Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti suinteresuotam asmeniui teismo paskirtą baudą, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Japonija.lt“ nemokumo (bankroto) byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13. Teismas, apibendrindamas argumentus, nutarė, kad suinteresuotam asmeniui paskirta bauda atitinka siekiamus tikslus (drausminti asmenis trukdančius operatyviai vykdyti bankroto procedūras, piktnaudžiaujančius procesinėmis teisėmis ar kitaip nesąžiningai besielgiančius), yra proporcinga ir ne per didelė, todėl pagrindo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi paskirtą 200 Eur baudą nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas D. P. prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Suinteresuotas asmuo D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį arba sumažinti D. P. paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apeliantė nedisponuoja nei bendrovės turtu, nei dokumentais, nes visą laikotarpį iki pat LUAB „Japonija.lt“ veiklos sustabdymo ji buvo motinystės atostogose ir oficialiai nebuvo bendrovės vadove, neturėjo priėjimo prie jokių dokumentų. Bendrovės dokumentai yra pas buvusį LUAB „Japonija.lt“ vadovą R. R.. Teismas šio fakto neįvertino.

14.2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 2 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. A6.-735-1165/2024 ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną apeliantės atžvilgiu, nes šioje byloje buvo įrodyta, kad D. P. nuo 2020 m. kovo 28 d. nebuvo LUAB „Japonija.lt“ vadove, o bendrovei vadovavo R. R., kuris teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis buvo LUAB „Japonija.lt“ vadovu, o D. P. dirbo iki motinystės atostogų; jo vadovavimo laikotarpiu D. P. jokių veiksmų neatliko ir sprendimų nepriėmė. Pirmosios instancijos teismas šio fakto nevertino ir neanalizavo.

14.3. Apeliantės žiniomis, Kauno apygardos prokuratūra vykdo ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo rasti ir paimti LUAB „Japonija.lt“ dokumentai, tai tik patvirtina, kad bendrovės buhalterinių dokumentų D. P. neturi, dokumentai buvo saugomi pas kitą asmenį, o šiuo metu tikėtina, jog jie yra saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT).

14.4. Nemokumo administratorė LUAB „Japonija.lt“ dokumentų privalo reikalauti ne iš apeliantės, o iš kito asmens, bendrovės vadovo R. R. arba iš FNTT. D. P. objektyviai negalėjo perduoti nemokumo administratorei LUAB „Japonija.lt“ dokumentų, nes jų pati teisėtai neturi. Negalima perduoti to ko neturi ir tuo pačiu negalima įpareigoti asmenį perduoti dokumentus, kurių šis teisėtai neturi. Dėl to prašymas skirti D. P. baudą už dokumentų neperdavimą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nemokumo administratorė pati neatliko savo pareigų ir dokumentų neišreikalavo iš LUAB „Japonija.lt“ vadovo R. R..

15. Atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atsakovė LUAB „Japonija.lt“, atstovaujama nemokumo administratorės, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir įpareigoti apeliantę vykdyti Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

15.1. Buvusi bendrovės vadovė klaidina teismą ir vengia atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) numatytas jai pareigas. Bendrovės dokumentai nemokumo administratorei iki šiol nėra perduoti. Buvusi vadovė, tariamai paskyrusi kitą asmenį laikinai einančiu direktoriaus pareigas, tuo pačiu metu pardavė bendrovei priklausiusias transporto priemones, tai patvirtina akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ teikiamos pažymos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės kaip bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, buvusios vadovės prašymas panaikinti baudą, paskirtą jai už teismo įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus ir turtą neįvykdymą. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias baudos juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, buvusiai vadovei skyrimą už dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratorei.

Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

18. Bendrovės nemokumo administratorė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundu pateikė naujus įrodymus – AB „Regitra“ jai pateiktus LUAB „Japonija.lt“ transporto priemonių pirkimo–pardavimo dokumentų kopijas. Nemokumo administratorė nurodė, kad teikiami įrodymai pagrindžia, jog apeliantė, tariamai paskyrusi kitą asmenį laikinai einančiu direktoriaus pareigas, tuo pačiu metu pardavė bendrovei priklausiusias transporto priemones.

19. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: (1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023 43 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujai teikiami įrodymai savaime nepatvirtina ir nepaneigia aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas, paskyręs buvusiai LUAB „Japonija.lt“ vadovei D. P. baudą, nutarė jos nepanaikinti, prieina prie išvados, jog šie įrodymai neturi esminės reikšmės ginčo klausimo pagal apibrėžtas jo ribas teisingam ir visapusiškam išnagrinėjimui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nemokumo administratorės pateiktus naujus įrodymus atsisako pridėti prie nagrinėjamos bylos.

Dėl suinteresuotam asmeniui paskirtos baudos (ne)pagrįstumo

21. Pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui, be kita ko: visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, jeigu nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

22. Nurodytos teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios bendrovės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam nemokumo administratoriui bendrovės finansinius ir kitus svarbiausius su bendrovės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Jeigu bendrovės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar bendrovės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-553/2021; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1280-450/2021).

23. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ normos nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).

24. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens D. P. prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo netenkino, motyvuodamas, jog VSDFV iniciatyva konstatuota D. P. valstybinio socialinio draudimo pabaiga nelemia jos ir LUAB „Japonija.lt“ darbo santykių pabaigos, todėl byloje nesant duomenų apie D. P. atleidimą iš bendrovės vadovės pareigų ir nustačius, kad D. P. vaiko priežiūros atostogos, o kartu ir R. R. įgaliojimai eiti LUAB „Japonija.lt“ vadovės pareigas, pasibaigė 2024 m. vasario 19 d., būtent apeliantei kilo pareiga perduoti nemokumo administratorei LUAB „Japonija.lt“ dokumentus.

25. Apeliantė D. P. atskirajame skunde teigia, kad ji bendrovėje vadovo funkcijų nevykdė, nes iki LUAB „Japonija.lt“ veiklos sustabdymo buvo motinystės atostogose, o šioms pasibaigus, VSDFV priėmė sprendimą dėl jos socialinio draudimo pabaigos nustatymo, todėl ji teisėtai nedisponuoja LUAB „Japonija.lt“ dokumentais ir objektyviai negali jų perduoti nemokumo administratorei. Pasak apeliantės, bendrovės dokumentai yra arba pas buvusį LUAB „Japonija.lt“ laikinąjį vadovą R. R., arba jais disponuoja FNTT, kuri vykdo ikiteisminį tyrimą.

26. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai suinteresuoto asmens D. P. prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino dėl toliau nurodomų motyvų.

27. Nors apeliantė teigia, kad ji iki bankroto bylos iškėlimo momento bendrovėje vadovo funkcijų nevykdė, nes buvo motinystės atostogose, o šioms pasibaigus, VSDFV priėmė sprendimą dėl jos, kaip apdraustosios, socialinio draudimo pabaigos, apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

28. Byloje nustatyta, kad, VSDFV duomenimis, apeliantė nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. vasario 19 d. buvo vaiko priežiūros atostogose. Iš LUAB „Japonija.lt“ 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymo „Dėl paskyrimo laikinai eiti direktoriaus pareigas“ matyti, kad nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2024 m. vasario 19 d. laikinai eiti LUAB „Japonija.lt“ vadovo pareigas buvo paskirtas R. R.. LUAB „Japonija.lt“ vadovė D. P. 2022 m. spalio 14 d. įgaliojimu R. R. įgaliojo valdyti banko sąskaitas.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, padarytai skundžiamoje nutartyje, kad tiek apeliantės D. P. vaiko priežiūros atostogos, tiek ir R. R. įgaliojimai vykdyti LUAB „Japonija.lt“ vadovo pareigas pasibaigė 2024 m. vasario 19 d.

30. Nors apeliantė teigia, kad 2024 m. vasario 19 d. pasibaigus jos motinystės atostogoms, ji LUAB „Japonija.lt“ vadovės pareigų nebevykdė, nes VSDFV priėmė sprendimą dėl jos socialinio draudimo nuo 2024 m. vasario 20 d. pabaigos nustatymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

31. Iš byloje esančio VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo „Dėl UAB „Japonija.lt“ apdraustojo (–ųjų) socialinio draudimo pabaigos įrašymo“ matyti, kad VSDFV nusprendė į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašyti apdraustosios D. P. valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą – 2024 m. vasario 20 d., kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, jog draudėja LUAB „Japonija.lt“ nevykdo veiklos.

32. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant VSDFV sprendimo dėl socialinio draudimo pabaigos nustatymo įtaką darbdavio ir darbuotojo darbo santykių pabaigai, pažymėta, kad darbo teisiniai santykiai, visų pirma, yra sutartiniai teisiniai santykiai, jų atsiradimą lemia darbdavio ir darbuotojo suderinta valia, kuri yra išreikšta ir įforminta darbo sutartyje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 32 straipsnis). Darbo teisinius santykius reglamentuoja DK, kuriame inter alia (be kita ko) numatyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Nors DK 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad darbo sutartis gali pasibaigti ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, tačiau iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo, jo lingvistinio ir sisteminio aiškinimo, nėra pagrindo daryti išvados, kad VSDFV iniciatyva nustatyta apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos data gali būti tapatinama su darbo teisinių santykių pasibaigimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-327-407/2021 21 punktas; 2022 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-508-407/2022 18 punktas).

33. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, nurodo, kad apeliantė nepagrįstai suabsoliutina VSDFV sprendimą dėl jos socialinio draudimo nuo 2024 m. vasario 20 d. pabaigos nustatymo ir, juo remdamasi, teigia, jog jai nekyla pareiga perduoti LUAB „Japonija.lt“ dokumentus nemokumo administratorei. VSDFV sprendime konstatuota aplinkybė, kad LUAB „Japonija.lt“ nevykdo veiklos, savaime nepatvirtina suinteresuoto asmens ir LUAB „Japonija.lt“ darbo santykių pabaigos. Juo labiau kad byloje nei nagrinėjant klausimą dėl suinteresuotam asmeniui paskirtos baudos panaikinimo pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant apeliantės atskirąjį skundą nėra pateikta duomenų apie D. P. darbo sutarties, sudarytos su LUAB „Japonija.lt“, nutraukimą, konstatuojant suinteresuoto asmens atleidimo pagrindą ir kitus būtinus darbo sutarties nutraukimo elementus.

34. Juridinių asmenų registro duomenimis, LUAB „Japonija.lt“ vadove teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo ir jos įsiteisėjimo metu buvo suinteresuotas asmuo D. P.. Taigi D. P. buvo paskutinė LUAB „Japonija.lt“ vadovė ir de jure (pagal teisę) vadovė LUAB „Japonija.lt“ bankroto bylos iškėlimo ir šios nutarties įsiteisėjimo metu. Kasacinis teismas, aiškindamas bendrovės vadovo pareigos perduoti juridinio asmens dokumentus bankroto administratoriui (šiuo atveju – nemokumo administratorei) yra pažymėjęs, kad būtent paskutiniai bendrovės valdymo organai turi pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Nors minėta kasacinio teismo praktika suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, galiojusias iki JANĮ įsigaliojimo, tačiau tiek ĮBĮ, tiek JANĮ įtvirtinta ta pati pareiga buvusiam bendrovės vadovui per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti juridinio asmens dokumentus nemokumo (bankroto) administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Kadangi D. P. buvo paskutinė LUAB „Japonija.lt“ vadovė teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo ir jos įsiteisėjimo metu, jai JANĮ 57 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios pareigą perduoti juridinio asmens dokumentus nemokumo administratoriui, taikomos visa apimtimi.

35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad D. P. nurodoma aplinkybė, jog ji bendrovės dokumentų objektyviai ir teisėtai neturi, nes jais disponuoja arba buvęs laikinasis bendrovės vadovas R. R., arba FNTT, vykdanti ikiteisminį tyrimą, nagrinėjamu atveju nepaneigia D. P. pareigos pačiai perduoti dokumentus nemokumo administratorei. Kaip minėta, pagal bendrą taisyklę, pareiga perduoti dokumentus nemokumo administratorei priklauso paskutiniam bendrovės vadovui. Pažymėtina, kad kai kuriais atvejais perduoti bendrovės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui gali būti įpareigoti ir kiti asmenys (ankstesnis vadovas, faktinis vadovas, savininkas ir kt.), tačiau toks įpareigojimas gali būti nustatomas, jeigu bylos duomenys patvirtina, jog dokumentai yra pas šiuos asmenis ir nebuvo perduoti paskutiniam de jure vadovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-890-381/2017 34 punktas). D. P., kaip LUAB „Japonija.lt“ vadovei, 2024 m. vasario 19 d. pasibaigus tiek jos motinystės atostogoms, tiek ir R. R. įgaliojimams, kilo pareiga arba tinkamai nutraukti darbo sutartį su LUAB „Japonija.lt“, pateikiant prašymą ją atleisti iš vadovės pareigų, ir atitinkamai tinkamai perduodant bendrovės dokumentus naujajam vadovui ar kitam bendrovės įgaliotam asmeniui, arba pratęsti R. R. įgaliojimus eiti LUAB „Japonija.lt“ vadovo pareigas. Nagrinėjamu atveju byloje nesant duomenų, kad D. P. tinkamai nutraukė darbo sutartį su bendrove ir perdavė bendrovės dokumentus naujajam vadovui ar kitam bendrovės įgaliotam asmeniui, taip pat, jog apeliantė pratęsė R. R. įgaliojimus eiti vadovo pareigas, spręstina, jog būtent jai, kaip paskutinei LUAB „Japonija.lt“ vadovei iki bankroto bylos iškėlimo, kilo JANĮ 57 straipsnyje įtvirtinta pareiga perduoti bendrovės dokumentus nemokumo administratorei. Juo labiau kad D. P. nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog ji ėmėsi veiksmų gauti šiuos dokumentus iš, anot apeliantės, jais disponuojančių asmenų.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuoto asmens atskirajame skunde akcentuojama Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nutarimu išnagrinėta administracinė byla Nr. A6.-735-1165/2024 ir joje konstatuotos aplinkybės nagrinėjamu atveju savaime nepatvirtina ir nepaneigia aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas paskyrė buvusiai LUAB „Japonija.lt“ vadovei D. P. baudą. Iš minimo 2024 m. spalio 2 d. nutarimo turinio matyti, kad teismas D. P., kaip LUAB „Japonija.lt“ valdymo organo, įgaliojimus vertino iki 2024 m. vasario 19 d., t. y. iki suinteresuoto asmens motinystės atostogų pabaigos. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad tiek apeliantės motinystės atostogos, tiek ir R. R. įgaliojimai eiti bendrovės vadovo pareigas baigėsi 2024 m. vasario 19 d. Tuo tarpu nustačius, kad apeliantė buvo LUAB „Japonija.lt“ paskutine ir de jure vadove nuo 2024 m. vasario 19 d., kai baigėsi jos motinystės atostogos ir nebuvo pratęsti R. R. įgaliojimai, iki 2024 m. kovo 28 d., kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl LUAB „Japonija.lt“ bankroto bylos iškėlimo, kaip jau minėta, būtent apeliantei, kaip LUAB „Japonija.lt“ paskutinei ir de jure vadovei, kilo JANĮ 57 straipsnyje įtvirtinta pareiga perduoti bendrovės dokumentus nemokumo administratorei.

37. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, nurodo, kad apeliantės D. P. nurodytos priežastys dėl juridinio asmens dokumentų nemokumo administratorei nepateikimo nelaikytinos objektyvaus pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepanaikino buvusiai bendrovės vadovei paskirtos baudos šiuo pagrindu.

38. Nurodytina tai, kad pagal JANĮ 57 straipsnio nuostatas buvusiai bendrovės vadovei pirmosios instancijos teismas turėjo teisę paskirti maksimalią vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Nagrinėjamu atveju baudos paskyrimo metu minimalioji mėnesinė alga sudarė 924 Eur; apeliantė savo pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentų nevykdo nuo 2024 m. liepos 15 d., kai 2024 m. birželio 28 d. įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, praėjo 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki šios nutarties priėmimo momento (2025 m. sausio 9 d.). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju apeliantei paskyrė vienkartinę 200 Eur baudą, kuri yra daugiau nei keturis kartus mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, nenustatė teisinių pagrindų nei panaikinti, nei sumažinti apeliantei paskirtą vienkartinę 200 Eur baudą, kurios dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra ženkliai mažesnis už baudos dydžio vidurkį.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė teisės normas, reglamentuojančias baudos buvusiai vadovei skyrimą už teismo įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus nevykdymą, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

40. Atmetus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą įgijo LUAB „Japonija.lt“, tačiau bendrovė, atstovaujama nemokumo administratorės, neprašė priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, dėl to toks klausimas nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.