- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 2-3558-730/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11154-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- N. A., A. A.
- Atsakovas
- M. S. H.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, Linai Pazdrazdienei, dalyvaujant ieškovams N. A. ir A. A., jų atstovui advokatui E. J. Š., atsakovei M. S. H., jos atstovui advokatui M. M., viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovų N. A. ir A. A. ieškinį atsakovei M. S. H. dėl paskolos sutarties sudarymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
civilinė byla buvo nagrinėjama pagal ieškovų reikalavimą dalinai panaikinti 2008-09-11 paskolos sutartį, nustatant, kad reali paskolos suma buvo 188680,00 Lt. Reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės, kad atsakovė pagal paskolos sutartį pervedė tik 188680,00 Lt, likusios dalies 46320,00 Lt iki šiol nėra pervedusi. Kadangi turėjo finansinių problemų ir pasitikėdami atsakove 2008-09-11 sutartyje pasirašė, kad gavo 235000,00 Lt.
Atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovų prašymui 2013-03-28 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovų reikalavimai visiškai patenkinti, nustatyta, kad ieškovų ir atsakovės 2008-09-11 sutartis sudaryta 188680,00 Lt sumai, iš atsakovės priteista po 25,00 Lt žyminio mokesčio kiekvienam ieškovui ir 1340,00 Lt žyminio mokesčio valstybei.
2013-04-17 teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė nurodo, kad ieškovai jokių pretenzijų nereiškė dėl sutarties sudarymo ar jos vykdymo, neginčijo 2008-09-11 sudarytos sutarties, hipotekos lakšto ir iki 2010-06-09 atsakovė susigrąžino 78400,00 Lt sumą. Tik pareikalavus susigrąžinti visą likusią sumą ir areštavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, ieškovai iškėlė tikrovės neatitinkančią versiją apie dalinai gautą pinigų sumą. Ieškovai savo ranka įrašė žodžius, jog pinigus gavo ir šį faktą patvirtino parašais. Ieškovų išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės, objektyvai nepagrįstos, o ieškovai tokiu būdu siekia nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Be to, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 1 PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-01247/2012 pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl galimai sutuoktinių atliktų nusikalstamų veiksmų, ko pasekoje iš atsakovės buvo užvaldyti 2350000,00 Lt. Prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. I tomas l. 97-98).
Atsiliepimas
Ieškovai civilinio proceso įstatymo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė palikti galioti 2013-03-28 sprendimą už akių ir atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti (b. I tomas l. 122-123).
2013-05-23 nutartimi panaikintas sprendimą už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimą iš esmės.
Nagrinėjant bylą teisme ieškovai, jų atstovas ieškinį palaikė, atsakovė, jos atstovas ieškinio nepripažino.
Šalies argumentai
Ieškovai patikslino reikalavimą, prašydami pripažinti, kad 2008-09-11 paskolos sutartis nebuvo sudaryta dėl 46320,00 Lt sumos, o buvo sudaryta dėl 188680,00 Lt sumos (b. I tomas l. 171).
Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavo ne tokią pinigų sumą, kuri nurodyta paskolos sutartyje. Žinojo, kad vyrui reikėjo pinigų verslui – šildymo įrenginiams pirkti. Į notaro kontorą atėjo dviese su vyru, dokumentai pas notarą jau buvo parengti, pasirašant sutartį buvo vyras, ji, atsakovė ir notaras. Vyras pasakė, kad reikia pasirašyti, kad pinigus gavo, tai ir pasirašė. Žinojo, kad tuo momentu pinigai dar nesumokėti. Pas notarą buvo ryte, banke buvo po pietų, apie 15 val. Pas notarą jokiame kambarėlyje nebuvo, nepamena ar vyras su atsakove buvo. Banke atsakovė padarė pavedimą, nematė, kokią sumą pervedė, kitą dieną pamatė, kad suma ne tokia, į sąskaitą buvo pervesta 181 000 Lt ir dar kažkiek. Visus piniginius reikalus, dokumentus tvarkė vyras, jis rūpinosi ir sodo įkeitimu. Apie 2008-12-09 susitarimą žino, sutiko, kad vyras pasirašytų, nors pinigų nebuvo gavę, minėto susitarimo nebuvo kviečiama pasirašyti (b. II tomas l. 22-23).
Ieškovas paaiškino, kad sutartį pasirašė, bet atsakovė pervedė ne tą sumą. Vėliau buvo derybos, pasakė, kad reikia pasirašyti susitarimą, pagrasino teismu, tuo metu buvo užsiėmęs verslu ir nenorėjo bylinėtis. Pasitikėjo atsakove, kuri sakė, kad yra pravesta tik 188 000 Lt ir daugiau nereikalaus. Kai ėmė bylinėtis dėl 46 000 Lt, visi liudytojai davė skirtingus parodymus. Niekas nematė kokiomis kupiūromis perduoti pinigai. Teigia, kad negavo jokių grynų pinigų (b. II tomas l. 25). Apklausiamas 2013-10-16 parodė, kad kreipėsi į kontorą (duomenys neskelbtini), kuri tarpininkauja suteikiant paskolas, nes reikėjo pinigų, kadangi užsiima bizniu, dėl palūkanų su ieškove nesitarė, sutartį pasirašė įmonėje (duomenys neskelbtini), paskui nuvažiavo pas notarę, kur ant to pačio blanko buvo uždėtas antspaudas, pas notarę nieko nepasirašinėjo, sutuoktinės nebuvo, atsakovė vakare pervedė pinigus, pinigai į sąskaitą įplaukė apie penktą valandą, tarpininkaujančiai kontorai sumokėjo, kad surado klientą, kiek sumokėjo nepamena (b. I tomas l.185, 186-187).
Ieškovų atstovas paaiškino, kad byloje esantys dokumentai rodo, kad atsakovė 188 680 Lt, t.y. dalį paskolos sutartyje nurodytos sumos, pervedė 16.27 val. Pervedant pinigus paskolos sutartis buvo sudaryta. Paskolos sutartis yra realinė sutartis, ieškovų prierašas, kad pinigus gavo, neturi jokios įrodomosios galios, atsakovė ikiteisminio tyrimo metu, būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, teigė, kad pinigus mokėjusi po prierašo padarymo. Nėra įrodymų, kad dalį pinigų 46 320 Lt atsakovė perdavė grynais pinigais ieškovams. Esant tokiai situacijai, darytina išvada, kad buvo perduoti tik 188 680 Lt ir kad 2008 09 11 sutartis sudaryta tik šiai pinigų sumai. Atsakovė elgėsi ne visai sąžiningai vykdydama šios paskolos sutarties sąlygas. Žinodama, kad ieškovai yra grąžinę dalį paskolos (78 400 Lt), 2011 06 14 kreipėsi į hipotekos skyrių dėl visos 235 000 Lt sumos išieškojimo, atsakovė teigia, kad paskolos iniciatorius buvo R. S., kurio ji nepažinojo, tačiau R. S. buvo apklaustas 2013 02 07 pas tyrėją ir nurodė, kad atsakovę ir jos vyrą pažįsta gal 15 metų, kad su vaikais yra pas juos buvęs svečiuose, kad jie užsiminė, kad turi pinigų ir gali juos paskolinti žmonėms. R. S. yra geras atsakovės ir jos vyro pažįstamas, todėl galima abejoti jo parodymų objektyvumu (b. II tomas l. 26-27).
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad 2008 m. turėjo santaupų banke, paskambino R. S. ir pasiūlė paskolinti pinigų, sakė, kad turi žmogų, kuris dirbo atsakingą darbą, kad turi užstatą, kurio vertė didesnė nei skolinama suma. R. S. nepažinojo, buvo jį sutikusi pas pažįstamą. Rugsėjo 11 d. nuvažiavo pas notarą, buvo kartu su vyru ir abu ieškovai. Notarė perskaitė sutartį, paklausė ar viskas aišku. Nuvažiavus į banką padarė pavedimą iš dviejų sąskaitų 149 994 Lt ir 38 000 Lt su viršum, bendra suma - 188 680 Lt. Banke buvo kartu su ieškovais, vadybininke ir banko darbuotoja. Ieškovai matė, kokia suma pervesta. Grįžo pas notarą, nuėjus į atskirą kambarį, perdavė 46 320 Lt grynais, kad susidarytų skolinama suma – 235 000 Lt, kokiom kupiūrom buvo perduoti pinigai nepamena. Kambaryje buvo abu ieškovai, ji ir vadybininkė Daiva. Grįžus pas notarę, ji paklausė, ar atsiskaityta su pinigais, ieškovai patvirtino, kad jokių problemų nėra, tada pasirašė sutartį. Paskola buvo pasirašyta trims mėnesiams, buvo žinoma, kad pinigai bus steigiamai įmonei Kaune, kuri prekiaus šilumos siurbliais. Kadangi vyras domėjosi tais klausimais, visa tai atrodė realu, verslas atrodė įtikinamai. Visi kalbėjo, kad keisis lito ir euro santykis, ieškovas buvo pasakęs, kad visų pinigų negrąžins, kad gavo įrengimus, bet jie užtruko muitinėje, suprato, kad pinigų grąžinimas užsitęs, todėl paskambino ieškovui ir paprašė pasirašyti susitarimą dėl tos pačios sumos eurais, ieškovas sutiko. Niekada nebuvo priekaištų, kad neatidavė visos sumos, kurią turėjo atiduoti. Manė, jei negrąžins pinigų, galės juos atgauti, nes yra užstatas. Grąžinta tik 78 400 Lt. Buvo paskelbtos varžytinės sodo pardavimui. Kadangi neatsirado pirkėjų, perėmė sodą, kuris įvertintas apie 70 000 Lt. Skolinant buvo kalba apie atlygį-šilumos siurblį, kadangi paskolos terminas buvo trumpas, tai aiškaus susitarimo dėl atlygio nebuvo. Faktiškai konkrečios kalbos apie palūkanas nebuvo. Su vadybininke Daiva niekas nesieja. Buvo pasakyta, kad ji tvarkys visus reikalus, susijusius su paskola. Pinigų grąžinimas vyko gana draugiškai. Ieškovas teigė, kad pinigus grąžins dalimis. Susitikdavo firmos (duomenys neskelbtini) patalpose, pasižymėdavo, kiek grąžinta (b. II tomas l. 23-24).
Atsakovės atstovas paaiškino, kad palūkanos nebuvo numatytos, viskas vyko tvarkingai pagal įstatymą ir pas notarą. Šalys turėjo laiko nueiti į banką ir padaryti pavedimą, taip ir buvo padaryta. Grįžus pas notarę, atiduoti gryni pinigai, nes ieškovas primygtinai reikalavo, kuo daugiau pinigų gauti grynais. Šalys suderino valią ir pasirašė notarės akivaizdoje hipotekos lakštą. Praėjo 5 metai, pinigai nėra grąžinti, ir tik pasikreipus į hipotekos teisėją ieškovai kreipėsi į teismą ginčydami sumą, nors iki tol neginčijo sumos, pasirašė konvertavimo susitarimą. Tai prasilenkia su geros moralės principais, sąžiningumu. Mano, kad ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas. Atsakovė duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, po tiek laiko galėjo suklysti, negalima gaudyti atskirų momentų ir nekreipti dėmesio į visumą (b.l. II tomas l. 26-27).
2013-10-29 teismo posėdžio metu I. M., dirbanti Klaipėdos 4-ojo notaro biuro notare, paaiškino, kad sandorio aplinkybių nepamena, bendra tvarka yra tokia, kad šalys pateikia dokumentus, derinama šalių valia, ruošiami dokumentai, suderinus laiką šalys kviečiamos pasirašyti sutartį, pageidaujant atsiskaityti grynais yra speciali patalpa. Sutartis spausdinama notaro kontoroje, sutartis negalėjo būti pasirašyta ir atnešta patvirtinti. Nepamena, kaip buvo atsiskaityta, jei sutartyje parašyta, kad gavo, mano, kad tikrai pinigus gavo. R. S. žino, kaip nekilnojamojo turto agentą (b. II tomas l. 9).
2013-10-29 teismo posėdžio metu R. S. paaiškino, kad ieškovas pasiskolino 235000 Lt, įmonėje jokio susitarimo šalys nepasirašė, tik susitarė žodžiu, vadybininkė dalyvavo nuo pradžios iki galo, taip pat banke ir pas notarą mokant pinigus. Jis pats pas notarą nedalyvavo. Agentūra gavo atlygį už tarpininkavimo paslaugas sutarties pasirašymo dieną. Kokia atlygio suma nepamena. Ieškovas niekada nesikreipė į jį, kad negavo visų pinigų. Girdėjo, kad šalys susitarė dalį pinigų pervest, dalį sumokėti grynais (b. II tomas l. 10).
Liudytoja D. D. paaiškino, kad ieškovą pažįsta kaip savo klientą, kuris kreipėsi su žmona dėl paskolos, padėjo paruošti dokumentus, palydėjo pas notarą. Paskolos užtikrinimui nutarta įkeisti sodo namą. Ji pati buvo tiek notarinėje kontoroje, tiek banke. Notarė paruošė sutartį pagal pateiktą informaciją. Perskaičius šalims sutartį, visi važiavo į banką SEB, dalis pinigų buvo pervesta, kita dalis virš 40000,00 Lt buvo perduota grįžus iš banko pas notarą kambarėlyje, kuriam iš ieškovų buvo perduoti pinigai nepamena. Ieškovai niekada nesikreipė dėl to, kad negavo visų pinigų. Palūkanos nebuvo numatytos. Buvo žinoma, kad ieškovas prekiavo šildymo katilais, todėl už paskolą buvo žadėta atsakovei šildymo sistema, tačiau smulkmenų nežino (b. II tomas l. 11).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Tarp ieškovų ir atsakovės 2008-09-11 sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovai pasiskolino iš atsakovės 235000,00 Lt ir įsipareigojo grąžinti iki 2008-12-11. Sutartyje nurodyta, kad ieškovai 235000,00 Lt gavo (c.b. Nr. 2-3937-826/2012 l. 25, b. II tomas l. 6). Prievolės įvykdymas užtikrintas žemės sklypo ir sodo pastato su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka (b. I tomas l. 124-126). Sutartinės hipotekos lakšte prievolės dydis nurodytas 235000,00 Lt, pažymėta, kad palūkanos nenustatytos (b. I tomas l. 125). 2008-09-11 atsakovė į ieškovės sąskaitą pervedė 188680,00 Lt (b. I tomas l. 168-169). 2008-12-09 tarp ieškovo ir atsakovės pasirašytas susitarimas, kuriuo šalys susitarė, kad paskolintą 235000,00 Lt sumą grąžins eurais pagal esamą kursą 3,4528, kas sudaro 68060 eurų (c. b. Nr. 2-3937-826/2012 l. 54).
Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).
Byloje nustatyta, kad 2008-09-11 tarp ieškovų ir atsakovės buvo sudaryta ir pasirašyta paskolos sutartis, kurioje yra nurodyta bei parašu patvirtinta, kad ieškovai pasiskolina iš atsakovės 235000,00 Lt iki 2008-12-11, ir kad ieškovai 235000,00 Lt gavo. Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad šalių 2008-09-11 sudarytoje paskolos sutartyje yra aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjams –ieškovams momentas, todėl darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).
Kaip minėta, šiuo atveju pinigų perdavimo (gavimo) faktą patvirtina paskolos sutarties turinys, o būtent, ranka padarytas prierašas, kad pinigus ieškovai gavo. Esant nurodytai formuojamai teismų praktikai, pareiga įrodyti, kad gavo pinigų mažiau, tenka paskolos gavėjams, t. y. ieškovams.
Pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė ieškovams paskolos sutarties sudarymo dieną 2008-09-11 pervedė 188680,00 Lt. Dėl šios nustatytos aplinkybės byloje ginčo nėra.
Byloje iškilo ginčas dėl 46320,00 Lt gavimo fakto. Atsakovė nurodo, kad likusius pinigus 46320,00 Lt ieškovams atidavė grynais notaro kontoroje. Ieškovai teigia, kad iš atsakovės grynų pinigų negavo, atsakovė likusios 46320,00 Lt pinigų sumos taip ir neatidavė, paskolos sutartį pasirašė pasitikėdami atsakove, ieškovė papildomai nurodė, kad pasirašė, nes taip liepė vyras (ieškovas).
Nustatyta, kad ieškovui buvo reikalingi pinigai verslui, todėl jis kreipėsi dėl paskolos į IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Šalys iki sandorio sudarymo pažįstamos nebuvo, atsakovė ieškovams pinigus paskolino tarpininkaujant IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Civiliniai teisiniai santykiai grindžiami sutarties laisvės principu (Lietuvos Respublikos CK 1.2 straipsnis). Šis principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį, gali savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenumatyta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (Lietuvos Respublikos CK 6.156 straipsnis). Šalių sudarytoje 2008-09-11 paskolos sutartyje, patvirtintoje notaro, nurodyta, kad ieškovai iš atsakovės pasiskolina 235000,00 Lt iki 2008-12-11. Minėtoje sutartyje palūkanos nenustatytos, nurodyta, kad palūkanos nemokamos, šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl palūkanų nesitarė. Lietuvos Respublikos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, todėl pripažintina, kad šalys, sudarydamos sutartį laisva valia, apsisprendė palūkanų pagal paskolos sutartį nenustatyti. Toks susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Tai, kad paskolos sutartyje nebuvo numatytos palūkanos, nesudaro pagrindo išvadai daryti, kad atsakovė perdavė mažiau pinigų nei buvo nurodyta paskolos sutartyje.
Ieškovai ne tik pasirašė paskolos sutartį, bet ir jos įvykdymui užtikrinti įkeitė nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir sodo pastatą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), (b.I tomas l. 124-126). Lietuvos Respublikos CK 4.170 straipsnio 1 dalyje hipoteka apibrėžiama kaip daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės esamo ar būsimo skolininko įsipareigojimo įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka), iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) ar daikto savininko vienašališko pareiškimo (Lietuvos Respublikos CK 4.175 straipsnio 1 dalis, 4.185 straipsnis). Hipotekos sutartis yra akcesoriška, t. y. priklausoma nuo pagrindinės prievolės, sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto. Sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Respublikos CK 6.156 straipsnis). 2008-09-11 Sutartinės hipotekos lakšte aiškiai, konkrečiai ir vienareikšmiškai nurodyti paskolos gavėjai – ieškovai ir paskolos davėjas – atsakovė, hipoteka užtikrinta prievolė – 2008-09-11 paskolos sutartis, prievolės dydis – paskolos suma 235000,00 Lt, bei prievolės įvykdymo terminas – 2008-12-11 (b. I tomas l. 124-125). Hipotekos lakštu buvo užtikrinta ne būsima, o esama prievolė. Pažymėtina, kad hipotekos lakštas pasirašytas šalių ir patvirtintas notarės bei 2008-09-12 įregistruotas.
Ieškovas paskolos sutarties pasirašymo ir pinigų perdavimo aplinkybes aiškino nenuosekliai, jo paaiškinimai prieštarauja kitų liudytojų parodymams. Nustatyta, kad pasirašant sutartį notarės biure šalys dalyvavo asmeniškai, savo parašais patvirtino, jog suprato sutarties turinį ir pasekmes, kad sutartyje nurodytą pinigų sumą gavo. Apklausiama teismo posėdžio metu IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė D. D. patvirtino paskolos sutarties pasirašymo aplinkybes, pinigų perdavimo faktą, paaiškino, kad buvo tiek notarinėje kontoroje, tiek banke, dalis pinigų buvo pervesta, kita dalis virš 40000,00 Lt buvo perduota grįžus iš banko pas notarę kambarėlyje (b. II tomas l. 11).
Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad sutartį pasirašė IĮ „(duomenys neskelbtini)“, pas notarę buvo be sutuoktinės, notarinėje kontoroje nieko nepasirašinėjo, notarė uždėjo tik antspaudą (b. I tomas l. 185-186), paneigia liudytojų D. D., R. S. paaiškinimai, kurie nurodo, kad paskolos sutarties IĮ “(duomenys neskelbtini)” nepasirašė, įmonėje susitarė žodžiu, sutartį pasirašė notarinėje kontoroje. Tai, kad atsakovė kažkiek pažinojo R. S., nesudaro pagrindo abejoti jo ir D. D. parodymais. Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris, pareiškimas arba kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis. Teismo posėdžio metu notarė I. M., dirbanti Klaipėdos 4-ojo notaro biuro notare, paaiškino, kad bendra tvarka yra tokia, kad šalys pateikia dokumentus, derinama šalių valia, ruošiami dokumentai, suderinus laiką, šalys kviečiamos pasirašyti sutartį, pageidaujant atsiskaityti grynais yra speciali patalpa. Patvirtino, kad sutartis spausdinama notaro kontoroje, sutartis negalėjo būti pasirašyta ir atnešta patvirtinti (b. II tomas l. 9). Be to, pati ieškovė patvirtino, kad pas notarę buvo ir ten pasirašė sutartį (b. II tomas l. 22-23), kas paneigia ieškovo teiginį, kad notarinėje kontoroje buvo be sutuoktinės (b. II tomas l. 186).
Ieškovo atstovas nurodo, kad atsakovė ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad likusius pinigus mokėjusi po sutarties pasirašymo ir prierašų padarymo, todėl atsakovė turi turėti tą faktą patvirtinančius rašytinius įrodymus. Ieškovė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad likusius pinigus 46320,00 Lt perdavė atsakovui į rankas po sutarties pasirašymo (b. I tomas l. 122, ikiteisminio tyrimo medžiagos l. 16), o ne prieš sutarties pasirašymą kaip nurodė teismo posėdžio metu. Vien šis atsakovės parodymų nesutapimas, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovams paskolos sutartyje nurodyta suma buvo neperduota, juolab, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu atsakovė vienareikšmiškai patvirtino, jog 46320,00 Lt perdavė grynais pinigais notarinėje kontoroje. Nuo sutarties pasirašymo praėjo ilgas laiko tarpas, penkeri metai, todėl atsakovė duodama parodymus galėjo sąžiningai suklysti. Atsakovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai iš esmės neprieštarauja kitiems liudytojų paaiškinimams.
Po paskolos sutarties pasirašymo ieškovai pretenzijų atsakovei nereiškė. Tiek R. S., tiek D. D. taip pat nurodė, kad ieškovai niekada nesikreipė dėl to, kad negavo visų pinigų. Toks ieškovų elgesys patvirtina aplinkybę, jog paskolos sutarties sąlygos jiems buvo priimtinos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad reikalavimą pripažinti paskolos sutartį sudarytą 188680,00 Lt sumai ieškovai pareiškė tik po to, kai neįvykdžius prievolės grąžinti paskolą, išieškojimas buvo nukreiptas į įkeistą turtą.
Ieškovų nurodytas aplinkybes, kad jie gavo tik 188680,00 Lt taip pat paneigia 2008-12-09 tarp ieškovo ir atsakovės pasirašytas susitarimas, kuriuo buvo susitarta, kad paskolintą 235000,00 Lt sumą grąžins eurais pagal esamą kursą 3,4528, kas sudaro 68060 eurų (b. Nr. 2-3937-826/2012 l. 54). Ieškovas nurodo, kad tokį susitarimą pasirašė, kadangi jam buvo daromas spaudimas, jog kreipsis į teismą, buvo užsiėmęs verslu, todėl nenorėjo bylinėtis. Teismas vertindamas šalių elgesį turi vadovautis vidutiniškai rūpestingo žmogaus elgesio standartu. Teismas sprendžia, kad vidutiniškai atidus, rūpestingas bei apdairus skolininkas, realiai gavęs mažiau pinigų nei nurodyta paskolos sutartyje, atsakovo nurodytais byloje ar kitais motyvais įprastai nepasirašytų papildomo susitarimo, kuriuo įsipareigojama didesnę nei paskolinta sumą grąžinti eurais. Byloje nėra įrodymų ir ieškovas tokių nepateikia, kad ieškovui buvo neteisėtomis priemonėmis daromas spaudimas, realiai grasinama, dėl ko jis privalėjo pasirašyti tikrosios jo valios neatitinkantį susitarimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-416/2007, ir kt.).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog ieškovai gavo paskolos sutartyje nurodyta pinigų sumą, t.y. 2008-09-11 paskolos sutartis buvo sudaryta 235000,00 Lt sumai (Lietuvos Respublikos CK 6.870 str. 2 dalis). Kadangi ieškovai neįrodė, jog pinigų gavo mažiau nei nurodyta paskolos sutartyje, todėl ieškovų ieškinys atmetamas.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje yra įrodymai apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas: 100,00 Lt žyminis mokestis (b. I tomas l. 116), 2000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (b. I tomas l. 165-167) Kadangi ieškinys atmestas, todėl atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų po lygiai, t.y. po 1050,00 Lt.
Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 42,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovų po lygiai (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 1050,00 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovei M. S. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovų N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 21,37 Lt (dvidešimt vieną Lt 37 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimui įsiteisėjus, 2013-03-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.