- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- e2-2867-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00393-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- M. M., uždarajai akcinei bendrovei ,,Nalesta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Gilojos statyba“
- Advokatai
- Arūnas Bertulis, Erika Minkevič
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Simonai Andrijauskaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Erikai Minkevič, atsakovui M. M., jo atstovui advokatui Arūnui Bertuliui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gilojos statyba“ ieškinį atsakovams M. M. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Nalesta“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Gilojos statyba“ ieškiniu atsakovams M. M. ir UAB ,,Nalesta“ prašo teismo: 1) pripažinti negaliojančia 2019-01-07 Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų M. M. ir UAB ,,Nalesta“ dalyje dėl 48 638,45 Eur reikalavimo dalies perleidimo; 2) taikyti restituciją, sumokant reikalavimo teisės ekvivalentą pinigais: atsakovo M. M. naudai iš atsakovo UAB ,,Nalesta“ priteisti 48 638,45 Eur, įpareigojant atsakovą M. M. grąžinti atsakovui UAB ,,Nalesta“ 14 000 Eur; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. ieškovė 2019-11-07 sužinojo apie atsakovo M. M. (toliau – ir atsakovas) ir UAB „Nalesta“ (toliau – atsakovė) 2019-01-07 sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovės skolininkas – atsakovas perleido turimą 80 816,34 Eur dydžio reikalavimo teisę į savo skolininką – M. B. atsakovei už 14 000 Eur sumą; ši Sutartis pažeidžia ieškovės kaip atsakovo M. M. kreditorės interesus;
1.2. Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1881-275/2017 tenkino ieškovės ieškinį bei priteisė ieškovei iš M. M. ir M. M. solidariai 54 073,79 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas; Lietuvos apeliacinis teismas 2019-08-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-13-798/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė bei priteisė ieškovės naudai iš M. M. ir M. M. solidariai 46 852,33 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, 7 041,12 Eur bylinėjimosi išlaidų priteista lygiomis dalimis; šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovės naudai iš atsakovo M. M. yra priteista skola, kuri iki šios dienos ieškovei nėra grąžinta; skolos išieškojimas yra pateiktas vykdyti antstoliui Irmantui Gaideliui ir ieškinio pateikimo metu neišieškotas atsakovo skolos likutis sudaro 48 638,45 Eur; ieškovė, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei į bylą pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad actio Pauliana taikymo sąlyga yra išpildyta, t. y. ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią 48 638,45 Eur dydžio reikalavimo teisę į skolininką, t. y. atsakovą M. M., pagal 2008-09-05 žemės sklypo dalies ir namo dalių pirkimo – pardavimo sutartį ir 2008-11-04 Susitarimą dėl pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų keitimo;
1.3. nagrinėjamu atveju kreditorės (ieškovės) teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad sudarius ginčo Sutartį, iš esmės sumažėjo turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, vertė: skolininkas (atsakovas) turimą 80 816,34 Eur dydžio reikalavimo teisę perleido vos už 14 000 Eur sumą, kai tuo tarpu jokio kito turto ir / ar piniginių lėšų, kurios galėtų būti skirtos atsiskaitymui su ieškove, atsakovas neturi; atsakovui M. M. atsisakius šiuo metu kone vienintelių galimų gauti pajamų / reikalavimo teisės, kurios vertė – 80 816,34 Eur, atsakovo kreditoriai, tarp jų ir ieškovė, netenka galimybės patenkinti savo kreditorinį reikalavimą iš skolininko (atsakovo) turto;
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
1.4. atsižvelgiant į tai daro išvadą, kad sudarius ginčo Sutartį, atsakovo (skolininko) finansinės galimybės atsiskaityti su ieškove akivaizdžiai sumažėjo;
1.5. atsakovas neprivalėjo sudaryti 2019-01-07 Reikalavimo perleidimo sutarties;
1.6. ieškovė neturi duomenų, kad skolininkas (atsakovas) turėtų Sutarties pagrindu gautus pinigus ar būtų juos panaudojęs atsiskaitymui su kreditoriais. Šių bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad iš esmės vienintelio vertingo atsakovo turto perleidimas, neišsaugant pagal Sutartį gautų pinigų ir nepanaudojant jų atsiskaitymui su kreditoriais, nenustačius, kur ir kokių sandorių pagrindu buvo panaudoti pinigai, nulėmė tiek ieškovės, tiek ir kitų kreditorių galimybės realiai išieškoti skolą iš skolininko sumažėjimą arba tokia galimybė išsiieškoti skolą apskritai išnyko. Taigi tiek Sutarties sudarymas, tiek ir piniginių lėšų, gautų pagal Sutartį panaudojimas ne kreditorių interesais, t. y. nurodytų skolininko (atsakovo) veiksmų visuma, pažeidė ieškovės teises;
1.7. pritaikius prašomą restituciją, šalys grąžinamos į status quo (pradinę padėtį), todėl atsakovas įpareigotinas grąžinti atsakovei UAB ,,Nalesta“ pagal Sutartį iš atsakovo gautus 14 000 Eur.
II. Atsiliepimo esmė
2. Atsakovas M. M. prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:
2.1. ieškovė Sandorio metu neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą, todėl ginčijamas Sandoris nepažeidė ir negalėjo pažeisti ieškovės kaip būsimos kreditorės interesų;
2.2. Sandoris nepažeidė ieškovės kaip kreditorės teisių, nes pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, tik jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui;
2.3. kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, atsakovas M. M. buvo jau nemokus prieš ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą atsiradimą – 2019-08-23. Tad Sandoris niekaip negalėjo pabloginti atsakovo materialinės padėties ar kitaip apsunkinti skolos iš atsakovo išieškojimo galimybės bei pažeisti ieškovės kaip kreditorės teisių. Juk jei skola pagal ginčijamą Sandorį būtų buvusi realiai išieškoma, tai ji būtų buvusi išieškota, o atsakovas būtų atsiskaitęs su savo kreditoriais. Tačiau faktas, jog atsakovas kaip išieškotojas vykdomoje byloje Nr. 0171/16/02833 nuo 2010 m. negali išieškoti skolos, patvirtina aukščiau nurodytus teiginius, kad Sandoris negalėjo pažeisti ieškovės teisių, nes net Sandoriui neįvykus, atsakovo turtinė padėtis nebūtų pasikeitusi;
2.4. ieškovė prašo taikyti restituciją, sumokant reikalavimo teisės ekvivalentą pinigais: atsakovo M. M. naudai iš atsakovės UAB „Nalesta“ priteisti 48 638,45 Eur, įpareigojant atsakovą M. M. grąžinti atsakovei UAB „Nalesta“ 14 000 Eur. Mano, jog toks reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas; kai perleidžiama turtinė teisė (reikalavimas skolininkui), bet restitucijos taikymo metu ji jau yra realizuota, tai sugrąžinti šią teisę natūra yra neįmanoma; atsakovas nesutinka su tokiu ieškovės reikalavimu, nes mano, kad šiuo atveju restituciją ieškovė prašo taikyti formaliai ir iš atsakovės UAB „Nalesta“ prašomų priteistų lėšų, nei jis, nei atsakovė UAB „Nalesta“ iki šiol negavo ir negalėjo išieškoti dėl skolininko nemokumo bei to negalės padaryti ir ateityje; kaip matyti iš pridedamų dokumentų, šiai dienai visas skolininko M. B. turtas yra įkeistas hipoteka bei areštuotas net 39 bylose, o bendra, be Sandorio metu perleisto reikalavimo skolos suma yra ~ 2 327 000 Eur, t. y. Sandoriu perleistas reikalavimas sudaro tik 3,47 procentus nuo visos skolos. Tad net ir tuo atveju, jei pardavus hipoteka įkeistą turtą, dar liktų pinigų, atsakovai M. M. ir UAB „Nalesta“ būtų galėję pretenduoti pagal savo reikalavimą tik į aukščiau nurodytą skolos likutį; tačiau kaip matyti iš pateikiamų skolininkui M. B. priklausančio ir hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto rinkos verčių yra tik 448 500 Eur (1/10 dalis (duomenys neskelbtini), turto vertė – 32 300 Eur žemės, 46 200 Eur namo; (duomenys neskelbtini)– 102 000 Eur žemės, 268 000 Eur namo), kas sudaro vos 18,63 procentus nuo bendros skolos sumos. Kadangi, remiantis CPK 718 straipsniu, varžytinėse jis bus parduodamas 20 procentų pigiau, tai atitinkamai turimo turto vertė yra tik 14,90 procentų nuo visos skolos. Tad faktiškai Sandorio metu perleistas reikalavimas niekinis, nes jo patenkinti yra neįmanoma, nes skolininkas neturi galimybės išmokėti visiems kreditoriams likusių 85,10 procentų arba 2 049 016,34 Eur skolos;
2.5. be to, kaip matyti iš skolininko M. B. 2020-08-21 pranešimo UAB „Nalesta“, gauto 2020-08-26, skolininkas ketina pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas dar kartą patvirtina, jog skolos nebuvo ir nebebus galima išieškoti ir ateityje;
2.6. kadangi pagal restitucijos esmę, ją pritaikius asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. T. v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-359/2006), o restitucija taikoma tik tam turtui, kuris perleistas pagal pripažintą negaliojančiu sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Generalinio prokuroro pavaduotojas, ginantis viešąjį interesą, v. AB Lietuvos paštas ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2013), akivaizdu, jog iš atsakovės UAB „Nalesta“ atsakovui M. M. gali būti priteista tik viena suma - 0 Eur (nulis eurų), nes atsakovė UAB „Nalesta“ negalėtų iš Sandorio metu perleisto reikalavimo gauti nė vieno cento; todėl jei vis dėl to teismas sandorį pripažins negaliojančiu vienašalė restitucija negalės būti taikoma bei iš atsakovės UAB „Nalesta“ negalima bus priteisti lėšas (48 638,45 Eur), kurių ši negavo ir negalėjo išieškoti, nes tokiu būdu pabloginama vienos šalies padėtis, kas prieštarautų CK 6.145 straipsnio 2 daliai; taip pat jei teismas vis dėl to nuspręstų iš UAB „Nalesta“ priteisti ne 0 Eur (nulis eurų), bet 14 900 Eur, gautų pardavus Sandoriu gautą reikalavimo teisę UAB „Miranda LT“, teismo prašo įskaityti priešpriešinius reikalavimus ir iš UAB „Nalesta“ priteisti M. M. tik skirtumą, t. y. 900 Eur.
Teismas konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai M. M. ir UAB ,,Nalesta“ 2019-11-07 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovės skolininkas M. M. perleido turimą 80 816,34 Eur dydžio reikalavimo teisę į savo skolininką – M. B., atsakovei UAB ,,Nalesta“ už 14 000 Eur sumą.
4. Ieškovės teigimu, aukščiau minėtas sandoris pažeidžia jos, kaip atsakovo M. M. kreditorės interesus, nes būtent atsakovas M. M. ir jo sutuoktinė M. M. įsipareigojo sumokėti ieškovei 52 131,60 Eur pagal 2008-09-05 žemės sklypo dalies ir namo dalių pirkimo – pardavimo sutartį ir 2008-11-04 Susitarimą dėl pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų keitimo, t. y. pagal susitarimo 6.2 punktą atsakovas M. M. ir jo sutuoktinė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove per 15 darbo dienų po to, kai ieškovė įvykdys šalių pasirašytuose prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 numatytus darbus. Ieškovė 2009-03-07 pateikė M. M. papildomų darbų priėmimo aktą Nr. 2009 03 07 bei sąskaitą-faktūrą serija GS Nr. 4, tačiau ši sąskaita nebuvo apmokėta per 15 darbo dienų, kaip buvo sutarta, t. y. iki 2009-03-27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su ieškovės teiginiais, jog ieškovė nuo šios dienos įgijo reikalavimo teisę į atsakovą M. M.. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2017-05-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1881-275/2017 tenkino ieškovės ieškinį bei priteisė ieškovei iš M. M. ir jo atsakovės M. M. solidariai 54 073,79 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas; Lietuvos apeliacinis teismas 2019-08-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-13-798/2019 minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė bei priteisė ieškovės naudai iš M. M. ir M. M. solidariai 46 852,33 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, 7 041,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (lygiomis dalimis).
5. Byloje patekti duomenys taip pat patvirtina, kad šio sprendimo 4 punkte numatytu procesiniu sprendimu priteista skola ieškovei nėra sumokėta: skolos išieškojimas vykdomas antstolio Irmanto Gaidelio (vykdomosios bylos Nr. 0008/19/01509) kontoroje ir ieškinio pateikimo metu neišieškotas atsakovo M. M. skolos likutis sudarė 48 638,45 Eur.
6. Taigi, ieškovė reiškia ieškinį actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), prašydama teismo pripažinti negaliojančia 2019-01-07 Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų, dalyje dėl 48 638,45 Eur reikalavimo perleidimo.
7. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taip pat pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką yra išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-706/2016, 19 punktas; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; kt.).
8. Ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką M. M., nes kaip minėta šio sprendimo 5 – 6 punktuose, būtent įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovės naudai iš atsakovo M. M. yra priteista skola, kuri iki šios dienos ieškovei nėra grąžinta - 48 638,45 Eur pagal 2008-09-05 žemės sklypo dalies ir namo dalių pirkimo – pardavimo sutartį bei 2008-11-04 Susitarimą dėl pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų keitimo.
9. Kreditorių teisių pažeidimas kaip actio Pauliana sąlyga konstatuojamas, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditorių teisių pažeidimas konstatuotinas pagal tokius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojamus kriterijus: kai nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.); kai skolininko nemokumas išlieka toks pats (nedidėja), bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015).
10. Kaip minėta, ieškovės teigimu, ginčijama Sutartis pažeidžia ieškovės teises, ir visiškai sutiktina su argumentais, jog nagrinėjamu atveju ieškovės (kaip kreditorės) teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad sudarius ginčo Sutartį, iš esmės sumažėjo turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, vertė: atsakovas M. M. (skolininkas) turimą 80 816,34 Eur dydžio reikalavimo teisę perleido vos už 14 000 Eur sumą, kai tuo tarpu jokio kito turto ir / ar piniginių lėšų, kurios galėtų būti skirtos atsiskaitymui su ieškove, atsakovas neturi. Byloje pateikti duomenys, būtent antstolio Irmanto Gaidelio 2020-03-09 pažyma apie vykdymo eigą, kurioje nurodyta, kad skolininko areštuotose sąskaitose piniginių lėšų nenustatyta, kaip ir turto, į kurį realiai galėtų būti nukreiptas išieškojimas; be to, pateiktame išraše iš Turto arešto aktų registro matyti, kad M. M. turi ir kitų kreditorių, kurių naudai yra vykdomi išieškojimai. Taigi, atsakovas M. M. nekilnojamojo turto neturi, areštuotos transporto priemonės, kurios, jo teigimu, nėra likvidžios, pagal esamus byloje įrodymus iš darbo užmokesčio per 2019 metus bendrai išieškota tik 67,14 Eur. Taigi, atsakovui M. M. eliminavus galimybę gauti pajamų, būtent pagal turėtą reikalavimo teisę 80 816,34 Eur dydžio sumai, akivaizdu, kad sudarius ginčo Sutartį, atsakovo M. M. finansinės galimybės atsiskaityti su ieškove ženkliai sumažėjo.
11. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 41/2014 ir joje nurodyta praktika).
12. Teismo vertinimu, atsakovas M. M. neprivalėjo sudaryti ginčo Sutarties su UAB ,,Nalesta“ ir tokiu būdu atsisakyti tolimesnio išieškojimo pagal 2010-01-18 išduotą vykdomąjį įrašą. Sutiktina su ieškovės argumentais, jog ginčo Sutartis neatitinka protingo asmens, veikiančio savo bei savo kreditorių interesais, elgesio standarto, nes visų pirma, atsakovai sudarė atlygintinę Sutartį, kuria įgyjama reikalavimo teisė įkainota 14 000 Eur, kai reikalavimo sumos dydis siekia 80 816,34 Eur. Antra, pagal kasacinio teismo praktiką, kreditorių teises gali pažeisti ne tik konkretus ginčijamas sandoris, tačiau skolininko veiksmų visuma, ir skolininko finansinė padėtis, kai pasikeičia turimo turto išraiška, bet ne jo vertė, savaime nevertintina kaip pažeidžianti kreditorių teises, nes tokiu atveju kreditoriai gali nukreipti savo reikalavimą į pagal sandorį gautas lėšas. Tačiau kreditorių teisėms gali turėti reikšmės tai, kaip skolininkas nusprendžia disponuoti gautais pinigais. Nustačius aplinkybę, kad skolininkas nebeturi pagal sandorį gautų lėšų ir (ar) kito turto, svarbu nustatyti, kokius sandorius skolininkas sudarė disponuodamas šiomis lėšomis ir (ar) kokį turtą įgijo pagal šiuos sandorius. Tik tokiu atveju teismas galėtų vertinti, ar kreditoriams išliko galimybė tenkinti savo reikalavimus, ar nepažeistos jų teisės. Tik tikslūs duomenys apie skolininko sudarytus sandorius, disponuojant pagal ginčijamą sandorį gautomis lėšomis, sudarytų galimybę kreditoriams įvertinti jų teisėtumą, o esant reikalui – juos ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017, 59 p.). Gi, nagrinėjamoje byloje atsakovas M. M. nepateikė duomenų kaip konkrečiai panaudojo Sutarties pagrindu gautus pinigus. Taigi, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad iš esmės vienintelio vertingo atsakovui priklausančio turto perleidimas ir gautų pinigų nepanaudojant atsiskaitymui su kreditoriais, jų neišsaugojimas, nulėmė kreditorių, tame tarpe ir ieškovės, galimybes realiai išieškoti skolą iš skolininko sumažėjimą arba tokia galimybė išsiieškoti skolą apskritai išnyko. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad ginčo Sutarties sudarymas ir piniginių lėšų panaudojimas ne atsiskaitymui su kreditoriais, pažeidė ieškovės teises, ir tokiu būdu nurodytų atsakovo veiksmų visuma suponuoja išvadą, kad atsakovui nebuvo kilusi reali būtinybė sudaryti Sutartį, nes nėra nustatyta reali ginčo Sutarties ekonominė nauda tiek pačiam atsakovui, tiek ir jo kreditoriams. Tai sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas M. M. neprivalėjo sudaryti 2019-01-07 Reikalavimo perleidimo sutarties.
13. Pagal CK 6.66 straipsnio nuostatų prasmę ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises, ir akivaizdu, kad atsižvelgiant į nustatytas nagrinėjamoje byloje aplinkybes, atsakovas M. M. žinojo apie tai, jog ginčo Sutartis pažeidžia tiek ieškovės, tiek ir kitų kreditorių ineresus, nes, visų pirma, kaip teisingai nurodo ieškovė, pretenziją dėl 2008-09-05 žemės sklypo dalies ir namo dalių pirkimo – pardavimo sutarties bei 2008-11-04 Susitarimo dėl pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų keitimo tinkamo vykdymo (skolos sumokėjimo) buvo pareikšta dar 2010 m., būtent teikiant ieškinį dėl skolos priteisimo; be to, minėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo 2015-04-07 nutartimi atsakovo turto (52 131,60 Eur) atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Antra, CK 6.67 straipsnio 4 punkte yra įtvirtinta prezumpcija, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas vertė, žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija), ir taip pat akivaizdu, kad pagal ginčo Sutartį atsakovui netekus turimos reikalavimo teisės į 80 816,34 Eur sumą ir gaunant tik 14 000 Eur ekvivalentą grynais pinigais, M. M. nesąžiningumas yra preziumuotinas.
14. Pagal 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatas, dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Sutiktina su ieškovės argumentais, jog atsakovės UAB ,,Nalesta“ nesąžiningumas nagrinėjamu atveju yra akivaizdus, nes M. M. yra UAB ,,Nalesta“ vadovas, tuo labiau ginčo Sutartį bendrovės vardu pasirašius pačiam atsakovui. Taigi, nagrinėjamoje byloje nekyla jokių pagrįstų abejonių, jog bendrovės atstovas nežinojo ar negalėjo žinoti apie ginčo Sandoriu neigiamas pasekmes kreditoriams.
15. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovė apie ginčo Sandorį sužinojo tik 2019-11-07, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti nėra suėjęs.
16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas išvadai, jog ginčo Sutartimi buvo pažeisti ieškovės, kaip atsakovo M. M. kreditorės, interesai, ir esant nustatytoms minėtoms visoms actio Pauliana sąlygoms, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dalyje dėl 48 638,45 Eur reikalavimo dalies perleidimo tenkintinas visiškai.
17. Byloje pateikti duomenys, jog pagal 2020-01-09 Reikalavimo perleidimo sutartį ginčo reikalavimo teisė buvo perleista UAB „Miranda LT“, todėl tenkinant ieškinį, atsakovės UAB ,,Nalesta“ atžvilgiu restitucijos natūra taikyti nėra galimybės. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas vietoje restitucijos taikymo natūra spręsti klausimą dėl atsakovo M. M. naudai priteisimo iš atsakovės UAB ,,Nalesta“ reikalavimo teisės ekvivalentą pinigais, nes tik tokiu būdu, teismo vertinimu, yra galimybė maksimaliai apginti ieškovės, kaip kreditorės, interesus. Pagal CK 6.147 straipsnio 1 dalies nuostatas, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti, todėl, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, nesant byloje duomenų, kad atsakovo skolininkas - M. B. Sutarties sudarymo metu buvo grąžinęs atsakovui nors dalį įsiskolinimo pagal Sutarties 1 punktą, taip pat nesant duomenų, kad ieškovės reikalavimo teisė į atsakovą sudaro mažiau nei 48 638,45 Eur, iš atsakovės UAB ,,Nalesta“ atsakovo M. M. naudai priteistinas ginčijamos reikalavimo teisės dalies - 48 638,45 Eur – ekvivalentas pinigais. Tokiu būdu, pritaikius restituciją, šalys grąžinamos į pradinę padėtį, ir atsakovas M. M. įpareigotinas grąžinti UAB ,,Nalesta“ pagal Sutartį iš atsakovės gautą proporcingai sumokėtą atlyginimo dalį 8425,75 Eur.
19. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Tenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos ieškovei atlyginamos iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
20. Ieškovė pateikė teismui 2105,40 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančius įrodymus.
21. Bylinėjimosi išlaidos susidarė už ieškinio, dubliko bei atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, taip pat atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose.
22. Kadangi ieškinys tenkintas, ieškovė įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 2105,40 Eur išlaidų advokato pagalbai. Vilniaus apygardos teismo 2020-03-16 nutartimi ieškovei buvo atidėtas 955 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo, todėl tenkinus ieškinį, žyminis mokestis iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas valstybei.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilojos statyba“ ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančia 2019-01-07 Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų M. M. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Nalesta“, dalyje dėl 48 638,45 Eur reikalavimo dalies perleidimo.
Taikyti restituciją, sumokant reikalavimo teisės ekvivalentą pinigais: iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nalesta“ atsakovo M. M. naudai priteisti 48 638,45 Eur ir iš atsakovo M. M. priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nalesta“ naudai 8425,75 Eur.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gilojos statyba“ iš atsakovų M. M. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Nalesta“ lygiomis dalimis 2105,40 Eur atstovavimo išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovų M. M. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Nalesta“ lygiomis dalimis 955 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.