Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 3 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BUAB „M.“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, formą bei motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. Ž. nepripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 3 dalyje, ir M. Ž. pagrįstai pagal minėtą straipsnį išteisino. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl įrodymų vertinimo

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir skundžiamame nuosprendyje išdėstė išsamius šioje baudžiamojoje byloje kaltinamuoju pripažinto M. Ž. išteisinimo dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo motyvus.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 3 dalyje

13. Šioje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad UAB ,,M.“, kurios didelės vertės turtą – transporto priemones pagal pareikštą kaltinimą iššvaistė M. Ž., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi iškelta bankroto byla, nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. BUAB ,,M.“ bankroto administratoriumi buvo M. T. (t. 1, b. l. 112–117, t. 2, b. l. 173). 2018 m. liepos 23 d. sudarytas UAB „M.“ ilgalaikio turto sąrašas (t. 2, b. l. 39), taip pat sąrašas asmenų, išsinuomojusių, pasiskolinusių, saugančių bendrovės „M.“ turtą (t. 2, b. l. 40–55), iš kurio matyti, kad 2018 m. liepos 23 dienai UAB „A.“ iš UAB ,,M.“ nuomojosi šešias transporto priemones (t. 2, b. l. 40), o 2018 m. rugsėjo 1 d. turto nuomos sutartimi UAB ,,A.“ išnuomota 30 transporto priemonių (t. 1, b. l. 133–136). 2018 m. gruodžio 3 d. susitarime, pasirašytame Vilniuje dėl turto nuomos sutarties nutraukimo tarp BUAB „M.“ ir UAB „A.“, nurodoma, kad turto nuomos sutartis nutraukiama, kadangi nėra galimybės nuomojamo turto naudoti pagal paskirtį (t. 1, b. l. 137) ir tą pačią dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 3 d. Mažeikiuose sudaroma Pasaugos sutartis Nr. 1, kuria UAB „A.“ skiriama turto, išvardyto Priede Nr. 1 prie Pasaugos sutarties, saugotoja (t. 1, b. l. 138–139). 2018 m. gruodžio 3 d. Pasaugos sutartį pasirašė Pasaugos davėjas – BUAB ,,M.“ įgaliotas bankroto administratorius M. T. ir Saugotojas – UAB ,,A.“ direktorius A. A.. Be kita ko, iš bylos duomenų matyti, jog minėtam turtui, perduotam UAB ,,A.“ aptariamos Pasaugos sutarties pagrindu ir nurodytam Priede Nr. 1, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2016 m. kovo 14 d. nutarimu galimam civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui užtikrinti paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kurio terminas Šiaulių apylinkės teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2020 m. birželio 14 d. Iki 2018 m. gruodžio 14 d. prokuroro nutarimu ir teismo nutartimis turto, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju buvo paskirta UAB „G.“ (nuo 2018 m. kovo 30 d. UAB „M.“) ir su šiuo nutarimu supažindinti atitinkamai tuo metu buvę UAB „G.“ (nuo 2018 m. kovo 30 d. UAB „M.“) vadovai: 2016 m. kovo 13 d. M. Ž. (t. 6, b. l. 11), 2016 m. rugsėjo 16 d. M. Ž. (t. 6, b. l. 19), 2016 m. gruodžio 2 d. M. Ž. (t. 6, b. l. 24), 2017 m. gruodžio 7 d. A. A. (t. 6, b. l. 36), 2018 m. kovo 6 d. M. Ž. (t. 6, b. l. 44). UAB „M.“ iškėlus bankroto bylą, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi aptariamo turto saugotoju paskirtas BUAB „M.“ bankroto administratorius ir nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant nutartyje nurodytą turtą valdyti ir juo disponuoti, leidžiant nurodytu turtu naudotis (t. 6, b. l. 57–60). Taigi aptarti faktiniai duomenys patvirtina, jog šioje byloje aktualios Pasaugos sutarties, pasirašytos 2018 m. gruodžio 3 d. tarp BUAB ,,M.“ ir UAB ,,A.“, tiek pasirašymo, tiek galiojimo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas sutarties Priede Nr. 1 išvardintoms transporto priemonėms vis dar buvo taikomas (t. 6, b. l. 2–87).

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamajame procese, skirtingai nuo civilinio proceso (CK 182 straipsnis), nenurodyta galimybė naudoti prejudicinius faktus. Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo betarpiškai ištirti įrodymus ir savarankiškai nustatyti bei nuosprendyje išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus BPK 305 straipsnyje, nepaisydamas to, kad kitoje byloje dėl kitų asmenų tos pačios aplinkybės buvo tirtos ir yra priimtame nuosprendyje išdėstytos bei įvertintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019). Tačiau ta aplinkybė, kad anksčiau priimti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių teismų nuosprendžiai neturi prejudicinės galios nagrinėjant kitą bylą, nereiškia, kad šie nuosprendžiai negali būti įrodymų šaltiniai. Įsiteisėję nuosprendžiai yra dokumentai, kuriuose užfiksuota informacija gali padėti nustatyti su nusikalstama veika susijusias aplinkybes. Taigi įsiteisėję Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių teismų nuosprendžiai atitinka BPK 95, 96 straipsniuose apibūdintų dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, požymius, todėl tiriami ir vertinami kaip ir kiti byloje esantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-689/2020, Nr. 2K-58-719/2023).

18. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu M. Ž. buvimo oficialiu ir faktiniu UAB ,,A.“ direktoriumi laikotarpiu, nurodo, jog K. N. realiai neketino būti bendrovės direktoriumi, o UAB „A.“ toliau faktiškai vadovavo M. Ž., UAB „A.“ transporto priemonės K. N. perduotos nebuvo. Iš byloje esančios Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties matyti, jog K. N., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje – dėl padėjimo pagaminti netikrus dokumentus, t. y. 2019 m. kovo 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2019 m. kovo 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2019 m. kovo 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2019 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2019 m. kovo 19 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2019 m. kovo 1 d. Priedą Nr. 3 prie Pasaugos sutarties, BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje – dėl padėjimo sunaikinti UAB „A.“ apskaitos dokumentus, nutarta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 53–60). 2018 m. liepos 3 d.–2018 m. rugsėjo 10 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (IT Nr. 01-1-43805-17) nurodyta, kad inkriminuojamos veikos vykdymo metu K. N. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), šis psichikos sutrikimas konstatuojamas iki nusikalstamos veikos padarymo ir nusikaltimo darymo metu, konstatuojama, kad K. N. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, su K. N. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali būti apklausiamas teisme ir teisiamas (t. 3, b. l. 61–67). Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino K. N. parodymų, šioje baudžiamojoje byloje duotų 2019 m. balandžio 17 d., šių parodymų nepripažino tinkamais įrodymais ir jais nesirėmė priimdamas skundžiamą nuosprendį.

19. Prokurorė, apeliaciniame skunde pacitavusi K. N. parodymus, duotus jau minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-627/2023, nurodo, jog šiame Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje konstatuota, kad nors K. N. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmus, ekspertizės akte konstatuota, jog K. N. gali pateikti faktines aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, ir tik bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Todėl ta aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1A-253-627/2023, liudytojo K. N. parodymus vertino kaip tinkamą įrodymų šaltinį, neturi jokios reikšmės vertinant šio asmens parodymus šioje baudžiamojoje byloje, kadangi, kaip minėta, kiekvienu atveju tik pats, baudžiamąją bylą nagrinėjantis, teismas vertina ir nusprendžia, kuriuos duomenis laikyti tinkamais įrodymais baudžiamojo proceso įstatymo prasme ir jais grįsti savo sprendimą. Jau aptartame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (IT Nr. 01-1-43805-17) konstatuota, kad inkriminuojamos veikos vykdymo metu K. N. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), šis psichikos sutrikimas konstatuojamas iki nusikalstamos veikos padarymo ir nusikaltimo darymo metu, konstatuojama, kad K. N. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, su K. N. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali būti apklausiamas teisme ir teisiamas. Tokio asmens parodymai pagrįstai pirmosios instancijos teismo šioje baudžiamojoje byloje nebuvo vertinami, pagrįstai nebuvo pripažinti tinkamu įrodymu ir jais remiamasi skundžiamame nuosprendyje. Prokurorės apeliaciniame skunde minimas liudytojas S. L. iš tikrųjų parodė, kad 2019 m. kovo mėnesio pirmoje pusėje M. Ž. nurodymu pavežė vyriškį vardu K., kuris per kelis kartus dalimis į šiukšlių dėžes išmetė UAB „A.“ apskaitos dokumentus, nurodęs, kad šie jam nereikalingi. Sutiktina su prokurorės argumentu, kad iš tokių liudytojo S. L. parodymų galima spręsti, jog K. N. galimai nesiruošė realiai vykdyti kokią nors UAB „A.“ veiklą, tačiau K. N. veiksmai ir ketinimai, susiję su UAB ,,A.“ veikla, nepaneigia paties bendrovės K. N. pardavimo fakto, o tuo pačiu M. Ž., kaip bendrovės direktoriaus, įgaliojimų pasibaigimo nuo 2019 m. kovo 18 d., juo labiau, byloje nebuvo surinkta jokių neginčytinų faktinių duomenų, jog ir po UAB „A.“ akcijų pardavimo K. N. bendrovei ir toliau faktiškai vadovavo M. Ž.. Priešingai, kaip nurodoma ir pačios prokurorės apeliaciniame skunde, aplinkybę, jog būtent laikotarpiu iki UAB „A.“ akcijų pardavimo K. N., bet ne vėliau, UAB „A.“ faktiniu direktoriumi buvo M. Ž., patvirtina liudytojų A. A., M. G., M. Š., I. D., R. D., V. Š., M. I. parodymai. Minėtų asmenų parodymais nustatyta, jog iki UAB ,,A.“ akcijų pardavimo K. N. UAB „A.“ faktiškai vadovavo M. Ž., visus esminius sprendimus, susijusius su bendrovės veikla, priimdavo M. Ž.. Šios aplinkybės yra patvirtintos ir anksčiau M. Ž. atžvilgiu Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-627/2023, o taip pat ir dėl šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo priimto nuosprendžio kasacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213-511/2024).

20. Byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų visetas patvirtina, jog M. Ž. realiai perdavė K. N. UAB „A.“ buhalterinius ir kitus su bendrove susijusius dokumentus ir tokiu būdu realiai perleido UAB „A.“ valdymą K. N.. Jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213-511/2024 nurodyta, kad asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Sandorių pasirašymas bendrovės vardu nėra esminis kriterijus nustatant, ar asmuo yra faktinis vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018). Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta neginčytinų faktinių duomenų, jog po 2019 m. kovo 18 d. M. Ž. buvo faktinis UAB „A.“ direktorius, nė vienas iš byloje kaip liudytojai apklaustų asmenų nenurodė, kad M. Ž. ir po UAB „A.“ akcijų pardavimo K. N. buvo faktinis šios bendrovės direktorius, tokių duomenų savo apeliaciniame skunde nenurodė ir prokurorė. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. Ž. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. kovo 6 d. buvo UAB „A.“ oficialus direktorius, o laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 18 d. buvo faktinis UAB „A.“ direktorius. Būtent šiuo laikotarpiu M. Ž., kaip UAB ,,A.“ vadovas, buvo atsakingas inter alia (be kita ko) ir už bendrovei 2018 m. gruodžio 3 d. Pasaugos sutarties pagrindu jam patikėto turto išsaugojimą, todėl M. Ž. atsakomybė pagal pareikštą kaltinimą galima tik laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. kovo 18 d.

21. Vertinant M. Ž., kaip UAB ,,A.“ direktoriaus, veiksmus nurodytu laikotarpiu, svarbios yra šios aplinkybės – 2018 m. gruodžio 3 d. Pasaugos sutarties pagrindu sutarties Priede Nr. 1 išvardintų transporto priemonių perdavimo UAB ,,A.“ realumas, minėtų transporto priemonių dingimo aplinkybės, taip pat laikotarpis, kada buvo pasigęsta transporto priemonių, t. y., ar M. Ž. būnant oficialiu arba faktiniu UAB ,,A.“ vadovu, ar jau po to, kai bendrovės akcijos buvo parduotos, o kartu ir bendrovės valdymas perduotas K. N.. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonių turto priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1, kuriame nurodoma, kad BUAB „M.“ bankroto administratorius 2018 m. rugpjūčio 10 d. priėmė ir perėmė 31 transporto priemonę iš BUAB „M.“ direktoriaus M. G., surašytas 2018 m. rugpjūčio 10 d. (t. 1, b. l. 123). Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas tuo metu buvęs BUAB ,,M.“ bankroto administratorius M. T., taip pat M. Ž., liudytojas M. G. nurodė, jog realiai M. T. aprašomų transporto priemonių nematė, jų neapžiūrėjo, tai buvo „popierinis“ kilnojamųjų daiktų perdavimas, t. y. tik surašytas turto perdavimo aktas ir jis pasirašytas. Liudytojas M. T. patvirtino, kad realiai neapžiūrėjo transporto priemonių, kadangi dalis jų buvo išnuomotos, buvo išvykusios į reisus, t. y. šiomis transporto priemonėmis buvo dirbama, ir sprendė, jog BUAB „M.“ ekonomiškai naudingiau, jog transporto priemonės dirbtų ir būtų gaunamas pelnas iš turto nuomos (t. 12, b. l. 170–173). 2018 m. liepos 23 d. buvo sudarytas UAB „M.“ ilgalaikio turto sąrašas (t. 2, b. l. 39), taip pat sąrašas asmenų, išsinuomojusių, pasiskolinusių, saugančių bendrovės „M.“ turtą (t. 2, b. l. 40–55), iš kurio matyti, kad 2018 m. liepos 23 d. UAB „A.“ nuomojosi 6 transporto priemones (t. 2, b. l. 40), 2018 m. rugsėjo 1 d. turto nuomos sutartimi UAB „A.“ išnuomotos 30 transporto priemonių (t. 1, b. l. 133–136). 2018 m. gruodžio 3 d. susitarime, pasirašytame Vilniuje dėl turto nuomos sutarties nutraukimo tarp BUAB „M.“ ir UAB „A.“, nurodoma, kad turto nuomos sutartis nutraukiama, kadangi nėra galimybės nuomojamo turto naudoti pagal paskirtį (t. 1, b. l. 137) ir tą pačią dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 3 d. Mažeikiuose buvo sudaryta Pasaugos sutartis Nr. 1, kuria UAB „A.“ skiriama turto, išvardyto priede Nr. 1 prie Pasaugos sutarties, saugotoja (t. 1, b. l. 138–139). Tiek perimant BUAB „M.“ kilnojamąjį turtą (transporto priemones), tiek sudarant nuomos sutartį dėl transporto priemonių nuomos, o vėliau ir Pasaugos sutartį, vėlgi iš esmės buvo atliekami tik dokumentų surašymai, fiziškai transporto priemonių neapžiūrint ir neperduodant.

22. Be kita ko, liudytojų V. K. ir A. K. parodymais nustatyta, jog UAB „R.“ iš UAB „G.“, kuri vėliau pervardinta į UAB „M.“, nuomojosi tris puspriekabes, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 78–79, 79–80), tačiau tos pačios puspriekabės nurodomos kaip nuomojamos bei vėliau perduodamos pagal Pasaugos sutartį UAB „A.“, nors realiai jos buvo naudojamos ir saugomos UAB „R.“ ir tik 2019 m. liepos mėnesį BUAB „M.“ bankroto administratorius paėmė šias tris puspriekabes iš UAB „R.“ ir 2019 m. liepos 3 d. pasaugos sutartimi perdavė jas saugoti UAB „A.“, nors teikiant informaciją VMI M. T. nurodė, kad su UAB „R.“ nuomos sutartis nutraukta 2018 m. rugpjūčio 31 d. (t. 2, b. l. 82, t. 9, b. l. 168). Dvi puspriekabės: „Krone“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „K.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo laikomos UAB „S.“ priklausančioje stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 135), tačiau kokiu pagrindu ir nuo kurio laiko byloje nėra nustatyta. Nuo 2018 m. birželio 3 d. dvi transporto priemonės buvo išnuomotos UAB „R.“ – vilkikas „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir vilkikas „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir, kaip nurodoma M. T. rašte VMI, ši nuomos sutartis nutraukta 2018 m. rugpjūčio 31 d., taip pat ir UAB „G.“ 2018 m. sausio 1 d. išnuomotas automobilis „VW C.“, nuomos sutartis nutraukta 2018 m. rugpjūčio 31 d. (t. 2, b. l. 82). Kaip nurodė liudytojas M. T., taip pat liudytojas A. A., pasirašęs 2018 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutartį, kaip UAB „A.“ direktorius, bei išteisintasis M. Ž., nuomos sutartys buvo nutrauktos, tačiau realiai BUAB „M.“ turtas iš nuomininkų perimtas ir perduotas nuomotojui UAB „A.“ nebuvo.

23. Kaip matyti iš bylos duomenų, nė vienas kaip liudytojas apklaustas UAB „A.“ darbuotojas: M. Ž., A. A., M. G., M. Š., K. R., A. P., M. V., I. D., R. D., V. Š. negalėjo konkrečiai nurodyti, kokios transporto priemonės, perimtos iš BUAB „M.“, realiai buvo valdomos UAB „A.“, tik liudytojas M. I. patvirtino, kad jis dirbo UAB „A.“ vairuotoju, jam buvo priskirtas vilkikas „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir šį vilkiką 2019 metų vasario pabaigoje jis realiai atvarė į UAB A.“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), nes vadybininkė pasakė, kad UAB ,,A.“ bankrutuoja ir užsidaro (t. 13, b. l. 98–99). Kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas G. B. patvirtino, kad jo telefone buvo rastos 6 vilkikų, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Schmitz“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuotraukos. Liudytojo G. B. teigimu, M. Ž. 2019 m. buvo prašęs parduoti vilkikus, tačiau nė vieno iš vilkikų nepardavė. Dvi puspriekabes, anot liudytojo, jis gal ir pardavė, bet kieno prašymu – nepamena, nes puspriekabių pardavimo metu M. Ž. jau buvo sulaikytas (t. 13, b. l. 80–81). Iš UAB ,,S.“ gauti duomenys apie transporto priemonių buvimo vietą ir laiką, iš kurių matyti, jog vilkiko „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma buvimo vieta – 2019 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini); vilkiko „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma buvimo vieta – 2019 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini); vilkiko „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma buvimo vieta – 2019 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini), Lietuva; vilkiko „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma buvimo vieta – 2019 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) Lietuva; vilkiko „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma buvimo vieta – 2019 m. kovo 4 d. Lietuva, tikslesnių duomenų nėra; vilkiko „VOLVO FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma buvimo vieta – 2018 m. spalio 27 d. Lietuva, tikslesnių duomenų nėra; vilkiko „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma buvimo vieta – 2018 m. birželio 14 d. Lietuva. Apie kitų transporto priemonių buvimo vietas nėra jokių duomenų (t. 9, b. l. 111–134). Pažymėtina ir tai, jog pagal 2018 m. gruodžio 3 d. Pasaugos sutartį transporto priemonių saugojimo vieta nebuvo nurodyta (t. 2, b. l. 90), liudytojai S. S. ir J. V. patvirtino, kad UAB „A.“ naudotos transporto priemonės buvo laikomos įvairiose aikštelėse, t. y. UAB „D.“, adresu (duomenys neskelbtini), po paskutinio reiso (2019 m. vasario mėnesį) keli vilkikai buvo nuvaryti į servisą, taip pat, kaip jau buvo minėta, dvi puspriekabės buvo rastos UAB „S.“ priklausančioje stovėjimo aikštelėje (t. 9, b. l. 135).

24. Apibendrinus išdėstytų faktinių duomenų visetą, galima daryti išvadą, jog, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, neginčytinų įrodymų, jog M. Ž., būdamas UAB ,,A.“ direktoriumi, realiai valdė tik dalį, o ne visas transporto priemones, išvardintas Priede Nr. 1 prie 2018 m. gruodžio 3 d. Pasaugos sutarties, byloje nėra. Kaip matyti iš paties M. Ž. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, klausiamas apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonių perdavimu bendrovei „A.“, M. Ž. nurodė, jog visos transporto priemonės buvo dirbančios, jo žinioje viskas buvo ir jam nereikėjo niekur važiuoti ir tikrinti. Liudytojų M. Ž., A. A., M. G., M. Š. parodymais nustatyta, jog M. Ž. kurį laiką faktiškai vadovavo tiek UAB „G.“ (vėliau pervadinta UAB „M.“), tiek UAB „A.“ bei priiminėjo visus esminius sprendimus, susijusius su šių bendrovių veikla, jo žinioje buvo ir bendrovių transporto priemonės.

25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad BUAB ,,M.“ bankroto administratorius M. T. į UAB ,,A.“ dėl BUAB ,,M.“ saugomo turto – transporto priemonių buvimo vietos kreipėsi tik gavęs 2019 m. kovo 13 d. FNTT raštą, jog minėtos tarnybos pareigūnai transporto priemonių, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, Mažeikių mieste nerado (t. 2, b. l. 154). Iki tol M. T. nesidomėjo, kur yra minėtos transporto priemonės, o iki 2019 m. kovo 19 d. UAB ,,A.“ nepateikus atsakymo apie Priede Nr. 1 prie 2018 m. gruodžio 3 d. Pasaugos sutarties išvardintų transporto priemonių buvimo vietą, 2019 m. kovo 22 d. kreipėsi į antstolį su prašymu konstatuoti faktines aplinkybes, susijusias su BUAB ,,M.“ turto saugojimu. Kaip matyti iš byloje esančio 2019 m. kovo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157-19-39, nustatyta, jog 2019 m. kovo 29 d. aikštelėje, transporto priemonių pagal 2018 m. gruodžio 3 d. Pasaugos sutartį nėra (t. 2, b. l. 109–119). Šioje nutartyje jau aptartais faktiniais duomenimis nustatyta, kad M. Ž. realiai pardavė UAB „A.“ bendrovės akcijas K. N. ir K. N. perėmė UAB „A.“ valdymą, bei nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad po 2019 m. kovo 19 d. UAB „A.“ pardavimo K. N. M. Ž. toliau valdė bendrovę. Iš byloje esančio UAB ,,A.“ 2019 m. vasario 25 d. susirinkimo protokolo matyti, kad buvo nuspręsta dėl UAB ,,A.“ akcijų pardavimo ir buhalterinių dokumentų perdavimo K. N. iki 2019 m. kovo 19 d., taip pat buvo nuspręsta perduoti kilnojamus daiktus pagal 2019 m. kovo 1 d. Priedą Nr. 3 prie Pasaugos sutarties (t. 3, b. l. 39–40). Tai, kad UAB „A.“ pardavimo dieną BUAB „M.“ bankroto administratorius M. T. nenustatė transporto priemonių buvimo vietos, vėliau, jau pardavus bendrovę, apžiūrėjo tik vieną aikštelę, esančią prie UAB „A.“, nepaneigia fakto, kad 2019 m. kovo 18 d. pardavus UAB ,,A.“ K. N., bendrovės saugomos transporto priemonės buvo perduotos naujajam savininkui K. N.. Šios aplinkybės iš esmės patvirtintos ir jau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-627/2023 priėmus sprendimą palikti nepakeistą Šiaulių apygardos 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį, kurioje M. Ž. buvo kaltinamas organizavus netikrų dokumentų pagaminimą, tarp jų ir 2019 m. kovo 1 d. Priedą Nr. 3 prie Pasaugos sutarties, kuria perdavė K. N. saugoti kilnojamus daiktus, t. y. transporto priemones. Byloje surinktais ir aptartais faktiniais duomenimis nustatyta, kad M. Ž. būnant oficialiu ir faktiniu UAB ,,A.“ direktoriumi, BUAB ,,M.“ priklausančios transporto priemonės buvo realiai naudojamos, nei bendrovės bankroto administratoriui M. T., nei kitiems asmenims dėl to abejonių iš esmės nekilo. Kada tiksliai, kokiu būdu ir kokia transporto priemonė, įvardinta M. Ž. pareikštame kaltinime, pradingo, byloje nebuvo nustatyta, bylos duomenimis nustatyta tik tai, jog transporto priemonių buvo pasigęsta jau po to, kai UAB ,,A.“ buvo parduota K. N. ir M. Ž. nebuvo nei oficialus, nei faktinis bendrovės vadovas, todėl kaip bendrovės vadovas negali atsakyti už Pasaugos sutarties pagrindu jam patikėto BUAB ,,M.“ turto iššvaistymą.

26. M. Ž. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, veikdamas per R. B., nežinantį apie jo daromą nusikalstamą veiką, tai yra, suteikęs R. B. priemones – duomenis, reikalingus įrašyti į dokumentus, skirtus gauti austriškus laikinuosius registracijos dokumentus bei laikinuosius valstybinio numerio ženklus vilkikams: „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), ir „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), kreipęsis į pastarąjį dėl šių vilkikų pardavimo, po to R. B. 2019 m. kovo mėn. šiuos vilkikus parodžius pirkėjui – Uzbekistano piliečiui Z. D., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, o pastarajam nusprendus vilkikus pirkti ir sumokėjus iš viso 45 000 Eur, neteisėtai pardavė BUAB „M.“ priklausančius vilkikus – „DAF“, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), 26 208,54 Eur vertės ir „DAF“, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), 15 416,92 Eur vertės – Z. D..

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, padarė išvadą, jog šis M. Ž. pareikštas kaltinimas nepasitvirtino, kadangi, visų pirma, išanalizavus M. Ž. ir R. B. parodymus, sugretinus juos tarpusavyje, nenustatyta, kad M. Ž. ir R. B. buvo pažįstami, nenustatyta jokia jų tarpusavio komunikacija. Antra, vilkikams austriški laikinieji registracijos dokumentai buvo išduoti remiantis duomenimis, jog vilkikai 2019 m. gegužės mėn. nuosavybės teise priklausė Latvijos įmonei S. „P.“ (t. 3, b. l. 197, 199; t. 7, b. l. 115–139), o ne BUAB „M.“, Z. D. įsigijo transporto priemones – du vilkikus iš Latvijos įmonės SIA „Pro MG“, o ne iš BUAB „M.“. Aptariami vilkikai iš Lietuvos buvo išgabenti 2019 m. birželio mėnesį. Byloje nėra jokių duomenų apie M. Ž. bent kokį ryšį su Latvijos įmone SIA „Pro MG“ ar jo vadovu. Esminis prokurorės apeliacinio skundo argumentas, kad M. Ž. prisidėjo prie aptariamų vilkikų pardavimo Z. D., yra tai, jog Z. D. 2021 m. vasario 1 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai apžiūrinėjo perkamus vilkikus, kai atvažiavo vilkikų pasiimti, su R. B. buvo ir M. Ž., bet kaip sakė, su juo kalbėjosi tik R. B., M. Ž. buvo kartu su Robertu, bet tik buvo (t. 3, b. l. 161–164). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje detaliai nurodė, kodėl nesivadovauja šiais Z. D. parodymais: R. B. nepažinojo M. Ž., tai patvirtino tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, M. Ž. su R. B. sieja bendras pažįstamas G. B., kuris neneigė M. Ž. paprašytas parduoti transporto priemones, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Z. D. parodė, kad 2019 m. kovo pradžioje pagal skelbimą rado du parduodamus vilkikus, pardavėjas buvo jam pažįstamas R. B. ir vilkikus apžiūrėjo R. B. įmonės teritorijoje. Z. D. apklausos metu nurodė, kad apžiūrint perkamus vilkikus ir juos pasiimant, kartu su R. B. dalyvavo ir M. Ž., kuris buvo R. B. verslo partneris, dirbo jo įmonėje. Pirmosios instancijos teismas, nustatę, kad šių liudytojo parodymų nepatvirtina faktiniai bylos duomenys – liudytojui Z. D. nebuvo pateiktos nuotraukos tam, kad patvirtintų, jog iš tiesų kalbama apie M. Ž., liudytojo apklausti teisiamojo posėdžio metu nepavyko, o R. B. ir M. Ž. neigia pažįstantys vienas kitą, šioje dalyje liudytojo Z. D. parodymais nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti liudytojo Z. D. parodymų kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, juo labiau, kad jokių neginčytinų duomenų, kad aptariami vilkikai buvo parduoti būtent bylai reikšmingu laikotarpiu, t. y. M. Ž. būnant oficialiu arba faktiniu UAB ,,A.“ direktoriumi nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. kovo 18 d.

28. M. Ž. taip pat buvo pareikštas kaltinimas, kad jis 2019 m. birželio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, veikdamas per G. B., nežinantį apie jo daromą nusikalstamą veiką, tai yra G. B. nurodęs, kad yra pardavimui skirta puspriekabė „SCHMITZ SCS24“, G. B. suradus pirkėją, po to, perdavęs G. B. šios puspriekabės registracijos dokumentus ir pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje kaip pardavėjas nurodyta UAB „G.“ (šiuo metu – BUAB „M.“), G. B. 2019 m. birželio 25 d. šiuos dokumentus perdavus Ukrainos piliečiui O. P., neteisėtai pardavė O. P. už 4 450 Eur BUAB „M.“ priklausantį turtą – puspriekabę „SCHMITZ SCS24“, valstybinis numeris (duomenys nesklebtini), VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), 885,56 Eur vertės; be to, 2019 m. birželio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, veikdamas per G. B., nežinantį apie jo daromą nusikalstamą veiką, tai yra G. B. nurodęs, kad yra pardavimui skirta priekaba virš 10 t „KRONE“, G. B. suradus pirkėją – Ukrainos pilietį O. C., po to, perdavęs G. B. šios priekabos registracijos dokumentus ir pirkimo–pardavimo sutartį, G. B. šiuos dokumentus perdavus O. C., neteisėtai pardavė O. C. už 4 000 Eur BUAB „M.“ priklausantį turtą – priekabą „KRONE“, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), 2 468,86 Eur vertės.

29. Byloje neginčijamai nustatyta, kad puspriekabė „SCHMITZ SCS24“, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), ir priekaba „KRONE“, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), 2 468,86 Eur vertės, parduotos atitinkamai O. P. ir O. C., pardavimo sandorius tvarkė G. B. ir šie sandoriai atlikti 2019 m. birželio–liepos mėnesiais, t. y. M. Ž. jau nesant nei oficialiu, nei faktiniu UAB ,,A.“ direktoriumi. Be kita ko, iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. Ž. nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d. buvo sulaikytas (t. 10, b. l. 177).

30. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96). Šioje baudžiamojoje byloje nesurinkus įrodymų, kad M. Ž., būdamas oficialiu ir faktiniu UAB „A.“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. kovo 18 d., atliko kokius nors neteisėtus veiksmus 2018 m. gruodžio 3 d. Pasaugos sutarties jam, kaip bendrovės vadovui, patikėto turto – Priede Nr. 1 prie Pasaugos sutarties išvardintų transporto priemonių atžvilgiu, tenkinti prokurorės apeliacinio skundą ir M. Ž. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės S. K. apeliacinį skundą atmesti.