Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovams E. Č. , V. Č. , jų atstovui advokato padėjėjui Gediminui Rezgiui (visi Zoom platformoje),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams E. Č. ir V. Č. dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo atstovas advokatas Rolandas Vaitekūnas teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad V. K. turtas nebuvo įnašas, juo tik buvo leista naudotis kaip priemone jungtinei veiklai vykdyti. Jį sutiko įkeisti dėl gerų santykių su atsakovais. Kredito sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, joje aiškiai įvardinta kredito paskirtis. Ieškovas žinojo, kad galės įgyvendinti savo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus dėl nuostolių atlyginimo, jei šie nevykdys įsipareigojimų kreditoriui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas iš byloje esančių dokumentų, šalių, jų atstovų paaiškinimų, liudytojo parodymų nustatė, kad 2016-03-01 tarp Šiaulių kredito unijos ir E. Č. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. S0005233/16, pagal kurią Šiaulių kredito unija kredito gavėjai E. Č. suteikė 14400 Eur kreditą. Sutartyje nurodoma kredito paskirtis- vartojimui (būsto remontui). Kredito užtikrinimui buvo įkeistas ieškovui V. K. priklausantis nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį taip pat pasirašė kredito gavėjos sutuoktinis V. Č. 2023-05-10 antstolė Indrė Klungė pagal 2023-03-23 notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą areštavo įkeistą turtą (arešto mastas 14336,92 Eur). 2023-05-31 antstolės priimtu patvarkymu dėl turto vertės buvo nustatyta areštuoto V. K. priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė- 16000,00 Eur. 2023-07-04 antstolė Indrė Klungė ieškovui V. K. priklausiusį turtą už 16000 Eur pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui. Antstolė 2023-07-04 mokėjimo nurodymu V. K. pervedė 1180,43 Eur.

2012-04-20 E. Č. sumokėjo 4000 Lt avansą už perkamą sodybą (duomenys neskelbtini) 2012-05-03 buvo sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis pagal kurią V. K. asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus pastatus adresu (duomenys neskelbtini) 2012-05-07 tarp E. Č. , V. Č. , V. K. ir S. M. buvo sudaryta Jungtinės veiklos partnerystės sutartis, pagal kurią sutarties šalys susitarė žemės ūkio veiklai naudoti ūkininko ūkį, jungtinei veiklai naudoti: E. Č. ir V. Č. - žemės sklypą, 2,8 ha ploto, V. K. - žemės sklypas kad. (duomenys neskelbtini) 0,5759 ha, gyvenamasis namas Unik. Nr. (duomenys neskelbtini), S. M. 30000 Lt.

2012-06-25 Ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją akte užfiksuota, kad ilgalaikis turtas- gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas naudoti ūkinėje veikloje nuo 2012-06-26.

2012-07-27 buvo sudarytas Jungtinės veiklos partnerystės sutarties papildymas, kuriame ją sudariusios šalys sutarė, kad sutarties 2 p. įnašai būtų įvertinami litais- 30000 Lt verte: E. Č. ir V. Č. , žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)- 30000 Lt; V. K., žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) - 30000 Lt; S. M. - 30000 Lt.

E. Č. 2016-03-03 į sąskaitą AB DNB banke gavo iš Šiaulių kredito unijos 7300,00 Eur sąskaitos papildymą, iš šios sąskaitos 2016-03-03 atliko mokėjimą Z.D. įmonei 7000 Eur, mokėjimo paskirtis nenurodyta, 2016-03-07- VMI- 1040,34 Eur, 2016-03-15- ūkininkui B. N., mokėjimo paskirtis- pirminis kailių išdirbimas- 700,00 Eur.

2016-05-05 V. Č. siųsto elektroninio laiško V. K. priede „balansas04.xlsx“ nurodomas gauto kredito panaudojimas. 2017-11-24 bankrutuojančios kredito unijos bankroto administratorius N. Č. informavo kredito gavėją, kad sutartis privalo būti vykdoma joje numatytomis sąlygomis. 2018-01-08 E. Č. atsakydama į bankroto administratoriaus pranešimą, dėl apyvartinių lėšų trūkumo paprašė paskolos grąžinimą atidėti 12 mėnesių. 2018-09-01 buvo sudaryta Preliminarioji nekilnojamojo turto ir turtinių teisių pirkimo- pardavimo sutartis pagal kurią pardavėjas- V. K. ir pirkėjai- E. Č., V. Č. ir S. M. sutarė ir sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią šalys sutarė, jog pardavėjas parduoda, o pirkėjai perka žemės sklypą su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini) (1.1.1.p).; pardavėjas parduoda, o pirkėjai perka turtines teises (piniginius įnašus) pagal 2012-05-07 Jungtinės veiklos sutartį. Šalys sutarė, kad po šios Sutarties pasirašymo pardavėjo atžvilgiu nutraukiama ir nustoja galioti 2012-05-07 Jungtinės veiklos partnerystės sutartis. 2019-05-31 E. Č. pranešime dėl Preliminariosios nekilnojamojo turto ir turtinių teisių pirkimo- pardavimo sutarties sustabdymo nurodoma, kad ūkio veikla sustabdyta, E. Č. ūkis nepajėgus vykdyti sutarties ir ją sustabdo. Taip pat sustabdomas kredito grąžinimas buvusiems partneriams atsisakius solidariai dengti įmokas. 2019-06-12 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad dėl nuo 2018-11-23 iki 2018-11-27 įvykdyto turto vagystės, tyrimas sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. 2021-08-18 V. K. pateikė reikalavimą E. Č. , V. Č. ir S. M. vykdyti prievoles pagal 2018-09-01 Preliminariąją nekilnojamojo turto ir turtinių teisių pirkimo- pardavimo sutartį. 2021-08-26 E. Č. pranešime nurodė, kad reikalavimas vykdyti prievoles pagal sutartį yra nesąžiningas ir negarbingas, ji nelaiko ką nors įsigijusi nuosavybėn Preliminarios sutarties pagrindu, nes ji buvo skirta tik aptarti būsimos pagrindinės sutarties sąlygoms. 2023-10-11 E. Č. ir V. Č. pateikė prašymą V. Č. dėl 2018-09-01 Preliminariosios nekilnojamojo turto ir turtinių teisių pirkimo- pardavimo sutartis sutarties sąlygų pakeitimo. 2023-10-24 V. K. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad prašymas nepagrįstas ir neteisėtas. Šalių sudaryta sutartis yra mišri ir turi tiek preliminariai, tiek pagrindinei sutarčiai būdingų bruožų. Sutartis dalyje dėl turėtų teisių pardavimo pagal 2012-05-07 Jungtinės veiklos sutartį yra įvykdyta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos, o jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo. Įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 27–29 punktai ir juose nurodyta praktika).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog šalis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) civiliniai santykiai, kadangi 2012-05-07 sutartimi E. Č., V. Č., V. K. ir S. M. sutarė kooperuojant turtą užsiimti bendra švelniakailių žvėrelių auginimo veikla.

Tuo tarpu atsakovų teigimu, kreditas buvo imamas susidūrus su finansiniais sunkumais vykdytoje veikloje, t. y. pritrūkus apyvartinių lėšų. Nors kredito sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta vartojimui, tačiau faktiškai pinigai buvo skirti jungtinės veiklos sutarties vykdymui. Kredito išdavimas buvo įformintas kaip kreditas vartojimui, kadangi tokia kredito išdavimo procedūra buvo pigesnė, greitesnė ir paprastesnė. Kadangi kredito sutartis buvo skirta jungtinės veiklos sutarties vykdymui, sutartis buvo užtikrinta turtu, kuris buvo susijęs su jungtine veikla, t. y. ieškovo vardu registruotu nekilnojamuoju turtu, kuris buvo skirtas jungtinės veiklos vykdymui.

2016-03-01 kredito sutarties Nr. S0005233/16, 2.4. punktas, kuriame užfiksuota kredito paskirtis, numato jog E. Č. suteikiamas kreditas vartojimui (būsto remontui). Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad kreditas buvo skirtas jungtinės veiklos sutarties vykdymui. Liudytojas S. M. teismo posėdyje patvirtino šiuos atsakovės teiginius, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas yra suinteresuotas taip teigti, nes buvo tos pačios jungtinės veiklos dalyvis. Atsakovai aiškino, kad kreditas buvo paimtas bendrai vykdytai veiklai ir panaudotas apyvartinėms lėšoms. Teismo vertinimu, nors atsakovų pateikti įrodymai iš dalies patvirtina jų teiginius, kad kredito sutarties pagrindu gauti pinigai buvo panaudoti visų jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesais, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog prievolė grąžinti kreditą yra solidari visų jungtinės veiklos dalyvių prievolė. Atsakovai neneigė, kad jei būtų kreditas imamas verslui (apyvartinėms lėšoms) kredito išdavimo procedūra būtų buvusi lėtesnė, sudėtingesnė ir brangesnė, todėl buvo pasirinktas kreditas vartojimui. Šiuo atveju pasirinkdama tokios paskirties kreditą, atsakovė turėjo suprasti ir įvertinti galimas tokio pasirinkimo rizikas. Jei kredito paskirtis būtų buvusi verslui (apyvartinėms lėšoms), tokiu atveju jo negrąžinus, tai būtų galėję sudaryti pagrindą pripažinti jį visų partnerių nuostoliais. Teismo vertinimu, šiuo atveju aplinkybė kur atsakovės gautas vartojimo kreditas buvo panaudotas nėra esminė, nes imdami tokios paskirties kreditą ir jį panaudodami jungtinei veiklai atsakovai veikė savo pasirinkimu ir rizika, nes jį galėjo panaudoti iš esmės bet kur, ir tam jokios įtakos likę jungtinės veiklos partneriai negalėjo daryti, todėl tai negali sukelti neigiamų pasekmių įkeisto turto turėtojui, jam negali kilti prievolė atsiskaityti pagal atsakovų asmeninę prievolę.

Nors atsakovai, jų atstovas teigė, kad ieškovui priklausęs turtas buvo jo įnašas į jungtinę veiklą, todėl jis laikytinas visų parnerių bendrąja daline nuosavybe, tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra labai svarbi įstatyme užfiksuota nuostata, kad įstatyme numatytais atvejais jungtinės veiklos sutartis turi būti notarinės formos (CK 9.969 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju norint, kad ieškovui priklausęs turtą būtų pripažintas visų partnerių bendrąja daline nuosavybe, tai turėjo būti įforminta notarinės formos sutartimi, kadangi toks veiksmas laikytinas daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimu, tačiau tai padaryta nebuvo. Atitinkamai atsakovams priklausantis žemės sklypas taip pat netapo bendru jungtinės veiklos partnerių turtu. Atsižvelgiant į tai, pagrįstais laikytini ieškovo ir jo atstovo argumentai, kad ieškovui priklausęs nekilnojamasis turtas buvo tik perduotas bendrai veiklai vykdyti, po ko bendromis partnerių pastangomis ir sąnaudomis buvo pritaikytas vykdytai švelniakailių žvėrelių auginimo veiklai. Tas faktas, kad šis turtas buvo įtrauktas į ūkio ilgalaikio materialiojo turto apskaitą, nekeičia jo nuosavybės formos, t. y. jis kaip buvo taip ir liko ieškovo asmenine nuosavybe.

Svarbu ir tai, kad šalys 2018-09-01 sudarė Preliminariąją nekilnojamojo turto ir turtinių teisių pirkimo- pardavimo sutartį pagal kurią pardavėjas- V. K. ir pirkėjai- E. Č. , V. Č. ir S. M. sutarė ir sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią šalys sutarė, jog pardavėjas parduoda, o pirkėjai perka žemės sklypą su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini) (1.1.1.p).; pardavėjas parduoda, o pirkėjai perka turtines teises (piniginius įnašus) pagal 2012-05-07 Jungtinės veiklos sutartį. Šalys sutarė, kad po šios Sutarties pasirašymo pardavėjo atžvilgiu nutraukiama ir nustoja galioti 2012-05-07 Jungtinės veiklos partnerystės sutartis.

Kasacinio teismo gausioje praktikoje nurodoma, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į pačios sutarties turinį, jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į šalių elgesį po sutarties sudarymo bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-320). Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016).

CK 6.156 straipsnio 3 dalis nustato, kad šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios teisės normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei. Nurodyta teisės norma įtvirtina mišrių sutarčių kvalifikavimo taisyklę, kurios esmė yra ta, kad atitinkamai sutarties daliai yra taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra toje sutarties dalyje. Tam, kad sutartis būtų kvalifikuojama kaip mišri sutartis, turi būti nustatyti bent kelių (mažiausiai dviejų) rūšių sutarčių elementai. Sutarties turinys ir tai, kaip šalys įgyvendina sutartį, lemia sutarties kvalifikavimą, t. y. nustatymą, ar sutartis atitinka atitinkamai sutarties rūšiai įstatymo suteiktus požymius. Sutarties turinys nustatomas remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į sutarties esmę, pobūdį, sutarties šalių ketinimus, pasirenkant būtent tokios sutarties sudarymą, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 24 punktas; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 24 punktas).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl sutarties kvalifikavimo kaip mišrios sutarties, turinčios preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo ir turtinių teisių pirkimo- pardavimo sutarties.

Byloje nustatyta, kad sutartis buvo sudaryta dėl ieškovo pasyvumo vykdomoje veikloje, todėl buvo sutarta, kad ieškovas perleis nekilnojamąjį turtą ir turtines teises likusiems jungtinės veiklos dalyviams. Sutarties baigiamųjų nuostatų 6.1. punkte numatyta, kad sutartis įsigaliojo ją pasirašiusius šalims, o po jos įsigaliojimo pardavėjo (ieškovo) atžvilgiu nutraukiam ir nustoja galioti 2012-05-07 tarp šalių pasirašyta Jungtinės veiklos partnerystės sutartis, kuri pirkėjui (atsakovams ir S. M. ) lieka galioti (6.6. punktas).

Vertinant sutarties dalyvių tikruosius ketinimus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenimis, sutarties pasirašymo metu jungtinės veikos dalyvių skolos sudarė virš 80000 Eur, o ieškovas veikloje iš esmės nedalyvavo, buvo pasyvus, todėl, teismo vertinimu, šalių siekis savo susitarimus įforminti mišria sutartimi buvo logiškas ir suprantamas. Aktyvūs jungtinės veiklos dalyviai siekė kuo greičiau perimti ieškovo teises ir pareigas, tad jų interesus atitiko ieškovo turtinių teisių pagal 2012-05-07 Jungtinės veiklos sutartį perėjimas nuo sutarties pasirašymo dienos, todėl šioje dalyje yra pagrindas ją vertinti kaip galutinę. Tuo tarpu siekį perpirkti atsakovui priklausiusį ir veiklai perduotą naudoti nekilnojamąjį turtą ribojo sunki finansinė padėtis, tačiau turėdami turto (žvėrelių kailių), kurį ateityje realizavus, atsakovai pagrįstai tikėjosi gauti pajamų tolimesnės veiklos vykdymui, tad preliminarus susitarimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, kurį ir toliau buvo ketinama naudoti jungtinėje veikloje, aiškiai atitiko atsakovų interesus. Taigi nors atsakovai ir norėjo, tačiau sutarties sudarymo metu negalėjo pilnai atsiskaityti su ieškovu už ketinamą pirkti nekilnojamąjį turtą, todėl sutarė atsikaityti dalimis, po ko notarine tvarka įforminti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį, todėl jų sutartis dalyje dėl nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo vertintina kaip preliminari sutartis (CK 6.165 straipsnis).

Įvertinus tai, kad ieškovo V. K. teisės ir pareigos kilusios iš 2012-05-07 tarp E. Č. , V. Č. , V. K. ir S. M. sudarytos Jungtinės veiklos partnerystės sutarties pasibaigė 2018-09-01 (sutarties 6.6 punktas), ieškovas neturi pareigos atsakyti o jungtinės veiklos dalyviai neturi teisės reikalauti ieškovo atsakyti pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles.

CK 4.195 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo.

Svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas (CK 4.181 straipsnio 1 dalis). Įkeisto daikto savininkas už skolininko įsipareigojimo neįvykdymą atsako tik įkeistu savo turtu; įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos (CK 4.195 straipsnio 1 dalis).

Kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2013).

Taigi atsakovams nevykdant 2016-03-01 kredito sutartimi Nr. S0005233/16 prisiimtų įsipareigojimų, kredito davėjas kaip hipotekos kreditorius kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis), kurio pagrindu buvo pradėta priverstinio išieškojimo procedūra. Pardavus ieškovui priklausantį turtą, laikytina, kad ieškovas įkeistu turtu įvykdė atsakovų prievolę kreditoriui, nes už parduotą turtą gautos lėšos buvo panaudotos atsakovų skolai dengti. Tai, kad ieškovas prarado savo turtą, lėmė atsakovų neteisėti veiksmai, hipoteka apsaugotos prievolės nevykdymas. Taip ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką– atsakovus CK 4.195 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, todėl ieškinys tenkintinas ir solidariai iš atsakovų E. Č. ir V. Č. ieškovui V. K. priteistinas 14819,57 Eur nuostolių atlyginimas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (14819,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023-07-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, todėl jam iš atsakovų solidariai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1600 Eur išlaidos už advokato Rolando Vaitekūno atsakovui suteiktas teisines paslaugas ir atstovavimą, 389 Eur žyminis mokestis ir 183,60 Eur išlaidos už antstolės I. Klungės paslaugas, patirtos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad visos išlaidos pagrįstos rašytiniai įrodymais, o išlaidos advokato pagalbai apmokėti ne tik, kad yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau jų dydis neviršija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) patvirtintų maksimalių dydžių ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių trukmę, iš atsakovų ieškovui solidariai priteistinos 1600 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 389 Eur žyminis mokestis ir 183,60 Eur išlaidos antstolės paslaugoms apmokėti.

Teismas patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios lygiomis dalimis po 6,64 Eur priteistinos iš atsakovų valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2, 6 dalys, 340 straipsnio 5 dalis).

Teismo 2023-07-25 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, sprendimą įvykdžius- panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui V. K. , a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų E. Č. , a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. Č. , a. k. (duomenys neskelbtini), 14819,57 Eur (keturiolikos tūkstančių aštuonių šimtų devyniolikos eurų 57 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14819,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-07-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui V. K. , a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų E. Č. , a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. Č. , a. k. (duomenys neskelbtini), 2172,60 Eur (tūkstančio šimto septyniasdešimt dviejų eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovų E. Č. , a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. Č. , a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai lygiomis dalimis po 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (šios sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Teismo 2023-07-25 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, sprendimą įvykdžius- panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.