Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovei adv. R. V. – Š., atsakovų atstovui K. Ž., trečiajam asmeniui G. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gilojos statyba“ ieškinį atsakovams M. M. (buvusi pavardė M.) ir M. M. (buvusi pavardė M.) dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys - G. S. ir V. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Gilojos statyba“ 2008 m. kovo 15 d. su G. S. ir V. S. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), kuria susitarė vykdyti jungtinę veiklą – pastatyti dvibutį gyvenamąjį namą ir jį realizuoti tretiesiems asmenims. 2008 m. rugsėjo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi S. pardavė M. M. ½ dalį žemės sklypo ir 17275/34658 dalis 82 procentų baigtumo namo, o M. M. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 16 d. pervesti 370 000 Lt į UAB „Gilojos statyba“ sąskaitą. 2008 m. lapkričio 4 d. S. ir M. M. pakeitė šios sutarties sąlygas – M. M. prisiėmė įsipareigojimą pervesti UAB „Gilojos statyba“ 53 518 Lt per 15 darbo dienų po to, kai pardavėjai įvykdys 2008 m. kovo 15 d. Jungtinės veiklos sutartį bei jos prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytus darbus, ir pervesti UAB „Gilojos statyba“ 52 131,60 EUR po to, kai pardavėjai įvykdys 2008 m. kovo 15 d. Jungtinės veiklos sutartį bei jos prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytus darbus. 2008 m. lapkričio 5 d. M. M. sutuoktinės vardu sumokėjo UAB „Gilojos statyba“ 53 518 Lt, tačiau, kaip nurodė ieškovas, likusi mokėtina suma – 52 131,60 EUR ir atlyginimas už papildomus darbus pagal 2009 m. kovo 7 d. papildomų darbų priėmimo aktą bei sąskaitą – faktūrą GS Nr. 4 iki šiol nėra sumokėti. Ieškovas nurodė, kad Jungtinės veiklos sutarties priedas yra tik vienas – žemės sklypo planas, daugiau jokių priedų prie Jungtinės veiklos sutarties šalys nebuvo sudariusios. M. M. 2009 m. kovo 27 d. pasirašė Sublokuoto namo Pilaitėje darbų ir defektų aktą Nr. NP-2, kurio pasirašymo dieną šalys nurodė neatliktas pozicijas: 7, 13, 15 ir 22. 2009 m. liepos 13 d. UAB „Gilojos statyba“ ir M. M. papildė šį aktą, nurodydami, kad pozicijos 13 ir 22 bus sutvarkyta, o 2009 m. rugsėjo 1 d. M. M. patvirtino, kad visi darbai yra atlikti. Ieškovas nurodė, kad atsakovė M. M., priėmusi valdyti 750 000 Lt vertės turtą, vengia visiškai už jį atsiskaityti, t. y. iki šiol yra nesumokėjusi 24 procentų turto kainos. Be to, 2009 metais M. M. užsakė papildomus darbus, kuriuos ieškovas atliko ir perdavė 2009 m. kovo 7 d. papildomų darbų priėmimo aktu. Šio akto pagrindu išrašytos ir įteiktos 2009 m. rugsėjo 2 d. sąskaitos – faktūros GS Nr. 4 M. M. iki šiol nėra apmokėjęs.

Tretieji asmenys V. S. ir G. S. ieškinį palaikė ir nurodė, kad 2008-06-02 UAB „Gilojos statyba“ atstovas A. D. ir M. M. surašė Sublokuoto namo Pilaitėje atliktų darbų ir defektų aktą Nr. NP-1 ir pavadino jį Priedu Nr. 1 bei Atliekamų darbų ir dalinės apdailos aprašymą ir jį pavadino Priedu Nr. 2. Trečiųjų asmenų teigimu, nurodytų dokumentų turinys su jai nebuvo derintas ir jie buvo pateikti tik 2008-09-05, t. y. Pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Tretieji asmenys nurodė, kad jie jokios prievolės užbaigti namo statybą neprisiėmė, sklypo ir nebaigto statyti namo kaina esą buvo aptarta dar Preliminariosios sutarties pasirašymo metu, o visus darbu privalėjo užbaigti UAB „Gilojos statyba“. Trečiųjų asmenų nuomone, atsakovai nepagrįstai priėmė sprendimą sumažinti turto kainą. Atsakovai nepagrįstai reikalauja išasfaltuoti servitutinį kelią, kuris neįeina į „Gerbūvio“ sąvoką, o priklauso gyvenvietės infrastruktūrai. 77,50 m ilgio kelio atkarpa priklauso V. U., o visas privažiavimas atsakovų sklypo ribose ir šiek tiek už jo yra išklotas trinkelėmis, todėl nurodytas 127 875 Lt nuostolis yra visiškai nepagrįstas. Defektinio akto 3.1.2 punkte nurodyta patirto nuostolio suma – 4 107,50 Lt – esą taip pat nepagrįsta, nes tai yra asfaltuoto kelio tęsinys, o tokio pobūdžio darbai yra visos gyvenvietės prerogatyva, kuriems būtini projektai, leidimai ir visų sklypų savininkų iniciatyva (t. I, b. l. 139-146).

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovui UAB „Gilojos statyba“ iš atsakovės 52 131,60 EUR ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovui UAB „Gilojos statyba“ solidariai iš atsakovų 6 706 Lt ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovui UAB „Gilojos statyba“ iš atsakovės 4 597,80 Lt žyminio mokesčio ir iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis 133 Lt žyminio mokesčio bei 2 411 Lt atstovavimo išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 50 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Sprendime nurodė, kad Jungtinės veiklos sutartis kartu su dviem priedais – Sublokuoto namo pilaitėje atliktų darbų ir defektų aktas Nr. NP-1 (Nr. 1) ir Atliekamų darbų ir dalinės apdailos aprašymas (Nr. 2) yra neatskiriamos pirkimo–pardavimo sutarties dalys. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad priedai nėra šalių pasirašyti ar tretieji asmenys nedalyvavo jų rengime, nėra pagrindas jais nesivadovauti. Spręsdamas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti, teismas nurodė, kad būtina nustatyti, ar buvo atlikti darbai, dėl kurių šalys susitarė, bei ar buvo pašalinti užfiksuoti defektai. Analizuodamas Sublokuoto namo Pilaitėje darbų ir defektų aktą Nr. NP-2, teismas nurodė, kad jame užfiksuoti 2009 m. kovo 27 d. neatlikti darbai, šie darbai surašyti iš akto Nr. NP-1, dokumento pabaigoje 2009 m. rugsėjo 1 d. yra įrašas, kad „visi darbai atlikti”. Teismas šio defektų akto nelaikė darbų priėmimo–perdavimo aktu Pirkimo–pardavimo sutarties prasme, nes jį pasirašė ne sutarties šalys, o UAB „Gilojos statyba” ir atsakovė. Be to, teismas laikė, kad M. M., pervesdamas 53 518 Lt į UAB „Gilojos statyba“ sąskaitą, įvykdė Pirkimo–pardavimo sutarties 6.2 punktą. Vertindamas atsakovų pateiktą K. J. (atsakovės dėdės) surašytą Defektinį apžiūros aktą, teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikti įrodymai, kad šį aktą surašęs asmuo yra kompetentingas surašyti tokį dokumentą, jame yra užfiksuoti ne konkretūs statybos darbų defektai, o atliktas įvertinimas aplinkybių, kurių vertinimas jokiu būdu nepatenka į asmens, turinčio atitinkamų specialių žinių, kompetencijos ribas. Akte yra konstatuojamos faktinės aplinkybės, vertinamas įsipareigojimų įvykdymo laipsnis, pateikiamas ekonominis neatliktų darbų ir defektų įvertinimas. Teismas nesutiko su K. J. vertinimu, kad gerbūvio sutvarkymas apima 77,50 m kelio atkarpos išasfaltavimo, nes pirkėjai priklausančiame žemės sklype tokio kelio nėra. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas nenurodė, kokie konkrečiai darbai nebuvo atlikti. Vertindamas Sublokuoto namo Pilaitėje darbų ir defektų aktą Nr. NP-2, teismas nurodė, kad jame buvo išvardinti defektai, akto pabaigoje 2009 m. rugsėjo 1 d. M. M. nurodė, kad visi darbai yra atlikti, 2010 m. pabaigoje Marcinauskų šeima buvo įsikėlusi į šias patalpas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė turi atsiskaityti pagal Pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas taip pat tenkino reikalavimą priteisti 6 706 Lt solidariai iš atsakovų M. M. ir M. M. už papildomai atliktus darbus, nes šių darbų atlikimą, teismo nuomone, patvirtina papildomų darbų priėmimo aktas Nr. 2009 03 07, o atsakovas nesutikimą grindžia tik ta aplinkybe, kad ši suma turi būti sumažinta 2 499 Lt, nes ją pats užsakovas išleido darbams, numatytiems akte Nr. NP-1atlikti.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-824/2013, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota naujam nagrinėjimui apygardos teismui. Nutartyje nurodyta, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų tą aplinkybę, jog ieškovas atliko visus statybos darbus, dėl kurių buvo susitarta ir įgijo teisę reikalauti sumokėti likusią kainos dalį. Teismo nutartyje padaryta išvada, kad 2009-03-27 defektų akte esantis įrašas: „ 2009-09-01 visi darbai atlikti“ nereiškia visų darbų, dėl kurių buvo susitarta, atlikimo. Nurodyta, kad byloje nebuvo nagrinėjama, ar atsakovės nurodomi kaip neatlikti darbai pagal šalių susitarimą turėjo būti atlikti, ar jie iš tikrųjų nebuvo atlikti, ar jie buvo priimti. Nurodyta, jos pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėtų nustatyti, ar visi darbai, dėl kurių šalys susitarė, buvo padaryti, ar tai buvo padaryta kokybiškai, t. y. būtina nustatyti, ar atsakovei perduotas namas buvo toks, dėl kokio šalys susitarė. Nurodyta, kad kai kuriems K. J. Defektiniame apžiūros akte nurodytiems darbams įvertinti yra būtinos specialios žinios, todėl teismas, nusprendęs, kad yra tokia būtinybė, gali spręsti klausimą ir dėl ekspertizės skyrimo. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad dalis darbų nebuvo padaryta, ar jų kokybė nebuvo tinkama, turėtų būti nustatyta šių darbų kaina ar trūkumų šalinimo kaina ir, atsižvelgiant į ją, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl likusios kainos dalies priteisimo.

Ieškovo atstovė 2014-10-14 prašymu pateikė 2014-10-14 ekspertizės tyrimą, kuriame ekspertė R. U. įvertino byloje pateiktą defektinį aktą, dokumentacijos patikros aktą ir priedus, atsakė į klausimą, kurie defektai laikytini darbų pagal Priedą Nr. 1 neatlikimu, o kurie priskirtini garantiniams darbams (t. IV, 107-158).

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi ekspertu byloje paskirtas atsakovų pasiūlytas ekspertas A. B., 2014-12-17 jis pateikė teismui pranešimą, kad sutinka atlikti byloje ekspertizę, nurodė, kad byloje turi būti paimtas 6500 Lt avansas už ekspertizės atlikimą, nurodė, kad preliminarus ekspertizės atlikimo terminas - 8-10 savaičių.

Ekspertui A. B. negrąžinant bylos ir neatlikus ekspertizės, buvo imtasi poveikio priemonių jo atžvilgiu – pateiktas prašymas Lietuvos teismo ekspertizės centrui, LR Teisingumo ministerijai, prašant imtis poveikio priemonių A. B. atžvilgiu, prašant išbraukti šį ekspertą iš ekspertų sąrašų. 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi ekspertui paskirta 289 Eur bauda už teismo įpareigojimo - atvykti į teismą, nevykdymą, pateiktas prašymas Vilniaus apylinkės prokuratūrai dėl A. B. galimai nusikalstamos veikos, negrąžinant bylos teismui. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016-06-15. A. B. bylą grąžino teismui 2016-11-07 d., nurodydamas, kad dėl sveikatos sutrikimų negali atlikti statybos techninės ekspertizės byloje.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. priėmė nutartį pasiūlydamas šalims pateikti kitas ekspertų kandidatūras teismui, atsakovai pateikė eksperto T. M. kandidatūrą, nurodyta ekspertizės preliminari kaina – 2000 Eur. Ieškovės atstovė nurodė, kad nesiūlys kandidatūros ekspertizei atlikti, nurodė, kad paskirtos ekspertizės atlikimas negalės būti tinkamai atliktas dėl per ilgo laiko tarpo, praėjusio nuo darbų atlikimo.

2017 m. vasario 3 d. nutartimi teismas , atsižvelgęs į ieškovės argumentus, į tai, kad teismo įpareigojimų nevykdė asmuo, kuris įtrauktas į LR Teisingumo ministerijos sudarytą ekspertų sąrašą, į tai, kad dėl eksperto veiksmų užsitęsė bylos nagrinėjimas, pasiūlė šalims teikti prašymus dėl asmenų, pateikusių išvadas byloje, apklausimo liudytojais, ir nutarė skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, neskiriant ekspertu atsakovų pasiūlyto asmens. Nutartyje buvo nurodyta, kad iki teismo posėdžio pradžios šalys turi galimybę kreiptis į specialistus, siekiant gauti išvadą klausimais, kurie buvo suformuluoti teismo ekspertui. Šalims nepateikus prašymų dėl liudytojų apklausos, nepateikus specialistų išvadų ekspertui suformuluotais klausimais, padaryta išvada, kad bylos nagrinėjimas gali būti užbaigtas pagal byloje pateiktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dalinai tenkintinas.

Nustatyta, kad atsakovė M. M. 2008 m. rugsėjo 5 d. žemės sklypo ir namo dalių pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos tarp trečiųjų asmenų ir atsakovės, 6.3.3. punktu ( t. I, b.l.38-44) įsipareigojo per 5 dienas po to, kai pardavėjai įvykdys 2008-03-15 jungtinės veiklos sutartį bei jos prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytus darbus, kurie pagal pirkimo pardavimo sutarties 9.2 punktą turi būti įforminti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu, įsipareigojo sumokėti 52 131,60 Eur. 2008-11-04 d. susitarimu ( t. I, b. l. 45-48) buvo pakeistos sutarties nuostatos, t.y. sutarties 6.2 punktas, kuriuo atsakovė 53 518 Lt įsipareigojo pervesti į ieškovės sąskaitą, po to, kai pardavėjai įvykdys 2008-03-15 jungtinės veiklos sutartį bei jos prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytus darbus, kurie pagal pirkimo pardavimo sutarties 9.2 punktą turi būti įforminti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu, bei susitarimo 6.3.3.punktas, kuriuo atsakovė įsipareigojo pervesti 52 131,60 Eur pervesti į ieškovės sąskaitą po to, kai pardavėjai įvykdys 2008-03-15 Jungtinės veiklos sutartį bei jos prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytus darbus, kurie pagal pirkimo pardavimo sutarties 9.2 punktą turi būti įforminti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu. Jungtinės veiklos sutartimi tretieji asmenys ir ieškovė susitarė pastatyti dvibutį gyvenamąjį namą pagal UAB „Gilojos statyba“ patvirtintą projektą ir sąmatą.

Byloje kilus ginčui, kokius darbus pirkimo-pardavimo sutartimi įsipareigojo atsakovams atlikti ieškovė, atsakovams nurodžius, kad ieškovė turėjo atlikti, bet neatliko eilės darbų arba juos atliko nekokybiškai, byloje turi būti padaryta išvada, dėl kokių darbų buvo sudarytas susitarimas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jos atstovas M. M. 2009-09-09 išsiuntė pranešimą dėl pastato defektų pašalinimo, reikalavo neatlygintinai, per nustatytą terminą pašalinti pastato trūkumus, su pranešimu ieškovui išsiuntė Defektinį apžiūros aktą ( t. I, b. l. 91-103), kuriame nurodytus kaip neatliktus darbus ar atliktus nekokybiškai ginčija ieškovas, šio akto vertinimui šalims buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus.

Nors pateiktame dublike ieškovė teigė, kad nebuvo įsipareigojusi atsakovams atlikti jokių statybos, apdailos, ar kitų darbų, nebuvo įsipareigojusi perduoti tinkamos kokybės daiktą, tačiau teismas daro išvadą, kad ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovų skolą už atliktus darbus, kuriuos ji buvo įsipareigojusi atlikti. Tai, kad pirkimo-pardavimo sutarties ir susitarimo šalimis ieškovė nebuvo, sandoriai sudaryti tarp trečiųjų asmenų ir atsakovės, nereiškia, kad tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo susiklostę faktiniai statybos rangos santykiai, t.y. atsakovė sudaryta sutartimi įsipareigojo apmokėti ieškovei ne dėl to, kad sutarties šalis –tretieji asmenys atliks tam tikrus darbus, o ieškovei prisiėmus pareigą atlikti statybos darbus, numatytus atsakovų įsigyjamo namo projekte ir sutarties prieduose.

Byloje turi būti įvertinta, ar atsakovų pateiktas defektinis aktas yra pagrindu daryti išvadai, kokie darbai turėjo būti atlikti, kokie darbai atlikti nekokybiškai. Tai, kad defektinį aktą surašė neturintis aukštojo techninio išsilavinimo asmuo K. J., tai leidžia kritiškai vertini jo išvadą dėl neatliktų darbų ir darbų kokybės, nurodytų defektiniame apžiūros kate ( t. I, b.l.103). Atsakovai pateikė I. A., turinčio teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigas, statybos darbų apžiūros ir statybinės dokumentacijos patikros išvadą ( t. III, b.l.94-195 ir t. IV, b. l. 1-73), kurioje nurodyti nustatyti statybos defektai ir sąmatinis skaičiavimas, pagal pateiktus vertinimus, defektų taisymas atsakovams kainuos 436 227,17 Lt.

Ieškovė byloje pateikė R. U., turinčios teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės, statinio projekto dalies ekspertizės vadovės ir statinio dalies ekspertizės vadovės pareigas, išvadą. Ekspertė atliko ekspertinį tyrimą ir pateiktoje išvadoje ( t. IV, b.l.157) nurodė, jog defektinis aktas yra su trūkumais, dokumentacijos patikros akte ir sąmatiniuose skaičiavimuose nurodyti darbai nepagrįsti konstrukciniais sprendimais, logiška defektų šalinimo apimtimi, defektų šalinimo paskirtimi. Išvadoje nurodyta, kad garantiniams darbams priskirtinas defektų akte Nr. NP-1 nurodytas defektas garaže – nesutvarkyta garažo stogo izoliacija, praleidžia drėgmę, vandenį į žemesnį aukštą, ekspertė nurodė, kad dalies darbų, kaip neatliktų, negali įvertinti, nepatekusi į pastato vidų.

Teismas vertina, kad labiau priimtina byloje yra R. U. pateikta išvada, jos turima kvalifikacija yra aukštesnė, nei kitų specialistų, teikusių išvadą byloje, todėl teismas, daro išvadą, kad K. J. defektiniame akte nurodyti darbai, kaip neatlikit ar atlikti nekokybiškai, negali būti pagrindu atmesti ieškovės reikalavimą. Tai, kad ekspertės R. U. akte nurodyta dalis darbų kaip ieškovės atliktų nekokybiškai ir taisytinų per garantinį terminą, leidžia daryti išvadą, kad ieškovei atsirado pareiga taisyti padarytus nekokybiškus darbus.

CK 6.694 straipsnio 5 dalis numato, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą , jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Tai, kad atsakovai apsigyveno name ir juo naudojosi visą bylos nagrinėjimo laiką, leidžia daryti išvadą, kad užsakovas nepagrįstai atsisakė priimti darbų rezultatą. Tai, kad ieškovė gali pašalinti trūkumus, kurie padaryti statybos objekte, kad šiuos trūkumus gali pašalinti ir užsakovas, leidžia daryti išvadą, kad užsakovas neturėjo teisės atsisakyti priimti darbų rezultato ir tuo pačiu nevykdyti pareigos sumokėti už atliktą darbą. Ieškovės pareiga šalinti nekokybiškai atliktus darbus, yra išlikusi, atsakovai turės teisę į nuostolių atlyginimą tuo atveju, jei ieškovė atsisakys pašalinti darbų trūkumus. Teismas neturi galimybės , nesant atsakovų reikalavimo, nustatyti, kokioje apimtyje šie trūkumai turi būti pašalinti. Byloje buvo nustatyta aplinkybė, kad atsakovai nepagrįstai neatliktu ieškovės darbu nurodo kelio atkarpos neišasfaltavimą, tai, kad šio darbo atlikimo atsakovai neįrodė pateikta projektine dokumentacija, leidžia daryti išvadą, kad dėl šio darbo nebuvo susitarta nei pirkimo –pardavimo sutartimi, nei papildomu susitarimu. Atsakovai reikalauja išasfaltuoti servitutinį kelią, kuris neįeina į „gerbūvio“ sąvoką, priklauso gyvenvietės infrastruktūrai, 77,50 m ilgio kelio atkarpa priklauso savininkei V. U., todėl pripažinti šiuos darbus, kaip neatiliktus ieškovės, nėra pagrindo.

Ieškovės reikalavimas priteisti skolą iš abiejų atsakovų tenkintinas pilnai, įvertinus tai, kad pirkimo – pardavimo sutartis ir statybos rangos susitarimas buvo sudarytas tarp ieškovės ir atsakovų jiems gyvenant santuokoje, prievolės ieškovei pripažintinos jų bendromis prievolėmis, todėl 54 073,79 Eur skolą priteistina iš abiejų atsakovų, kartu tenkinant ir prašymą priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos.

Procesinių dokumentų įteikimui teismas turėjo 31,88 Eur išlaidų, jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis po 15,94 Eur valstybei.

Atsakovė M. M. už ekspertizės atlikimą įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 1882,53 Eur, ši suma grąžintina atsakovei, įsiteisėjus teismo sprendimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Gilojos statyba“ iš atsakovų M. M. ir M. M. solidariai 54 073,79 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas nuo šios sumos, skaičiuojant jas nuo ieškinio padavimo dienos – 2010 m. kovo 10 d.

Priteisti valstybei iš atsakovų M. M. ir M. M. po 15,94 Eur pašto išlaidų. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660. Įpareigoti Vilniaus apygardos teismui grąžinti M. M. 1882,53 Eur avansą, įmokėtą už ekspertizę.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.