jos naudai ir interesais sukurtų išmaniųjų sutarčių saugumo analizė. Pažymi, jog auditorių išvada atlikta ir rezultatai / išvados joje buvo pateiktos tik įmonės (duomenys neskelbtini) projekto (išmaniųjų sutarčių) saugumo, aspektu, tačiau jokie kiti programų funkcionavimo ir veikimo mechanizmai auditoriaus SmartDec tirti ir analizuoti nebuvo. Net ir saugumo aspektu ieškovės atlikti (duomenys neskelbtini) išmaniųjų sutarčių darbai, kuriuos vertino auditorius SmartDec, nebuvo atlikti be trūkumų. Atsakovo teigimu, bendrovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į kitus auditorius dėl vertinimo, kurie pateikė išvadas, jog sukurtos išmaniosios sutartys buvo atvirai prieinamo kodo kopija, kuri buvo adaptuota tik keliais aspektais, minimaliomis laiko sąnaudomis, o sumokėtas 4 000 Eur avansas daugiau nei padengia ieškovės galimai turėtas išlaidas.

6. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo procesą trečiasis asmuo informuotas tinkamai.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Simonas Milašius papildomai paaiškino, kad Sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo. Tai patvirtina pati sutartis, joje nurodytos šalys. Atsakovas bando išvengti reikalavimo. Prašo priteisti skolą ir delspinigius, pagrindas – Sutartis tarp šalių dėl konsultavimo paslaugų dėl išmaniojo kontrakto sukūrimo, skirto kriptovaliutos perdavimui ir pardavimui. Ieškovė kontraktą sukūrė, įkėlė į Github svetainę, kad atsakovas galėtų jį peržiūrėti, audituoti, įsivertinti, kontraktas buvo audituotas, ieškovas atsakovui pateikė sąskaitą. Ieškovo atlikti darbai buvo pateikti priėmimui, bet atsakovui neatsiskaičius, buvo išimti iš svetainės, tačiau produktas egzistuoja. 4 000 Eur avansą atsakovas sumokėjo kriptovaliuta. Pirminė kaina buvo 20 000 Eur, prie paslaugų prisidėjo atsirado 3 700 Eur antkainis, atmetus 4 000 Eur, skola liko 19 700 Eur. Tarp šalių vyko pretenzijų siuntimas, ilgas susirašinėjimas. Po 6 mėnesių atsakovas pakeitė poziciją teigdamas, kad sutartis buvo sudaryta ne su juo, o su trečiuoju asmeniu. Ikisutartiniuose santykiuose šalys buvo sutarusios, kad užsakovas yra atsakovas, todėl kardinalus pozicijos pakeitimas yra nesąžiningas. Paslaugos atitiko kokybės reikalavimus, paslaugos suteiktos kokybiškai ir tinkamai. Aplinkybę, kad sąlygos buvo derintos su atsakovu patvirtina susirašinėjimai tarp ieškovo ir atsakovo ir pati Sutartis, kurioje nurodytas ne trečiasis asmuo, o atsakovas. Darbai buvo pateikti priėmimui, bet atsakovui nevykdžius sąlygų, buvo išimtas iš svetainės. Kieno vardu veikė kiti asmenys, ieškovas laikosi pozicijos, kad asmenys buvo įgalioti atsakovo derinti darbus, sutarties sąlygas, veikė atsakovo naudai. Byloje yra audito išvada, kad paslaugos atitiko kokybę. Už sutarties projekto rengimą buvo atsakingos abi šalys, kad įmonės kodai klaidingai nurodyti, nepaneigia pačios sutarties. Punktas, kuriame nurodomas atstovas yra šabloninis, kažkokio statuso ar kitų aplinkybių tai nepatvirtina. Titulinis puslapis su klaidomis, bet šalys nurodytos tinkamai.

8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Andrius Juškys prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas nėra sutarties šalis, šalis yra trečiasis asmuo. Sutartyje nurodyta, kad Sutartis sudaroma trečiojo asmens vardu, joje nurodytas trečiojo asmens el. paštas. 2018 m. gruodžio 9 d. atsakovas buvo pašalintas iš direktoriaus pareigų (1 t. e. b. l. 128), Sutarties jis nenuginčijo, nes buvo pašalintas iš direktorių. Atsiliepimo priede Nr. 1 atsakovas nurodo, kad ne jis sutarties šalis (1 t., e. b. l. 122). Audite nurodyta, kad atliekama (duomenys neskelbtini) analizė (1 t., e. b. l. 170). Pirminį auditą užsakė ieškovė, antrą – atsakovas. Sutartis neįvykdyta, nes produktas nesukurtas. Produktas prabuvo paskyroje. Ieškovės teigimu, produktas įkeltas 2018 m. liepos 30 d., buvo įkeltas iki 2018 m. spalio 3 d. Trečiasis asmuo Sutartimi negalėjo naudotis, nes buvo trūkumai (audite): 99 proc. funkcijų paimta iš kitos programos (nukopijuota programa); produktas buvo per bangus. Dėl šių trūkumų šalys derėjosi elektroniniu paštu, bet jie nebuvo pašalinti. Kiti trečiojo asmens darbuotojai taip pat dalyvavo ir užsakė kitas paslaugas, o ne atsakovas per B. I.. B. I. yra trečiojo asmens darbuotojas, vienas iš steigėjų. Adresas, kuriuo siunčiamos sąskaitos yra atsakovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Sutartį rengė ieškovas. Sutartis nenuginčyta, atsakovas jos neginčijo, nes, jų nuomone, ji buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu. Laiško siuntimo momentu (1 t., e. b. l. 119) atsakovas dar buvo trečiojo asmens vadovu. Atsakovas auditą atliko, jis turėjo prieigą prie produkto tuo metu. 2018 m. lapkričio 8 d. laiške (1 t., e. b. l. 119) nurodytas trūkumas – per didelė kaina. Baigiamųjų kalbų metu palaikė atsiliepimo argumentus, papildė, kad darbai buvo skirti ne atsakovui, o bendrovei. Sutartis sudaryta trečiojo asmens vardu ir naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

9. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, 2018 m. balandžio 16 d. konsultavimo paslaugų sutarties Nr. 20180416-1, nustatyta, kad ieškovė įsipareigojo atsakovui teikti žetonų pardavimo Smart sutarties vystymo ir įgyvendinimo paslaugas, o klientas įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka už suteiktas paslaugas atsiskaityti (1 t., e. b. l. 5-23). Nustatyta, jog Sutarties pirmojoje dalyje nurodytas Lietuvos Respublikoje registruoto juridinio asmens PVM mokėtojo kodas bei registracijos numeris. Iš Sutarties turinio matyti, kad Sutartyje klientu nurodytas atsakovas, taip pat Sutartyje nurodyta, kad kliento registruotos buveinės adresas – atsakovo gyvenamosios vietos adresas, kontaktinis el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini). Sutarties pirmojoje dalyje nurodoma, kad atstovas, kuriam bus siunčiamos sąskaitos faktūros: F. K., (duomenys neskelbtini); adresas, kuriuo sąskaitos faktūros bus siunčiamos paštu: (duomenys neskelbtini). Kliento vardu Sutartį pasirašė atsakovas.

10. Iš Sutarties pirmosios dalies turinio nustatyta, kad šalys susitarė, jog honoraras už suteiktas konsultavimo paslaugas yra 20 000 Eur. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad 2018 m. gegužės 4 d. ieškovė gavo el. laišką dėl norimų atlikti paslaugų pakeitimų (1 t., e. b. l. 55). 2018 m. gegužės 28 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. elektroniniai laiškai patvirtina, kad už papildomus darbus ieškovė paprašė primokėti 3 700 Eur, o atsakovas sutiko ieškovei papildomai sumokėti 3 700 Eur bei paprašė šią sumą pridėti prie siunčiamos sąskaitos faktūros (1 t. e. b. l. 52). Civilinėje byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas, rašydamas ieškovei pasirašinėjo ne kaip pagal Kaimanų salų įstatymus įsteigtos bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius, o kaip „bendraįkūrėjas“ (1 t., e. b. l. 52, 54, 58, 63, 123, 2 t. e. b. l. 14-17, 33). Civilinės bylos medžiaga, t. y. šalių procesiniai dokumentai, šalių susirašinėjimas bei šalių atstovų paaiškinimai 2023 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu patvirtina, kad ieškovė gavo 4 000 Eur avansą pagal Sutartį (1 t., e. b. l. 1, 116, 122).

11. Civilinėje byloje pateiktas šalių susirašinėjimas (1 t., e. b. l. 122), bendrovės SmartDec patikrinimo analizė (1 t., e. b. l. 170-173) patvirtina, kad ieškovė sukūrė išmaniąją sutartį (duomenys neskelbtini) projekte. Bendrovės SmartDec ataskaitoje nurodoma, kad patikrinimas neparodė jokių kritinių problemų. Vis dėlto buvo rasta viena vidutinio sunkumo bei keletas žemo sunkumo problemų.

12. Iš teismo posėdžio metu šalių atstovų teiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė pagal Sutartį parengtą išmaniąją sutartį 2018 m. liepos 30 d. buvo įkėlusi į Github svetainę, kurioje išmanioji sutartis atsakovui buvo prieinama (2023 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 47 sek. – 31 min. 20 sek., 47 min. 55 sek. – 48 min. 08 sek.). Bylos medžiaga patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. CRP20180019 (1 t., e. b. l. 95-96) nustatyta, kad ieškovė atsakovei už suteiktas paslaugas pagal Sutartį išrašė PVM sąskaitą faktūrą 19 700 Eur sumai. Atsakovui neatsiskaitant už paslaugas, ieškovė išmanųjį kontraktą iš Github svetainės pašalino (2023 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 47 sek. – 31 min. 20 sek.), kol atsakovas atsiskaitys už paslaugas. Atsakovas 19 700 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CRP20180019 su ieškove nėra atsiskaitęs.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl skolos grąžinimo, 2019 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14238-599/2019 ieškinį tenkino visiškai.

14. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-834-779/2020, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad Sutarties neatitikimai turėjo būti sprendžiami ne sutartį sudariusios šalies (ieškovo), bet prisijungusios šalies (atsakovo) naudai. Taip pat konstatavo, kad į bylą pateikti šalių susirašinėjimai dėl sutarties pasirašymo leidžia manyti, jog visgi atsakovas veikė ne savo, o įmonės (duomenys neskelbtini) vardu. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, šalių susirašinėjimas aiškiai nukreipia į tai, jog sutarties sudarymą, jos turinį, atsakovas aptarė su komanda ir tai paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes, jog sutarties šalis buvo atsakovas, kaip fizinis asmuo. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartyje nurodoma, kad teismas sprendė klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, tam, kad nustatyti, kas turi pareigą pagal sutartį atsakyti, koks buvo sutarties tikslas ir naudos gavėjas, buvo reikalinga į bylą įtraukti įmonę (duomenys neskelbtini) ir tik išsiaiškinus tikrąją sutarties šalių valią, spręsti dėl atsakovo tinkamumo byloje.

15. Nagrinėjamoje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtraukta pagal Kaimanų salų įstatymus įsteigta bendrovė (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteiktas tinkamai, trečiasis asmuo atiliepimo ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžius trečiasis asmuo buvo informuojamas teismo šaukimais, papildomai teismo šaukimas į 2023 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdį trečiajam asmeniui įteiktas viešo paskelbimo būdu, tačiau į teismo posėdžius trečiasis asmuo neatvyko. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad buvo išnaudotos visos įmanomas galimybės informuoti trečiąjį asmenį apie bylos nagrinėjimą ir išsiaiškinti trečiojo asmens poziciją dėl Sutarties tikslo, Sutarties šalių bei tikrojo naudos gavėjo pagal Sutartį. Remiantis iššdėstytomis aplinkybėmis, teismas, spręsdamas šalių ginčą, vadovaujasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, šalių paaiškinimais bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. civilinėje byloje Nr. e2A-834-779/2020 pateiktais išaiškinimais.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipnio 1 dalis numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra konstatavęs, kad šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020).

18. Nagrinėjamu atveju Sutarties pirmojoje dalyje įrašyta, jog klientas yra F. K., tačiau toliau toje pačioje Sutartyje nurodoma, kad F. K. yra atstovas, kuriam bus siunčiamos sąskaitos faktūros kartu nurodant elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), atsakovo pavardė taip pat nurodyta Sutarties pirmosios dalies eilutėje, kurioje nurodomi atitinkamos šalies vardu veikiantys atsakingi partneriai. Be to, Sutarties pirmojoje dalyje atsakovas pasirašė „Kliento vardu“ (1 t., e. b. l. 5-6, 14-15). Iš šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad Sutartį rengė ieškovė. Ieškovės rengtoje sutartyje ties kliento rekvizitais, t. y. PVM kodu ir registracijos numeriu, nurodyti Lietuvos Respublikoje registruoto juridinio asmens UAB „Amber Motors“ duomenys, o ne atsakovo ar trečiojo asmens.

19. Nagrinėjamu atveju šalių susirašinėjimas iki Sutarties pasirašymo leidžia spręsti, kad atsakovas, derindamas Sutarties sąlygas neveikė savarankiškai, o savo veiksmus derino su kolegomis ir trečiojo asmens administracija, pavyzdžiui, 2018 m. balandžio 17 d. el. laiške atsakovas rašė: „dar kartą aptaręs su savo komanda, tenoriu įsitikinti, kad visi mūsų pradinės diskusijos aspektai buvo įtraukti į sutartį“ (2 t., e. b. l. 16), 2018 m. balandžio 16 d. el. laiške ieškovui atsakovas nurodo, jog „šį vakarą įvyks administracijos posėdis. Prieš pasirašant sutartį galbūt pateiksiu jos tam tikrus pakeitimus“ (2 t., e. b. l. 17), taip pat byloje pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad atsakovo rašymo būdas, t. y. jo kalbėjimas daugiskaitos pirmuoju asmeniu, naudojimas įvardžių „mes“, „mums“, laiškuose pasirašant (duomenys neskelbtini) steigėju, komunikaciją su ieškove vykdant iš bendrovės elektroninio pašto, o ne asmeninio elektroninio pašto, visgi leidžia spręsti, kad atsakovas veikė kaip trečiojo asmens atstovas. Analogišką šalių susirašinėjimo vertinimą pateikė ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-834-779/2020 konstatuodamas, kad į bylą pateikti šalių susirašinėjimai dėl sutarties pasirašymo leidžia manyti, jog visgi atsakovas veikė ne savo, o įmonės (duomenys neskelbtini) vardu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės elektroninis susirašinėjimas dėl Sutarties sąlygų ir vykdymo vyko ne tik su atsakovu, tačiau ir su kitu trečiojo asmens steigėju - B. I. (1 t., e. b. l. 52-61), iš ko ieškovė negalėjo nesuprasti, kad bendrauja su bendrovės, o ne fizinio asmens atstovais. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad B. I. buvo atsakovo įgaliotas atstovas, kaip teigia supratusi ieškovė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad dėl Sutarties sudarymo derėjosi asmeniškai ir individualiai su atsakovu kaip fiziniu asmeniu, kad Sutarties tikslas buvo paslaugų teikimas asmeniškai atsakovui, taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų nurodęs ar prašęs Sutartyje jį asmeniškai nurodyti klientu, taigi, byloje nepateikta įrodymų, kad Sutarties tikslas buvo paslaugų teikimas asmeniškai atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismui grąžinus civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalys nepateikė jokių naujų rašytinių įrodymų, kurie galėtų paneigti Vilniaus apygardos teismo padarytas išvadas, teismas neturi pagrindo kitaip vertinti šalių susirašinėjimo. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad audito bendrovės SmartDec 2018 m. liepos 30 d. paskelbtoje išmaniųjų sutarčių analizėje nurodoma, kad tai (duomenys neskelbtini), o ne asmeniškai atsakovo, išmaniųjų sutarčių saugumo analizė. Minėtą dokumentą, kurio pavadinimas susietas su trečiojo asmens pavadinimu, užsakė ieškovė. Toks ieškovės elgesys po Sutarties sudarymo leidžia manyti, jog paslaugos pagal Sutartį visgi buvo teikiamos trečiojo asmens naudai ir interesais, o ne asmeniškai atsakovui.

20. Vadovaudamasis aptartomis aplinkybėmis, CK 6.193 straipsnio nuostatomis, teismas laiko, kad Sutartį atsakovas pasirašė veikdamas kaip trečiojo asmens atstovas, o ne asmeniškai. Vadinasi, Sutarties šalimis yra ieškovė bei trečiasis asmuo, kurį Sutarties sudarymo metu atstovavo ir kurio vardu Sutartį pasirašė atsakovas.

21. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartį rengė ieškovė, teismas laiko, kad būtent ieškovė buvo atsakinga už tinkamą ir korektišką Sutarties sąlygų suformulavimą ir nurodymą. Ieškovė yra juridinis asmuo, verslo subjektas, todėl sandorių sudarinėjimas yra neatsiejama ieškovės veiklos dalis. Ieškovei kaip verslininkei keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, todėl ieškovei būnant nepakankamai atidžiai rengiant Sutartį ir netinkamai nurodant klientą, informaciją apie jį, dėl tokio jos elgesio kylantys teisiniai padariniai vertintini kaip ieškovės prisiimta rizika.

22. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. <...> Be to, šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims. <...> Taigi mišriosios sutarties šalys gali pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai. Jeigu šalys neaptaria šio klausimo sutartyje, pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į sutarties esmę, pobūdį, sutarties šalių ketinimus, pasirenkant būtent tokios sutarties sudarymą, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2023).

23. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

24. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Darbo pagal rangos sutartį rezultatas gali būti tiek daiktas, tiek kitas tam tikros veiklos rezultatas. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

25. Nagrinėjamu atveju iš Sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė, dėl žetonų pardavimo Smart sutarties vystymo ir įgyvendinimo paslaugų, numatant, kad: bus vykdomas privataus išankstinio pardavimo etapas. Žetonai bus dalijami rankiniu būdu prieš pradedant viešą išankstinį pardavimą (Klientas turės pateikti piniginių ir žetonų kiekio sąrašą likus 2 (dviem) dienoms iki viešo išankstinio pardavimo; žetonų pardavimo / ICO modelis: griežtai apribotas su 4 premijų lygiu Žetonų pardavimo kartos renginyje pagal kiekvieno premijų lango viršutinę ribą. (Viena sutartis išankstiniam ir pagrindiniam pardavimui); įnašai bus surenkami tik ETH. Dalyviai mainais gaus ERC-20 standartinius (duomenys neskelbtini) žetonus už fiksuotą Smart sutartyje nustatytą kainą likus dienai iki viešo išankstinio pardavimo; žetonų piniginės Smart sutarties įgyvendinimas su X metų įšaldymu / teisių suteikimu; Multisig piniginės paleidimas ir naudojimo instrukcijos perdavimas (jei reikia); Smart sutartys bus paleistos per Ethereum Blockchain technologiją ir bus patvirtintos per Etherscan (Smart sutartis ir žetonų nuosavybė); adreso / duomenų per MyEtherWallet patvirtinimo rekomendacijos; susipažinimas su auditoriais ir visiškas jų prašymų vykdymas: tolimesnis pakeitimų, kuriuos auditoriai gali rekomenduoti įgyvendinti, įgyvendinimas (Pardavėjo sąskaita). 2018 m. gegužės 4 d. B. I. ieškovui siųstu el. laišku, dalis reikalavimų išmaniajam kontraktui ir jo įgyvendinimui buvo pakeisti (1 t., e. b. l. 55-56). Iš Sutarties ir jos pakeitimų turinio matyti, kad šalys susitarė tiek dėl išmaniojo konktrakto kūrimo, kuris gali būti savarankišku objektu (rangos sutarties požymiai), tiek dėl išmaniojo kontrakto vystymo, paleidimo, naudojimo instrukcijos perdavimo, rekomendacijų teikimo (atlygintinų paslaugų sutarties požymiai). Taigi, sutiktina su atsakovu, kad sudaryta Sutartis yra mišri ir turi tiek atlygintinų paslaugų, tiek rangos sutarties požymių.

26. Nagrinėjamu atveju atsakovas kvestionuoja aplinkybę, kad paslaugos (darbai) pagal Sutartį buvo suteiktos netinkamai, nebuvo perduotos trečiajam asmeniui ar jį atstovavusiems asmenims. Civilinėje byloje yra pateikta audito bendrovės SmartDec 2018 m. liepos 30 d. išmaniųjų sutarčių saugumo analizė, kurioje nurodyta, kad patikrinimas neparodė jokių kritinių problemų. Vis dėlto, buvo rasta viena vidutinio sunkumo bei keletas žemo sunkumo problemų, kurios nesukelia grėsmės projekto saugumui (1 t., e. b. l. 171). Taip pat minėtoje analizėje teigiama, kad sutarčių programos kodas yra išskirtinės kodų kokybės. Sutarčių kodas neturi trūkumų, kurie keltų grėsmę projekto saugumui <...> paminėtos problemos yra nedidelės. Jos nedaro įtakos kodo eksploatavimui saugumui (1 t., e. b. l. 171). Atsakovo 2018 m. lapkričio 8 d. el. laiške ieškovei nurodoma, kad „vi) „Cryptodus“ pašalino išmaniąją sutartį iš jūsų „Github“ paskyros <...> vii) Patyrėme nuostolį dėl audito, už kurį turėjome sumokėti išorės bendrovei už to paties kodo, prie kurio neturime prieigos, peržiūrą <...> turėjome kreiptis į trečiąją šalį dėl kodo, kuris tam tikrą laiką buvo prieinamas „Github“, profesionalios analizės, kuri parodė, kad už darbą prašoma suma yra gerokai per didelė“ ((1 t., e. b. l. 122-123)). Tačiau byloje atsakovas nepateikė jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė audito išvados, kurią nurodė užsakęs, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis šiais atsakovo argumentais ir deklaratyviais paaiškinimais. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jei buvo atliktas antrasis auditas, produktas turėjo būti prieinamas (įkeltas) (2023 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 47 min. 55 sek. – 48 min. 08 sek.). Sistemiškai vertinant byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad Sutarties objektas buvo sukurtas ir pateiktas klientui, buvo apie du mėnesius (nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. spalio mėn.) prieinamas klientui „Github“ paskyroje. Negana to, atsakovo atstovas patvirtino, kad atsakovas atliko antrą auditą, ko, teismo vertinimu, atsakovas objektyviai nebūtų galėjęs atlikti, jei nebūtų turėjęs prieigos prie ieškovės sukurto produkto ir negalėjęs juo pasinaudoti. Minėtoje audito bendrovės SmartDec 2018 m. liepos 30 d. išmaniųjų sutarčių saugumo analizėje konstatuota, kad išmaniųjų sutarčių analizė neparodė kritinių problemų, nedidelės problemos nedaro įtakos kodo saugumui. Todėl nesant priešingų įrodymų apie išmaniosios sutarties esminius trūkumus, dėl kurių klientas nebūtų galėjęs naudoti sukurto produkto, laikytina, kad ieškovės suteikta paslauga atitiko kokybės reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad ieškovė atliko ir klientui pateikė Sutarties rezultatą, jis klientui buvo prieinamas apie du mėnesius Github paskyroje, t. y. ieškovė įvykdė jai tenkančias pareigas pagal Sutartį, todėl klientas, šiuo atveju – trečiasis asmuo, atstovaujamas atsakovo, turėjo pareigą sumokėti ieškovei 19 700 Eur už suteiktas paslaugas (atliktus darbus) pagal Sutartį ir jos pagrindu išrašytą 2018 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. CRP20180019.

27. Sutarties antrosios dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu sąskaita neapmokama laiku, pardavėjas turi teisę sustabdyti konsultavimo paslaugų teikimą ir skaičiuoti 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną bei neperduoti vykdant kliento pavedimą parengtų dokumentų, kol klientas nesumokės visų pradelstų sumų. Vadinasi, šalys tarpusavio susitarimu numatė ieškovei teisę sulaikyti paslaugų teikimą (darbo rezultato perdavimą) iki tinkamo atsiskaitymo už suteiktas paslaugas ir atsakovui bei trečiajam asmeniui ši Sutarties sąlyga neabejotinai buvo žinoma. Iki Sutarties objekto pašalinimo iš Github paskyros, jis joje išbuvo patalpintas du mėnesius. Byloje nėra duomenų, kad iki 2018 m. lapkričio 8 d. atsakovas ar trečiaisis asmuo būtų reiškę ieškovei kokias nors pretenzijas dėl Sutarties vykdymo. Todėl laikytina, kad klientui laiku neatsiskaičius pagal pateiktą 2018 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. CRP20180019, ieškovė turėjo teisę pasinaudoti Sutarties antrosios dalies 3 punkte numatyta sulaikymo teise (CK 6.58 straipsnio 3 dalis, 6.656 straipsnis).

28. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad Sutartis dėl žetonų pardavimo Smart sutarties vystymo ir įgyvendinimo paslaugų buvo sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens – pagal Kaimanų salų įstatymus įsteigtos bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos atsakovo, kuris bendrovės direktoriaus pareigas ėjo iki 2018 m. gruodžio 9 d. Kadangi byloje nustatyta, jog ieškovė paslaugas (darbus) atliko ir pateikė (padarė prieinamus pasinaudoti) klientui, pareiga sumokėti ieškovei 19 700 Eur kyla naudos gavėjui ir Sutarties šaliai – trečiajam asmeniui, o ne asmeniškai atsakovui, atstovavusiam trečiąjį asmenį. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog atsakovas nėra Sutarties ir materialiojo teisinio santykio pagal Sutartį šalis, atsakovui pareikštas ieškinys dėl skolos pagal Sutartį priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

29. Kiti šaliųų argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjam ginčui, todėl teismas jų neaptaria ir atskirai dėl jų nepasisako.

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-7-701/2018).

32. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistina 494 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (mokėtojas BNT Heeman advokatų profesinė bendrija) ir 10 461,95 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos bei atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose (viso: 10 955,95 Eur bylinėjimosi išlaidų) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovui teisinės civilinėje byloje buvo teikiamos nuo 2019 m. pagal atskiras PVM sąskaitas faktūras. Atskirais laikotarpiais atsakovui suteiktos paslaugos neviršijo Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) numatytų dydžių, todėl yra priteistinos.

33. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 42,56 Eur ir yra didesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl teismas nurodytą sumą valstybei priteisia iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cryptodus“ (juridinio asmens kodas 304697852) atsakovui F. K., gim. (duomenys neskelbtini), 10 955,95 Eur (dešimt tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cryptodus“ (juridinio asmens kodas 304697852) valstybės naudai 42,56 Eur (keturiasdešimt du eurus ir 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti atsakovei, kad valstybei priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.