- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2S-954-854/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02100-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Pareiškėjas
- M. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis I. G.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. M. prašė panaikinti antstolio I. G. 2020 m. gruodžio 23 d. turto arešto aktą, kuriuo areštuota pareiškėjo reikalavimo teisė išieškoti 48 638,45 Eur sumą iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nalesta“; priteisti iš antstolio pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2867-603/2020, be kita ko, iš UAB ,,Nalesta“ priteisė M. M. 48 638,45 Eur ir iš atsakovo M. M. priteisė atsakovei UAB ,,Nalesta“ 8 425,75 Eur, tačiau nurodytas sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, todėl pareiškėjas dar neįgijo nuosavybės teisių į reikalavimo teisę dėl 48 638,45 Eur sumos išieškojimo iš UAB „Nalesta“. Pareiškėjo teigimu, turtinių teisių areštas taikytinas tik realiai egzistuojančioms turtinėms teisėms ar jų dalims, todėl antstolis neturėjo teisės areštuoti pareiškėjo turtinių teisių, į kurias šis taip ir neįgijo nuosavybės teisių.
3. Antstolis I. G. 2021 m. sausio 22 d. patvarkymu atmetė pareiškėjo skundą.
4. Antstolis nurodė, kad nustačius, kad 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu skolininkui priteistos sumos iš UAB „Nalesta“, skolininko turtinė teisė areštuota kaip civilinių teisinių santykių objektas ir išviešinta Turto arešto aktų registre. Antstolio teigimu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 749 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, kad areštas taikomas esamoms ir būsimoms išmokoms, taip pat reikalavimams, dėl kurių vyksta bylų nagrinėjimas teisme, todėl antstolis nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Be to, antstolis nurodė, kad CPK 443 straipsnio 6 dalies pagrindu ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjo M. M. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų atmetė.
6. Teismas nustatė, kad antstolis I. G. vykdomojoje byloje Nr. 008/19/00788 vykdo 2020 m. birželio 1 d. gautą notaro 2019 m. gegužės 7 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. DJ-3051. Ginčijamu antstolio 2020 m. gruodžio 23 d. turto arešto aktu taikomas areštas skolininko turtinėms teisėms (reikalavimo teisėms) į gautinas pinigines lėšas iš UAB „Nalesta“.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CPK 749 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. Reikalavimo teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms. Turtinių teisių arešto tikslas – užtikrinti, kad turtinė nauda, kurią skolininkas gaus ateityje, tretiesiems asmenims įvykdžius skolininkui turtinius įsipareigojimus, nebūtų perleista kitiems asmenims ar nesumažėtų jos vertė. Teismas sprendė, kad skolininkas, vadovaujantis CPK 749 straipsnio 3 dalimi, neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo, taip pat valdyti ir disponuoti areštuojama turtine teise.
8. Teismas pažymėjo, kad CPK 749 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog antstolis turi teisę įpareigoti prievolės skolininką per nustatytą terminą pranešti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso skolininkui, iš kurio vykdomas išieškojimas ar į kurio turtines teises kiti asmenys reiškia pretenzijas, ar teisme vyksta bylų nagrinėjimas dėl turtinių teisių, ar yra išieškoma iš turtinių teisių. Šios teisės normos sisteminis-loginis ryšys kartu su CPK 749 straipsnio 2 dalimi, teismui teikė pagrindą konstatuoti, kad areštas gali būti taikomas ir toms būsimoms išmokoms, dėl kurių vyksta teisminis nagrinėjimas.
9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad skundžiamas turto (turtinės teisės) areštas yra teisėtas, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
10. Priimdamas nutartį skundą atmesti, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo (kurio suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas nei antstolio) procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Pareiškėjas M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti antstolio I. G. 2020 m. gruodžio 23 d. turto arešto aktą Nr. S-20-8-47933 vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00788 dėl M. M. reikalavimo teisės į UAB ,,Nalesta“ dėl 48 638,45 Eur sumos išieškojimo arešto; priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovės UAB „Gilojos statyba“ ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia 2019 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų M. M. (skolininko) ir UAB „Nalesta“ dalyje dėl 48 638,45 Eur reikalavimo dalies perleidimo. Teismas taikė restituciją, sumokant reikalavimo teisės ekvivalentą pinigais: iš atsakovės UAB „Nalesta“ atsakovo M. M. naudai priteisė 48 638,45 Eur, o iš atsakovo M. M. priteisė atsakovės UAB „Nalesta“ naudai 8 425,75 Eur. Kadangi atsakovas M. M. apeliaciniu apskundė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą, atsakovas nei 2020 m. gruodžio 23 d., nei dabar neįgijo nuosavybės teisių į reikalavimo teisę dėl UAB „Nalesta“ 48 638,45 Eur sumos išieškojimo.
11.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai išaiškino CPK 749 straipsnio 2 ir 4 dalių normas, teigdamas, jog areštas gali būti taikomas ir ar neegzistuojančioms turtinėms teisėms. CPK 675 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnį nuosavybės teisė gali būti įgyjama kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
11.3. Nuosavybės teisė į reikalavimą, kurio pagrindas yra teismo sprendimas, atsiranda tik įsiteisėjus pačiam teismo sprendimui (CPK 18 straipsnis). Šiuo atveju atsakovui M. M. nuosavybės teisė į reikalavimo teisę į UAB „Nalesta“ dėl 48 638,45 Eur sumos susigrąžinimo iki šiol neatsirado, nes Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimas taip ir neįsiteisėjo, nes buvo apskųstas apeliaciniu skundu.
11.4. Pagal CPK 749 straipsnio 2 dalį, reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms, reiškia tik vieną – areštuoti galima tik tas išmokas, kurios turėtų būti mokėtinos ateityje, pagal realiai egzistuojančius piniginius reikalavimus, pvz.: nuomos sutartį ir pan. tuo tarpų išmokos pagal neegzistuojančią, t. y. dar nesukurtą prievolę priklausančios išmokos negali būti arešto dalyku dėl CPK 675 straipsnio 1 dalyje nustatyto turto arešto objekto apibrėžimo, kuris negali būti aiškinamas plečiamai, nes yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės ribojimų, o nuosavybės ribojimas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, gali būti taikomas tik įstatymo nustatytais atvejais. Jei įstatyme nėra tiesiogiai nurodyta, jog galima areštuoti (riboti asmens nuosavybės teises), t. y. areštuoti turtines teises, kurios dar nėra sukurtos (įgytos), tai negalima ir tokių teisių areštas. Priešingu atveju būtų akivaizdžiai pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas asmens nuosavybės neliečiamybės principas.
11.5. Plečiamai negali būti aiškinama ir CPK 749 straipsnio 4 dalis dėl teismuose nagrinėjamų turtinių teisių galimo arešto. Viena vertus, CPK 749 straipsnio 4 dalis aiškiai nustato, kad „antstolis turi teisę įpareigoti prievolės skolininką per nustatytą terminą pranešti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso skolininkui, iš kurio vykdomas išieškojimas ar į kurio turtines teises kiti asmenys reiškia pretenzijas“. Taigi, CPK 749 straipsnio 4 dalis aiškiai numato, kad šiame punkte kalbama tik apie realiai egzistuojančias nuosavybės teisės į turtines teises. Kita vertus, CPK 749 straipsnio 4 dalis nereglamentuoja ir nenustato turto arešto masto, t. y. antroji šios dalies sakinio dalis tik įpareigoja skolininką pranešti apie ar teisme vyksta bylų nagrinėjimas dėl turtinių teisių, ar yra išieškoma iš turtinių teisių“. Taigi, pranešimas apie ginčus dėl turtinių teisių savaime nereiškia, jog įsiteisėjusius teismo sprendimu nepatvirtintos asmens turtinės teisės gali būti areštuojamos.
11.6. Antstoliui turint teisę areštuoti tik realiai egzistuojančias nuosavybės teises ar atitinkamas jų dalis, antstolis neturėjo teisės areštuoti menamos skolininko M. M. reikalavimo teisės, į kurią jis taip ir neįgijo nuosavybės teisės.
Atsiliepimas
12. Antstolis I. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. CPK 749 straipsnis aiškiai reglamentuoja, kad gali būti areštuojamos ir ginčijamos turtinės teisės, taip užtikrinant išieškotojų interesus vykdymo procese. CPK 749 straipsnyje įtvirtintas turtinių teisių arešto reglamentavimas yra pagrįstas siekiu užkardyti galimą nesąžiningą skolininko veikimą su tikslu perleisti turtą (turtines teises), išvengti išieškojimo nukreipimo į jį. Išieškojimas iš tokio turto bus galimas tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Skolininko turtinės teisės areštuotos 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymu Nr. S-20-8-47932 ir išviešintos turto arešto aktų registre įregistruojant turto arešto aktą Nr. S-20-8-47933.
12.2. CPK 2 ir 5 straipsnių pagrindais teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, todėl šiuo atveju skolininkas privalo įrodyti kokia jo teisė (teisėti interesai) yra pažeidžiama skundžiamais antstolio procesiniais veiksmais ir kaip konkrečiai pasireiškia teisės pažeidimas. Antstolio nuomone, skolininkas neįrodė esant jo teisių (teisėtų interesų) pažeidimą. Pateiktu skundu skolininkas siekia išvengti apribojimų turtinėms teisėms ir išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į jas.
12.3. CPK 443 straipsnio 6 dalies pagrindu ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Antstoliui atliekant teisės aktuose numatytas funkcijas, antstolis neturi priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką
15. CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti.
16. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 510 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad, siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019, 22 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
17. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis).
18. Remiantis CPK 442 straipsnio 6 punktu, bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus CPK V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas.
19. CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. 2019 m. gegužės 7 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. DJ-3051 iš skolininko M. M. ir subsidiariai atsakingos (įkaito davėjos) M. M. išieškotojai UAB „Intrum Lietuva“ (vykdomoji byla Nr. 0008/19/00788). Be to, antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1881-275/2017 dėl įsiskolinimo išieškojimo iš solidaraus skolininko M. M. išieškotojai UAB „Gilojos statyba“ (vykdomoji byla Nr. 0008/19/01509).
21. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis 2020 m. gruodžio 22 d. turto arešto aktu Nr. S-20-8-47933 areštavo skolininko M. M. reikalavimo teisę į UAB „Nalesta“ 48 638,45 Eur dydžio skolą pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2867-603/2020.
22. Skolininkas M. M. 2021 m. sausio 15 d. pateikė antstoliui I. G. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2020 m. gruodžio 23 d. turto arešto aktą, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2867-603/2020, kuriuo, be kita ko, iš UAB ,,Nalesta“ M. M. priteista 48 638,45 Eur suma, yra apskųstas apeliacine tvarka, neįsiteisėjęs, todėl pareiškėjas dar neįgijo nuosavybės reikalavimo teisės dėl 48 638,45 Eur sumos išieškojimo iš UAB „Nalesta“. Kadangi turtinių teisių areštas taikytinas tik realiai egzistuojančioms turtinėms teisėms ar jų dalims, pareiškėjo teigimu, antstolis neturėjo teisės areštuoti pareiškėjo turtinių teisių, į kurias šis neįgijo nuosavybės teisės.
23. Antstolis I. G. 2021 m. sausio 22 d. patvarkymu Nr. S-21-82637 atmetė pareiškėjo skundą ir, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
24. Pareiškėjo skundas dėl antstolio I. G. veiksmų, kartu su vykdomųjų bylų Nr. 0008/19/00788 ir Nr. 0008/19/01509 kopijomis, elektroninio ryšio priemonėmis per LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemį Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2021 m. sausio 22 d. Teismų informacinės sistemos duomenimis 2021 m. sausio 25 d. byla perduota teisėjui.
25. Byla pirmosios instancijos teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėta 2021 m. sausio 28 d., teismui nutartimi netenkinus pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų. Tą pačią dieną teismo nutartis per elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) išsiųsta pareiškėjui ir antstoliui. Dėl minėtos teismo nutarties pareiškėjas 2021 m. vasario 5 d. pateikė teismui atskirąjį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ypatumus, numatytus CPK 443, 510 straipsniuose, pažymi, kad pirmosios instancijos teisme skundas dėl antstolio veiksmų buvo išnagrinėtas nesilaikant imperatyvių civilinio proceso įstatymo nustatytų taisyklių, numatančių bylų nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarką.
27. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. CPK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame bylų dėl antstolių ir notarinių veiksmų, nagrinėjimą, nėra išimčių nustatytai bendrai pareiškimų priėmimo nagrinėti teisme, jų paskyrimo nagrinėti teismo posėdžiuose, teismo posėdžių organizavimo, asmenų informavimo ir kt. tvarkai.
28. Pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme yra sudėtinė bylos nagrinėjimo teisme dalis, todėl teismams, nagrinėjantiems bylas ypatingosios teisenos tvarka, taip pat privalu taikyti ir CPK 225 - 231 straipsnių nuostatas. Taigi ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose teismas turi vadovautis CPK 225 straipsnio 2, 3, 5 punktų reikalavimais, pagal kuriuos teismas turi prireikus nuspręsti dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais asmenimis, suinteresuotiems asmenims (CPK 443 straipsnio 3 dalis) išsiųsti pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą pareiškimą (prašymą) pateikimo, pareikšto pareiškimo ar prašymo (CPK 443 straipsnio 4 dalis) nuorašą ir nustatyti terminą atsiliepimui į jį pareikšti (CPK 142 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas draudžia tokios kategorijos bylose priimti sprendimą už akių (CPK 443 straipsnio 9 dalis), todėl minėtame teismo pranešime nenurodoma apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes. Kartu įstatymų leidėjas nustato teismui pareigą ypatingosios teisenos bylose imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, todėl teismas turi patikrinti visas aplinkybes, neapsiribodamas proceso dalyvių pateikta medžiaga, taip pat gali nurodyti, kokius konkrečiai įrodymus būtina pateikti, ir juos išreikalauti, jei byloje dalyvaujantys asmenys negali šito padaryti (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Buvimo aktyviu tokiame procese principas lemia ir tai, kad teismas pats (savo nuožiūra) šaukia dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį kiekvieną asmenį, su kurio teisėmis bei pareigomis susijusi nagrinėjama byla (CPK 443 straipsnio 3 dalis).
29. Tik atlikęs CPK 225 straipsnyje nustatytus veiksmus, gavęs suinteresuotų asmenų atsiliepimus į pareiškimą (prašymą) arba pasibaigus nustatytam atsiliepimų pateikimo terminui ir nusprendęs, kad byla yra parengta nagrinėti teisme, jeigu nėra CPK 227 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, teismas gali, neskirdamas parengiamojo teismo posėdžio ir nenustatydamas pasirengimo bylą nagrinėti teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio ar žodinio proceso tvarka (CPK 232 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad ypatingosios teisenos byloje nepriklausomai nuo to, ar ji bus nagrinėjama rašytinio, ar žodinio proceso tvarka, teismui skiriant ją nagrinėti teismo posėdyje turi būti priimama rašytinė nutartis, savo turiniu atitinkanti CPK 232 straipsnio nustatytus reikalavimus.
30. Pažymėtina, kad toks teisinis reglamentavimas, nesant CPK V dalyje „Ypatingoji teisena“ nustatytų tuo klausimu išimčių, suponuoja teismui pareigą net ir rašytinio bylos proceso atveju vykdyti CPK 225 straipsnio 2 ir 3 punktų reikalavimus, t.y. išsiųsti byloje dalyvaujantiems suinteresuotiems asmenims pareiškimo nuorašus ir suteikti jiems galimybę atsiliepimuose išsakyti savo poziciją dėl pareiškimo pagrįstumo ar jo nepagrįstumo.
31. Nagrinėjamu atveju visų pirma, pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog įstatymo nustatyta tvarka buvo išspręstas skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimas, t. y. elektroninės bylos kortelėje nėra bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo rezoliucijos ar priimtos teismo nutarties dėl skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo, kas savaime sudaro pagrindą konstatuoti esant proceso teisės normų pažeidimą (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 1, 5, 6 dalys).
32. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas bylą iš esmės išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors nenustatyta, kad byloje buvo priimtas teismo procesinis sprendimas bylą nagrinėti būtent tokia forma (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Nėra duomenų apie tai, kad teismas atliko pasirengti bylos nagrinėjimui reikalingus veiksmus bei priėmė procesinį sprendimą dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje (CPK 225 straipsnis, 232 straipsnis).
33. Apie teismo posėdžio, kuriame rašytinio proceso tvarka turėjo būti nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, datą, laiką, vietą bei teismo posėdį nebuvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje. Skundas Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2021 m. sausio 22 d., o skundžiama teismo nutartis priimta 2021 m. sausio 28 d., t.y. skundas išnagrinėtas greičiau nei CPK 133 straipsnio 3 dalyje numatytas paskelbimo apie būsimą nagrinėjimą terminas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą bei teismo sudėtį būtų pranešta kokiu nors būdu.
34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ne tik nebuvo išspręstas skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimas, tačiau buvo pažeistos ir CPK 443 straipsnio 5 dalies bei 225 straipsnio nuostatos dėl skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo tvarkos, taip pat CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta pranešimo byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą bei teismo sudėtį tvarka. Procese dalyvavusiems asmenims šio klausimo atskirajame skunde nekeliant, nėra CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo pripažinti absoliutų procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą dėl šios priežasties, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju, įvertinus skundo dėl antstolio veiksmų esmę bei antstolio patvarkymo jo netenkinti turinį, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai galėjo turėti įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Dėl absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo
35. Kaip jau minėta, bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti CPK 443 straipsnyje. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, jog ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010; 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014).
36. Esminis bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 22 punktas).
37. Pagal CPK 633 straipsnį išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis, o asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese.
38. CPK 443 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Kaip jau minėta, jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla yra susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 straipsnio 3 dalis).
39. Kaip ir šaliai ieškinio teisenoje, taip ir vykdymo proceso šalims, suinteresuotiems asmenims ypatingojoje teisenoje būdingas ne tik procesinis, bet ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Tuo paaiškinama CPK 42 straipsnio 4 dalies nuostata, kad suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Be to, pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį suinteresuoti asmenys turi teisę šiose bylose pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas, ar teismo priimtas procesinis sprendimas turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017, 20 punktas).
40. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Minėtos teisės normos tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010).
41. Nagrinėjamu atveju antstolis I. G. vykdo dvi vykdomąsias bylas dėl įsiskolinimų išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojų UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Gilojos statyba“ naudai. Iš skundžiamo antstolio 2020 m. gruodžio 22 d. turto arešto akto Nr. S-20-8-47933 bei 2020 m. gruodžio 23 d. pranešimo apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre matyti, kad būtent šių išieškotojų reikalavimams vykdyti buvo areštuota skolininko M. M. reikalavimo teisė į UAB „Nalesta“ 48 638,45 Eur dydžio skolą pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2867-603/2020; turto arešto mastas – 66 059,44 Eur.
42. Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju skundas dėl antstolio veiksmų tiesiogiai yra susijęs ir su išieškotojų UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Gilojos statyba“, kurių reikalavimų įvykdymas turto arešto aktu, kuriuo areštuota skolininko turtinė teisė, būtent ir buvo užtikrintas, teisėmis ir pareigomis, šie išieškotojai į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme įtraukti nebuvo ir galimybės pareikšti savo poziciją dėl pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų neturėjo.
43. Nors pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų išieškotojų nenurodė suinteresuotais asmenimis, pažymėtina, kad tokiu atveju, nustatęs, jog konkretus asmuo turi suinteresuotumą dėl byloje sprendžiamo klausimo, pirmosios instancijos teismas turėjo vykdyti CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą ir savo iniciatyva išieškotojus UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Gilojos statyba“ įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Šiuo atveju teismui to nepadarius, išieškotojams buvo atimta galimybė pasinaudoti jiems įstatymo numatytomis procesinėmis teisėmis ne tik pateikiant atsikirtimus į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau ir skundžiant pirmosios instancijos teismo nutartį (pasinaudojant apeliacijos teise), kadangi ši jiems apskritai nebuvo išsiųsta.
44. Pažymėtina ir tai, kad byloje suinteresuotu asmeniu taip pat neįtraukta ir subsidiari skolininkė (įkaito davėja) M. M. pagal antstolio vykdomą 2019 m. gegužės 7 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. DJ-3051. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl turtinės teisės į 48 638,45 Eur dydžio skolą arešto, ir šiuo klausimu priimtas teismo procesinis sprendimas yra tiesiogiai susijęs ir su įkaito davėjos teisėmis ir pareigomis. Prievolės subsidiarumas reiškia tai, kad priklausomai nuo to, kokiu mastu būtų įvykdytas išieškojimas iš pagrindinio skolininko (pareiškėjo), tai lemtų ir tai, kokia apimtimi vėliau įkaito davėja atsakytų išieškotojai UAB „Intrum Lietuva“.
45. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2867-603/2020 tenkino ieškovės UAB „Gilojos statyba“ ieškinį ir pripažino negaliojančia 2019 m. sausio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų M. M. ir UAB ,,Nalesta“, dalyje dėl 48 638,45 Eur reikalavimo dalies perleidimo; taip pat taikė restituciją, sumokant reikalavimo teisės ekvivalentą pinigais: iš atsakovės UAB ,,Nalesta“ atsakovo M. M. naudai priteisė 48 638,45 Eur ir iš atsakovo M. M. priteisė atsakovės UAB ,,Nalesta“ naudai 8 425,75 Eur. Minėtas sprendimas apskųstas apeliacine tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
46. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. turto areštą ginčija tuo pagrindu, jog antstolis nepagrįstai areštavo jo reikalavimo teisę į UAB „Nalesta“ 48 638,45 Eur dydžio skolą pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2867-603/2020, kadangi minėtas sprendimas yra apskųstas (neįsiteisėjęs), todėl atsakovas neįgijo reikalavimo teisės į UAB ,,Nalesta“ dėl 48 638,45 Eur sumos sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų esmė ir argumentai susiję su reikalavimo teise į 48 638,45 Eur sumą iš UAB ,,Nalesta“, patvarkymas dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto be kitų adresatų buvo išsiųstas UAB ,,Nalesta“, kuriai patvarkyme nustatyti įpareigojimai, konstatuotina, kad suinteresuotu asmeniu į šią bylą turėjo būti įtraukta ir UAB ,,Nalesta“, suteikiant jai galimybę išreikšti savo poziciją dėl pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų keliamų reikalavimų.
47. Taigi, nors bylos išsprendimas yra susijęs su išieškotojų UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Gilojos statyba“, subsidiarios skolininkės M. M., taip pat UAB „Nalesta“ teisėmis ir pareigomis, tačiau šie asmenys į bylą suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti nei pareiškėjo, nei pirmosios instancijos teismo iniciatyva (CPK 443 straipsnio 3 dalis).
48. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas tinkamai neužtikrino UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Gilojos statyba“, subsidiarios skolininkės M. M., UAB „Nalesta“ teisės būti išklausytiems, pažeidė procesinio šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus ir priimdamas skundžiamą nutartį nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 12, 17, 266 straipsniai), todėl tai sudaro absoliutų skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
49. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kai teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, turi būti konstatuojamas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi asmenų įtraukimas į bylą proceso dalyviais yra išskirtinė pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas įtraukti į bylą joje dalyvaujančių asmenų, negali apeliacine tvarka išnagrinėti bylos iš esmės.
50. Pripažinus absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tik pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką, tačiau nepagrįstai į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis neįtraukė ir UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Gilojos statyba“, M. M., UAB „Nalesta“. Šie procesiniai pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018). Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus teismo procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.