- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-574-524/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11154-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- N. A., A. A.
- Atsakovas
- M. S. H.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-574-524/2014
Teisėja Erinija Kazlauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-11154-2012-8)
2014 m. gegužės 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-201-607/2013 pagal ieškovų N. A. ir A. A. (A. A.) ieškinį atsakovei M. S. H. dėl paskolos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia bei ieškovų apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančia šalių Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure 2008-09-11 sudarytos paskolos sutarties dalį, t. y. pripažinti, kad paskolos sutartis sudaryta tik dėl 188 680 Lt. Nurodo, kad paskolos sutartyje neteisingai nurodyta, jog ieškovai iš atsakovės pasiskolino 235 000 Lt. Ieškovai, pasitikėdami atsakove, pasirašė, kad gavo visą nurodytą paskolos sumą, tačiau faktiškai iš atsakovės bankiniu pavedimu gavo tik 188 680 Lt. Pastaroji suma buvo pervesta jau po paskolos sutarties sudarymo, todėl ieškovų patvirtinimas sutartyje, kad visą paskolos sumą gavo, yra teisiškai nereikšmingas. Vėliau tarp šalių vyko derybos, atsakovė pareikalavo pasirašyti susitarimą dėl skolos konvertavimo į eurus, pagrasino teismu, tuo metu ieškovas buvo užsiėmęs verslu ir nenorėjo bylinėtis. Ieškovas su atsakove 2008-12-09 pasirašė susitarimą, kadangi pasitikėjo atsakove, kuri teigė, jog daugiau pinigų nei pervedė, t. y. 188 000 Lt, nereikalaus.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad paskolinti ieškovams pinigus atsakovei pasiūlė R. S., kuris sakė, kad turi žmogų (ieškovą), kuris dirba atsakingą darbą, turi užstatą, kurio vertė didesnė nei skolinama suma. Atsakovė ieškovams pagal paskolos sutartį perdavė visą sumą – 46 320 Lt grynaisiais - notarų biure pasirašant sutartį ir 188 680 Lt bankiniais pavedimais.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-04 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalių sudarytoje paskolos sutartyje yra aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai užfiksuotas pinigų perdavimo ieškovams momentas, t. y. aiškiai nurodyta bei parašu patvirtinta, kad ieškovai pasiskolina iš atsakovės 235 000 Lt iki 2008-12-11 ir kad ieškovai 235 000 Lt gavo, todėl paskolos dalyko neperdavimo fakto įrodinėjimo pareiga tenka ieškovams. Be to, 2008-09-11 ir šalių pasirašytame, notaro patvirtintame, įregistruotame sutartinės hipotekos lakšte aiškiai nurodyta hipoteka užtikrinta prievolė. Ieškovų paaiškinimai dėl sutarties sudarymo aplinkybių yra nenuoseklūs, prieštarauja liudytojų paaiškinimams. Paskolos sandoryje tarpininkavusi IĮ „Tureta“ vadybininkė D. D. patvirtino pinigų perdavimo faktą, paaiškino, kad buvo tiek notarų kontoroje, tiek banke, dalis pinigų buvo pervesta, kita dalis - virš 40 000 Lt - buvo perduota grįžus iš banko pas notarę kambarėlyje. Tiek D. D., tiek R. S. paaiškino, kad paskolos sutarties IĮ „Tureta“ nepasirašė, įmonėje susitarė žodžiu, o sutartį pasirašė notarų kontoroje. teismo nuomone, tai, kad atsakovė šiek tiek pažinojo R. S., nesudaro pagrindo abejoti liudytojų parodymais. Notarė I. M. paaiškino, kad pageidaujant atsiskaityti grynaisiais yra speciali patalpa, patvirtino, kad sutartis spausdinama notarų kontoroje, sutartis negalėjo būti pasirašyta ir atnešta patvirtinti. Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovė nurodė 46 320 Lt perdavusi ieškovui į rankas po sutarties pasirašymo, o ne prieš sutarties pasirašymą, kaip nurodė teismo posėdžio metu, teismo nuomone, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovams paskolos sutartyje nurodyta suma buvo neperduota, kadangi nuo sutarties pasirašymo praėjo ilgas laiko tarpas, todėl atsakovė duodama parodymus galėjo sąžiningai suklysti. Atsakovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai iš esmės neprieštarauja kitiems liudytojų paaiškinimams. Ieškovai iki priverstinio skolos išieškojimo nesikreipė į atsakovę su pretenzijomis dėl paskolos sumos. Toks ieškovų elgesys patvirtina aplinkybę, jog paskolos sutarties sąlygos jiems buvo priimtinos. Ieškovų nurodytas aplinkybes, kad jie gavo tik 188 680 Lt, taip pat paneigia 2008-12-09 ieškovo ir atsakovės pasirašytas susitarimas, kuriuo buvo susitarta, kad paskolintą 235 000 Lt sumą grąžins eurais. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovui buvo neteisėtomis priemonėmis daromas spaudimas, realiai grasinama, dėl ko jis privalėjo pasirašyti tikrosios jo valios neatitinkantį susitarimą. Teismo nuomone, vidutiniškai atidus, rūpestingas bei apdairus skolininkas, realiai gavęs mažiau pinigų nei nurodyta paskolos sutartyje, įprastai nepasirašytų papildomo susitarimo, kuriuo įsipareigojama didesnę nei paskolinta sumą grąžinti eurais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad aplinkybę, jog ieškovai iš atsakovės gavo ne visą paskolos sutartyje nurodytą sumą, o tik 188 680 Lt, patvirtina bankinis pavedimas. Atsakovė ikiteisminio tyrimo metu, įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, jog 46 320 Lt ieškovams perdavė po sutarties pasirašymo. Tai reiškia, kad ieškovų įrašas ant paskolos sutarties „235 000 Lt gavome“ neturi jokios įrodomosios galios, nes neatitinka tikrovės. Atsakovė teismo posėdžiuose dalyvauti vengė, atvyko tik tada, kai byloje jau buvo apklausti visi byloje dalyvaujantys asmenys. Atsakovė teisme pakeitė savo parodymus dėl pinigų perdavimo aplinkybių, parodymus priderino prie byloje apklaustų asmenų parodymų. Teismas netinkamai įvertino atsakovės paaiškinimus, taip pat liudytojų parodymus. R. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog atsakovę ir jos sutuoktinį pažįsta apie 15 metų, kad tvarkė paskolos dokumentus. Teisme šis liudytojas teigė, kad paskolos dokumentų netvarkė, kad viskas buvo tvarkoma pas notarą. Atsakovė teisme nurodė, jog R. S. pažįsta tik kelis mėnesius. Nesuprantamas liudytojos D. D. vaidmuo bylos nagrinėjime. Ji teigia, kad sudarant paskolos sutartį ji ir pas notarę buvo kabinete ir dalyvavo notarų biure skaičiuojant pinigus. Tokie teiginiai prieštarauja Notariato įstatymo nustatytoms notarinių veiksmų atlikimo taisyklėms. Hipotekos sutartis taip pat neįrodo pinigų perdavimo fakto, kadangi ši sudaroma bei užtikrinama suma nurodoma pagal paskolos sutartį. Ieškovo parodymai, kad paskolos dokumentai buvo surašomi individualioje įmonėje „Tureta“, sutampa su R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, todėl teismas nepagrįstai ieškovo parodymus pripažino nenuosekliais. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovai po paskolos sutarties pasirašymo nereiškė pretenzijų dėl negautos pinigų sumos. Ieškovai teismui nurodė, kad ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl likusios paskolos dalies ir atsakovė nuolat žadėjo pinigus perduoti. Ieškovai į teismą nesikreipė, nes pasitikėjo atsakove. Pasitikėjimą įrodo ir ta aplinkybė, kad ieškovai grąžinę 78 000 Lt iš atsakovė nereikalavo pakvitavimo. Teismas nevertino aplinkybės, kad pati atsakovė elgėsi nesąžiningai prašydama išieškoti 235 000 Lt, o ne 157 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovai dėl aplinkybių, susijusių su ta pačia paskolos sutartimi, per penkerius metus iškėlė jau ketvirtą bylą, atsakovė teikė atsiliepimus į ieškovų ieškinius ir atskiruosius skundus, teikė paaiškinimus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl duodama parodymus apie paskolos sudarymo aplinkybes galėjo sąžiningai suklysti dėl 16 320 Lt perdavimo momento. Tačiau visa tai dar kartą įrodo, kad šiuos pinigus ieškovai gavo notarų kontoroje. D. D., I. M. ir R. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai yra išsamūs, pagrįsti bei nuoseklūs, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi bei atmetė ieškovų versiją dėl tariamai negautos pinigų dalies. Liudytojai patvirtino, kad ieškovai kreipėsi į įmonę „Tureta“ dėl galimybės gauti paskolą, įmonė gavo pajamas už tarpininkavimą, o sutartis buvo sudaryta notarų biure. Į notarų biurą atvyko abu ieškovai, sutartis spausdinta taip pat notaro biure, o ne įmonėje „Tureta“, kaip teigė ieškovai. Ieškovai buvo nesąžiningi, kadangi atsakovei įkeitė už paskolą žymiai mažesnės vertės (72 205 Lt) turtą, iš kurio visos skolos atsakovei nepavyko išieškoti. Su ieškovų versija visiškai nesiderina aplinkybė, kad ieškovai su atsakove 2008-12-09 sudarė rašytinį susitarimą dėl 235 000 Lt skolos grąžinimo eurais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Šios bylos įrodinėjimo dalykas yra ieškovų teiginys, jog jie pagal rašytinę ir notaro patvirtintą sutartį 2008-09-11( civ. byla Nr. 2-3937-826/2012, b.l.24) gavo 188 680 Lt vietoje sutartyje nurodytų 235 000 Lt (t.1, b.l.171). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymų numatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas, t. y. ieškovai šioje byloje, – kad skolintų pinigų gavo mažiau, negu nurodyta paskolos sutartyje. Paskolos gavėjo teisė ginčyti paskolos sutartį visą ar iš dalies įtvirtinta CK 6.875 straipsnio normose. Šioje byloje nustatyta, kad šalių paskolos sutartyje ieškovai padarė įrašus, jog 235 000 Lt iš atsakovės gavo. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CPK 12,178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).
Ieškovai savo reikalavimus įrodinėja šiais įrodymais: paaiškinimu, 188 680 Lt sumos bankiniu pavedimu ( civ. byla Nr. 2-3937-826/2012, b.l. 26), atsakovės apklausa ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 31-I-01247-12 (t.1 vokas, b.l. 15) neigia R. S. ir D. D. parodymus.
Atsakovė savo atsikirtimus įrodinėja paaiškinimu, paskolos sutartyje padarytu įrašu dėl
235 000 Lt gavimo, hipotekos lakštu (t.1, b.l. 124-126), 2008-12-09 šalių rašytiniu susitarimu dėl 68 060 eurų grąžinimo (civ. byla Nr. 2-3937-826/2012, b. l. 54), liudytojų R. S. ir D. D., notarės I. M. parodymais.
Vertindamas šiuos įrodymus teismas vadovaujasi įstatymais ir remiasi logikos dėsniais, todėl privalo vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, jų subjektų elgesio motyvus, atitikti logikos dėsnius, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartus ir tai išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, 2005-03-02 civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2005-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra. Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos.
Be to, šalių sudaryta paskolos sutartis aiškintina pagal CK 6.193 str. nustatytus sutarčių aiškinimo principais: 1) sąžiningumas aiškinant sutartį; 2) pirmenybės teikimas tikriesiems šalių ketinimams, o ne vien rėmimasis pažodiniu sutarties tekstu; 3) atsižvelgimas į protingo žmogaus kriterijų, kai tikrųjų šalių ketinimų negalima nustatyti; 4) sutarties sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir jos dalyką; 6) abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai; 7) sutarties sąlygų aiškinimas vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 8), atsižvelgimas į šalių derybas iki sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, papročius. Sutarčių aiškinimo taisyklės nuosekliai išplėtotos kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-201/2008; 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai susiklostė dėl ieškovų verslo, t. y. ieškovų iniciatyva, dėl kurio ieškovai ne tik pasiskolino didelę pinigų sumą, bet ir įkeitė nekilnojamąjį turtą. Šalys be ginčo paskolos sutarties, t. y. po jos sudarymo dar sudarė du rašytinius sandorius, kuriuose ieškovai nurodė tą pačią pasiskolintą pinigų sumą, t. y. 235 000 Lt. 2008-12-11 buvo sudarytas sutartinės hipotekos lakštas, kuriame ieškovai patvirtino, jog jų skolos dydis atsakovei yra 235 000 Lt (t.1, b.l.124-126) ir 2008-12-09 ieškovas pasirašė susitarimą su atsakove, jog 235 000 Lt skola perskaičiuota į eurus ( civ. byla Nr. 2-3937-826/2012, b. l. 54).Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Todėl šie ieškovų veiksmai pagal paminėtus sutarčių aiškinimo principus paneigia ieškovų paaiškinimą, jog jie faktiškai gavo ne 235 000 Lt sumą, nes akivaizdu, jog kiekvienas pakankamai rūpestingas ir atidus asmuo negavęs didelės ginčo pinigų sumos dar du kartus raštu po sutarties sudarymo nebūtų patvirtinęs, jog 235000 Lt sumą gavo iš atsakovės. Be to, jeigu ieškovai būtų gavę tik 188 680 Lt vietoje reikiamų pasiskolinti verslui 235 000 Lt, pagal protingo žmogaus kriterijų jie būtų reikalavę trūkstamos sumos jų verslui po sutarties pasirašymo.
Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Šioje byloje teisiškai reikšminga esminė šalių paskolos sutarties aplinkybė, t. y. ieškovų parašais, kurių tikrumo jie neginčija, padarytas prierašas paskolos sutartyje, jog jie 235 000 Lt gavo. Ši aplinkybė atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 suformuluotą taisyklę, kad paprastai paskolos dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose. Todėl esant tokiam paskolos gavėjo įrašui nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kada ieškovai ginčo pinigų sumą gavo prieš ar po sutarties sudarymo, nes ieškovai raštu patvirtino pinigų gavimo faktą notaro patvirtintoje sutartyje. Rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 str. 2 d.). Šioje byloje sutartis buvo sudaryta raštu ir notaro patvirtinta paskolos sutartis, kurioje buvo padarytas įrašas apie 235 000 Lt gavimą, todėl sandorio sudarymo faktas bei dalies pinigų neperdavimo faktas liudytojų parodymais neįrodinėtinas, nes įstatyme nustatyta, jog jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė (šio kodekso 6.871 straipsnis), pagal CK 6.875 straipsnio 1 dalį ginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atvejus, numatytus CK 1.93 straipsnyje, taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių. Šioje byloje ieškovai neįrodinėjo paminėtų CK 1.93 str. aplinkybių, todėl apeliaciniame skunde liudytojų R. S. ir D. D. parodymų vertinimas yra teisiškai nereikšmingas, nes iš esmės šių liudytojų parodymais įrodinėjama atsakovės nurodyta aplinkybė dėl ginčo sumos perdavimo ieškovams, tačiau ieškovai savo įrašo dėl pinigų sumos gavimo įrašo liudytojų parodymais neginčija. Paskolos sutartyje šalys nebuvo sutarusios, jog atsakovė ieškovams pinigus perduos tik bankiniu pavedimu, todėl ieškovams raštu patvirtinus visą gautą 235 000 Lt sumą tiek sutarties sudarymo metu, tiek ir vėlesniais sandoriais, tenkinti apeliacinį skundą jo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Iš ieškovų priteistini po 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei apeliacinės instancijos teisme, nes atsakovė pateikė pinigų priėmimo kvitą, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 600 Lt(t.2, b.l.52, CPK 93 str. 1d., 3d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš N. A. ir A. A. po 300 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, M. S. H.