Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui E. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. Š. (toliau – ir atsakovas): 2 853,51 Eur negrąžintos paskolos; 230,95 Eur palūkanų nuo 2025 m. sausio 19 d. iki 2025 m. gegužės 30 d.; 420,53 Eur administravimo mokestį; 33,88 Eur nuostolių atlyginimo nuo 2025 m. gegužės 31 d. iki 2025 m. birželio 26 d.; 18 proc. nuostolių atlyginimo, skaičiuojamų nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki paskolos sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 18 d.) nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 534,49 Eur sumos; 287,91 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 24,47 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 28 d. su atsakovu sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 31552984 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu suteikė atsakovui 3 409,19 Eur paskolą (3 085,32 Eur paskolos suma ir 323,87 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo tinkamai ir laiku mokėti paskolos grąžinimo įmokas pagal Sutartyje nustatytą grafiką ir visus kitus mokesčius pagal Sutartį (18 proc. dydžio palūkanas, sutarties administravimo mokestį bei sutarties sudarymo mokestį). Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų, ieškovė 2025 m. gegužės 31 d. Sutartį vienašališkai nutraukė.

3. Atsakovas E. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo: 2 853,51 Eur negrąžintos paskolos, 219,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 48,43 Eur sutarties mokesčio, 116,97 Eur administravimo mokesčio, 33,88 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2025 m. gegužės 31 d.) iki ieškinio surašymo dienos (2025 m. birželio 26 d.), 18 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. birželio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito Sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 18 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, neviršijant bendros 534,49 Eur sumos, 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (3 272,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 605,44 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 9,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

4.1. atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, reikalavimo dėl skolos priteisimo neginčijo, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 2 853,51 Eur negrąžinto kredito suma;

4.2. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 230,95 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2025 m. sausio 19 d. iki 2025 m. gegužės 30 d. Iš Sutarties nuostatų matyti, kad šių palūkanų paskirtis yra atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma, taigi jos kvalifikuotinos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos. Įvertinus ieškinyje nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, ieškovei iš atsakovo priteisiama 219,28 Eur (42,80 + 41,88 + 40,93 + 39,98 + 38,99 + 37,98 / 31 x 12) mokėjimo (pelno) palūkanų suma už laikotarpį iki 2025 m. gegužės 30 d.;

4.3. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 287,91 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Ieškovė nepateikė duomenų, kiek išlaidų patyrė už Sutarties sudarymą, todėl sutarties sudarymo mokestis šiuo atveju priteisiamas tik už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo dienos. Iš Sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad iki Sutarties nutraukimo atsakovas turėjo sumokėti 48,43 Eur (8,99 + 8,99 + 8,99 + 8,99 + 8,99 + 3,48 / 31 x 12) sutarties mokesčio. Įvertinus turimus duomenis apie atsakovo atliktas įmokas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 48,43 Eur sutarties mokesčio suma už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo dienos, o reikalavimas priteisti iš atsakovo sutarties mokestį po Sutarties nutraukimo dienos (2025 m. gegužės 31 d.) atmetamas;

4.4. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 420,53 Eur sutarties administravimo mokesčio. Vartojimo kredito sutartį nutraukus prieš terminą abi sutarties šalys atleidžiamos nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, o kreditorius nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti skolininko mokamų įmokų ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis su atsakovu nutraukta 2025 m. gegužės 31 d., įvertinus turimus duomenis apie atsakovo atliktas įmokas, jų užskaitymą, iš atsakovo priteisiamas 116,97 Eur (22,83 + 22,34 + 21,32 + 20,80 + 7,84 / 31 x 12) administravimo mokestis už laikotarpį iki 2025 m. gegužės 31 d. Ieškovei neįrodžius, kad prašomas priteisti administravimo mokestis atitinka faktiškai suteiktas paslaugas ir ieškovės patirtas išlaidas, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl administravimo mokesčio už laikotarpį po Sutarties nutraukimo dienos (2025 m. gegužės 31 d.);

4.5. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo pagal Sutartį 33,88 Eur nuostolių atlyginimo nuo 2025 m. gegužės 31 d. iki 2025 m. birželio 26 d. bei 18 proc. nuostolių atlyginimo, skaičiuojamų nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 18 d.) nuo pagal Sutartį tinkamu jos vykdymo atveju turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant 534,49 Eur sumos. Atsakovas vartojimo kreditą turėjo grąžinti ir mokėti 18 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki 2027 m. rugpjūčio 18 d., tačiau ieškovė vienašališkai Sutartį nutraukė 2025 m. gegužės 31 d. dėl to, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų. Pagal Sutartį mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą. Iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų, mokėjimo grafiko matyti, jog šalys sutarė dėl konkrečios palūkanų normos (18 proc.) ir aiškiai apibrėžė palūkanų dydį, kurį atsakovas turėjo sumokėti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį (951,15 Eur). Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo negautas pajamas (negautas palūkanas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo), apskaičiavo negautų pajamų sumą už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2025 m. gegužės 31 d.) iki ieškinio surašymo dienos (2025 m. birželio 26 d.), taip pat aiškiai apibrėžė tiek maksimalų tokių negautų pajamų paskaičiavimo laikotarpį (iki Sutarties grafiko pabaigos 2027 m. rugpjūčio 18 d.), tiek maksimalų priteistinų negautų pajamų dydį (534,49 Eur), neviršijantį sumos, kurią atsakovas turėjo sumokėti ieškovei, jei tinkamai vykdytų savo prievolę mokėti palūkanas iki Sutarties termino pabaigos. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovės prašomas negautas pajamas;

4.6. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 24,47 Eur delspinigių. Pagal Sutarties sąlygas atsakovas prievolių vykdymo termino praleidimo atveju įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius. Kadangi atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 24,47 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl galėtų būti tenkinamas, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovo jau priteisti nuostoliai (negautų pajamų forma), delspinigiai įskaitomi į nuostolius ir atskirai nepriteisiami (CK 6.258 straipsnio 2 dalis);

4.7. ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 270,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus 86 proc., ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteisiamas 85 Eur žyminis mokestis bei 520 Eur bylinėjimosi išlaidos (advokato teisinei pagalbai apmokėti). Bendra priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma – 605,44 Eur. Byloje buvo patirta 9,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl jos priteisiamos iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

5. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. sprendimo už akių dalį ir priteisti 287,91 Eur sutarties sudarymo mokestį; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. sprendimo už akių dalį ir priteisti 24,47 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 2025 m. sausio 18 d. iki 2025 m. gegužės 30 d.; priteisti iš atsakovo 23 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

5.1. pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus dėl sutarties sudarymo mokesčio vertino neįsigilinęs į ginčo Sutarties nuostatas, dėl to, nagrinėjant klausimą dėl reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį pagrįstumo, nebuvo atskleista bylos esmė;

5.2. ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, įtraukta į Viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, administruojanti internetinę tarpusavio skolinimo platformą www.finbee.lt, kurioje ir buvo sudaryta Sutartis. Ieškovė yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus nustatytus reikalavimus, todėl netaiko Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio. Ieškovei, kaip platformos operatorei, mokamas atlygis pagal paskolų sutartis sudarytas iš sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, kurie yra įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų. Minėti mokesčiai nurodyti Sutartyje, apie juos atsakovas buvo informuotas ir įsipareigojo juos sumokėti;

5.3. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punkte apibrėžta, jog sutarties sudarymo mokestis – šios Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už Sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Atsakovui mokant mėnesines įmokas pagal Sutarties įmokų grafiką, iš atliktų mokėjimų gautos sumos paskirstomos Sutartyje nustatyta tvarka (Bendrųjų sąlygų 1.16, 1.24 punktai);

5.4. sutarties sudarymo mokestis yra apibrėžtas konkrečia suma, be to, jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį. Ir paskolos suma (3 085,32 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (323,87 Eur) yra skolintojų, tame tarpe ir ieškovės (toliau visi kartu – Skolintojai) investuojama suma. Skolintojai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės (organizatoriaus) sąskaitą kaip atlygis ieškovei, remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti Skolintojams, tai yra investuotojams (kartu ir ieškovei), pagal Sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis;

5.5. ieškovės, kaip skolintojos, investuota suma į su atsakovu sudarytą Sutartį buvo 410 Eur bendros Skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 371,20 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12,03 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 38,80 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Kadangi nei įstatyme, nei formuojamoje teismų praktikoje nėra nurodoma, kokia forma ir už kokį laikotarpį turėtų būti pateikta informacija, įrodanti, kad ieškovė turi teisę pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, teikiant įrodymus teismui buvo pateikti papildomi duomenys, įrodantys, jog ieškovė investavo ne tik į su atsakovu sudarytą Sutartį, bet ir į visas kitas tą dieną išduotas paskolas;

5.6. ieškovė atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis išimtimi, o taip pat reikalauti viso negrąžinto sutarties sudarymo mokesčio, kaip nepadengtos paskolos sumos dalies, todėl iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista visa likusi negrąžinta 287,91 Eur sutarties sudarymo mokesčio suma;

5.7. ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl delspinigių įskaitymo į nuostolius. Delspinigius ir nuostolius ieškovė prašo priteisti už skirtingus laikotarpius. Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.5 punkte numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais paskolos gavėjui taikomos netesybos (delspinigiai) ir yra lygios 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos (delspinigiai) negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį kiekvienai vėluojančiai įmokai. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnį, delspinigiai (kompensacinės 5 proc. palūkanos) yra paskaičiuotos už mokėjimo pareigos neįvykdymo terminą nuo 2025 m. sausio 18 d. (pirmos vėluojamos įmokos) iki Sutarties nutraukimo, tai yra 2025 m. gegužės 30 d. Delspinigių (kompensacinių palūkanų) apskaičiavimas skaičiuotas pagal formulę: vėluojama įmokos suma / 360 d. x 180 d. x 5 proc. / 100, ir sudaro 24,47 Eur. Tuo tarpu nuostolių (negautų pajamų) ieškovė prašė nuo Sutarties nutraukimo (2025 m. gegužės 31 d.), tai yra, kiek ji tikėjosi gauti, jei Sutartis būtų vykdoma tinkamai. Sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai).

6. Atsakovas E. Š. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl faktinių aplinkybių

9. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas E. Š. 2024 m. rugpjūčio 28 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 31552984 (Sutartis). Pagal sudarytą Sutartį ieškovė suteikė atsakovui 3 409,19 Eur vartojimo kreditą (3 085,32 Eur paskolos suma ir 323,87 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių terminui, tai yra iki 2027 m. rugpjūčio 18 d. Remiantis Sutarties Specialiųjų sąlygų nuostatomis, Įmokų grąžinimo grafiku, atsakovui buvo suteiktas 3 085,32 Eur vartojimo kreditas, atsakovui įsipareigojant, be kita ko, mokėti dalimis (mėnesio įmokomis) 323,87 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 507,48 Eur administravimo mokestį. Šalių susitarta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 4 877,28 Eur (Įmokų grąžinimo grafike nurodyta suma – 4 867,82 Eur), paskolos palūkanų norma – 18 procentų, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 37,80 procentų, mėnesinis administravimo mokestis – 0,8 procento (mokamas kas mėnesį), sutarties sudarymo mokestis – 9,5 procento (skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos bendra suma 323,87 Eur).

10. Paskola atsakovui buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt. Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, atsakovo 323,87 Eur sutarties sudarymo mokestį pagal iš anksto duotą paskolos gavėjo pavedimą įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, kaip atlygį ieškovei, refinansavo 677,39 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei REVOLUT BANK UAB, o 2 407,93 Eur paskolos sumą / likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą.

11. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2025 m. birželio 2 d. pranešimu Sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2025 m. gegužės 31 d. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove ar ginčytų savo prievolę pagal ginčo Sutartį, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

12. Ieškovė ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovo 420,53 Eur administravimo mokestį, 287,91 Eur sutarties sudarymo mokestį, paskaičiuotus iki Sutarties termino pabaigos bei 24,47 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovei iš atsakovo priteisė 48,43 Eur sutarties sudarymo mokestį bei 116,97 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotus iki Sutarties nutraukimo dienos (2025 m. gegužės 31 d.), o reikalavimą dėl 24,47 Eur delspinigių priteisimo atmetė, nurodydamas, jog ieškovei iš atsakovo jau priteisti nuostoliai (negautų pajamų forma), todėl delspinigiai įskaitomi į nuostolius ir atskirai nepriteisiami CK 6.258 straipsnio 2 dalies pagrindu.

13. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti visą 287,91 Eur sutarties sudarymo mokestį bei dalyje dėl delspinigių priteisimo ir priteisti 24,47 Eur delspinigių, o reikalavimo dėl viso sutarties administravimo mokesčio priteisimo apeliaciniame skunde nepareiškė.

Dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygiui taikomų reikalavimų

14. Vartojimo kreditų teikimą ir tarpusavio skolinimo veiklą reguliuoja VKĮ, kurio paskirtis yra nustatyti vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą, vartojimo kredito gavėjų teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito davėjų ir paskolos davėjų teisę į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejais.

15. VKĮ 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą.

16. Ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, įtrauktas į Viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, administruojantis internetinę tarpusavio skolinimo platformą www.finbee.lt, kurioje ir buvo sudaryta Sutartis. VKĮ 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.14 punkte numatyta, kad organizatorė yra UAB „Finansų bitė“, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomą Viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą. Ieškovė taip pat yra įtraukta į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą (VKĮ 22 straipsnis).

17. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio apibrėžtis įstatyme nėra pateikta. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-2006-1187/2024, yra išaiškinęs, jog ši sąvoka turi apimti įvairius mokesčius, nepriklausomai nuo jų pavadinimo, kuriuos taiko tarpusavio skolinimo platformos operatorius už savo, kaip operatoriaus, teikiamas tarpininkavimo paslaugas, sudarant ir administruojant vartojimo kredito sutartis per internetinę tarpusavio skolinimo platformą. Atitinkamai, tiek sutarties sudarymo mokestis, tiek administravimo mokestis vertinami sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovei (tarpusavio skolinimo platformos operatorei) ir patenka į VKĮ 25³ straipsnio reguliavimo sritį.

18. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja VKĮ 25³ straipsnio 6 ir 6¹ dalių nuostatos. Sutarties sudarymo metu (2024 m. rugpjūčio 28 d.) galiojusios redakcijos (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.) VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 75 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Vilniaus apygardos teismas jau minėtoje 2024 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-2006-1187/2024, yra išaiškinęs, jog ši įstatymo norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl ji vertintina kaip imperatyvioji.

19. Minėti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai (VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis).

20. Ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad paskolos išmokėjimo metu išskaičiuodama sutarties sudarymo mokestį iš skolintojų paskolintos sumos, vadovavosi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, leidžiančia jai netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimo. Taigi, ieškovė, siekdama pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, turi investuoti ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos į kiekvieną per tarpusavio skolinimo platformą sudaromą vartojimo kreditą.

21. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys sudarė Sutartį, kurioje susitarė dėl atsakovui taikomų sutarties sudarymo mokesčio bei administravimo mokesčio, kurie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą. Vertinant sutarties sudarymo mokestį ir administravimo mokestį sistemiškai kaip vieningą atlygį, nustatyta, kad ieškovės atlygis pagal Sutartį sudarė iš viso 831,35 Eur (323,87 Eur Sutarties sudarymo mokestis + 507,48 Eur administravimo mokestis).

Dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų ir su jais susijusios bylos dalies esmės (ne)atskleidimo pirmosios instancijos teisme

22. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių ieškovės reikalavimai dėl nesumokėtų administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio buvo patenkinti iš dalies, priteisiant šiuos mokesčius už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo.

23. Spręsdamas dėl sutarties sudarymo mokesčio, teismas argumentavo, kad, nutraukus Sutartį, toks mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo. Pasisakydamas dėl administravimo mokesčio, pirmosios instancijos teismas argumentavo, kad kai Sutartis yra nutraukta, išnyksta administravimo objektas (kreditorius nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti skolininko mokamų įmokų ir kt.) ir reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, negali būti laikomas pagrįstu.

24. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti iš atsakovo visą likusį nesumokėtą 287,91 Eur sutarties sudarymo mokestį. Apeliantės teigimu, sutarties sudarymo mokestis – tai mokestis už Sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui, tai yra ieškovei (Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punktas). Taip pat jis yra paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalis. Atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, tai yra investuotojams, pagal Sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog Bendrovei (ieškovei) kaip Platformos operatorei mokamas atlygis pagal paskolų sutartis, sudarytas iš sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, kurie yra įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą, neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų; Ieškovė atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis išimtimi ir netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų operatorės mokesčio skaičiavimui.

25. Minėta, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, įtraukta į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą (VKĮ 22 straipsnis), o Sutartis sudaryta per ieškovės administruojamą tarpusavio skolinimo platformą. Nagrinėjamu atveju ieškovė kelia klausimą dėl VKĮ 25³ straipsnio, įtvirtinančio reikalavimus tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, atitinkamų nuostatų (6 ir 6¹ dalių) aiškinimo ir taikymo.

26. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje (įstatymo redakcija nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje (įstatymo redakcija nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.) įtvirtinta išimtis, pagal kurią 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visa vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai. Be to, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis privalo būti įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir negali viršyti VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų (t. y. visos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negali būti didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos).

27. Svarbu pažymėti, kad atsižvelgiant į tai, jog tiek administravimo, tiek sutarties sudarymo mokestis yra įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą, kuri susideda iš paskolos sumos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, administravimo mokesčio ir kitų galimų mokesčių, tai yra su vartojimo kredito sutartimi susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidos (kredito kainos elementai), kaip tai nustatyta VKĮ 2 straipsnio 3 dalyje, atitinkamai, tiek sutarties sudarymo mokestis, tiek administravimo mokestis turėtų būti vertinami sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovei, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorei, ir patenka į VKĮ 25³ straipsnio reguliavimo sritį. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde sutarties sudarymo mokestį ir administravimo mokestį vertina kaip atlygį.

28. Atsižvelgdamas į nurodytą, taip pat į skundžiamo teismo sprendimo už akių turinį, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, pripažįsta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinta dalis ginčui svarbių aplinkybių.

29. Ieškovei esant tarpusavio skolinimo platformos operatorei, įtrauktai į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą dėl prievolių pagal vartojimo kredito Sutartį nevykdymo ir su tuo susijusių pasekmių, turėjo aiškintis ginčui aktualias Sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, vertinti jų teisėtumą bei su nurodytais mokesčiais susijusių ieškinio reikalavimų pagrįstumą VKĮ įstatymo kontekste. Tokią nagrinėtinų klausimų apimtį atitinkamo pobūdžio ginčuose patvirtina ir formuojama teismų praktika (žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2006-1187/2024; 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2001-643/2024; 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2256-794/2024, kt.).

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio vertino neįsigilinęs į ginčo Sutarties nuostatas, nepagrįstai taikydamas tik bendrąsias civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Dėl to nagrinėjant klausimą dėl Ieškovės reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį (ne)pagrįstumo nebuvo atskleista bylos esmė (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-3307-925/2025; 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-3473-1012/2025; 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-3155-392/2025; 2026 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-38-603/2026).

31. Ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, jos veiklai taikomi VKĮ 25³ straipsnio reikalavimai, todėl sprendžiant klausimą dėl ieškovei mokėtino atlygio, taip pat ir sutarties sudarymo mokesčio, dydžio ir atitikties imperatyvioms įstatymo normoms, svarbu buvo nustatyti ieškovės teisės į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintą išlygą (ne)egzistavimą, tai yra įvertinti, ar tarpusavio skolinimo platformos operatorė kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visa vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatorės pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.

32. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių netyrė, nevertino, dėl jų nepasisakė. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi aplinkybes, jog pati investuoja į jos administruojamoje tarpusavio skolinimo platformoje skelbiamas paskolas, suteikdama ne mažiau nei 12 procentų bendros vartojimo kredito (paskolos) sumos visiems paskolos gavėjams. Šiuo aspektu svarbu įvertinti tiek ginčo Sutarties sąlygas, apibrėžiančias skolintoją (paskolos davėją), tiek kitus duomenis, kuriuose ieškovė (ne)išskiriama kaip vartojimo kreditų davėja, viena iš skolintojų kiekvienos paskolos (vartojimo kredito) suteikimo atveju, ir šiuos duomenis pagrindžiančius įrodymus. Ieškovė, siekdama pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, turi investuoti ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos į kiekvieną per tarpusavio skolinimo platformą sudaromą vartojimo kreditą. Teismui neįvertinus nurodytų aplinkybių, nebuvo galimybės spręsti dėl ieškovei mokėtino atlygio, taip pat ir sutarties sudarymo mokesčio, dydžio ir atitikties imperatyvioms įstatymo normoms, o tuo pačiu nebuvo galimybės įvertinti ieškinio reikalavimų dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į VKĮ 2 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, bei į tai, kad tiek administravimo, tiek sutarties sudarymo mokestis yra įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą, kuri susideda iš paskolos sumos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, administravimo mokesčio ir kitų galimų mokesčių, tai yra su vartojimo kredito sutartimi susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidos, tiek sutarties sudarymo mokestį, tiek administravimo mokestį turėjo vertinti sistemiškai, kaip vieningą atlygį ieškovei, ir nustatyti, ar jis neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų (t. y. visos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negali būti didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos).

34. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė, tai yra nenustatinėjo, ar ieškovės atlygis pagal Sutartį – 831,35 Eur (323,87 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 507,48 Eur administravimo mokestis) atitinka VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Neįvertinus nurodytų aplinkybių, nebuvo galimybės spręsti dėl Ieškovei mokėtino atlygio, taip pat ir sutarties sudarymo mokesčio, dydžio ir atitikties imperatyvioms įstatymo normoms, o tuo pačiu nebuvo galimybės įvertinti ieškinio reikalavimų dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio pagrįstumo.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tuo atveju, jeigu nagrinėjant bylą būtų nustatyta, jog Ieškovė neįrodė jos teisės į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytą išlygą egzistavimo, turėtų būti spręstinas klausimas dėl pagrindo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento Sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o taip pat dėl ieškinio reikalavimo dėl šio mokesčio priteisimo (ne)pagrįstumo. Minėta, jog VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies imperatyvios nuostatos draudžia tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nustatyti tokią savo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, pagal kurią didesnė nei 25 proc. atlygio dalis nebūtų siejama su kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinta kredito dalimi.

36. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio argumentų bei Sutarties Bendrųjų sąlygų analizės nustatyta, kad ieškovė, suteikdama atsakovui vartojimo kreditą, atsakovo 323,87 Eur sutarties sudarymo mokestį arba 38,95 proc. viso ieškovės atlygio ((323,87 Eur / (323,87 Eur + 507,48 Eur)) įskaitė į ieškovės sąskaitą paskolos išmokėjimo metu, nesiedama jo su atsakovo grąžinta kredito suma, kas kelia abejonių dėl tokio mokesčio teisėtumo. Tokios išvados nepaneigia ir sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka pagal paskolos mokėjimo grafiką. Akcentuotina, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis didesnę nei 25 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį sutarties sudarymo metu išskaityti draudė tiek iš paskolos gavėjo (atsakovo), tiek ir iš skolintojams priklausančių sumų (platformos). Taigi, tokiu atveju susidarytų situacija, kada ieškovė atsakovui skaičiuoja neteisėtą sutarties sudarymo mokestį, kurį ieškovė Sutarties sudarymo metu įsiskaitė iš skolintojų platformoje laikomų lėšų, suteikdama galimybę atsakovui šį mokestį padengti atidėtais mokėjimais, nes, kaip jau minėta, sutarties sudarymo mokesčio, kuris sudaro 38,95 proc. viso atlygio, nustatymas, nesiejant jo su atsakovo grąžintų įmokų suma, prieštarautų įstatymui (VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis), dėl ko būtų pagrindas pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento Sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju taip pat būtų pagrindas vertinti, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė ieškovei iš atsakovo dalį sutarties sudarymo mokesčio.

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant bylą būtų nustatyta, kad ieškovė neįrodė jos teisės į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytą išlygą egzistavimo atitikties VKĮ 25³ straipsnio 6 daliai aspektu, turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl ieškinio reikalavimo dėl administravimo mokesčio priteisimo (ne)pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl sutarties administravimo mokesčio tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 116,97 Eur administravimo mokestį (apskaičiuojant mokėtiną mokesčio dalį iki 2025 m. gegužės 31 d.). Nors ieškovė apeliaciniu skundu šios pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies neginčijo, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, kaip minėta, tiek sutarties sudarymo mokestis, tiek administravimo mokestis turi būti vertinami sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovei, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, turėjo atitikties VKĮ 25³ straipsnio 6 daliai aspektu vertinti ir ieškinio reikalavimo dėl administravimo mokesčio priteisimo (ne)pagrįstumą.

38. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, pagal kurią tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis sietinas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintomis įmokomis. Nors dalį atlygio, neviršijančią 25 proc., ieškovė pagal įstatymą galėjo skaičiuoti kitokia tvarka, teisėto susitarimo dėl tokio atlygio ieškovė į Sutartį neįtraukė. Kitą atlygio dalį, įvardintą kaip sutarties administravimo mokestį, ieškovė skaičiavo už viso Sutarties galiojimo laikotarpiu teikiamas paslaugas iš esmės laikydamasi VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų, siedama jį su atsakovo grąžintomis įmokomis. Toks ieškovės sukurtas veiklos modelis reiškia, kad ji gali reikalauti iš atsakovo tik sutarties administravimo mokesčio dalies, proporcingos atsakovo vykdant Sutartį sumokėtoms įmokoms.

39. Tuo atveju, jei būtų konstatuotos sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio permokos, vadovaujantis Sutarties sąlygomis dėl gautų piniginių lėšų iš paskolos gavėjo įskaitymo tvarka, galimai permokėtomis sumomis turėtų būti mažinama ieškovei iš atsakovo priteista mokėjimo palūkanų suma. Be to, tokiu atveju, iš naujo vertintinas ir ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius, kuriuos, kaip matyti iš su ieškiniu pateiktos lentelės, ieškovė skaičiavo ir už vėluojamą sumokėti sutarties sudarymo mokesčio dalį, ir už įsiskolinimą, kuris būtų susidaręs dėl galimai neteisėtai panaudotos permokos.

40. Apibendrinant nurodytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio dalių priteisimo, netyrė ir nevertino dalies ginčui svarbių aplinkybių, kurių vertinimo poreikis išplaukia tiek iš nustatyto teisinio reglamentavimo, tiek iš formuojamos teismų praktikos. Teismas netyrė, nesiaiškino ir nepasisakė dėl ieškovės nurodytų aplinkybių dėl sutarties sudarymo mokesčio esmės, prigimties ir paskirties; netyrė ir nesiaiškino ieškovės teisės į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytą išlygą (ne)egzistavimo; nepagrįstai sutarties sudarymo mokestį ir administravimo mokestį vertino atsietai vienas nuo kito, neatsižvelgė į teismų praktikoje formuojamą aiškinimą, jog šie mokesčiai vertintini sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovei; nenustatė, ar toks atlygis atitinka VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, tuo atveju, jeigu nagrinėjant bylą būtų nustatyta, jog ieškovė neįrodė jos teisės į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintą išlygą egzistavimo, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl pagrindo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o taip dėl ieškinio reikalavimų dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio priteisimo (ne)pagrįstumo VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatų kontekste; taip pat tokiu atveju spręstina dėl nustatytų galimai permokėtų sumų įskaitymo (galimai permokėtomis sumomis turėtų būti mažinama ieškovei iš atsakovo priteista mokėjimo palūkanų suma), iš naujo vertintinas ir ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius, atitinkamai tikslintina bendra ieškovei iš atsakovo priteista suma, už kurią skaičiuojamos procesinės palūkanos, iš naujo spręstina dėl ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai.

Dėl bylos procesinės baigties

41. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, Tai yra ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o pats apeliacinės instancijos teismas negali to padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007).

42. Nagrinėjamu atveju aukščiau aptartų duomenų pagrindu, atsižvelgiant į teismo sprendimo už akių turinį ir teismo nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą dalyse pagal ieškinio reikalavimus dėl sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio priėmė neatsižvelgęs į nagrinėjamam teisiniam santykiui reikšmingo specialaus VKĮ teisinio reglamentavimo turinį, nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, neištyręs, neatskleidęs reikšmingų faktinių bylos aplinkybių; dėl to šiais aspektais teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

43. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų bylos dalies ginčytinais klausimais nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą reikšminga apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl yra pagrindas perduoti bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

44. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, tai yra kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

46. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad reikšminga bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį (CPK 93 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-30371-1093/2025, dalis dėl pelno palūkanų, administravimo mokesčio, sutarties sudarymo mokesčio, delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų ieškovei iš atsakovo priteisimo ir šias bylos dalis grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.