Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

3. 2019-04-25 ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į tvorų montuotojo pareigas ir kuri įsigaliojo 2019-04-29. Darbo sutartimi ieškovas ir atsakovas susitarė, kad atsakovas dirbs tvorų montuotoju Lietuvoje ir užsienyje. 2019-04-29 atsakovas darbe nepasirodė. Po kelių dienų ieškovo atstovui pavyko susisiekti su atsakovu telefonu bei paprašius nurodyti neatvykimo priežastis, atsakovas pareiškė, kad nesutinka dirbti, nebemato prasmės. Pokalbio telefonu metu ieškovas pranešė atsakovui apie nuo 2019-05-06 organizuojamą darbą Švedijoje, tačiau vėl gavo atsisakymą vykti į komandiruotę.

4. Ieškinyje taip pat teigiama, kad ieškovas telefonu 2019-05-06 ragino atsakovą atvykti į darbą dirbti projektuose Lietuvoje, taip pat pranešė atsakovui apie 2019-05-12 organizuojamą komandiruotę į Švediją, o atsakovui telefonu sutikus vykti į Švediją, ieškovas pradėjo organizuoti komandiruotę, užsakė apgyvendinimą, transportą, įrankius. Ieškovas paragino atsakovą atvykti į biurą darbo sutartyje nustatytu adresu susipažinti su komandiruotės sąlygomis. Atsakovui 2019-05-09 atvykus, ieškovas pranešė apie išvykimo į komandiruotę datą, vietą, komandiruotės trukmę ir kitas sąlygas, tačiau atsakovas pareiškė, kad dabar negali vykti į komandiruotę. Ieškovui paaiškinus atsakovui, kad pastarasis negali savavališkai, be jokių priežasčių jau trečią kartą atsisakyti vykti į komandiruotę, pastarasis paaiškino, kad turi neužbaigtų darbų Lietuvoje, ir dar daugiau, atsakovas davė suprasti, kad jeigu reikės, tai jis įteisins tokį negalėjimą vykti komandiruotę nedarbingumo pažymėjimu. 2019-05-10 atsakovas atvyko į Ieškovo biurą, kartu su kitais vykstančiais minimą komandiruotę darbuotojais. Ieškovas jam įteikė įsakymą 2019-05-10 Nr. K-79, papildomai paprašė atsakovo pasirašyti ant minimo įsakymo, tačiau pastarasis atsisakė pasirašyti, kad susipažino ir sutinka, pareiškė, kad į komandiruotę nevyks. Kaip paaiškėjo vėliau, iš tikrųjų nuo 2019-05-09 iki 2019-05-16 atsakovas buvo laikinai nedarbingas, tačiau apie tokį nedarbingumą (jo pradžią) neinformavo ieškovo, kas kelia įtarimų dėl atsakovo sąžiningumo ir kas yra laikoma DK 24 str. pažeidimu. Atsakovas apie jo nedarbingumo pabaigą taip pat nepranešė ieškovui.

5. Vėliau keletą kartų atsakovas skirtingais laiko intervalais buvo atvykęs į ieškovo buveinę, darbo sutartyje nustatytu adresu su pretenzijomis, kodėl darbo sutartis nebuvo sudaryta 2019 kovo mėn., o tik 2019-04-25, reikalavo žalos atlyginimo už neva jo pavėluotą įdarbinimą. Kadangi atsakovas buvo priešiškai nusistatęs ieškovo atžvilgiu, ieškovas priminė atsakovui apie jo teisę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva, tačiau atsakovas atsisakė nutraukti darbo sutartį. Ieškovas taip pat siūlė atsakovui nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, tačiau toks pasiūlymas taip pat buvo atmestas. Įvertinus aukščiau minimą atsakovo elgesį, jo pareiškimus, ieškovo bandymus įtikinti atsakovą vykdyti darbo sutartį, kurie nedavė jokio rezultato, prarastą pasitikėjimą tokiu darbuotoju, ieškovas, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 58 str. 3 d. 1 p. nutraukė darbo sutartį. Atsakovas apskundė jo atleidimą Darbo ginčų komisijai, kuri sprendimu nepagrįstai jo reikalavimus tenkino.

6. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas buvo priešiškai nusiteikęs jau iki darbo sutarties sudarymo dėl savo klaidingo Mokymų sutarties sąlygų supratimo ir dėl neva padarytos žalos, todėl vargu ar nuo pat darbo sutarties įsigaliojimo momento sąžiningai norėjo dirbti pas ieškovą. Atsakovas, realiai nenorėdamas dirbti pas Ieškovą, darbo sutarties savo iniciatyva nutraukti neturėjo jokio intereso, kadangi tokiu atveju turėtų prievolę kompensuoti ieškovo patirtas tvorų kvalifikacijos mokymų laidas, remiantis Mokymų sutarties (3.4.p, 5.1 .p.), todėl ieškojo bet kokiu būdu, kaip išvengti minimos prievolės.

7. Darbo ginčų komisija sprendime teigia, jog ieškovas laiku gavo atsakovo raštus, kuriose jis nedviprasmiškai nurodo aplinkybes apie nesuteikiamą darbą, nesiekė operatyviai išspręsti susidariusios situacijos. Minimus raštus atsakovas pateikė ieškovui tik 2019-05-30. t.y. praėjus mėnesiui nuo Darbo sutarties įgaliojimo, todėl Darbo ginčų komisijos išvada dėl savalaikio raštų gavimo yra nepagrįsta. Šie ieškovo raštai yra dar vienas bandymas padaryti darbdavį kaltu ir taip išvengti prievolės kompensuoti ieškovui tvorų montuotojo Mokymų išlaidas (Mokymų sutarties 3.4.p, 5.1.p.).

8. Darbo ginčų komisijos argumentai dėl ankstesnės dokumento surašymo datos yra teisiškai nereikšmingi, kadangi pačiame dokumente (reikalavime pasiaiškinti, kaip ir susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo projekte) konstatuojamos dienos, kai atsakovas neatliko darbo funkcijų, ir niekaip neįrodo atsakovo sąžiningumo vykdant Darbo sutartį, taip pat jo buvimo darbe. Ankstesnė dokumento sudarymo data parašyta per klaidą, tiesiog nurodyta dokumento rengimo pradžios data, kas nereiškia, kad tą pačia dieną dokumentas buvo pilnai parengtas. Reikalavimas pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą atsakovui faktiškai buvo siųstas 2019-05-30, todėl nepagrįsta išvada, kad ieškovas iš anksto konstatavo šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai, paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos teiktuose procesiniuose dokumentuose. Ieškovės atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad nuo 2019-04-23 iki 2019-04-26 ieškovas į darbą priėmė daugiau nei 10 darbuotojų, kurie visi, išskyrus atsakovą, buvo išsiųsti trimis komandiruotėmis į užsienį. Kadangi visi darbuotojai buvo išsiųsti, reiškia darbo faktiškai buvo. Atsakovas atsisakė vykti į dvejas komandiruotes, o dėl trečios atsisakė dėl nedarbingumo, apie kurį žinojo iš anksto. Tai vertinama kaip atsakovo nenoras dirbti pas ieškovą. Po nedarbingumo laikotarpio atsakovas neinformavo apie jo pabaigą, lyg ir nurodo, kad lankėsi pas ieškovą, tačiau konkrečiai to patvirtinti negalėjo. Įmonės personalo vadovė patvirtino, kad atsakovas nepranešė apie nedarbingumo laikotarpio pabaigą, taip pažeidė darbo tvarkos taisyklių ir darbo sutarties sąlygas. Pasibaigus nedarbingumui, atsakovas darbe nepasirodė, neprašė suteikti darbo iki pat gegužės pabaigos. Tik ieškovui paprašius pasiaiškinti, atsakovas tą pačią dieną persiuntė du raštus, kurie ieškovui nebuvo pateikti anksčiau. Ieškovas neturėjo tikslo nesuteikti darbo. Atsakovui turint galimybę pasiaiškinti, atsakovas ir toliau neatvyko į darbą, o tiesiog parašė keletą raštų apie ieškovo nebendradarbiavimą. Taip atsakovas siekia nedirbdamas jokio darbo, gauti kompensacijas. Tai negalėjo būti pateisinama ir darbdavio veiksmai atleidžiant atsakovą buvo teisėti.

11. Atsakovas, pasirašius darbo sutartį, reguliariai lankydavosi administracinėse Ieškovo patalpose, tačiau jokio konkretaus darbo pasiūlymo nesulaukė. Buvo siūlomas abstraktus darbas, Švedijoje, vieno susitikimo metu siūloma vykti nuomotu automobiliu ir keltu, kitą kartą buvo siūloma vykti į Švediją lėktuvu, taip pat nenurodoma komandiruotės vykimo data.Atsakovas, matydamas, kad darbdavys vengia konkrečių pasiūlymų ir vilkina laiką jį išsiųsti darbuotis, paprašė daugiau konkretumo, kad ieškovas organizuodamas komandiruotes pateiktų Direktoriaus įsakymą dėl komandiruotėje numatytų sąlygų. Po šio prašymo darbdavys pradėjo naudoti psichologinį smurtą ir reikalauti pasirašyti skolos lapelį už mokymus ir eiti lauk, o konkrečių darbo pasiūlymų daugiau ir nepateikė. Atsakovas teigia, kad ieškovas meluoja, jog 2019-05-03 Komandiruotės įsakymu Nr. K-77 siūlė atsakovui vykti į komandiruotę 2019-05-06, tą patvirtina ir komandiruotės įsakymo kopija, kurioje yra nenurodoma atsakovo pavardė, o tai reiškia, kad siūlymo vykti į komandiruotę nebuvo.

12. Be to ieškovas teikdamas ieškinį pateikia klaidingą informaciją teismui ir apie 2019-05-10 komandiruotės įsakyme Nr.K-79 sąlygas. Atsakovas 2019-05-08 dieną telefonu informavo ieškovo darbuotoją N. V. apie priduotus kraujo mėginius tyrimams dėl sveikatos, nes yra jaučiami sveikatos sutrikimai. Tačiau ieškovo atstovė pareiškė, kad yra organizuojama komandiruotė, užsakyti viešbučiai ir transportas, todėl jis esamu metu turi pasakyti vyks į komandiruotę ar ne. Atsakovas informavo, kad rezultatus sužinos kitą dieną ir praneš. Kitą dieną gydytojui išrašius nedarbingumo lapelį, atsakovas bandė susisiekti su ieškovo darbuotoja N. V., tačiau ji nekėlė telefono, o vėliau ir neperskambino. Tačiau susisiekta buvo kelių dienų eigoje (2019-05-10 dieną) ir darbdavys buvo informuotas apie ligą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas atsisakė pasirašyti įsakymą dėl komandiruotės Nr. K-79, tačiau toks direktoriaus įsakymas atsakovui nebuvo pateiktas. Nedarbingumo pažymėjimas yra elektroninės formos ir prieinamas darbdaviui, gavęs informaciją apie nedarbingumo pažymą ieškovas, bet kada galėjo pasižiūrėti kokiems terminams yra suteiktas nedarbingumo pažymėjimas.

13. Pasibaigus nedarbingumui atsakovas bandė susisiekti su ieškovu ir siūlė ieškoti sprendimo būdų ir galiausiai vykti į komandiruotę. Ieškovas patikino, kad jo tariamai netenkina atsakovo požiūris į darbą, nes pastarasis stokoja motyvacijos, kas konkrečiai neįvardijo. Visa tai vyko esant bandomajam laikotarpiui ir ieškovas turėjo galimybę nutraukti darbo sutartį jei jo netenkino atsakovo motyvacija, tačiau to nepadarė. Pokalbio metu Ieškovas pradėjo reikalauti sumokėti už mokymus, o darbo nepasiūlė. Atsakovas suprato, kad ieškovas neturėjo intencijų jį įdarbinti, galimai buvo sudaryta didesnė tvorų montuotojų mokinių grupė (mokymai buvo ne individualūs, o grupiniai) nei faktinis darbuotojų reikis, o daliai tos mokymų grupės narių, naudojant psichologinį spaudimą siūloma pasirašyti skolos lapelius ar sumokėti mokymų sutartyje sumą.

14. Atsakovas nusprendė kreiptis į Ieškovą raštu (2019-05-17 Nr. 19/05/01) kuriuo priminta ieškovui apie netesybas, taip pat aprašė konfliktinę situaciją dėl nevykimo į komandiruotę esant galiojančiam nedarbingumo lapeliui ir paprašė papildyti darbo sutartį, kad ji tiktų lygiateisiškumo principus. Tačiau Ieškovas šį raštą ignoravo. Atsakovas pakartotinai kreipėsi į ieškovą 2019-05-28, raštu Nr. 19/05/02 kuriame siūlė ieškoti abipusiai naudingo sprendimo susiklosčiusiai situacijai spręsti, tačiau ieškovas 2019-05-29 dieną teikė reikalavimą pasiaiškinti dėl neva neatvykimo į darbą.

15. 2019-06-07 Atsakovas pateikė atsakymą į reikalavimą pasiaiškinti, taip pat paprašė pateikti direktoriaus įsakymus dėl komandiruočių, kurių tariamai nevykdo atsakovas. Ieškovas tuo metu nepateikė atsakovui komandiruotės įsakymo Nr. K-79, kurį, ieškovo teigimu, atsakovas atsisakė pasirašyti. Ieškovas 2019-06-19 įsakymu Nr. P-14 nutraukė darbo sutartį su atsakovu, apie priimtą sprendimą atsakovo neinformavo ir apie darbo sutarties nutraukimą atsakovas sužinojo iš Sodra atstovų.

16. Be atsiliepimo į ieškinį atsakovas D. K. byloje taip pat teikė priešieškinį (116-121 b.l.), kuriuo prašo pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo ieškovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. neteisėtu; laikyti, kad darbo sutartis tarp atsakovo D. K. ir ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutraukta pagal DK 218 str. 6 d. teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; išieškoti iš ieškovo atsakovo naudai 37,97 Eur/d. d. vidutinį darbo užmokestį nuo 2019-06-20 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, bei po 37,97 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; išieškoti iš ieškovo atsakovo naudai 861,46 Eur darbo užmokestį už prastovos laiką; išieškoti iš ieškovo atsakovo naudai 102,30 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas; priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Kompensacijos pagal DK 218 straipsnį atsakovui už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų. Pirma, darbo sutartis buvo sudaryta ir galiojo mažiau negu du mėnesius. Antra, darbuotojas per šį laikotarpį nei vienos dienos nevykdė jokių darbo funkcijų, t.y. darbdaviui nesukūrė jokios pridėtinės vertės. Trečia, atsakovas nevykdė kitų pareigų: nepranešė ieškovui apie pasibaigusį nedarbingumo laikotarpį. Ketvirta, atsakovas elgėsi nesąžiningai ir šioje byloje siekia tik pasipelnymo. Antai, atsakovui buvo siūloma nutraukti darbo santykius bendru sutarimu, tačiau Atsakovas tokiu būdu nutraukti darbo sutartį nesutiko. Tuo pačiu darbuotojas neatliko jokių veiksmų savo tariamai pažeistų teisių gynimui (pvz., nereikalavo Darbdavio suteikti jam darbo, nesikreipė į Darbo ginčų komisiją dėl savo tariamai pažeistų teisių gynimo (darbo nesuteikimo, atlyginimo neišmokėjimo). Priešingai, atsakovas laukė tik to, kad jis pats būtų atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva, kad galėtų tokį atleidimą ginčyti ir gauti DK numatytas kompensacijas. Penkta, priteisiant atsakovo prašomą kompensaciją, kompensacija būtų priteista už tris kartus ilgesnį laikotarpį nei galiojo Darbo sutartis. Kompensacijos priteisimas Atsakovui būtų neproporcinga priemonė. Susidarytų tokia situacija, kai asmuo ne dirbęs nei vienos dienos ir nesukūręs darbdaviui jokios pridėtinės vertės, gautų vidutinį darbo užmokestį už ilgesnį nei už pusę metų laikotarpį.

21. Bylos duomenis ir prijungtos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. APS-110-12491/2019 medžiaga nustatyta, jog 2019-01-18 ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas D. K. sudarė mokymų sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui, kaip mokiniui, tvorų montuotojo kvalifikacijos mokymo paslaugas pagal mokymo programą, apmokėti mokymų kainą (500 Eur) taip pat įsipareigojo ne vėliau kai iki 2019 m. balandžio mėnesio sudaryti darbo sutartį su mokiniu, o atsakovas įsipareigojo sąžiningai mokytis, nenutraukti mokymų programos be svarbių priežasčių; taip pat išdirbti ne mažiau kaip 9 mėnesius nepertraukiamai pas ieškovą, ir šis sutarties punktas bus pažeistas, jeigu mokinys savo iniciatyva nutrauks darbo sutartį arba darbo sutartis bus nutraukta dėl mokinio (darbuotojo) kaltės; tokiu atveju darbuotojas privalės kompensuoti visą mokymų kainą bei mokėti 0,5 proc. dydžio palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

22. Šalių paaiškinimais bei rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2019-04-25 ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas D. K. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 89, kuria atsakovas priimtas į tvorų montuotojo pareigas (6-10 b.l.). Darbo sutarties 1 dalimi numatytos būtinosios darbo sąlygos: 1.1 punktu numatyta, kad darbovietė – UAB (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 1.2 punktas reglamentuoja, kad darbuotojas yra priimamas į Tvorų montuotojo pareigas; darbuotojas įsipareigoja jam pavestas darbo funkcijas atlikti vadovaudamasis pareiginiais nuostatais ar kitais darbo funkcijas apibrėžiančiais dokumentais; 1.3 punktas numato, kada darbdavio mokamas mėnesinis darbo užmokestis darbuotojui – LR Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, padaugintas iš koeficiento 1.3 ir t.t.; darbo užmokestis mokamas darbuotojui grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu į darbuotojo sąskaitą vieną kartą per mėnesį; 3 punktu numatyta, kad nustatoma suminė darbo laiko apskaita, ne ilgiau nei 12 val. per dieną ir 52 val. per savaitę; apskaitos laikotarpis – 3 mėnesiai; taip pat 4.1 punktu numatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka darbui pagal Darbo sutartį, taip pat ar sulygtas darbas tinka Darbuotojui; 11 punktu numatyta, kad darbo sutartis įsigalioja 2019-04-29. Ieškovo atstovai teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu buvo sudaryta jų parengta standartinė darbo sutartis.

23. 2019-06-19 ieškovas priėmė įsakymą dėl darbo pareigų pažeidimo, kuriame nurodyta, kad nuo 2019-04-30 iki 2019-05-08 ir nuo 2019-05-16 iki 2019-06-19 atsakovas neatvyko į darbą, pateisinamo dokumento nepateikė, 2019-06-11 siųsto susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo nesutiko pasirašyti, todėl D. K. atleidžiamas iš darbo nuo 2019-06-19 DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu; įsakymu taip pat nutarta išieškoti iš D. K. 500,00 Eur už tvorų montuotojo kvalifikacijos mokymus (16 b.l.). 2019 m. gegužės 29 d. raštu ieškovas pateikė atsakovui reikalavimą pasiaiškinti dėl to, kad jis neatvyko į darbą 2019 m. balandžio 30 d.- 2019 m. gegužės 30 d. taip šiurkščiai pažeisdamas darbo drausmę ( 13 b.l.). 2019 m. birželio 11 dienos raštu ieškovas pasiūlė atsakovui nutraukti darbo sutartį remiantis Darbo kodekso 54 straipsnyje numatytu šalių susitarimu.

24. 2019-08-06 Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-4651 D. K. atleidimas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas neteisėtu, nutarta laikyti, kad darbo sutartis nutraukta DK 218 straipsnio 6 dalies pagrindu ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. K. priteistas vidutinis darbo užmokestis, darbo užmokestis už prastovos laiką ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (20-26 b.l.).

25. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis).

26. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

27. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).

29. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

30. Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas). Be to DK 58 str. 3 d. 1 p. nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, dėl to jų svarba, esant ginčui, kiekvienu atveju vertinama atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes.

31. Šiuo ginčo atveju sprendžiant atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, svarbu ištirti priežastis, dėl kurių atsakovas nebuvo darbe ir nedirbo su ieškovu sulygto darbo nuo pat darbo sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2019-04-29 iki pat darbo sutarties nutraukimo dienos, iki 2019-06-19.

32. Ieškovas laikosi nuomonės, kad atsakovas sąmoningai neatvyko į darbą, neturėjo noro ir motyvacijos dirbti tvorų montuotoju po mokymų baigimo, atsakovui buvo siūlomas darbas, tačiau jis dirbti atsisakė. Ieškovo teigimu, atsakovas privalėjo kasdien atvykti į darbo vietą ieškovo nurodytu darbo sutartyje adresu - (duomenys neskelbtini), tačiau to nedarė. Atsakovas teikia argumentus, kad pagal darbo sutartį bei aptartą žodžiu su ieškovu darbo pobūdį ( tvorų montuotojo darbą pagal komandiruotes užsienyje), atsakovui nebuvo pareigos atvykti ir būti ieškovo buveinės adresu kasdien, nes ten jokie tvorų montavimo darbai nebuvo vykdomi, nebuvo sudaryto jokio darbo grafiko, kurio atsakovas turėjo laikytis, o ieškovas apmokyto tvorų montuotojo darbo atsakovui nesuteikė.

48. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudalytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

51. Atsakovo naudai išieškotinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2019-06-20 iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai (2020-02-26), taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką. Atsakovo naudai taip pat išieškotina po 37,97 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, skaičiuojant nuo 2020-02-27 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.

52. Ieškovo argumentai, kad kompensacijos priteisimas asmeniui, kuris nesukūrė darbdaviui jokios pridėtinės vertės ir nedirbo nei vienos dienos, neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų, šiuo atveju nėra reikšmingi, nes DK 218 straipsnio 4 dalis imperatyviai, be jokių išimčių, nustato kompensacijos priteisimą darbuotojui tuo atveju, kai jos atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu.