Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-824/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-10-11
Bylos Nr.: 2A-824/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00916-2010-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė, Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas: M. M.
Ieškovas: UAB „Gilojos statyba“
Trečiasis asmuo: G. S., V. S.

Civilinė byla Nr. 2A-824/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00916-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 45.6. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gilojos statyba“ ieškinį atsakovams M. M. (buvusi pavardė M.) ir M. M. (buvusi pavardė M.) dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys G. S. ir V. S..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Gilojos statyba“ prašė priteisti iš atsakovės M. M. 180 000 Lt (52 131,60 EUR); priteisti iš atsakovų M. M. ir M. M. solidariai 6 706 Lt; priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2008 m. kovo 15 d. UAB „Gilojos statyba“ su G. S. ir V. S. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), kuria susitarė vykdyti jungtinę veiklą – pastatyti dvibutį gyvenamąjį namą ir jį realizuoti tretiesiems asmenims. 2008 m. rugsėjo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi S. pardavė M. M. ½ dalį žemės sklypo ir 17275/34658 dalis 82 procentų baigtumo namo, o M. M. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 16 d. pervesti 370 000 Lt į UAB „Gilojos statyba“ sąskaitą. 2008 m. lapkričio 4 d. S. ir M. M. pakeitė šios sutarties sąlygas – M. M. prisiėmė įsipareigojimą pervesti UAB „Gilojos statyba“ 53 518 Lt per 15 darbo dienų po to, kai pardavėjai įvykdys 2008 m. kovo 15 d. Jungtinės veiklos sutartį bei jos prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytus darbus, ir pervesti UAB „Gilojos statyba“ 52 131,60 EUR po to, kai pardavėjai įvykdys 2008 m. kovo 15 d. Jungtinės veiklos sutartį bei jos prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytus darbus. 2008 m. lapkričio 5 d. M. M. sutuoktinės vardu sumokėjo UAB „Gilojos statyba“ 53 518 Lt, tačiau likusi mokėtina suma – 52 131,60 EUR ir atlyginimas už papildomus darbus pagal 2009 m. kovo 7 d. papildomų darbų priėmimo aktą Nr. 2009 m. kovo 7 d. bei sąskaitą – faktūrą GS Nr. 4 iki šiol nėra sumokėti. Ieškovas nurodė, kad Jungtinės veiklos sutarties priedas yra tik vienas – žemės sklypo planas, daugiau jokių priedų prie Jungtinės veiklos sutarties šalys nebuvo sudariusios. M. M. 2009 m. kovo 27 d. pasirašė Sublokuoto namo Pilaitėje darbų ir defektų aktą Nr. NP-2, kurio pasirašymo dieną šalys nurodė neatliktas pozicijas: 7, 13, 15 ir 22. 2009 m. liepos 13 d. UAB „Gilojos statyba“ ir M. M. papildė šį aktą, nurodydami, kad pozicijos 13 ir 22 bus sutvarkyta, o 2009 m. rugsėjo 1 d. M. M. patvirtino, kad visi darbai yra atlikti. Atsakovė M. M., priėmusi valdyti 750 000 Lt vertės turtą, vengia visiškai už jį atsiskaityti, t. y. iki šiol yra nesumokėjusi 24 procentų turto kainos. Be to, 2009 metais M. M. užsakė papildomus darbus, kuriuos ieškovas atliko ir perdavė 2009 m. kovo 7 d. papildomų darbų priėmimo aktu Nr. 2009 m. kovo 7 d. Šio akto pagrindu išrašytos ir įteiktos 2009 m. rugsėjo 2 d. sąskaitos – faktūros GS Nr. 4 M. M. iki šiol nėra apmokėjęs.

Atsiliepimas

Atsakovai M. M. ir M. M. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad jie sumokėjo S. ir UAB „Gilojos statyba“ visą sutartą kainą, išskyrus 52 131,60 EUR , kurie turėjo būti pervesti į ieškovo sąskaitą per 5 darbo dienas po to, kai S. įvykdys Jungtinės veiklos sutartyje bei jos prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytus darbus, kurie pagal Pirkimo – pardavimo sutarties 9.2 punktą turi būti įforminti atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu. Atsakovų teigimu, pastato statybos darbų proceso eigoje buvo pastebėta, kad ieškovas statybos darbus atlieka netinkamai ir nekokybiškai, todėl 2009 m. rugsėjo 1-7 dienomis buvo atlikta pastato apžiūra ir surašytas Defektinis apžiūros aktas. 2009 m. rugsėjo 9 d. M. M. išsiuntė ieškovui pranešimą dėl defektų pašalinimo ir Defektinį apžiūros aktą, tačiau atsakovas į tai nereagavo. 2009 m. gruodžio 28 d. atsakovui buvo išsiųstas pakartotinis pranešimas dėl defektų pašalinimo, tačiau į jį atsakovas taip pat nesureagavo. Todėl atsakovė pasinaudojo Civiliniame kodekse numatyta teise atitinkamai sumažinti turto kainą, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, kuris negali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį. Kadangi Defektinio darbų akto 3.4 punktu nustatyta, kad nekokybiškai atliktų darbų ištaisymas bei dalinai ar visiškai neatliktų darbų atlikimas įvertintas 205 011,02 Lt, tokia apimtimi turi būti sumažinta turto pirkimo kaina. Atsakovų nuomone, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas yra būtina atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškovu sąlyga, kuri neįvyko dėl ieškovo kaltės. Aplinkybė, jog 2008 m. lapkričio 5 d. M. M. sumokėjo UAB „Gilojos statyba“ 53 518 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad atliekamas mokėjimas pagal Susitarimą dėl sąlygų keitimo, jokiu būdu nesuteikia pagrindo konstatuoti atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo faktą. Tokius veiksmus atsakovas atliko savo rizika, tikėdamas, jog tokiu būdu bus pagreitintas pastato statybos procesas, kuris dėl ieškovo vangumo užtruko ilgiau, nei buvo susitarta Pirkimo – pardavimo sutarties 9.1 punktu. Todėl, atsakovų nuomone, ieškovas, kol nebus visiškai ir tinkamai atlikti Jungtinės veiklos sutartyje bei jos prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyti darbai ir įformintas atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, neturi teisės reikalauti visiško atsiskaitymo. Atsakovų teigimu, tai, kad M. M. pasirašė akte Nr. NP- 2, nepatvirtina to fakto, kad darbai buvo atlikti tinkamai, ir šio dokumento pasirašymas negali būti laikomas galutiniu kokybės patikrinimu ir (ar) atitinkamų statybos darbų perdavimu. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovas klaidingai nurodo, kad Jungtinės veiklos sutarties priedas buvo tik Nr. 1 – žemės sklypo planas, esą tai paneigia notarine tvarka sudarytos Pirkimo – pardavimo sutarties nuorašas. Be to, aplinkybes apie Priedų Nr. 1 ir Nr. 2 buvimą patvirtina Baigiamasis darbų atlikimo aktas, kurį pasirašė ieškovas, nurodydamas, jog akto priedus sudaro aukščiau minėti Sublokuoto namo Pilaitėje atliktų darbų ir defektų aktas Nr. NP- 1 bei Atliekamų darbų ir dalinės apdailos aprašymas. Esą pastarieji dokumentai negalėjo būti nežinomi ieškovui ir dėl tos priežasties, kad be jų nebūtų aišku, kokius statybos darbus privalėjo atlikti ieškovas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovui UAB „Gilojos statyba“ iš atsakovės M. M. 52 131,60 EUR ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovui UAB „Gilojos statyba“ solidariai iš atsakovų M. M. ir M. M. 6 706 Lt ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė ieškovui UAB „Gilojos statyba“ iš atsakovės M. M. 4 597,80 Lt žyminio mokesčio ir iš abiejų atsakovų M. M. ir M. M. lygiomis dalimis 133 Lt žyminio mokesčio bei 2 411 Lt atstovavimo išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovų M. M. ir M. M. lygiomis dalimis 50 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Sprendime nurodė, kad Tretieji asmenys G. S. ir V. S. su UAB „Gilojos statyba“ jungtinės veiklos pagrindais susitarė statyti tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame sklype dvibutį namą. Tretieji asmenys 2008 m. rugsėjo 5 d. su M. M. sudarė Žemės sklypo dalies ir namo dalių pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Pirkimo – pardavimo sutartis), kuria Pardavėjai pardavė, o Pirkėja nupirko ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus (duomenys neskelbtini), bei 17275/34658 dalis priklausinio – pastato – dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už bendrą 750 000 Lt kainą. Šalys susitarė, kad sutartą kainą pirkėja sumokės Pirkimo – pardavimo sutarties 6.1 – 6.3.3 punktuose nustatyta tvarka, t. y. 52 131,60 EUR sumą perves į pardavėjos G. S. sąskaitą per 5 darbo dienas po to, kai pardavėjai įvykdys Jungtinės veiklos sutartį bei jos prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytus darbus, kurie pagal šios sutarties 9.2 punktą turi būti įforminti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu. Vėliau šis 6.3.3 punktas buvo pakeistas, minėtą sumą buvo susitarta pervesti į UAB „Gilojos statyba“ sąskaitą per 5 darbo dienas po to, kai pardavėjai įvykdys Jungtinės veiklos sutartį bei jos prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytus darbus, kurie pagal šios sutarties 9.2 punktą turi būti įforminti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu.

Teismas nurodė, kad 2008 m. kovo 15 d. Jungtinės veiklos sutartyje nėra nurodytas ginčo namo baigtumas, tuo tarpu Pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas 82 procentų parduoto namo baigtumas. Jungtinės veiklos sutartis kartu su dviem priedais – Sublokuoto namo pilaitėje atliktų darbų ir defektų aktas Nr. NP-1 (Nr. 1) ir Atliekamų darbų ir dalinės apdailos aprašymas (Nr. 2) yra neatskiriamos pirkimo–pardavimo sutarties dalys. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad priedai nėra šalių pasirašyti ar tretieji asmenys nedalyvavo jų rengime, nėra pagrindas jais nesivadovauti. Spręsdamas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti, teismas nurodė, kad būtina nustatyti, ar buvo atlikti darbai, dėl kurių šalys susitarė bei ar buvo pašalinti užfiksuoti defektai. Analizuodamas Sublokuoto namo Pilaitėje darbų ir defektų aktą Nr. NP-2, teismas nurodė, kad jame užfiksuoti 2009 m. kovo 27 d. neatlikti darbai, šie darbai surašyti iš akto Nr. NP-1, dokumento pabaigoje 2009 m. rugsėjo 1 d. yra įrašas, kad „visi darbai atlikti”. Teismas šio defektų akto nelaikė darbų priėmimo–perdavimo aktu Pirkimo–pardavimo sutarties prasme, nes jį pasirašė ne sutarties šalys (S. ir M. M.), o UAB „Gilojos statyba” ir M. M.. Duomenų, kad šie asmenys buvo įgalioti pasirašyti minėtą aktą teismui nebuvo pateikta, tačiau teismas įvertino tas aplinkybes, kad 2008 m. balandžio 17 d. Preliminarioji sutartis buvo pasirašyta tarp S. ir M., visais statybos klausimais rūpinosi M. M., visus statybos darbus atliko UAB „Gilojos statyba“, todėl nusprendė, kad M. M. vardu veikė jos sutuoktinis M. M., o S. vardu – UAB „Gilojos statyba“. Be to, teismas laikė, kad M. M., pervesdamas 53 518 Lt į UAB „Golojos statyba“ sąskaitą, įvykdė Pirkimo–pardavimo sutarties 6.2 punktą.

Vertindamas atsakovų pateiktą K. J. (atsakovės dėdės) surašytą Defektinį apžiūros aktą, teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikti įrodymai, kad šį aktą surašęs asmuo yra kompetentingas surašyti tokį dokumentą, jame yra užfiksuoti ne konkretūs statybos darbų defektai, o atliktas įvertinimas aplinkybių, kurių vertinimas jokiu būdu nepatenka į asmens, turinčio atitinkamų specialių žinių, kompetencijos ribas. Akte yra konstatuojamos faktinės aplinkybės, vertinamas įsipareigojimų įvykdymo laipsnis, pateikiamas ekonominis neatliktų darbų ir defektų įvertinimas. Teismas nesutiko su K. J. vertinimu, kad gerbūvio sutvarkymas apima 77,50 m kelio atkarpos išasfaltavimo, nes pirkėjai priklausančiame žemės sklype tokio kelio nėra. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas nenurodė, kokie konkrečiai darbai nebuvo atlikti.

Vertindamas Sublokuoto namo Pilaitėje darbų ir defektų aktą Nr. NP-2, teismas nurodė, kad jame buvo išvardinti defektai, akto pabaigoje 2009 m. rugsėjo 1 d. M. M. nurodė, kad visi darbai yra atlikti, 2010 m. pabaigoje M. šeima buvo įsikėlusi į šias patalpas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė turi atsiskaityti pagal Pirkimo–pardavimo sutartį.

Teismas taip pat tenkino reikalavimą priteisti 6 706 Lt solidariai iš atsakovų M. M. ir M. M. už papildomai atliktus darbus, nes šių darbų atlikimą, teismo nuomone, patvirtina papildomų darbų priėmimo aktas Nr. 2009 03 07, o atsakovas nesutikimą grindžia tik ta aplinkybe, kad ši suma turi būti sumažinta 2 499 Lt, nes ją pats užsakovas išleido darbams, numatytiems akte Nr. NP-1atlikti.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Dėl Jungtinės veiklos sutartyje bei jos prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytų statybos darbų priėmimo-perdavimo. Apmokėjimas už atliktus darbus rangovui yra siejamas su darbų priėmimo faktu. Pirkimo–pardavimo sutarties 9.2. punktu tretieji asmenys ir atsakovė aiškiai susitarė, jog Jungtinės veiklos sutartyje bei jos Prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytų darbų atlikimas per 3 darbo dienas įforminamas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu, kuris ginčo atveju būtent ir laikytinas tuo juridiniu faktu, kurio pagrindu atsakovei atsiranda pareiga sutartyje nustatyta tvarka sumokėti ieškovui 52.131,60 EUR (Sutarties 6.3.3. punktas). Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai nusprendė, jog esminę reikšmę turinti aplinkybė dėl darbų perdavimo-priėmimo yra įrodyta, ir tai patvirtina Aktas Nr. NP-2 ir „susiklosčiusi šalių bendradarbiavimo praktika“. Šis aktas negali būti laikomas priėmimo–perdavimo aktu sutarties 9.2 punkto prasme, nes jis nėra pasirašytas trečiųjų asmenų ir atsakovės, byloje taip pat nėra duomenų, kad minėti asmenys būtų suteikę tokius įgaliojimus ieškovui ir atsakovui. Sutartyje nustatytos šalių teisės ir pareigos, tame tarpe dėl statybos darbų perdavimo–priėmimo ir atsiskaitymo, turėjo būti aiškinamos, o iš Sutarties kylantis ginčas sprendžiamas vadovaujantis sutartimi. Darbų priėmimo–perdavimo pagrindimas jokių įgaliojimų veikti sutarties šalių vardu neturėjusių asmenų atliktais atitinkamais veiksmais ir pasirašytais tarpusavio dokumentais yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi tokie veiksmai ir dokumentai nesukūrė ir negalėjo sukurti sutarties šalims jokių teisinių padarinių. Tokiais teismo veiksmais buvo iš esmės paneigta teisėta ir galiojanti, taigi sutarties šalis saistanti, 9.2. punkto sąlyga. Aktas Nr. NP-2 negali būti vertinamas kaip priėmimo–perdavimo aktas, nes jis nebuvo pasirašytas Pirkimo–pardavimo sutarties šalių, įrašas „2009 09 01 visi darbai atlikti“ reiškia, kad darbai buvo atlikti, bet nereiškia jų priėmimo. Jis nereiškia, kad darbai buvo atlikti tinkamai, kokybiškai). Be to, šio akto pavadinimas – Sublokuoto namo Pilaitėje darbų ir defektų aktas Nr. NP-2 – patvirtina, kad juo nebuvo siekiama perduoti statybos darbus, o buvo konstatuojama faktinė darbų vykdymo eiga.

Žemesnės instancijos teismas

2. Dėl Jungtinės veiklos sutartyje bei jos prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytų statybos darbų atlikimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai atmetė atsakovų į bylą pateiktą Defektinį apžiūros aktą, nurodydamas, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad K. J. turi specialių amato žinių statybos srityje ir yra kompetentingas surašyti tokį aktą bei kad Defektiniame apžiūros akte nėra užfiksuoti konkretūs statybos darbų defektai. K. J. kvalifikacija ir jo kompetencija nebuvo ginčijama bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovė šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus teikia su apeliaciniu skundu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad defektiniame apžiūros akte nėra užfiksuoti konkretūs statybos darbų defektai, o atliktas įvertinimas aplinkybių, kurių vertinimas jokiu būdu nepatenka į asmens, turinčio atitinkamų specialių žinių, kompetencijos ribas. Defektinio apžiūros akto 3.3. dalyje „Defektu aprašymas“ yra aiškiai ir nedviprasmiškai aprašyti ieškovo atliktų pastato statybos darbų defektai. Teismas sprendime pasisakė tik dėl vieno iš Defektiniame akte nustatytų defektų - asfaltuoto privažiavimo neįrengimo - nepagrįstumo, tačiau neaptarė ir nevertino viso Defektinio apžiūros akto, t.y. jame aprašytų neatliktų, nevisiškai atliktų ir netinkamai atliktų statybos darbų kiekvieno atskirai ir jų visumos. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėjo patikslinti šalių naštą įrodinėti, o to nepadarius, pažeistas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principas. Kaip matyti iš Akto Nr. NP-2 turinio, į jį buvo perkelti neatlikti darbai tik iš Akto Nr. 1, taip pat surašyti jau po paminėto akto pasirašymo naujai atsiradę defektai, tačiau į jį nebuvo perkelti atliktini ir taisytini darbai (šalintini trūkumai) iš Priedo Nr. 2. Taigi, dėl jų tinkamo atlikimo ir faktinio, o juo labiau teisinio perdavimo atsakovei byloje nebuvo jokių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas jų atlikimą ir perdavimą visiškai nepagrįstai susiejo su Aktu Nr. NP-2, pasirašytu atsakovo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai sutapatino viso pastato priėmimą pagal Sutartį ir jo faktinį naudojimą su pagal Jungtinės veiklos sutartį bei jos priedus Nr. 1 ir Nr. 2 atliktų darbų priėmimu ir faktiniu naudojimu.

3. Dėl papildomų darbų. Teismas, priteisdamas 6 706 Lt už papildomai atliktus darbus, nenurodė, kokiu pagrindu skola yra priteista solidariai. Atsakovė šių darbų neužsakinėjo, jų nepriėmė, apie juos nieko nežinojo. Ieškovui neįrodžius statybos rangos sutarties sudarymo fakto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo prievolę atsiskaityti kildino iš papildomų darbų akto ir Sąskaitos-faktūros, juo labiau, sprendė, kad tokios prievolės dydis yra 6 706 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys V. S. ir G. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad teismui pateiktas kvalifikacijos atestatas Nr. B 1830 išduotas K. J. bylos esmės nekeičia, defektinis aktas yra klaidingas ir neteisėtas. Be to, tretieji asmenys atkreipė dėmesį, kad pagal defektinį aktą Nr. NP-1, neatliktų bei taisytinų darbų vertė buvo 8 602,44 Lt. Pirkimo–pardavimo sutarties priede Nr. 2 (Atliekamų darbų ir dalinės apdailos aprašymas) nurodytas garažas, kanalizacijos tinklai ir gerbūvis. Ieškovas šiuos darbus atliko, nes namas turi įrengtą garažą, kanalizaciją ir sutvarkytą gerbūvį. Atsakovas savo parašu 2009 m. rugsėjo 1 d. patvirtino, kad prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 numatyti darbai yra atlikti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Pirkimo–pardavimo sutarties 2008 m. birželio 2 d. priede Nr. 1 „Sublokuoto namo Pilaitėje atliktų darbų defektų aktas Nr. NP-1“ šalys nurodė Namo statybos atliktų darbų ir defektų sąrašą. Priede Nr. 2 nurodytas atliekamų darbų ir dalinės apdailos aprašymas. Ieškovas ir atsakovas M. M. 2009 m. kovo 27 d. sudarė Sublokuoto namo Pilaitėje darbų ir defektų aktą Nr. NP-2, kuriame nurodyti privalomi atlikti, bet dar neatlikti darbai ar netinkamai atlikti darbai, numatyti Pirkimo–pardavimo sutarties 1 ir 2 prieduose. 2009 m. kovo 27 d. nurodyti neatlikti darbai: nesumontuoti stiklai balkone (7 pozicija), nesureguliuoti plastikiniai langai (13 pozicija), neparuoštas, nesuformuotas įvažiavimas iki sklypo (15 pozicija), įskilęs stiklas 2 a. miegamajame (22 pozicija), o 2009 m. liepos 13 d. – nesumontuoti stiklai balkone (7 pozicija), įskilęs stiklas 2 a. miegamajame (22 pozicija). 2009 m. rugsėjo 1 d. padaryta žyma, jog visi darbai atlikti. Ieškovo nuomone, Aktas Nr. NP-2 pagal savo turinį bei jo reikšmę tolesniuose šalių santykiuose laikytinas darbų perdavimo-priėmimo aktu – juridiniu faktu, kuriam įvykus ieškovas įgyja reikalavimo teisę į dalies Pirkimo-pardavimo kainos gavimą (2008-11-04 Susitarimo dėl sąlygų keitimo 6.3.3. p.). Pačiame akte yra nurodyta, kad tai baigiamųjų darbų priėmimo aktas. Be to, 2008 m. lapkričio 5 d. vietinio mokėjimo išrašas, kuriuo atsakovas sumokėjo ieškovui 53 518 Lt, patvirtina, kad visi darbai pagal Pirkimo–pardavimo sutartį yra atlikti. Pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad dviems šalims - atsakovui M. ir ieškovui UAB „Gilojos statyba“ perdavus ir priėmus darbus, yra laikomas tinkamu darbų perdavimu-priėmimu pagal Pirkimo-pardavimo sutartį (9.2.p.).

2. Atsakovai, priimdami ginčo darbus ir nenurodydami jų trūkumų, prarado galimybę remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d.). Defektiniame apžiūros akte pateikiamas vertinimas apie įsipareigojimų įvykdymo laipsnį bei ekonominis neatliktų darbų ir defektų įvertinimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi tokiam vertinimui (ekspertizei) atlikti K. J. yra nekompetentingas. Defektinį apžiūros aktą yra pasirašęs K. J., kuris turi teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Pagal LR statybos įstatymo 2 str. 51 p., statinio statybos techninis prižiūrėtojas - architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Pagal LR statybos įstatymo 16 str., taip pat STR 1.09.05:2002 18 p., kuriuose yra nurodytos statinio statybos techninio prižiūrėtojo (vadovo) teisės ir pareigos, K. J. nesuteikta teisė pagal trečiųjų asmenų užsakymus (ginčo atveju - atsakovų užsakymą) atlikti įsipareigojimų pagal sutartis įvykdymo laipsnio nustatymą bei ekonominį neatliktų darbų ir defektų įvertinimą. Dėl šios priežasties Defektiniame akte pateikta informacija negali būti vertinama byloje kaip įrodymas, patvirtinantis atsakovų atsiliepime nurodytas aplinkybes apie atliktų darbų trūkumus, nes pateikta nekompetentingo asmens, kuris, be to, susijęs su atsakovais giminystės ryšiais, kaip konstatuota sprendime.

3. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad papildomų darbų priėmimo aktas ir sąskaita-faktūra negali būti laikomi pakankamais įrodymais atsakovo prievolei sumokėti 6 706 Lt, o atsakovė neužsakiusi bei nežinojusi dėl papildomų darbų atlikimo. 2009 m. kovo 7 d. atsakovas M. M. ir ieškovas pasirašė papildomų darbų perdavimo priėmimo aktą, kuriuo buvo perduoti papildomi darbai, nurodyti akte. 2009 m. rugsėjo 2 d. šio akto pagrindu buvo išrašyta sąskaita faktūra GS Nr. 4 6706 Lt sumai. Papildomų darbų perdavimo-priėmimo akto bei sąskaitos-faktūros turinys patvirtina, kad ieškovas atliko papildomus, Pirkimo-pardavimo sutarties Priede Nr. 1 ir Priede Nr. 2 nenurodytus darbus, kad šie darbai buvo užsakyti bei perduoti užsakovui - M. M. bei kad darbai susiję su Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turėjo pagrindo manyti, kad sutuoktiniai veikia kartu užsakydami ir priimdami darbus, susijusius su jų šeimos turtu ir šeimos gerove, kaip išdėstyta aukščiau, pateikia reikalavimą sumokėti už papildomus darbus abiem sutuoktiniams – atsakovams (CK 3.92 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo spendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovų pareigos atsiskaityti pagal Žemės sklypo dalies ir namo dalių pirkimo-pardavimo sutartį. Nustatyta, kad pagal 2008 m. kovo15 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį G. S., V. S. bei UAB „Gilojos statyba“ susitarė pastatyti dvibutį gyvenamąjį namą minėtiems fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. Žemės sklypo dalies ir namo dalių pirkimo-pardavimo sutartį S. ½ dalį minėto žemės sklypo ir 17275/34658 dalį pastato (dvibučio gyvenamojo namo) pardavė atsakovei M. M. (t. 1, b. l. 38-44). Šis turtas buvo parduotas už 750 000 Lt, tačiau sutartyje buvo numatyta, kad ši kaina bus sumokėta dalimis. Dalis kainos turėjo būti sumokėta į pardavėjos G. S. sąskaitą, o dalis į UAB „Gilojos statyba“ sąskaitą. Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad dalį kainos atsakovė sumokės iki nustatytos datos, o dalį po to, kai pardavėjai įvykdys 2008 m. kovo 15 d. jungtinės veiklos sutartyje bei jos prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytus darbus, kurie pagal šios sutarties 9.2 punktą turi būti įforminti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu. Vėliau 2008 m. lapkričio 4 d. S. ir M. M. sudarė susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo pakeitė sutarties punktus dėl atsiskaitymo, tarp jų ir 6.3.3 punktą, pagal kurį 52 131,60 EUR turėjo būti pervesti ne į G. S. sąskaitą, o į UAB „Gilojos statyba“ sąskaitą po to, kai pardavėjai įvykdys 2008 m. kovo 15 d. jungtinės veiklos sutartyje bei jos prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytus darbus, kurie pagal šios sutarties 9.2 punktą turi būti įforminti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu. Kadangi atsakovė šios 52 131,60 EUR sumos nesumokėjo ieškovui, pastarasis kreipėsi į teismą dėl šios sumos priteisimo, tačiau atsakovė ginčija savo pareigą mokėti reikalaujamą sumą, nes ieškovas neįvykdė Jungtinės veiklos sutartyje ir jos prieduose numatytų darbų, šie dabai nebuvo priimti pagal priėmimo perdavimo aktą. Atsakovė atliktų darbų ištaisymo trūkumus, neatliktus darbus ar iš dalies atliktus įvertino 205 011,02 Lt suma ir mano, kad šia suma turi būti sumažinta įsigyto turto kaina.

CK 6.344 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje, o CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina.

Nagrinėjamoje byloje reikalavimas mažinti įsigyto turto kainą byloje nėra pareikštas, todėl atsakovės M. M. argumentai dėl turto kainos sumažinimo nagrinėjami tiek, kiek tai yra susiję su ieškinio reikalavimu priteisti likusią parduoto turto kainos dalį. Savo atsisakymą sumokėti likusią 52 131,60 EUR sumą atsakovė grindžia tuo, kad nėra įvykdyta pirkimo-pardavimo sutarties 6.3.3 punkto sąlyga, numatanti pirkėjos pareigą atsiskaityti po to, kai pardavėjai įvykdys 2008 m. kovo 15 d. jungtinės veiklos sutartį bei jos prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytus darbus, kurie pagal šios sutarties 9.2 punktą turi būti įforminti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu. Atsakovė, remdamasi 2009 m. K. J. pateiktu Defektiniu apžiūros aktu (t. 1, b. l. 91-103), įrodinėja, kad ne visi Junginės veiklos sutarties priede Nr. 2 (t. 1, b. l. 152-153) nurodyti darbai buvo atlikti, ar jų dalis buvo netinkamai atlikta, o ieškovas, remdamasis 2008 m. birželio 2 d. Sublokuoto namo Pilaitėje atliktų darbų ir defektų aktu Nr. NP-1 (t. 1, b. l. 125-126) ir 2009 m. kovo 27 d. Sublokuoto namo Pilaitėje atliktų darbų ir defektų aktu (t. 1. B. l. 51) įrodinėja, kad visi darbai buvo atlikti ir priimti, nes akte Nr. NP-2 atsakovės sutuoktinis yra padaręs įrašą, kad visi darbai yra atlikti. Be to, atliktų darbų priėmimo faktą ieškovas įrodinėja remdamasis ta aplinkybe, jog kitą įsigyto turto kainos dalį (53 518) atsakovės sutuoktinis jau yra sumokėjęs ieškovui, nors tą dalį jis taip pat turėjo sumokėti tik po to, kai bus atlikti ir perduoti visi darbai.

Teisėjų kolegija, spręsdama tarp šalių kilusį ginčą pastebi, kad nagrinėjamu atveju buvo perkamas ir parduodamas dar nepabaigtas objektas – dvibučio gyvenamojo namo dalis su sklypo dalimi. Kaip matyti iš bylos dokumentų, šalys susitarė, kad šis turtas parduodamas už 750 000 Lt, taip pat numatė, koks šiuo atveju turi būti šio turto baigtumo laipsnis ir kokie darbai turi būti atlikti. Taigi tuo metu, kai buvo sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, šio turto faktinė būklė dar neatitiko šalių susitarimo. Tai patvirtina paties ieškovo nurodomi 2008 m. birželio 2 d. Sublokuoto namo Pilaitėje atliktų darbų ir defektų ir 2009 m. kovo 27 d. Sublokuoto namo Pilaitėje atliktų darbų ir defektų aktai. Atsižvelgiant į tai, kad įsigyjamo turto baigtumo laipsnis dar nebuvo tokio lygio, dėl kurio šalys susitarė, pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatytas atsiskaitymas po to, kai bus atlikti ir priimti darbai, kurie numatyti Jungtinės veiklos sutarties prieduose.

Aptariama sąlyga kvalifikuotina kaip atidedamoji, nes pirkėjo pareigos sumokėti likusią kainos dalį įvykdymas susietas su pardavėjo pareigos atlikti nurodytus darbus įvykdymu ir nuo jo priklausomas (CK 1.66 straipsnio 1, 2 dalys, 6.30 straipsnio 1, 3 dalys, 1.66 straipsnio 2 dalis, 6.208 straipsnio 4 dalis, 6.314 straipsnio 4 dalis). Ši pozityvioji sąlyga yra priklausoma nuo kreditoriaus (pardavėjo) veiksmų atlikimo, taigi ir nuo jo valios. Minėtas šalių sutartyje įtvirtintu pirkėjo pareigos sumokėti kainos dalį įvykdymo atidėjimu (kaip faktinio sustabdymo išraiška). Nurodytos prievolės sąlygos nustatymas pripažintinas sutartiniu prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu, nes pardavėjo prievolės atlikti darbus, dėl kurių buvo susitarta, įvykdymas užtikrintas tam tikru dalies kainos sumokėjimo sustabdymu, t. y. mokėjimo atidėjimu iki sutartyje nustatyto termino pabaigos. Pažymėtina, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrintas ne tik CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytais, bet ir kitais sutartyje nustatytais būdais. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnio 1, 4 dalys). Analizuojamas sutartinis prievolės atlikti darbus įvykdymo užtikrinimo būdas savo esme laikytinas sutartiniu prievolės sumokėti kainos dalį įvykdymo atidėjimu, kai šalių sutartyje aptartos tokio mokėjimo sustabdymo sąlygos, tvarka ir terminai (CK 6.208 straipsnio 4 dalis).

Taigi esant tokiai atidedamajai sąlygai, būtina nustatyti, ar atsirado darbų atlikimo faktas, kuomet pirkėja turi atsiskaityti už įsigytą turtą, tai yra sumokėti likusią kainos dalį. Pagal šalių susitarimą pareiga atsiskaityti atsiranda tuomet, tai darbai yra atlikti ir sutartyje nustatyta tvarka priimti. Byloje esantis Baigiamasis darbų atlikimo aktas (t. 1, b. l. 130) nėra atsakovės pasirašytas. Atsakovė nurodo, kad dalis darbų nėra atlikta, šiuos darbus ir jų trūkumus vertina 205 011,02 Lt. Savo argumentams pagrįsti pateikė 2009 m. K. J. pateikė Defektinį apžiūros aktą. Ieškovai savo ruožtu darbų atlikimo faktą įrodinėja 2008 m. birželio 2 d. ir 2009 m. kovo 27 d. defektiniais aktais bei tuo, kad 2009 m. kovo 27 d. akte yra padarytas M. M. įrašas, kad visi darbai yra atlikti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartines prievoles, atliko visus darbus, dėl kurių buvo susitarta pirkimo-pardavimo sutartyje ir atsakovei atsirado pareiga už juos atsiskaityti. Kaip matyti iš Žemės sklypo dalies ir namo dalių pirkimo pardavimo sutarties, Jungtinės veiklos sutartis ir jos priedai yra neatskiriama šios sutarties dalis. Priede Nr. 2 (t. , b. l. 152-153) yra nurodyti visi darbai ir apdailos aprašymas. Iš šio priedo turinio matyti, kad jame yra aptarti ne tik vidaus apdailos darbai, bet ir išorės darbai, tinklai, gerbūvis ir kt. Atsakovė, remdamasi 2009 m. K. J. pateiktu Defektiniu apžiūros aktu, kelia klausimą dėl asfaltuoto privažiavimo neįrengimo, lietaus kanalizacijos tinklų neįrengimo, žemės sklypo netinkamo paruošimo žolei sodinti, fasado darbų neužbaigimu, pamatų netinkama hidroizoliacija, vidinių sienų įtrūkimais, lubų iš gipso kartono įtrūkimu, netinkamo dydžio varčios sumontavimu, lauko skardinės palangių netinkamu sumontavimu, hidroizoliacijos įrenginėjant garažo grindis nepanaudojimu ir kt. Ieškovo nurodomame 2009 m. kovo 27 d. defektų akte numatyti atkilti darbai ar jų trūkumai nėra tokie patys, kokie yra nurodyti K. J. Defektiniame apžiūros akte, todėl negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad 2009 m. kovo 27 d. defektų akte esantis įrašas „2009 09 01 visi darbai atlikti” reiškia visų darbų, dėl kurių buvo susitarta, atlikimą. Šiuo atveju byloje nebuvo nagrinėjama, ar atsakovės nurodomi neatlikti darbai pagal šalių susitarimą turėjo būti atlikti, ar jie iš tikrųjų nebuvo atlikti, ar jie buvo priimti. Vien ta aplinkybė, kad teismas suabejojo K. J. kompetencija spręsti dėl darbų kokybės ir jų atlikimo fakto, nereiškia, kad atsakovės argumentai turi būti iš viso atmesti. Pažymėtina, kad atsakovė namą su sklypu pirko savo asmeniniams poreikiams tenkinti, kaip nurodo pats ieškovas, jame ji gyvena kartu su savo šeima, todėl sprendžiant šį ginčą būtina atsižvelgti į atsakovės kaip vartotojos statusą.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų tą aplinkybę, jog ieškovas atliko visus statybos darbus, dėl kurių buvo susitarta ir įgijo teisę reikalauti sumokėti likusią kainos dalį, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėtų nustatyti, ar visi darbai, dėl kurių šalys susitarė buvo padaryti, ar tai buvo padaryta kokybiškai, t. y. būtina nustatyti, ar atsakovei perduotas namas buvo toks, dėl kokio šalys susitarė. Kai kuriems K. J. Defektiniame apžiūros akte nurodytiems darbams įvertinti yra būtinos specialios žinios, todėl teismas, nusprendęs, kad yra tokia būtinybė, gali spręsti klausimą ir dėl ekspertizės skyrimo. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad dalis darbų nebuvo padaryta, ar jų kokybė nebuvo tinkama, turėtų būti nustatyta šių darbų kaina ar trūkumų šalinimo kaina ir, atsižvelgiant į ją, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl likusios kainos dalies priteisimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėDanutė MilašienėMarytė Mitkuvienė