- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- 2-246-650/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05639-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- D. K.
- Advokatai
- Evelina Trukšinienė, Marius Ramanauskas
dalyvaujant ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams L. S., T. P., atstovei advokatei Evelinai Trukšinienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui D. K. dėl darbo sutarties pripažinimo teisėtu ir atsakovo D. K. priešieškinį ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atsakovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio, darbo užmokesčio už prastovos laiką ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2019-08-06 sprendimą Nr. DGKS-4651 darbo byloje Nr. APS-110-12491/2019; pripažinti, kad atsakovo D. K. atleidimas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste - DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu yra teisėtas.
2. Ieškovas nurodo, kad 2019-01-18 su atsakovu sudarė Mokymų sutartį, kurios pagrindu ieškovas, atsakovo pageidavimu, sutiko suteikti tvorų montuotojo apmokymus ir savo lėšomis apmokėti apmokymui reikalingas išlaidas, su sąlyga, kad atsakovas sudarys su ieškovu darbo sutartį bei išdirbs pas atsakovą mokymų sutartyje įtvirtintą laikotarpį. Mokymų sutartyje nustatyta, kad ieškovas įsipareigoja sudaryti darbo sutartį su atsakovu ne vėliau, kaip iki 2019 m. balandžio mėn. Ieškovas įvykdė Mokymų sutartį.
3. 2019-04-25 ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į tvorų montuotojo pareigas ir kuri įsigaliojo 2019-04-29. Darbo sutartimi ieškovas ir atsakovas susitarė, kad atsakovas dirbs tvorų montuotoju Lietuvoje ir užsienyje. 2019-04-29 atsakovas darbe nepasirodė. Po kelių dienų ieškovo atstovui pavyko susisiekti su atsakovu telefonu bei paprašius nurodyti neatvykimo priežastis, atsakovas pareiškė, kad nesutinka dirbti, nebemato prasmės. Pokalbio telefonu metu ieškovas pranešė atsakovui apie nuo 2019-05-06 organizuojamą darbą Švedijoje, tačiau vėl gavo atsisakymą vykti į komandiruotę.
4. Ieškinyje taip pat teigiama, kad ieškovas telefonu 2019-05-06 ragino atsakovą atvykti į darbą dirbti projektuose Lietuvoje, taip pat pranešė atsakovui apie 2019-05-12 organizuojamą komandiruotę į Švediją, o atsakovui telefonu sutikus vykti į Švediją, ieškovas pradėjo organizuoti komandiruotę, užsakė apgyvendinimą, transportą, įrankius. Ieškovas paragino atsakovą atvykti į biurą darbo sutartyje nustatytu adresu susipažinti su komandiruotės sąlygomis. Atsakovui 2019-05-09 atvykus, ieškovas pranešė apie išvykimo į komandiruotę datą, vietą, komandiruotės trukmę ir kitas sąlygas, tačiau atsakovas pareiškė, kad dabar negali vykti į komandiruotę. Ieškovui paaiškinus atsakovui, kad pastarasis negali savavališkai, be jokių priežasčių jau trečią kartą atsisakyti vykti į komandiruotę, pastarasis paaiškino, kad turi neužbaigtų darbų Lietuvoje, ir dar daugiau, atsakovas davė suprasti, kad jeigu reikės, tai jis įteisins tokį negalėjimą vykti komandiruotę nedarbingumo pažymėjimu. 2019-05-10 atsakovas atvyko į Ieškovo biurą, kartu su kitais vykstančiais minimą komandiruotę darbuotojais. Ieškovas jam įteikė įsakymą 2019-05-10 Nr. K-79, papildomai paprašė atsakovo pasirašyti ant minimo įsakymo, tačiau pastarasis atsisakė pasirašyti, kad susipažino ir sutinka, pareiškė, kad į komandiruotę nevyks. Kaip paaiškėjo vėliau, iš tikrųjų nuo 2019-05-09 iki 2019-05-16 atsakovas buvo laikinai nedarbingas, tačiau apie tokį nedarbingumą (jo pradžią) neinformavo ieškovo, kas kelia įtarimų dėl atsakovo sąžiningumo ir kas yra laikoma DK 24 str. pažeidimu. Atsakovas apie jo nedarbingumo pabaigą taip pat nepranešė ieškovui.
5. Vėliau keletą kartų atsakovas skirtingais laiko intervalais buvo atvykęs į ieškovo buveinę, darbo sutartyje nustatytu adresu su pretenzijomis, kodėl darbo sutartis nebuvo sudaryta 2019 kovo mėn., o tik 2019-04-25, reikalavo žalos atlyginimo už neva jo pavėluotą įdarbinimą. Kadangi atsakovas buvo priešiškai nusistatęs ieškovo atžvilgiu, ieškovas priminė atsakovui apie jo teisę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva, tačiau atsakovas atsisakė nutraukti darbo sutartį. Ieškovas taip pat siūlė atsakovui nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, tačiau toks pasiūlymas taip pat buvo atmestas. Įvertinus aukščiau minimą atsakovo elgesį, jo pareiškimus, ieškovo bandymus įtikinti atsakovą vykdyti darbo sutartį, kurie nedavė jokio rezultato, prarastą pasitikėjimą tokiu darbuotoju, ieškovas, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 58 str. 3 d. 1 p. nutraukė darbo sutartį. Atsakovas apskundė jo atleidimą Darbo ginčų komisijai, kuri sprendimu nepagrįstai jo reikalavimus tenkino.
6. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas buvo priešiškai nusiteikęs jau iki darbo sutarties sudarymo dėl savo klaidingo Mokymų sutarties sąlygų supratimo ir dėl neva padarytos žalos, todėl vargu ar nuo pat darbo sutarties įsigaliojimo momento sąžiningai norėjo dirbti pas ieškovą. Atsakovas, realiai nenorėdamas dirbti pas Ieškovą, darbo sutarties savo iniciatyva nutraukti neturėjo jokio intereso, kadangi tokiu atveju turėtų prievolę kompensuoti ieškovo patirtas tvorų kvalifikacijos mokymų laidas, remiantis Mokymų sutarties (3.4.p, 5.1 .p.), todėl ieškojo bet kokiu būdu, kaip išvengti minimos prievolės.
7. Darbo ginčų komisija sprendime teigia, jog ieškovas laiku gavo atsakovo raštus, kuriose jis nedviprasmiškai nurodo aplinkybes apie nesuteikiamą darbą, nesiekė operatyviai išspręsti susidariusios situacijos. Minimus raštus atsakovas pateikė ieškovui tik 2019-05-30. t.y. praėjus mėnesiui nuo Darbo sutarties įgaliojimo, todėl Darbo ginčų komisijos išvada dėl savalaikio raštų gavimo yra nepagrįsta. Šie ieškovo raštai yra dar vienas bandymas padaryti darbdavį kaltu ir taip išvengti prievolės kompensuoti ieškovui tvorų montuotojo Mokymų išlaidas (Mokymų sutarties 3.4.p, 5.1.p.).
8. Darbo ginčų komisijos argumentai dėl ankstesnės dokumento surašymo datos yra teisiškai nereikšmingi, kadangi pačiame dokumente (reikalavime pasiaiškinti, kaip ir susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo projekte) konstatuojamos dienos, kai atsakovas neatliko darbo funkcijų, ir niekaip neįrodo atsakovo sąžiningumo vykdant Darbo sutartį, taip pat jo buvimo darbe. Ankstesnė dokumento sudarymo data parašyta per klaidą, tiesiog nurodyta dokumento rengimo pradžios data, kas nereiškia, kad tą pačia dieną dokumentas buvo pilnai parengtas. Reikalavimas pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą atsakovui faktiškai buvo siųstas 2019-05-30, todėl nepagrįsta išvada, kad ieškovas iš anksto konstatavo šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai, paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos teiktuose procesiniuose dokumentuose. Ieškovės atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad nuo 2019-04-23 iki 2019-04-26 ieškovas į darbą priėmė daugiau nei 10 darbuotojų, kurie visi, išskyrus atsakovą, buvo išsiųsti trimis komandiruotėmis į užsienį. Kadangi visi darbuotojai buvo išsiųsti, reiškia darbo faktiškai buvo. Atsakovas atsisakė vykti į dvejas komandiruotes, o dėl trečios atsisakė dėl nedarbingumo, apie kurį žinojo iš anksto. Tai vertinama kaip atsakovo nenoras dirbti pas ieškovą. Po nedarbingumo laikotarpio atsakovas neinformavo apie jo pabaigą, lyg ir nurodo, kad lankėsi pas ieškovą, tačiau konkrečiai to patvirtinti negalėjo. Įmonės personalo vadovė patvirtino, kad atsakovas nepranešė apie nedarbingumo laikotarpio pabaigą, taip pažeidė darbo tvarkos taisyklių ir darbo sutarties sąlygas. Pasibaigus nedarbingumui, atsakovas darbe nepasirodė, neprašė suteikti darbo iki pat gegužės pabaigos. Tik ieškovui paprašius pasiaiškinti, atsakovas tą pačią dieną persiuntė du raštus, kurie ieškovui nebuvo pateikti anksčiau. Ieškovas neturėjo tikslo nesuteikti darbo. Atsakovui turint galimybę pasiaiškinti, atsakovas ir toliau neatvyko į darbą, o tiesiog parašė keletą raštų apie ieškovo nebendradarbiavimą. Taip atsakovas siekia nedirbdamas jokio darbo, gauti kompensacijas. Tai negalėjo būti pateisinama ir darbdavio veiksmai atleidžiant atsakovą buvo teisėti.
Atsiliepimas
10. Atsakovas D. K. atsiliepime į ieškinį (58-63 b.l.) su ieškovo reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad darbo sutartis turėjo įsigalioti 2019-04-29 dieną, tačiau ieškovas „SODRAI“ pateikė pranešimą vėliau ir įdarbino atsakovą tik 2019-04-30, taip pažeisdamas pasirašytą darbo sutartį. Ieškovas pateikia melagingą informaciją, kad atsakovui buvo pasiūlytas darbas Švedijoje nuo 2019-04-29 dienos, tą patvirtina ir 2019-04-26 Komandiruotės įsakymas Nr. K-75, kuriame nurodoma, kad ieškovo darbuotojai buvo komandiruojami 2019-04-27 dieną, o ne 2019-04-29. Taip pat pateiktas komandiruotės įsakymas įrodo, kad atsakovas nebuvo komandiruojamas.
11. Atsakovas, pasirašius darbo sutartį, reguliariai lankydavosi administracinėse Ieškovo patalpose, tačiau jokio konkretaus darbo pasiūlymo nesulaukė. Buvo siūlomas abstraktus darbas, Švedijoje, vieno susitikimo metu siūloma vykti nuomotu automobiliu ir keltu, kitą kartą buvo siūloma vykti į Švediją lėktuvu, taip pat nenurodoma komandiruotės vykimo data.Atsakovas, matydamas, kad darbdavys vengia konkrečių pasiūlymų ir vilkina laiką jį išsiųsti darbuotis, paprašė daugiau konkretumo, kad ieškovas organizuodamas komandiruotes pateiktų Direktoriaus įsakymą dėl komandiruotėje numatytų sąlygų. Po šio prašymo darbdavys pradėjo naudoti psichologinį smurtą ir reikalauti pasirašyti skolos lapelį už mokymus ir eiti lauk, o konkrečių darbo pasiūlymų daugiau ir nepateikė. Atsakovas teigia, kad ieškovas meluoja, jog 2019-05-03 Komandiruotės įsakymu Nr. K-77 siūlė atsakovui vykti į komandiruotę 2019-05-06, tą patvirtina ir komandiruotės įsakymo kopija, kurioje yra nenurodoma atsakovo pavardė, o tai reiškia, kad siūlymo vykti į komandiruotę nebuvo.
12. Be to ieškovas teikdamas ieškinį pateikia klaidingą informaciją teismui ir apie 2019-05-10 komandiruotės įsakyme Nr.K-79 sąlygas. Atsakovas 2019-05-08 dieną telefonu informavo ieškovo darbuotoją N. V. apie priduotus kraujo mėginius tyrimams dėl sveikatos, nes yra jaučiami sveikatos sutrikimai. Tačiau ieškovo atstovė pareiškė, kad yra organizuojama komandiruotė, užsakyti viešbučiai ir transportas, todėl jis esamu metu turi pasakyti vyks į komandiruotę ar ne. Atsakovas informavo, kad rezultatus sužinos kitą dieną ir praneš. Kitą dieną gydytojui išrašius nedarbingumo lapelį, atsakovas bandė susisiekti su ieškovo darbuotoja N. V., tačiau ji nekėlė telefono, o vėliau ir neperskambino. Tačiau susisiekta buvo kelių dienų eigoje (2019-05-10 dieną) ir darbdavys buvo informuotas apie ligą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas atsisakė pasirašyti įsakymą dėl komandiruotės Nr. K-79, tačiau toks direktoriaus įsakymas atsakovui nebuvo pateiktas. Nedarbingumo pažymėjimas yra elektroninės formos ir prieinamas darbdaviui, gavęs informaciją apie nedarbingumo pažymą ieškovas, bet kada galėjo pasižiūrėti kokiems terminams yra suteiktas nedarbingumo pažymėjimas.
13. Pasibaigus nedarbingumui atsakovas bandė susisiekti su ieškovu ir siūlė ieškoti sprendimo būdų ir galiausiai vykti į komandiruotę. Ieškovas patikino, kad jo tariamai netenkina atsakovo požiūris į darbą, nes pastarasis stokoja motyvacijos, kas konkrečiai neįvardijo. Visa tai vyko esant bandomajam laikotarpiui ir ieškovas turėjo galimybę nutraukti darbo sutartį jei jo netenkino atsakovo motyvacija, tačiau to nepadarė. Pokalbio metu Ieškovas pradėjo reikalauti sumokėti už mokymus, o darbo nepasiūlė. Atsakovas suprato, kad ieškovas neturėjo intencijų jį įdarbinti, galimai buvo sudaryta didesnė tvorų montuotojų mokinių grupė (mokymai buvo ne individualūs, o grupiniai) nei faktinis darbuotojų reikis, o daliai tos mokymų grupės narių, naudojant psichologinį spaudimą siūloma pasirašyti skolos lapelius ar sumokėti mokymų sutartyje sumą.
14. Atsakovas nusprendė kreiptis į Ieškovą raštu (2019-05-17 Nr. 19/05/01) kuriuo priminta ieškovui apie netesybas, taip pat aprašė konfliktinę situaciją dėl nevykimo į komandiruotę esant galiojančiam nedarbingumo lapeliui ir paprašė papildyti darbo sutartį, kad ji tiktų lygiateisiškumo principus. Tačiau Ieškovas šį raštą ignoravo. Atsakovas pakartotinai kreipėsi į ieškovą 2019-05-28, raštu Nr. 19/05/02 kuriame siūlė ieškoti abipusiai naudingo sprendimo susiklosčiusiai situacijai spręsti, tačiau ieškovas 2019-05-29 dieną teikė reikalavimą pasiaiškinti dėl neva neatvykimo į darbą.
15. 2019-06-07 Atsakovas pateikė atsakymą į reikalavimą pasiaiškinti, taip pat paprašė pateikti direktoriaus įsakymus dėl komandiruočių, kurių tariamai nevykdo atsakovas. Ieškovas tuo metu nepateikė atsakovui komandiruotės įsakymo Nr. K-79, kurį, ieškovo teigimu, atsakovas atsisakė pasirašyti. Ieškovas 2019-06-19 įsakymu Nr. P-14 nutraukė darbo sutartį su atsakovu, apie priimtą sprendimą atsakovo neinformavo ir apie darbo sutarties nutraukimą atsakovas sužinojo iš Sodra atstovų.
16. Be atsiliepimo į ieškinį atsakovas D. K. byloje taip pat teikė priešieškinį (116-121 b.l.), kuriuo prašo pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo ieškovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. neteisėtu; laikyti, kad darbo sutartis tarp atsakovo D. K. ir ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutraukta pagal DK 218 str. 6 d. teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; išieškoti iš ieškovo atsakovo naudai 37,97 Eur/d. d. vidutinį darbo užmokestį nuo 2019-06-20 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, bei po 37,97 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; išieškoti iš ieškovo atsakovo naudai 861,46 Eur darbo užmokestį už prastovos laiką; išieškoti iš ieškovo atsakovo naudai 102,30 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas; priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo posėdžio metu atsakovas D. K. ir jo atstovas advokatas Marius Ramanauskas palaikė priešieškinio reikalavimus, o ieškinį prašė atmesti, paaiškino iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, kurios nurodytos teiktuose procesiniuose dokumentuose.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į atsakovo priešieškinį (123-128 b.l.) ieškovas su teiktais priešiniais reikalavimais nesutiko. Dėl atsakovo atleidimo iš esmės atkartojami motyvai, nurodyti ieškinyje, taip pat teikiami motyvai dėl turtinių priešieškinio reikalavimų. Nurodoma, kad atsakovas, kaip darbuotojas, šiurkščiai pažeidė darbo tvarką, nei vienos dienos nevykdė sutartų darbo funkcijų, atsisakė kelis kartus vykti į komandiruotę, nepranešė darbdaviui apie nedarbingumo laikotarpio pabaigą, savo pareigų nevykdymą siekė pridengti tariamu darbdavio įsipareigojimų nevykdymu. Darbdavys neturi pareigos apmokėti už tariamas atsakovo prastovas ir išmokėti kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Darbdavys jokia forma nebuvo paskelbęs darbuotojui prastovos. Atsakovas nevykdė pareigos atvykti į darbą beveik daugiau nei pusantro mėnesio, jo neatvykimą į darbą laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovas yra pažymėjęs, kaip pravaikštas, taigi nei formaliai, nei faktiškai darbuotojo neatvykimas į darbą negali būti vertinamas kaip darbdavio paskelbta prastova.
19. Be to atsakovas nepagrįstai prašo priteisti jam kompensaciją už nepanaudotas atostogas. DK 127 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas laikotarpių, už kuriuos yra suteikiamos kasmetinės atostogos, sąrašas. Šiame sąraše nėra nurodyta, kad už darbuotojo pravaikštas būtų suteikiamos kasmetinės atostogos. Tai reiškia, kad pasibaigus darbo sutarčiai atsakovas nesukaupė kasmetinių atostogų, nes nuo darbo sutarties sudarymo dienos be pateisinamos priežasties (išskyrus nedarbingumo laikotarpį) nė karto nebuvo atvykęs į darbą dirbti. Atitinkamai tai reiškia, kad Darbuotojui nepriklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas.
20. Kompensacijos pagal DK 218 straipsnį atsakovui už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų. Pirma, darbo sutartis buvo sudaryta ir galiojo mažiau negu du mėnesius. Antra, darbuotojas per šį laikotarpį nei vienos dienos nevykdė jokių darbo funkcijų, t.y. darbdaviui nesukūrė jokios pridėtinės vertės. Trečia, atsakovas nevykdė kitų pareigų: nepranešė ieškovui apie pasibaigusį nedarbingumo laikotarpį. Ketvirta, atsakovas elgėsi nesąžiningai ir šioje byloje siekia tik pasipelnymo. Antai, atsakovui buvo siūloma nutraukti darbo santykius bendru sutarimu, tačiau Atsakovas tokiu būdu nutraukti darbo sutartį nesutiko. Tuo pačiu darbuotojas neatliko jokių veiksmų savo tariamai pažeistų teisių gynimui (pvz., nereikalavo Darbdavio suteikti jam darbo, nesikreipė į Darbo ginčų komisiją dėl savo tariamai pažeistų teisių gynimo (darbo nesuteikimo, atlyginimo neišmokėjimo). Priešingai, atsakovas laukė tik to, kad jis pats būtų atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva, kad galėtų tokį atleidimą ginčyti ir gauti DK numatytas kompensacijas. Penkta, priteisiant atsakovo prašomą kompensaciją, kompensacija būtų priteista už tris kartus ilgesnį laikotarpį nei galiojo Darbo sutartis. Kompensacijos priteisimas Atsakovui būtų neproporcinga priemonė. Susidarytų tokia situacija, kai asmuo ne dirbęs nei vienos dienos ir nesukūręs darbdaviui jokios pridėtinės vertės, gautų vidutinį darbo užmokestį už ilgesnį nei už pusę metų laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas visiškai.
21. Bylos duomenis ir prijungtos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. APS-110-12491/2019 medžiaga nustatyta, jog 2019-01-18 ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas D. K. sudarė mokymų sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui, kaip mokiniui, tvorų montuotojo kvalifikacijos mokymo paslaugas pagal mokymo programą, apmokėti mokymų kainą (500 Eur) taip pat įsipareigojo ne vėliau kai iki 2019 m. balandžio mėnesio sudaryti darbo sutartį su mokiniu, o atsakovas įsipareigojo sąžiningai mokytis, nenutraukti mokymų programos be svarbių priežasčių; taip pat išdirbti ne mažiau kaip 9 mėnesius nepertraukiamai pas ieškovą, ir šis sutarties punktas bus pažeistas, jeigu mokinys savo iniciatyva nutrauks darbo sutartį arba darbo sutartis bus nutraukta dėl mokinio (darbuotojo) kaltės; tokiu atveju darbuotojas privalės kompensuoti visą mokymų kainą bei mokėti 0,5 proc. dydžio palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.
22. Šalių paaiškinimais bei rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2019-04-25 ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas D. K. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 89, kuria atsakovas priimtas į tvorų montuotojo pareigas (6-10 b.l.). Darbo sutarties 1 dalimi numatytos būtinosios darbo sąlygos: 1.1 punktu numatyta, kad darbovietė – UAB (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1.2 punktas reglamentuoja, kad darbuotojas yra priimamas į Tvorų montuotojo pareigas; darbuotojas įsipareigoja jam pavestas darbo funkcijas atlikti vadovaudamasis pareiginiais nuostatais ar kitais darbo funkcijas apibrėžiančiais dokumentais; 1.3 punktas numato, kada darbdavio mokamas mėnesinis darbo užmokestis darbuotojui – LR Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, padaugintas iš koeficiento 1.3 ir t.t.; darbo užmokestis mokamas darbuotojui grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu į darbuotojo sąskaitą vieną kartą per mėnesį; 3 punktu numatyta, kad nustatoma suminė darbo laiko apskaita, ne ilgiau nei 12 val. per dieną ir 52 val. per savaitę; apskaitos laikotarpis – 3 mėnesiai; taip pat 4.1 punktu numatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka darbui pagal Darbo sutartį, taip pat ar sulygtas darbas tinka Darbuotojui; 11 punktu numatyta, kad darbo sutartis įsigalioja 2019-04-29. Ieškovo atstovai teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu buvo sudaryta jų parengta standartinė darbo sutartis.
23. 2019-06-19 ieškovas priėmė įsakymą dėl darbo pareigų pažeidimo, kuriame nurodyta, kad nuo 2019-04-30 iki 2019-05-08 ir nuo 2019-05-16 iki 2019-06-19 atsakovas neatvyko į darbą, pateisinamo dokumento nepateikė, 2019-06-11 siųsto susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo nesutiko pasirašyti, todėl D. K. atleidžiamas iš darbo nuo 2019-06-19 DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu; įsakymu taip pat nutarta išieškoti iš D. K. 500,00 Eur už tvorų montuotojo kvalifikacijos mokymus (16 b.l.). 2019 m. gegužės 29 d. raštu ieškovas pateikė atsakovui reikalavimą pasiaiškinti dėl to, kad jis neatvyko į darbą 2019 m. balandžio 30 d.- 2019 m. gegužės 30 d. taip šiurkščiai pažeisdamas darbo drausmę ( 13 b.l.). 2019 m. birželio 11 dienos raštu ieškovas pasiūlė atsakovui nutraukti darbo sutartį remiantis Darbo kodekso 54 straipsnyje numatytu šalių susitarimu.
24. 2019-08-06 Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-4651 D. K. atleidimas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas neteisėtu, nutarta laikyti, kad darbo sutartis nutraukta DK 218 straipsnio 6 dalies pagrindu ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. K. priteistas vidutinis darbo užmokestis, darbo užmokestis už prastovos laiką ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (20-26 b.l.).
Dėl ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio ir atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo
25. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis).
26. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.
27. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).
28. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan.
29. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.
30. Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas). Be to DK 58 str. 3 d. 1 p. nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, dėl to jų svarba, esant ginčui, kiekvienu atveju vertinama atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes.
31. Šiuo ginčo atveju sprendžiant atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, svarbu ištirti priežastis, dėl kurių atsakovas nebuvo darbe ir nedirbo su ieškovu sulygto darbo nuo pat darbo sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2019-04-29 iki pat darbo sutarties nutraukimo dienos, iki 2019-06-19.
32. Ieškovas laikosi nuomonės, kad atsakovas sąmoningai neatvyko į darbą, neturėjo noro ir motyvacijos dirbti tvorų montuotoju po mokymų baigimo, atsakovui buvo siūlomas darbas, tačiau jis dirbti atsisakė. Ieškovo teigimu, atsakovas privalėjo kasdien atvykti į darbo vietą ieškovo nurodytu darbo sutartyje adresu - (duomenys neskelbtini), tačiau to nedarė. Atsakovas teikia argumentus, kad pagal darbo sutartį bei aptartą žodžiu su ieškovu darbo pobūdį ( tvorų montuotojo darbą pagal komandiruotes užsienyje), atsakovui nebuvo pareigos atvykti ir būti ieškovo buveinės adresu kasdien, nes ten jokie tvorų montavimo darbai nebuvo vykdomi, nebuvo sudaryto jokio darbo grafiko, kurio atsakovas turėjo laikytis, o ieškovas apmokyto tvorų montuotojo darbo atsakovui nesuteikė.
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismo nuomone, pats ieškovas ginče laikėsi gana nenuoseklios pozicijos, ieškinyje argumentuodamas, kad atsakovas darbo sutarties įsigaliojimo dieną ir vėliau kasdien privalėjo atvykti į darbą ieškovo nurodytu buveinės adresu, kad ieškovas turėjo darbų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, todėl atsakovas galėjo darbo funkcijas atlikti bet kurioje darbo vietoje ieškovo pavedimu. Tačiau proceso eigoje ieškovo atstovai išimtinai įrodinėjo aplinkybes, kad tris kartus siekė atsakovą išsiųsti komandiruotės pagrindu darbui į Švediją, nepateikė įrodymų, buvus kitų konkrečių siūlymų atsakovui dirbti Lietuvoje; be to ieškovo atstovai teismo posėdyje išsakė argumentus, kad darbo sutartis su atsakovu buvo sudaryta pagrįstai balandžio pabaigoje būtent dėl to, kad gegužės mėnesį įmonė iš esmės pradeda darbus užsienyje ir toks atsakovo įdarbinimas atitiko su juo sudarytos mokymo sutarties sąlygą. Taip ieškovas iš esmės patvirtina, kad atsakovas buvo įdarbintas siekiant, kad jis dirbtų pagal komandiruotes tvorų montuotojo darbus užsienyje. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad pagrįsti atsakovo teikiami argumentai ginče, kad darbdavio parengtos mokymo sutarties sąlygos nebuvo pakankamai aiškios jam, kaip būsimam darbuotojui, nes numatytas darbo sutarties sudarymo terminas (iki 2019 metų balandžio mėnesio) jam suprantama kaip darbdavio įsipareigojimas įdarbinti po mokymų baigimo iki 2019 m. balandžio 1 d., ir toks atsakovo lūkestis nepasiteisino, nes jis 2019 m. vasario – kovo mėnesiais niekur nedirbo, laukė darbo sutarties sudarymo su ieškovu ir neturėjo jokių darbinių pajamų, kas savaime sukėlė jo, kaip darbuotojo, nepasitikėjimą ieškovo sąžiningumu, pakvietus sudaryti darbo sutartį tik 2019-04-25 bei faktiškai įdarbinus tik 2019-04-30 ( pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos duomenis), nors darbo sutartyje nurodyta, kad ji įsigalioja 2019-04-29.
34. Be to teismas vertina, kad su atsakovu sudarytos darbo sutarties 3 dalyje numatyta suminė darbo laiko apskaita, t.y. kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį. Ieškinyje ieškovas nurodė bei teismo posėdyje ieškovo atstovai bei apklausta liudytoja N. V. teikė paaiškinimus, kad su atsakovu po darbo sutarties sudarymo kontaktavo iš esmės telefonu ir kviesdavo atvykti susipažinti su komandiruotės užsienyje sąlygomis, kad tik patvirtina, kad tarp šalių nebuvo susitarimo, jog atsakovas reguliariai kasdien privalo atvykti į ieškovo buveinę ir pačiam ieškovui buvo priimtina situacija nesuteikti vietoje atsakovui konkretaus darbo, bet susisiekti su darbuotoju telefonu dėl siūlomo darbo užsienyje komandiruočių pagrindu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo darbas pas ieškovą buvo reglamentuotas pareigine instrukcija, nėra įrodymų apie tai, kokio darbo grafiko turėjo laikytis atsakovas tuo metu, kai jis nebuvo komandiruojamas darbui į užsienį, todėl ieškovo argumentai, kad pagrįstai atsakovui per visą darbo laikotarpį buvo įformintos pravaikštos, nes darbuotojas kasdien privalėjo atvykti į darbą darbdavio buveinės adresu įsigaliojus sudarytai darbo sutarčiai, atmestini ir vertintini kaip gynybinė pozicija ginče.
35. Ieškovas su ieškiniu teikė priedus - tris įsakymus dėl organizuotų darbuotojų komandiruočių Švedijoje: 2019-04-26 įsakymą Nr. K-75 (12 b.l.), kuris priimtas dar neįsigaliojus darbo sutarčiai su atsakovu; 2019-05-03 įsakymą dėl komandiruotės Nr. K-77, į kurį atsakovas D. K. nėra įtrauktas bei 2019-05-10 įsakymą Nr. K-79, kuriame įtrauktas atsakovas D. K. ir nurodyta, kad atsakovas kartu su kitais keturiais darbuotojais komandiruojamas nuo 2019-05-12 iki 2019-07-07 į Švediją, t.y. tuo laikotarpiu, kai faktiškai atsakovas turėjo nedarbingumą. Byloje pateikti atsakovo paaiškinimai ir pateikti rašytiniai duomenys ( 78-79 b.l.) patvirtina aplinkybę, kad jis laikotarpiu nuo 2019-05-09 iki 2019-05-16 buvo nedarbingas dėl ligos, tai fiksuota oficialioje Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazėje „SODRA“ (2019-05-09 elektroninis nedarbingumo pažymėjimas NP Nr.EF5025018). Teismas daro išvadą, kad ieškovas pateikė tik deklaratyvius teiginius apie atsakovo nedarbingumo neteisėtumą, nėra byloje pagrindo vertinti, jog nepagrįstai buvo išduotas VšĮ Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) ambulatorijos gydytojo nedarbingumo pažymėjimas susirgusiam atsakovui D. K., kaip tos vietovės nuolatiniam gyventojui. Juo labiau, kad ieškovo atstovai teismo posėdyje net negalėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl visgi žinodami apie atsakovo turėtą nedarbingumą nesilaikė darbdavio pareigos teisingai užfiksuoti 2019 m. gegužės mėnesio darbuotojo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje D. K. nebuvimo darbe priežastį gegužės 9- 16 dienomis dėl ligos, nes visos mėnesio dienos apskaitytos ir pažymėtos simboliu PR, kas reiškia darbuotojo pravaikštą (87 b.l.)
36. Nors ieškovas savo reikalavimus grindžia aplinkybe, kad atsakovas pažeidė savo, kaip darbuotojo pareigą, informuoti apie savo turimą nedarbingumą, tačiau jau pačiame ieškinyje nurodyta, kad atsakovas buvo užsiminęs apie sveikatos sutrikimą ir galimą nedarbingumą su juo kontaktavusiai personalo vadovei N. V. dėl išvykimo į užsienį pagal trečią numatomą komandiruotę nuo 2019-05-12, kuri tame įžvelgė atsakovo atsisakymą iš viso dirbti pas ieškovą bei nenorą tuo metu išvykti iš Lietuvos, kas galutinai iššaukė konfliktinę situaciją tarp darbdavio ir darbuotojo (tokie buvo iš esmės šios liudytojos parodymai teismo posėdyje), todėl teismas darbo išvadą, kad ieškovui buvo pranešta, jog atsakovas dėl savo sveikatos būklės bus laikinai nedarbingas, todėl turėjo galimybę tai įvertinti, spręsdamas dėl šio darbuotojo galimo komandiravimo į Švediją arba suteikimo darbo pagal turimus užsakymus Lietuvoje. Todėl teismas vertina, kad atsakovo atžvilgiu nepagrįstai buvo priimtas 2019-05-10 ieškovo įsakymas dėl komandiruotės į Švediją, šiam darbuotojui turint nedarbingumą nuo 2019-05-09 ir laikytina, kad ieškovas apie atsakovo nedarbingumą buvo informuotas tinkamai. Tuo pagrindu atmestini ieškovo argumentai, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė jam siūlomo darbo ir tai galėjo būti darbdavio vertinama kaip ilgalaikė ir sisteminga darbuotojo pravaikšta. Teismas šiuo ginčo atveju pritaria atsakovo ir jo atstovo argumentams, kad informacija apie atsakovo laikiną nedarbingumą, jo trukmę buvo prieinama ieškovui, kaip ir bet kuriam darbdaviui, turinčiam atitinkamą elektroninę prieigą prie „SODRA“ duomenų bazės. Nors su atsakovu sudarytos darbo sutarties 6.5 punktas ir numato darbuotojo pareigą tą pačią dieną nedelsiant informuoti darbdavį negalint dirbti dėl ligos, tačiau laikytina, kad atsakovas iš anksto įspėdamas darbdavio atstovę N. V. apie galimą nedarbingumą nuo 2019-05-09, šios nuostatos laikėsi. Dėl to darbuotojo turėtas nedarbingumas ir pranešimo apie jį darbdaviui atitikimas formaliems darbo sutarties reikalavimams detaliau teismo nevertintinas.
37. Konstatuotina, kad nors ieškovas ir nurodo, kad atsakovui po darbo sutarties sudarymo daug kartų siūlė darbą tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, tačiau pastarasis atsisakė dirbti, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje tėra vienas įrodymas – 2019-05-10 ieškovo įsakymas dėl darbuotojų komandiruotės užsienyje, į kurią įtrauktas atsakovas, tačiau ir šis įsakymas priimtas atsakovo nedarbingumo metu bei nėra aišku, kada faktiškai atsakovas atsisakė jį pasirašyti, nes darbdavio atstovo ranka padarytas įraše nėra fiksuota konkrečios datos: „ D. K. atsisakė pasirašyti/susipažinti su įsakymu, kai buvo atvažiavęs į ofisą 2019.05.“ ( 17 b.l.) Nors šalių sudarytos darbo sutarties 6.13 punktas numato darbdavio teisę darbuotojui dokumentus susipažinimui bei kitus pranešimus teikti elektroniniu paštu, kuo ieškovas galėjo naudotis, siekdamas siūlyti atsakovui konkretų darbą, informuodamas pastarąjį apie jo atžvilgiu priimtus įsakymus dėl komandiruočių, nedelsiant prašyti pasiaiškinimo dėl tariamo neatvykimo į darbą, tačiau ieškovas to nedarė. Sutiktina su atsakovo ir jo atstovo argumentais ginče, kad ieškovės pateiktos rangos sutartys (32-51 b.l.) ir įsakymai, kuriais į Švediją darbams komandiruojami kiti asmenys (11-12 b.l.), neįrodo realaus darbo siūlymo būtent atsakovui. Be to minėtu aspektu teismas neturi pagrindo byloje remtis ieškovo iniciatyva iškviesto liudyti G. V. parodymais, nes šis ieškovo darbuotojas paaiškino tik bendrą komandiruojamų į užsienį darbuotojų tvarką įmonėje, nepamena, kad asmeniškai su atsakovu būtų bendravęs ir davęs jam kokius nors nurodymus dėl numatomų darbų.
38. Ieškovas nurodo ir teikia rašytinius duomenis, kad pirmą kartą su nesančiu darbe atsakovu elektroniniu paštu buvo susisiekta tik 2019-05-29, prašant jo pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą nuo 2019-04-30 iki 2019-05-30; atsakovas buvo informuotas, kad šiuo laikotarpiu jis neatvyko į darbą ir taip šiurkščiai pažeidė drausmę (13 b.l.,96 b.l.). Iš tokių ieškovo veiksmų seka išvada, kad net vertinant, jog atsakovas šiurkščiai pažeidinėjo darbo drausmę nuo pat pirmos darbo dienos nepasirodydamas darbo vietoje ( darbdavio buveinėje), pats ieškovas visą tą laiką nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų tinkamai nustatyta ilgalaikė darbuotojo pravaikšta, kadangi pats tik po mėnesio paprašė darbuotojo pateikti pasiaiškinimą.
39. Teismas taip pat šiame darbo ginče vertina ir tai, kad šalys teikė skirtingus paaiškinimus ir argumentus dėl tarpusavio kontaktavimo žodžiu ir elektroninio susirašinėjimo. Atsakovas paaiškino teismo posėdyje pateikęs ieškovui 2019-05-17 prašymą išmokėti atlyginimą už 2019 metų balandžio mėnesį bei papildyti darbo sutartį, betarpiškai atvykęs pas ieškovą, bet ieškovo atstovai atsisakė priimti šį prašymą, taip pat nurodė, kad 2019-05-28 pasirašė kitą raštą ieškovui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmoningo vengimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ieškovo atstovų ir liudytojos N. V. teigimu, šie abu raštai atsakovo buvo atsiųsti elektroniniu paštu tik 2019-05-30, t.y. iškart po to, kai pats ieškovas per elektroninį paštą išsiųstu 2019-05-29 raštu paprašė atsakovo pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą. Pagal ieškovo pateiktą šalių elektroninį susirašinėjimą (94-96 b.l.) matyti, kad ieškovo reikalavimas pasiaiškinti atsakovui išsiųstas 2019-05-30, 16.33 val., o atsakovo D. K. atsakymas su dviem priedais – 2019-05-17 prašymu ir 2019-05-28 raštu pateiktis elektroniniu paštu tą pačią dieną 16.45 val., t.y. už 12 min. , todėl teismas vertina, kad atsakovas negalėjo šių teisiškai argumentuotų dokumentų pasirašyti per tokį trumpą laiką, ir tikėtina, kad atsakovo pateiktas 2019-05-17 prašymas popierine forma ieškovo atstovų dėl susidariusios konfliktinės situacijos nebuvo priimtas ir registruotas, todėl tai sąlygojo išsiuntimą ieškovui elektroniniu paštu.
40. Teismas šiuo atveju vertina, kad šalių elektroninis susirašinėjimas pirmumo aspektu nėra reikšmingas, nes akivaizdu, kad nuo 2019 m. gegužės 9 dienos tarp šalių jau buvo kilęs esminis nesutarimas dėl atsakovo atsisakymo vykti į komandiruotę Švedijoje nuo 2019-05-12 bei skirtingo darbų santykių vertinimo.
41. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas visą mėnesį neprašė atsakovo pasiteisinti dėl neatvykimo į darbą, nepateikė įrodymų apie realiai atsakovui siūlytą darbą tuo laiku, kuomet atsakovas turėjo galiojančią darbo sutartį ir buvo darbingas, nors turėjo galimybę komunikuoti su atsakovu elektroniniu paštu ir taip jį informuoti apie esamus darbus, prašyti pasiaiškinimų, tačiau tokią komunikaciją su atsakovu pasirinko tik jau siekdamas nutraukti darbo santykius ieškovui palankiu būdu. Laikytina, kad ieškovas, kaip darbdavys pats sukūrė tokią situaciją, kad atsakovas nuo pat darbo sutarties įsigaliojimo, t. y. nuo 2019-04-29 neturėjo galimybės vykdyti darbo sutartimi sulygto darbo. Šio darbuotojo neatvykimas į darbą negali būti vertintinas kaip neatvykimas be svarbių priežasčių, nes jis buvo nulemtas netinkamo darbdavio elgesio, atsakovo nebuvimas darbe nesant realiai jam pasiūlyto darbo negali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, todėl teismas negali tenkinti ieškovo reikalavimo ir atsakovo atleidimą iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pripažinti galiojančiu ir teisėtu.
Dėl atsakovo D. K. priešieškinio reikalavimų
42. Priešieškiniu atsakovas D. K. teikia reikalavimą pripažinti, kad su ieškovu darbo sutartis nutraukta DK 218 straipsnio 6 dalies pagrindu ir teikia piniginius reikalavimus dėl vidutinio darbo užmokesčio, darbo užmokesčio už prastovos laiką ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, t.y. iš esmės analogiškus reikalavimus, kuriuos nagrinėjo darbo ginčo komisija.
43. Atsakovas nurodo, kad ieškovas jam nesumokėjo sulygto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019-04-29 iki 2019-06-19 DK 47 straipsnio 5 dalies pagrindu. Ieškovas motyvuoja, kad jis nebuvo paskelbęs prastovos, o darbuotojo neatvykimas į darbą negali būti vertinamas kaip darbdavio paskelbta prastova, taip pat už darbuotojo pravaikštas negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos.
44. DK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. DK 47 straipsnio 5 dalies nuostatos, reglamentuojančios prastovos institutą šiuo atveju taikytinos, nors darbdavys atsakovui prastovos nebuvo paskelbęs, ir teismas iš esmės sutinka su 2019-08-06 darbo komisijos sprendimo argumentais ir motyvais tuo aspektu bei nematydamas pagrindo dar kartą analizuoti ir vertinti tas pačias aplinkybes, kurios išdėstytos vertinant paties ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Teismui nusprendus, kad atsakovas 2019-06-19 atleistas iš darbo neteisėtai, ieškovui kyla pareiga atsiskaityti su atsakovu už dėl ieškovo kaltės nesuteikto sutartimi sulygto darbo už laikotarpį, kuomet atsakovas pagal darbo sutartį buvo įdarbintas pas ieškovą, t.y. nuo 2019-04-29 iki 2019-06-19 (išskyrus laikinąjį nedarbingumą nuo 2019-05-09 iki 2019-05-15). Atitinkamai iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo D. K. naudai, išieškomas darbo užmokestis:
- Už 2019 m. balandžio mėn. 2 darbo dienas 555,00x2+21=52,86 Eur (neatskaičius mokesčių);
- Už 2019 m. gegužės mėn. 17 darbo dienas 555,00x17+22=428,86 Eur (neatskaičius mokesčių);
- Už 2019 m. birželio mėn. 13 darbo dienas 555,00x13+19=379,74 Eur (neatskaičius mokesčių), iš viso 861,46 Eur (neatskaičius mokesčių).
45. Atsakovas pateikė 2020-01-24 antstolio Arturo Bložės patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-20-41-10017, iš kurio matyti, kad 2019-08-06 Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio išieškojimo D. K., neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t.y. 721,00 Eur, yra įvykdyta, todėl ši suma įskaitytina į sumas, priteistinas iš ieškovo atsakovui.
46. Taip pat atsakovo naudai iš ieškovo išieškotina kompensacija už (37x20:251) 2,948 darbo dienų nepanaudotas atostogas, kuri, įvertinus ieškovo 2019-06-19 buhalterinės pažymos apie vidutinį darbo dienos ir mėnesio darbo užmokestį duomenis, sudaro 2,948x34,70=102,30 Eur (neatskaičius mokesčių).
47. Atsakovas taip pat priešieškiniu prašo priteisti 37,97 Eur vidutinį darbo užmokestį nuo 2019-06-20 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, bei po 37,97 Eur už kiekvieną paskesnę dieną, taikant 5 dienų savaitės grafiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet nei ilgiau kaip vienerius metus.
48. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudalytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
49. DK 139 str. 4 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai darbuotojui pagal DK ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, tokiam darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomos DK 139 str. 2 d. 1-5 p. numatytos darbo užmokesčio dalys Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtinto „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ (toliau - Aprašas) 5.1 punkto nuostatomis, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Aprašo 5.4 punkte nustatyta, kad vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
50. Ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės pažymos apie atsakovo dienos ir mėnesio vidutinį darbo užmokestį duomenimis, nustatyta, kad atsakovo vidutinis dieninis darbo užmokestis 2019 m. birželio mėn. sudaro 37,97 Eur (neatskaičius mokesčių), o vidutinis mėnesio darbo užmokestis 721,50 Eur (neatskaičius mokesčių).
51. Atsakovo naudai išieškotinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2019-06-20 iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai (2020-02-26), taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką. Atsakovo naudai taip pat išieškotina po 37,97 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, skaičiuojant nuo 2020-02-27 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.
52. Ieškovo argumentai, kad kompensacijos priteisimas asmeniui, kuris nesukūrė darbdaviui jokios pridėtinės vertės ir nedirbo nei vienos dienos, neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų, šiuo atveju nėra reikšmingi, nes DK 218 straipsnio 4 dalis imperatyviai, be jokių išimčių, nustato kompensacijos priteisimą darbuotojui tuo atveju, kai jos atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovo D. K. atstovas advokatas Marius Ramanauskas pateikė duomenis, kad atsakovas jam už atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio paruošimą ir atstovavimą byloje sumokėjo 900,00 Eur (144-145 b.l.). Atmetus ieškovo ieškinio reikalavimus ir visa apimtimi patenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimus, šios bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos atsakovo D. K. naudai.
54. Kadangi atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš ieškovo valstybei priteistinas 100 Eur žyminis mokestis už pagrindinį priešieškinio neturtinį reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, laikant kad kiti reikalavimai yra tik išvestiniai šiame ginče dėl darbo teisės bei 36,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 80, 83, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 392 straipsniu,
nusprendė:
Ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti.
Atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu.
Laikyti, kad darbo sutartis tarp atsakovo D. K. ir ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalį teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.
Priteisti iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)", juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 37,97 Eur/už darbo dieną (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį nuo 2019-06-20 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2020-02-26), bei po 37,97 Eur (neatskaičius mokesčių) (trisdešimt septynis eurus 97 centus) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.
Priteisti iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)", juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 861,46 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 46 centus) darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019-04-29 iki 2019-06-19.
Priteisti iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)", juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 102,30 Eur (vieno šimto dviejų eurų 30 centų) kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Priteisti iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)", juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 900,00 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Į priteistinas atsakovui sumas įskaityti įvykdytą 2019-08-06 Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-4651 dalį dėl darbo užmokesčio išieškojimo D. K., neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t.y. 721,00 Eur, kurio įvykdymas konstatuotas 2020-01-24 antstolio Arturo Bložės patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-20-41-100.
Priteisti iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)", juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 100,00 (vieną šimtą) eurų žyminio mokesčio ir 36,52 Eur (trisdešimt šešis eurus 52 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.