Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), , deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, neteistas,

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba UAB “(duomenys neskelbtini)”, neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

L. K. buvo kaltinamas tuo, jog pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:

2021-02-26 apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini) namo, gatvėje, kuri laikytina viešąja vieta, nes laisvai prieinama bet kuriam asmeniui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,64 promilių), be priežasties sukėlė žodinį konfliktą dėl A. L. šuns, kas laikytina menkaverte priežastimi, kitų žmonių akivaizdoje, kas nesustabdė nuo nusikalstamų veiksmų, jis tyčia kumščiu sudavė nemažiau trijų smūgių į galvą, pilvą ir krūtinę A. L., o nukentėjusiajam bandant jį nustumti nuo savęs ir jiems nukritus ant žemės, A. R. pribėgęs prie nukentėjusiojo A. L. iš nugaros, tyčia vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajam į dešinės pusės šoną ir rankomis sudavė ne mažiau trijų smūgių į nugarą ir šonus, o įvykio liudytojui G. N. bandant jį (L. K.) atitraukti nuo nukentėjusiojo, jis tyčia kumščiu sudavė A. L. ne mažiau dviejų smūgių į dešinės pusės akies sritį, taip savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl ko A. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame rieše ir plaštakoje, odos nubrozdinimais kaktoje, kairiame delne ir abiejuose keliuose, dešinės čiurnos raiščių patempimu, bei sugadino nukentėjusiojo A. L. mobiliojo ryšio telefoną SONY (duomenys neskelbtini) eurų vertės, striukę 100 eurų vertės, o taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes į konfliktą turėjo įsikišti jį matę pašaliniai asmenys - J. M., G. M., kurios buvo priverstos stebėti viešą smurtą, dėl ko patyrė nemalonių pojūčių ir G. N., kuris buvo priverstas išskirti konfliktuojančius asmenis.

Šiais savo veiksmais L. K. galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

A. R. buvo kaltinamas tuo, jog pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:

2021-02-26 apie 22.40 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, gatvėje, kuri laikytina viešąja vieta, nes laisvai prieinama bet kuriam asmeniui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,80 promilių), veikdamas kartu su L. K., šiam be priežasties sukėlus žodinį konfliktą dėl A. L. šuns, kas laikytina menkaverte priežastimi, kitų žmonių akivaizdoje, kas nesustabdė nuo nusikalstamų veiksmų, L. K. tyčia kumščiu sudavė nemažiau trijų smūgių į galvą, pilvą ir krūtinę A. L., o nukentėjusiajam bandant L. K. nustumti nuo savęs ir jiems nukritus ant žemės, jis pribėgęs prie nukentėjusiojo A. L. iš nugaros, tyčia vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajam į dešinės pusės šoną ir rankomis sudavė ne mažiau trijų smūgių į nugarą ir šonus, o įvykio liudytojui G. N. bandant L. K. atitraukti nuo nukentėjusiojo, L. K. tyčia kumščiu sudavė A. L. ne mažiau dviejų smūgių į dešinės pusės akies sritį, taip savo ir L. K. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl ko A. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame rieše ir plaštakoje, odos nubrozdinimais kaktoje, kairiame delne ir abiejuose keliuose, dešinės čiurnos raiščių patempimu, bei sugadino nukentėjusiojo A. L. mobiliojo ryšio telefoną SONY (duomenys neskelbtini) eurų vertės, striukę 100 eurų vertės, o taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes į konfliktą turėjo įsikišti jį matę pašaliniai asmenys – J. M., G. M., kurios buvo priverstos stebėti viešą smurtą, dėl ko patyrė nemalonių pojūčių ir G. N., kuris buvo priverstas išskirti konfliktuojančius asmenis.

Šiais savo veiksmais A. R. galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Kaltinamasis L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. Konfliktą pradėjo ne jie. Įvykio vakarą pasibuvo pas jį, o kai nusprendė skirstytis, sutarė palydėti vienas kitą iki pusiaukelės. Jų judėjimo kryptis buvo nuo gyvenamųjų namų link (duomenys neskelbtini) Prasilenkimas įvyko, kai A. L. su drauge judėjo į viršų, o jie į apačią. Ėjo apsikabinę ir dainavo. Toje vietoje, kur jau stovėjo automobiliai, prasilenkė su kompanija, kurie turėjo mažą šuniuką. Nežino veislės ir tepasakė: „ pažiūrėk koks žiurkėnas“ ir toliau nuėjo. Išgirdo šūkavimus. Atsisukęs pamatė vyrą, kuris kažką šūkalioja. Tada prisiartino šiek tiek, tas vyras irgi prisiartino. Reiškė nepasitenkinimą jo atžvilgiu necenzūriniais žodžiais. Priėjęs prie jo, bandė išsiaiškinti kas vyksta. A. L. jam pasakė „gausi į snukį“. Tada A. R. priėjo ir atsistojo tarp jų per sulenktas rankas. Ką kalbėjo nelabai prisimena, ką tiksliai atsakė taip pat neatsimena. Tas pokalbis tęsėsi kurį laiką, porą minučių, tada viskas vyko labai greitai. Pamatė, kad mojasi trenkti tas vyras, pats gavo smūgį iš galo. Kai gavo smūgį iš galo, bandė dengtis, norėjo atsisukti pažiūrėti, bet dar smūgį gavo, po to vėl gavo ir toliau jau nieko neprisimena. Sekantis momentas, kurį prisimena, kad guli užsimerkęs, skausmas priekinėje galvos dalyje ir galinėje, atsimerkus pamatė ant savęs vyrą. Negalėjo pajudėti, buvo keliais užspaustos rankos. Bandė gintis, tačiau nepavyko išlaisvinti rankos, po jo bandymo gintis buvo papurkštos dujos, toliau atvyko policijos pareigūnai. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad buvo vartojęs alkocholio, tačiau viską suprato. Niekas nukentėjusiojo nekalbino, ant jo šuns draugui pasakė „žiūrėk koks žiurkėnas“. Atstumas nuo jų buvo gal kokie 2 metrai, kai pasakė šią frazę. Nukentėjusysis su drauge ėjo priešinga kryptimi, jų pačių kryptyje buvo jau automobiliai pastatyti ant šaligatvio, o jie ėjo gal šiek tiek dešiniau to kelio, tai buvo toks lankas. Konflikto pradžioje apsižodžiavo su A. L. stovėdami vienas priešais kitą, o A. stovėjo tarp jų. Apsižodžiavimo momentu pajuto smūgį iš galo, kai skaitė bylos medžiagą, tai galimai sudavė G. N.. Taip pat nurodė, kad G. N. duodamas parodymus posėdžio metu daug ko neprisiminė, jis nepaminėjo to fakto, kad jis buvo jau žodinio konflikto metu. Jo veiksmai, kurių ėmėsi, tai buvo gynybiniai. Po pirminių smūgių galimai buvo praradęs sąmonę, kai bandė stotis, nuo to laiko neprisimena. Sekantis momentas, kai jis užsimerkęs guli ant žemės, o atsimerkus pamatė, kad jį muša ir reikia kažkaip gintis. Kaltinamajame akte aparašytų veiksmų negalėjo atlikti, nes nebuvo tam galimybės. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad A. L. galimai gindamasis susižeidė. Matė A. L. sugniaužtus kumščius. A. R. nuo pat pradžių įsiterpė tarp jsų, neleisdamas priartėti vienam prie kito, žodžiu bandė raminti tiek A. L., tiek jį, sakydamas, kam tos problemos. Kai A. atsistojo tarp jų, tai jis dešine ranka laikė jį, o kaire – A. L.. Vieną kartą A. R. jį (L. K.) su ranka atstūmė, kitą kartą per liemenį bandė ranka atstumti jį. Kad A. R. imtųsi chuliganiškų veiksmų matyti neteko, jis buvo visiškai prieš konfliktą. Su A. R. buvo klasiokai, jis turi tokį teisingumo jausmą, kuris neleidžia kažkokiems dalykams vykti, kaip ir šiuo metu, kai jis stojo tarp jo ir A. L., kad nevyktų konfliktas. Šiai dienai po to sužalojimo, daug ko neprisimina, net savo slaptažodžio neglai atsiminti. Skambinti policijai neturėjo, nes buvo mušamas, neturėjau galimybės. A. L. gal būt gynybiniu metu mosikuodamas pataikiau, tačiau tyčios iš jo pusės nebuvo. Pamena, kad gulint ant žemės buvo užspaustos rankos, kažkuriuo metu praslydo jo ranka ir sudavė smūgį. Pirmas smūgis jam buvo suduotas iš galo, bandė suktis į tą pusę besidengdamas, tada galimai dar vienas ar du smūgiai buvo suduoti. Didžioji dalis smūgių atsirado jam gulint ant žemės. Jam buvo suduota smūgių kruša, kurių net suskaičiuoti negalėtų. Dujos buvo panaudotos, kai jis gulėjo ant žemės ir buvo mušamas. Ant jo užlipęs, pagal visą medžiagą, mano, kad buvo G. N., o kitas purškė. Konflikto metu dalyvavo du kaltinamieji, G. N. ir A. L.. Pabudęs, bandė priešintis, nes suprato, kad kažką reikia daryti, nes užmušti gali, bet tuo metu pajuto dujas. Kur visą tą laiką buvo A. R., nematė. Dėl patirtų sužalojimų, tuo metu buvo be darbo, turėjo atidėti kelis darbo susitikimus, liko randas kažkur ant veido (parodo), taip pat prasidėjo migreniniai galvos skausmai. Taip pat nurodė, kad tą pačią dieną, kai vaikščiojo su A. R. mišku parkelyje link (duomenys neskelbtini), rado butelį ant žemės su užšalusiu vandeniu, įpratęs išmesti tokias šiukšles, tą butelį su kairės rankos kumščiu bandė pramušti, tai nuo to jam kraujavo gal valandą krumpliai. Tai įvyko 3-4 val. iki šio įvykio. Kiti sužalojimai padaryti įvykio metu. Paaiškino, kad jam susidarė įspūdis, kad policijos pareigūnai atvykę jau turėjo savo nuomonę, net nekreipė dėmesio, kad jo telefonas dingo, jie pradėjo jį laužti, bet po to padėjo surasti. Atsirado po to telefonas. Nuovadoje pamatė, kad ir A. R. sužalotas. Pats labai retai alkoholį vartotoja, jam patinka būti blaiviam. Nurodė, kad turėjo nemažai apmąstymų kodėl galėjo prisijungti kitas žmogaus, galvojo, kad tai ta pati kompanija, bet tarkim, tai buvo atskira kompanija, tada galėjo būti tiesiog apsižodžiavimas, bet G. N. ir A. L. susižvalgė ir pradėjo vykti tas konfliktas. Nežino, kodėl jis taip buvo supykęs ant jo, kad sėdėjo ant jo ir trankė kumščiais. Nukentėjusiojo atstovui pagarsinus dalį kaltinamojo L. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad nieko neminėjo apie smurtą iš nugaros jo atžvilgiu, nes jo būsena tada buvo tokia, kad jam išvis buvo sunku susidėlioti savo mintis, neprisiminė pastoviai naudojamo slaptažodžio, jam reikėjo iš gabalų rankioti savo prisiminimus. Kai pradėjo prisiminti, daug laiko praėjo. Dar ir dabar sunku žiūrėti į šią situaciją, sumušimas, iškviesta policija, nuovada, visas šis faktas jam sunkiai pernešamas. Į policiją kreipėmėsi su pareiškimu po 6 dienų po įvykio, A. buvo nosies lūžis nustatytas. Jis pats po įvykio gydėsi apie 2 savaites, o galvos skausmai vis kartojasi.

Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, jo vertinimu jis kaltinamas nepagrįstai. Paaiškino, kad susitiko su draugu L. K.. Susitikę nusprendė nusipirkti alkoholinių gėrimų, 0,5 l. brendžio ir „Žalių devynerių“. Atėję pas jį į svečius išgėrė alkoholio ir ėjo iki L. K. mašinos pasikrauti telefoną. Pakrovus telefoną, nusprendė, kad reikia skirstytis. Sutarė pusę kelio palydėti draugą iki namų. Netoli „(duomenys neskelbtini)“ jie prasilenkė su kompanija, ėjo šaligatviu. Nukentėjusiojo brėžinys buvo absurdiškas. Prie L. K. namų stovėjo mašina ir ten toks apvažiavimas į apačią link „(duomenys neskelbtini)“. Jie ėjo šaligatviu, išgirdo šūkavimus. L. K. pajuokavo apie tą šuniuką, niekam asmeniškai nebuvo skirta, jis pritariančiai nusijuokė. Vaikinukas atsisukęs rėkavo epitetais įžeidžiančiais į L. K. pusę, nežino ar dėl šuniuko, ar dėl to, kad jie ėjo apsikabinę ir dainavo. A. L. L. K. ir gaidžiu, ir pydarastu išvadino. Pamatė pirmiausiai tą rėkiantį žmogų. L. K. atsisukęs į tą žmogų artėjo vienas prie kito. L. K. toje situacijoje irgi nustebęs buvo. Jie buvo prie bordiūro vienas prieš kitą. Jis nuo važiuojamosios dalies tarp jų nuėjo, įsiterpė, kad jie nekonfliktuotų, bandė tą konfliktą nutraukti, abejiems bandymams pasakyti „kam tos problemos“. Ikiteisminio tyrimo metu parodymuose parašyta, kad jis ištiestomis rankomis, bet jo rankos sulenktos buvo. Jis L. K. kažkiek pastūmė, kad jis apsisuktų ir nueitų, jei A. L. būtų stūmęs, būtų sukėlęs didesnį konfliktą. Vienu metu, kai L. K. bandė pasakyti, kad jau eiti, atsisukinėdamas gavo skaudų smūgį nuo kurio nukrito. Po tų smūgių jei ir būtų norėjęs, būtų negalėjęs priešintis, nes nuo smūgių buvo apsvaigęs. Asmeniškai jis smūgių nesudavė, jokių replikų, keiksmažodžių neišsakė, bandė nutraukti konfliktą. Pats yra buvęs (duomenys neskelbtini). Vasario 8 d. buvo praėjęs sveikatą, tai pasako, kad konfliktai jam mažiausiai buvo reikalingi. Nurodė, kad nuo smūgių krito, trenkėsi galva į bordiūrą, prarado sąmonę, atsisėdo ant to bordiūrio, kraują valėsi. Kai kėlėsi nuo žemės pajuto, kad akis graužia. Pareigūnas jokios prievartos nenaudojo, pasakė, kad gultųsi ant žemės, uždėjo antrankius ir nuvedė į automobilį bei išvežė į komisariatą. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad nors buvo vartojęs alkoholio, tačiau buvo visiškai adekvatus iki įvykio pabaigos. Prisimena, kaip išsikrovė telefonas, kaip ėjo pakrauti. Jis tą vakarą dėvėjo tamsiai mėlynos spalvos striukę, o L. K. buvo su šviesiai mėlyna striuke. Jų abiejų striukių spalvos skyrėsi, viena šviesi, kita tamsi. Kreipėsi į policiją, rašė pareiškimą nuo savęs. Kitame ikiteisminiame tyrime, kuris buvo nutrauktas, jame apklaustas nebuvo, jį nutraukė šitos bylos pagrindu, jų net nekvietė, nutrauktas tyrimas be apklausų. Tą vakarą jis asmeniškai nebuvo agresyvus, visi liudytojai tą pasakė. Jam buvo papurkšta dujų į veidą jau po to, kai prarado sąmonę, nežino kodėl jam papurškė. Jo elgesys buvo adekvatus, bandė nutraukti visais veiksmais konfliktą. Išgertas alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams, adekvatus buvo iki galo. Vienas pareigūnas agresyviai apklausinėjo, bet net ir tada išliko visiškai ramus. Jis pats nesmūgiavo, neturėjo galimybės to padaryti. Po pirmo smūgio prarado orientaciją, negalėjo priešintis, net jei ir būtų norėjęs. Iš bylos medžiagos žinoma, kad ten du žmonės buvo, ne vienas. Antras žmogus atsirado, kai jau vienas su kitu jie apsižodžiuodami ėjo vienas prie kito. Kuomet atsisuko pažiūrėti, jau matė antrą merginą. Kito vaikino tiesiog nepastebėjo, nes nesižvalgė. Jis žiūrėjo būtent į tą pusę, kur buvo keiksmažodžiai, įžeidimai į jo draugo pusę. Pamena kaip viena mergina tikrai šūkavo ir tas šūkavimas nebuvo iš baimės, bet tiksliai ką ji ten sakė nusakyt negali. Buvo konfliktas iš nukentėjusiojo pusės ir iš draugo pusės tarpusavyje, tuo metu ji ant jo draugo šaukė, ką konkrečiai negali pasakyti. A. L. yra pripažintas nukentėjusiuoju šioje byloje, jis apkalba, nes turi pateisinti savo veiksmus prieš jį, nes visi liudytojai pasakė, kad bandė nutraukti muštynes. Kai prasilenkinėjo nejautė grėsmės. Kai pradėjo šaukti, tada pradėjo jausti grėsmę, nes L. K. išvadino gaidžiu ir pydarastu. L. K. greičiausiai įžeidė tokie dalykai. Sulaikymo metu policijos pareigūnai neklausė nieko, pareigūnas tik paklausė ar reikia pagalbos, jis jam juokais pasakė: „o kaip jums atrodo“ ir nuvedė jį į automobilį. Iš vaizdo medžiagos matyti puikiai, kad jie visko klausinėjo po to, kai juos jau pasodino. Dėl civilinio ieškinio nurodė, kad 2450 Eur suma, kalbant apie jį, yra nepagrįsta, nes viskas, ką jis darė, tai tik bandė išvengti konflikto, nepuolė, nemušė, todėl negalėjo padaryti tos žalos. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad pirmas smūgis jam buvo į akies sritį, parkrito, kai kėlėsi, buvo ant keturių, tuo metu buvo smūgiuojama jam į galvos sritį, smūgių buvo daug, iki kol vėl nukrito įsitrenkė į bordiūrą ir neprarado sąmonės. Nežino kas jam sudavė smūgius ar G. N., ar A. L.. L. K. buvo šiek tiek timptelėjęs, kažkiek pastūmęs, kad atstumas dar padidėtų, apglėbęs jo tikrai nebuvo. L. K. draugiškas žmogus, jis tikrai nėra konfliktiškas. Pažįsta nuo mokyklos laikų, niekada nematė, kad pirmas pradėtų konfliktą. Jis puikiai sutaria su žmonėmis, randa bendrą kalbą, greitai gali susidraugti su panelėmis, charizmos netrūksta, normalus žmogus. Jo kalbėsena gana garsi. Išgėręs gali padidėti garso tonas, kiekvienam žmogui gali padidėti, bet čia ne dėl agresijos. Kad jis būtų kėlęs toną išgėręs kokioje nors situacijoje, nėra matęs iš jo. Jo krumpliai nebuvo sudaužyti. Kai kėlėsi nuo bordiūro, pirma mintis buvo: „ką aš čia darau ant to bordiūro, kodėl aš ne namuose?“, atsisėdęs pamatė kraują, pradėjo grįžinėti atmintis, protas. Pareigūnas buvo šalia jo, sunku pasakyti, kada jie tiksliai atvyko, dar nesiorientavo aplinkoje po sąmonės praradimo. Pareigūnai gražiai paprašė atsigulti ant žemės, uždėjo antrankius. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad nuo pirmo smūgio krito šonu pasisukęs. Kėlėsi nuo smūgio ant keturių. Kai nukrito, bandė keltis remdamasis su alkūne ir kėlėsi sukdamasis ant keturių. Smūgiai buvo daugiau dešiniau, kai buvo ant keturių, visi smūgiai buvo į galvos dalį, nosį, smilkinius, galvą. Greičiausiai smūgiuojama buvo rankomis, keliais, kojomis. Keliais tai tikrai. Kokie sužalojimai buvo tiksliai nepasakys, medicinos išvada yra. Nosis buvo lūžus, sumušimai visame kūne, smilkiniai ištinę porą mėnesių buvo. Kas liečia kreipimąsi į policiją, pradžioje niekur nesikreipė. Kad gauti medicininę išvadą, pasakė, kad neduos, kad reikia rašyti pareiškimą nukentėjusiajam ir tada kitoje byloje duos tą siuntimą. Dėl to pareiškimą parašė. Vieną kartą pas tyrėją buvo ir tada pasakė, kad byla pereis kitam tyrėjui, jam paskambinus, jis pasakė, kad nieko dar neturi, paklausė ką daryti, sakė kreiptis į tą kur parašytas kaltinimas, vėl grįžo pas pirmąją tyrėją. Buvo savo poliklinikoje, kol dar nebuvo užgiję niekas. Medikai žiūrėjo, pasakė, kad gyvens ir išvažiavo. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad iki muštynių pradžios G. ir mergina buvo įvykio vietoje. Kas skambino į policiją nematė ir negirdėjo. Jo buvimo vieta įvykio vietoje keitėsi, nuo smūgio, kai krito, tai jau automatiškai pasislinko, po to vėl krito, vėl pasislinko. Taip ir bus, kaip vaizdo medžiagoje matosi, toje vietoje, kurioje sėdi atgavęs sąmonę, įvykis prasidėjo kitoje kelkraščio pusėje. Apie teisę parašyti pareiškimą jam niekas nepasakė. Pažymėjo, kad jam nebuvo galimybės suduoti kitam žmogui, kaip A. L.. A. L. sudavė. Jam taip susidėliojo ir taip atrodo, kad toliau jį mušė nukentėjusysis A. L., negali 100 proc. būti tikras, draugas jo tikrai nemušė. Nelabai kažkur bandė žiūrėti, nes buvo smūgiuojamas, bandė atsikelti. Kodėl jam buvo papurkšta ašarinių dujų nežino, tik pajuto, kad papurkšta, kai atgavo sąmonę. Galva nukreipta buvo į žemę, nieko nematė, kai bandė keltis, kas toliau smūgiavo. Įvykio vietoje buvusios merginos elgesio nematė, buvo mušamas ir nesigirdėjo, kad jos šauktų, šaukimas girdėjosi prieš muštynes, pradžioje konflikto, nukentėjusiojo mergina irgi šaukė, ką šaukė, negali pasakyti. Kreipėsi į teisėsaugos instituciją tam, kad gautų siuntimą medicininei ekspertizei, todėl buvau priverstas rašyti pareiškimą. Tas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šitos bylos pagrindu, paminėtas toks dalykas, kas jam buvo šokas, kad nutraukiamas dėl to, kad patys padarė nusikaltimą, nežino kaip gali prokuroras tokį dalyką konstatuoti, kai ši byla nėra pasibaigusi. Skundė vieną kartą tą sprendimą, toliau nebeskundė, nes tais pačiais pagrindais nutraukia, viskas nukopijuota.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. L. parodė, kad įvykio dieną, (duomenys neskelbtini) prieš pusmetį, žiemą, po 22.00 val., ėjo su drauge, G. M., pasivaikščioti. Einant link automobilio, šaligatviu, nuo kito šaligatvio pusės atėjo teismo posėdžio salėje esantys du asmenys. Perėjus kelią, vienas iš jų padėjo rėkti „o žiūrėk kokia žiurkė“. Jo šuniuką dažnai pavadina „žiurke“, bet neužsipuola. Tiesiog pasitraukė ir aukštesnis vaikinas pradėjo rėkti „trauk savo žiurkę“, plūdo įvairiausiais žodžiais. Patraukė šuniuką arčiau savęs, nes šuniukas buvo per metrą nuo jo, draugei sakė būti šalia. Aukštesnis vyrukas pradėjo rėkti: “ateik čia gaidy“. Dar labiau pasitraukė ir jo vieninteliai žodžiai buvo „leiskit praeiti iki automobilio ir mes važiuojam“. Jie atsidūrė tarp jo ir jo automobilio. Žemesnis vyrukas laikė aukštesnį vyruką, jis muistėsi ir išsprūdo, pribėgęs iš karto pradėjo smūgiuoti, smūgiavo į galvos sritį, bėgdamas rėkė „suspardysiu tavo žiurkę“. Jis pribėgęs smūgiavo į kairę akį dešinės rankos kumščiu. Jiedu susigrūmė. Nesitikėjo, kad smūgiuos jam, galvojo tik dar kažką pasakyti nori. Smūgis buvo ne vienas. Po kaire akimi pajuto skausmą, pajuto antrą smūgį į dešinės pusės veidą ties žandikauliu su kumščiu. Skaudėjo, buvo dar smūgių ir trečias smūgis į kairį žandą su kumščiu, smūgiai buvo vienas po kito. Nukrito ant šaligatvio, ant dešinio šono. Jie vienas kitą laikė už krūtinės. Kai nukrito, tas vyrukas užlipo ant jo. Jis pats gulėjo ant nugaros, o L. K. jam ant viršaus atsisėdo, tada jis viena ranka laikė už krūtinės, o su kita ranka smūgiavo į peties sritį, skaudėjo. Greitai pavyko persiversti. Padėtis apsikeitė, tada jis pats buvo iš viršaus ir laikė paėmęs už krūtinės, tačiau jam nesudavė. Kai laikė jį, žemesnis vyriškis spyrė jam į dešinį šoną su koja, kelis kartus su rankomis dar sudavė (3-4 smūgius), dar keletą smūgių gavo į nugarą. Paskui kažkas padėjo. Kažkoks vyras patraukė žemesnį vyriškį. Neteko matyti, iš kur jis atsirado. Kai patraukė tą vyruką, turėjo laisvo laiko atsikvėpti, nubėgo į automobilį, paėmė dujų balionėlį. Taip pat bėgdamas sušuko draugei, kad ji iškviestų policiją. Kaltinamieji pradėjo eiti link jo ir norėjo vėl pulti, kadangi jis fiziškai nebeturėjo jėgų gintis, papurškė jiems į veidą dujų, nes nei vienas nenorėjo nusiraminti. Panaudojus dujas kaltinamieji nurimo. Pats tą dieną nevartojo alkoholio. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad pokalbį pradėjo aukštesnis vyrukas, kuris yra šioje salėje. Patikslino, kad aukštesnis – tai L. K., o žemesnio ūgio – A. R.. Minėti asmenys ėjo skersai per kelią ir kitoje šaligatvio pusėje jie sustojo. Tuo metu kitų pašalinių asmenų nematė. Parodė, kad replikos buvo skirtos jam ir jo šuniukui, nes aukštesnis rodė į šuniuką pirštu link šuniuko ir sakė „žiūrėk kokia žiurkė“. Jie buvo agresyvūs ir po kelių akimirkų suprato, kad jie nėra blaivūs. Iš jų judesių suprato, nes ėjo neskubėdami, svirduliavo. Kai peraugo į muštynes, kvapo nuo jų nejautė, buvo šalta. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus taip pat nurodė, kad jis A. R. smūgiavo po spyrio į nugarą. Jis atsisukęs ranka jį patempė į save ir sudavė. Negali pasakyti kiek tiksliai smūgių sudavė. A. R. nosis lūžo galimai griuvimo metu, bet galėjo ir nuo jo smūgio. Nematė, kad G. N. muštų A. R.. Paaiškino, kad aukštesnis vyrukas buvo apsirengęs mėlyna striuke ir džinsais, dėvėjo kepurę, buvo tamsi, lyg su snapeliu, o žemesnis tamsiai rudos spalvos rūbais. Ant kelio važiuojamosios dalies dar buvo atvažiavęs automobilis, langą atsidarė, paklausė ar reikia pagalbos, bet kažkas pradėjo rėkti „trauk mašiną“, stabtelėjo, bet po to nuvažiavo. Liautis prašė tiek jo draugė, tiek tie du žmonės, kurie mate. Dėl patirto fizinio skausmo negalėjo savaitę laiko dirbti. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Kai atvyko pareigūnai kaltinamieji nepuolė jo, priešinosi ir rėkė. Abu rėkė, keikėsi. Turtinė žala susideda: dužęs Sony Xperia 10 telefonas, grumtinių metu, įskilęs ekranas ir suplyšusi striukė. Savo civilinį ieškinį palaiko.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. M. parodė, kad nukentėjusysis A. L. yra jos sužadėtinis. Paaiškino, kad kai jiedu ėjo pavedžioti šuniuką, kitoje gatvės pusėje matė du neblaivius vyrus, jie dainavo, šaukė. Pamatę jų šuniuką badė pirštais į jį ir sakė: „kokia žiurkė“, tas žemesnis vaikinas (A. R.) bandė raminti ta aukštesnį vaikiną (L.), bet jis muistėsi, tarp jų gal irgi kažkas buvo. Tada tas vyras (L.) išsprūdo iš to žemesnio vaikino (A.) rankų ir bėgo link A. L. ir smūgiavo jam į galvą. Ji pradėjo rėkti, šaukti, kad baigtų. Tuomet prisiminė, kad turi dujas, pradėjo A. L. rėkti, kad: „gal gali nubėgti paimti“. Po kokių 6-7 min., išsilaisvinęs A. L. nubėgo, pasiėmė dujų balionėlį, jie vėl atsikėlė rėkdami, šaukdami ir ėjo link jų. Po to A. L. jai pradėjo šaukti, kad kviestų policiją, o jie pašaipiai irgi šaukė: „kviesk policiją“. Tada ji pasiėmė telefoną ir vos surinko policijos telefono numerį. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad įvykis įvyko netoli jų mašinos, ten toks įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Konflikto pradžioje jie buvo kitoje gatvės pusėje, jie pamatė šuniuko šviestuvą ir jis jiems gal įstrigo. Tada jie eidami link jų replikavo. Negali pasakyti, kuris pirmas, iš agresijos ir pykčio sprendžiant, mano, kad buvo L. K.. Iš pradžių A. R. laikė L. K. ir sakė jam: „kam tau tos problemos?“. A. L. irgi sakė: „paklausyk savo draugo“. Tada tarpusavyje pradėjo pyktis. L. K. išsprūdo ir atbėgo tiesiai link A. L. ir smūgiavo į galvą. Prieš suduodant smūgį sakė: „ateik čia gaidy“. Smūgis buvo suduotas į galvą, kokia ranka neatsimena. Smūgis buvo kryptingas, kumščiu. Nuo smūgio A. L. susvirduliavo. Pradžioje vienas smūgis iš L. K. A.. Matė, kad kai A. L. laikė L., iš nugaros jam sudavė A. R.. Visko detaliai negali atsiminti, pradžioj A. R. gynė, kai A. gulėjo ant L. jis irgi įsijungė. A. L. atsikėlė po pirmų smūgių, tada pribėgo A. ir pradėjo spardyti su koja A. L., pataikė kažkur per vidurį. Visi trys vienoje vietoje jie buvo, mano, kad visi trys vienu metu mušėsi. Tada A. L. pradėjo šaukti, kad kviesti policiją. Paskambinusi policijai, pasakė, kad juos užpuolė. Dar tuo metu važiavo mašina su dvejomis panelėmis, paprašė, kad patrauktų mašiną, kad ją policija pamatytų, jos klausė kas čia vyksta, bet ji neatsimena ar atsakė. Buvo pašalinių žmonių. Prie jų tik ta porelė buvo priėjusi, moteris ją ramino. Ta pora gal truputį už juos vyresni. Moteris buvo prie jos priėjusi, bandė nuraminti, o vaikinas bandė lyg patraukti kažkurį iš kaltinamųjų nuo A. L.. Pamena, kad kai A. L. pasiėmė balionėlį, tie vyrai atsikėlė ir vėl ėjo link jų, jie rėkti pradėjo neadekvačiai, keiksmažodžiais. A. L. sakė: „neikit, aš purkšiu dujas“, jie pradėjo juoktis, artėjo vis tiek. Tuomet A. L. panaudojo dujas ir jie suklupo. Po paurškimo, labai greitai atvyko policija. Kai policija atvyko jie keikėsi, rėkė, šaukė, elgėsi agresyviai. Kaltinamieji buvo sulaikyti. Po viso šito labai stipriai pergyveno, patyrė stiprų psichologinį smurtą, po tos dienos nebuvo nei karto viena lauke vakare. A. L. buvo pas medikus dėl šonkaulio, čiurnos, rankos. Matė, kad A. L. silpsta, du žmonės ant vieno, dėl to A. L. priminė apie dujas. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad į pirmąsias replikas A. L. tylėjo, nieko nesakė. A. L. paprašė jų neiti arčiau, sakė eiti savo keliais.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju G. N. parodė, kad jis su drauge J. M. ėjo link į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės aikštelę, kuri buvo prie įvykio vietos ir pamatė, kad vyksta konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų. Priėję pamatė, kad vienas iš kaltinamųjų laiko kitą, kad nepultų nukentėjusiųjų. Vienas iš kaltinamųjų išsprūdo iš draugo rankų ir puolė nukentėjusįjį. Tada kilo muštynės. Priėjo ir vieną iš kaltinamųjų nustūmė, teko trenkti. Kažkas iškvietė policiją, atvažiavo policija, kaltinamuosius surakino, įsodino į mašiną. Minėtas įvykis vyko žiemą. Gali būti, kad tai buvo vasario pabaiga. Tai vyko apie 11-12 val. vakaro. Kaltinamųjų neatsimena, net kai davė parodymus nebeatsiminė jų. Pamena, kad vienas aukštesnis, o kitas žemesnis. Parodymuose sakė, kad vienas turėjo vienokios spalvos striukę, kitas kitokios, dabar spalvų neprisimena. Neatsimena jų veido bruožų. Vienas gal buvo su kepure. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad vienas vyras laikė kitą iš nugaros arba per liemenį, arba už striukės. Tas, kurį laikė, bandė išsprūsti ir išsprūdo. Išsprūdęs bėgo malūnais, mosikavo rankomis ir pribėgo prie bandančio apsiginti asmens. Be bandančio apsiginti asmens, buvo jo draugė, ji laikė šunį. Tų kaltinamųjų vyrų būsena buvo neadekvati, jie buvo agresyvūs, agresija pasireiškė tuo, kad vienas draugas laikė, o kitas bandė išsprukti. Jie šūkavo, nepamena ar abu. Kas pirmas ir kam sudavė, nežino. Išsprūdęs vyras bėgo ir mosikavo rankomis, mano, kad apsikeitė smūgiais su nukentėjusiuoju. Vienas iš vyrų buvo nukritęs, atrodo, kad kažkuriuo momentu ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis buvo nukritę. Muštynes pradėjo vienas iš tų dviejų vaikinų (kaltinamųjų), bet dalyvavo muštynėse abu. Kitas vaikinas pribėgo padėti draugui, labai greitai prisijungė prie muštynių. Jo draugė buvo šalia ir matė viską, iš kitų asmenų, tai buvo policija atvažiavusi po įvykio, tada atrodo, dvi mašinos pravažiavo, viena tikrai sustojo ir moteris kažko klausė, bet nuvažiavo. Kiek pamena, jis pats įsikišo tada kai pamatė, kad kitas kaltinamasis prisijungė prie muštynių. Kas kur pataikė smūgio metu, tikrai negali pasakyti. Jo spėjimu buvo suduota kokių 20 smūgių nukentėjusiajam. Moteris, kuri buvo su šuniuku, tai kažką šaukė ir policiją iškvietė. Nurodė, kad nukentėjusysis panaudojo dujas, tačiau jų panaudojimo fakto nematė, tik matė, kad vienas iš kaltinamųjų akis užsidengė. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad negali parodyti, kurį asmenį traukė nuo nukentėjusiojo, nepamena, kuriam sudavė smūgį. Pamena, kad nustūmė tą, kuris įsikišo į muštynes antras. Tada tas, kurį nustūmė jį puolė rankų mostu, jis to smūgio išvengė ir trenkė jam atgal bei nustūmė. Jo suduotas smūgis buvo į veido sritį. Jo smūgis ar galėjo sulaužyti nosį ar žandikaulį, negali pasakyti, jei buvo išsižiojęs, tai žandikaulį galėjo, nosies ne. Taip pat nurodė, kad nebuvo malonu įsikišti į muštynes, bet pamačius tokią situaciją, automatiškai kažkaip nekilo kitokių minčių kaip tik padėti. Policija abu asmenis surakino antrankiais. Iki surakinimo ką jie veikė neprisimena. Jam atrodo, kad visas konfliktas kilo dėl šuns.

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojo G. N. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino. Papildomai nurodė, kad tą, kurį jis nustūmė ir kuriam trenkė, nukrito, pagulėjo ir pradėjo isteriškai juoktis ir vėl keltis. Abu kaltinamieji vyrai dalyvavo muštynėse. Smūgių skaičiaus negali pasakyti. Gali patvirtinti, kad abu vyrai dalyvavo muštynėse ir sudavė nukentėjusiajam. Taip pat nurodė, kad su mėlyna striuke vaikinas buvo tas agresorius, kurį laikė draugas su juoda striuke. Jis pats norėjo išskirti muštynes, nes muštynės prie gero nepriveda.

Teismas posėdžio metu, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., pagarsino liudytojo L. M.ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas patvirtino šių parodymų teisingumą. Papildomai nurodė, kad paguldė įtariamuosius pilvu į žemę, kad būtų uždėti antrankiai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. S. parodė, kad atsimena šitą įvykį. Paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vyksta muštynės. Jie buvo pirmi, kurie atvyko į įvykio vietą. Jiems atbėgus buvo paaiškinta, kad buvo užpulti vyras ir mergina, juos sumušė, tie žmonės, kuriuos juos laikė, kad jie nepabėgtų. Atvykę, tiems asmenims uždėjo antrankius. Jie akivaizdžiai buvo neblaivūs, elgėsi neadekvačiai. Atvažiavo dar vienas ekipažas pristatyti į komisariatą, o jie liko pildyti dokumentų. Atsakydamas į proceso dalyvių kalusimus, nurodė, kad buvo grupė žmonių. Jis pats apklausinėjo pareiškėją, kuris nuosekliai paaiškino, kad ėjo su mergina ir, kad du vyrai prisikabinėjo prie šuns, vadino šunį pele, žiurke, neleido praeiti jiems. Buvo paaiškinta, kad vienas vyras buvo ramesnis, tačiau po to prasidėjo muštynės. Dar buvo prisijungęs trečias vaikinas, kuris padėjo nustumti įtariamuosiuos. Įvyko grumtynės su vienu asmeniu, o vykstant grumtynėms antras vaikinas iš nugaros priėjo mušti ir irgi sukėlė fizinį skausmą, tai du asmenys dalyvavo muštynėse. Jei gerai pamena, vienas iš vyrų bandė raminti kitą, taip sakė pareiškėjas. Jaunas vaikinukas bandė padėti nukentėjusiajam nustumti vieną vyrą, nes jis pamatė vykstančias grumtynes. Nukentėjusioji moteris buvo šoko būsenoje, kažkokių aiškių kraujo pėdsakų nebuvo, kraujo dėmės buvo ant žemės, bet kieno tas kraujas, negali pasakyti. Pareiškėjas nurodė, kad buvo panaudotos dujos, ar vienam, ar abiems teko dujų, tikrai neatsimena. Asmenys buvo vienas šalia kito, tiems asmenims buvo uždėti antrankiai, atskirti vienas nuo kito ir pasodinti į tarnybinį automobilį. Jei teisingai atsimena vyko pirmas apsistumdymas, pareiškėjas nubėgo paimti dujų iš automobilio ir po to jas panaudojo. Sulaikyti asmenys buvo tikrai neblaivūs, elgėsi neadekvačiai, buvo nekoordinuoti judesiai, reiškė nepasitenkinimus, keikėsi, šaukė, kvapo neatsimena. Antrankius panaudoti buvo būtinumas, asmenys buvo agresyvūs, pagal žmonių paaiškinimus buvo užpulti žmonės. Iš darbo patirties gali pasakyti, kad neadekvatumas buvo dėl neblaivumo, o ne dėl sužalojimų. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad kai atvyko į įvykio vietą, buvo du sulaikyti asmenys, pareiškėjas, jo mergina, trečias asmuo, kuris padėjo nukentėjusiajam, irgi su drauge buvo. Be dviejų sulaikytųjų buvo dar du vaikinai ir dvi merginos. Teismas posėdžio metu, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., pagarsino liudytojo E. S.ikiteisminio tyrimo metu duotus. Liudytojas patvirtino šių parodymų teisingumą.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja ekspertė J. B. parodė, kad atsimena, kaip apžiūrėjo A. L. dėl jo sužalojimų. Trumpai aprašė jo pateiktas įvykio aplinkybes. Paaiškino, kad apžiūrimo asmens paprašo papasakoti apie įvykio aplinkybes. Šiuo atveju A. L. pasakojo, užrašė įvykio aplinkybių skiltyje iš jo paaiškinimų. A. L. buvo pateikęs medicinos dokumentus, iš kurių matyti, kad lankėsi ligoninėje, buvo apžiūrėtas, buvo nustatyti sumušimai. Apžiūros metu 2021 m. kovo 2 d. ji apžiūrėjusi A. L. parašė išvadą (išvardijo nustatytus sužalojimus). Sužalojimų laikas atitinka nurodyto įvykio laikotarpiui, sužalojimai atitinka nesunkius sveikatos sutrikdymus ir nežymius sveikatos sutrikdymus. Patvirtino, kad praėjus 4-5 dienoms sužalojimų mastas atitinka toms aplinkybėms dėl kurio buvo tiriama. Kalbant apie nubrozdinimus, pvz.: kairiame delne ir keliuose, kaktoje, tai jie galėjo būti padaryti buku daiktu turinčiu gruoblėtą paviršių, galėjo būti ir griuvimo metu. Nežino, kokia ten aplinka buvo, o dešinėje čiurnoje esančios plačios kraujosruvos būdingos raiščių patempimui. Kitos kraujosruvos galėjo būti padarytos įvairiais būdais. Kaip būtent sužalojimas atsirado ji diferencijuoti negali. Kraujosruvos susidaro nuo bet kokio trauminio poveikio, kadangi šitos kraujosruvos nespecifinės, jose neatsivaizdavo jokios traumuojančio objekto savybės, jie negali pasakyti - spyrė, kumščiu sudavė ar kitaip. Dešinės akies viršutinio voko sužalojimui, galioja tas pats, atsiranda, kai yra kontaktas su traumuojančiu objektu, tai galėtų būti bet koks daiktas. Kraujosruvos akių vokuose dažnai susidaro, kai yra traumuojama akis. Spontaniškai savaime atsirasti negalėjo. Odos nubrozdinimas kaktoje - turėjo būti kontaktas su kietu buku daiktu. Greičiausiai kažkoks gruoblėtas paviršius. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus nurodė, kad dėl raiščių patempimo – nesunkus sveikatos sutrikdymo. Pas A. L. yra nubrozdinimai, kurie susidaro kontaktuojant su kietu daiktu, jei jis smūgiavo keliu ir pataikė į kitos asmens drabužio sagą ar į minkštą vietą, neturėtų susidaryti nubrozdinimai. Į rūbų elementus galimi nubrozdinimai. Į galvą nusibrozdinti kelį, jei buvo be drabužių, tada ir kito žmogaus galvoje turėtų atsirasti panašus sužalojimas. Jei buvo su drabužiais, kelnėmis, tai mažai tikėtina, kad susidarys nubrozdinimas, kraujosruva galėtų susidaryti. Jei smūgiuoti keliu į galvą, tai žmogus turi būti tokioje padėtyje, kurioje jis pasiektų galvą. Delno viršutinė dalis gali būti patinusi, jei buvo smūgiuojama kumščiu. Visi išoriniai sužalojimai susidaro tiesioginio trauminio poveikio metu, ten kur sužalojimas, ten ir kontaktas turi būti. Reikėjo turėti kontaktą ta vieta, kurioje yra kraujosruva. Įmanoma ir su nosimi sužaloti voką. Sužalojimai neturi požymių, kurie būtų būdingi būtent sudavimui kumščiu, nėra tokios sąvokos, kalbama apie traumuojantį objektą, kuris gali būti bet kas, kumštis, koja, daiktas. Krūtinės ląstos sužalojimas nenurodytas išvadoje, nes vertinami yra tik sužalojimai, skausmas nėra sužalojimas, sužalojimas tai yra kūno dalies ar organo vientisumo pažeidimas. Sužalojimas gali ir neatsirasti, kai suduodamas smūgis. A. L. buvo padaryti mažiausiai 7 trauminiai poveikiai, jei kiekvieną atskirai skaičiuojant tada, aišku, daugiau. Daugiausiai galėtų būti 10 sužalojimų. Paaiškino, kad raiščio patempimo skausmas turėtų kilti iš karto, gali prasidėti patinimas, paros bėgyje ar kitos paros pradžioje gali išryškėti ir kraujosruva, skausmas iš karto turėtų atsirasti, nebent žmogus apsvaigęs ar labai susijaudinęs.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-02-27 apklaustas įtariamuoju L. K. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam paskelbtas, jo esmę supranta. 2021-02-26 apie 17:00 val. jis kartu su draugu A. R. susitikę ėjo į (duomenys neskelbtini), vaikštinėjo, buvo miške, bendravo, būdamas su minėtu draugu, vartojo alkoholinius gėrimus, jis gėrė "Žalias devynerias" ir brendį "Šokoladinis Grand Kavalier", iš viso buvo apie 1 l. alkoholinių gėrimų, kiek konkrečiai išgėrė, jis šiuo metu nurodyti negali, užkandžių prie gėrimų nebuvo. Alkoholinius gėrimus vartojo su gėrimu "Coca cola". Kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini), o jam būnant su minėtu draugu A., jo mobilusis telefonas išsikrovinėjo, todėl kartu su draugu ėjo link jo namo, prie kurio stovėjo jo automobilis, kuriame buvo jo mobilaus telefono įkrovėjas. Grįžus prie automobilio jis pasikrovė savo telefoną, pasikrovęs telefoną, jis paskambino A. sesei ir paprašė jo mamos telefono numerio, netrukus paskambino A. mamai ir pasakė, kad jis šiuo metu su juo, jo mamai nurodė, kad jis netrukus A. palydės namo. Po to, truputį pakrovus telefoną, jis kartu su draugu A. ėjo kartu nuo namo, ėjo link A. namų, ėjo link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir S. (duomenys neskelbtini) gatvėje matė, kad priešais juos ėjo grupė žmonių. Eidami su A. tarpusavyje garsiai kalbėjo, ką tiksliai kalbėjo neprisimena. Dabar nurodyti kokia yra priežastis dėl ko konkrečiai kilo konfliktas tarp jų ir kitos kompanijos nurodyti negali, kadangi nieko neprisimena. Mano, kad kažkuriuo metu jis buvo praradęs sąmonę. Dabar visų aplinkybių nurodyti negali, kadangi neprisimena. Prisimena tik tiek, kad kažkuriuo metu jam jau gulint ant žemės, kažkoks vyras sėdėdamas ant jo, rankų kumščiais trenkė jam į veido sritį. Kažkuriuo metu jam atsilaisvinus ranką, jis savo dešinės rankos kumščiu gindamasis trenkė vyrui į veido sritį. Netrukus į įvykio vietą atvyko ir policijos pareigūnai. Pažymi, kad visų įvykio aplinkybių šiuo metu nurodyti negali, kadangi visko aiškiai neatsimena. Taip pat prisimena, kad kažkuriuo metu kažkoks vyras jam į veidą papurškė dujų. Atvykus policijos pareigūnams jie jam uždėjo antrankius ir policijos tarnybiniu automobiliu buvo pristatytas į policijos įstaigą. Šiuo metu jam yra sumuštas veidas, t. y. nosis, akis ir skruostas, taip pat suplėšyti jo rūbai, konflikto metu prarado brangią savo firminę kepurę. Pažymi, kad jam buvo diagnozuota depresija, jis nuo depresijos yra vartojęs vaistų, yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje dėl depresijos, pažymi, kad pastaruosius 3 metus jokių vaistų nevartoja. Šiuo metu dėl savo kaltės pasisakyti negali, kadangi tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena, mano, kad konflikto metu kažkuriuo metu buvo praradęs sąmonę. Daugiau apie šį įvykį nieko paliudyti negali (1 tomas, b. l. 112).

2021-08-02 apklaustas įtariamuoju L. K. parodė, kad jam praneštą įtarimą supranta, savo kaltės nepripažįsta. 2021-02-26, vakare, laiko tiksliai pasakyti negali, prie A. R. namų susitiko su pastaruoju, ėjo link (duomenys neskelbtini) per miškelį, esantį prie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), nusipirko alkoholinių gėrimų - šokoladinio brendžio 0,5 l. talpos ir 0,5 l talpos "Žalios devynerios". Grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir pas A. namuose išgėrė brendžio, neužvalgė, tik užgėrė Cola, tik pradėjo "Žalias devynerias". Išsikrovus jo telefonui, jis nutarė eiti iki savo automobilio, kuris stovėjo prie jo namų (duomenys neskelbtini), pakrauti telefoną. Automobilyje buvo automobilinis pakrovėjas ir laidas. Pasiūlė A. eiti kartu. Jiems abiem atėjus prie jo automobilio, jis pakrovė savo telefoną. Paskui jis nutarė palydėti A. iki pusiaukelės. Einant netoli (duomenys neskelbtini) parduotuvės, jie prasilenkė su kompanija. Jis matė dvi merginas ir vaikiną, buvo ir daugiau praeivių. Kad tai yra viena kompanija sprendžia iš to, kad jie ėjo šalia vienas kito. Praeidamas, jis pastebėjo, kad jie turėjo mažą šuniuką, kurį bendraudamas su draugu, pavadino juokaudamas "žiurke ar žiurkėnu". Nieko įžeisti nenorėjo, tiesiog pačiam patinka dideli šunys. Lauke buvo geras oras, geras vakaras, nuotaika buvo puiki. Jiems einant toliau, jis išgirdo už nugaros kažkokį triukšmą, lyg būtų kilęs konfliktas. Jis dėl to atsisuko pažiūrėt kas vyksta. Buvo nemalonu, atsisukęs pamatė vyriškį, kuris buvo įsitempęs, rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis suprato, kad tie žodžiai buvo pasakyti jo atžvilgiu. Jis išsigando, pajutęs iš jo pusės agresiją savo atžvilgiu. Pamatęs ateinantį vyrą, jis sustojo, o A. atsistojo tarp jų ištiesė rankas, kad nei vienas iš jų neprisiartintų arčiau. A. pasisukęs į svetimą vyrą pasakė "raminkitės, kam tos problemos". Tada A. pasisuko į jį ir jis pamatė, kaip dabar žino iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, vyras vardu A., užsimojo trenkti. Tą akimirką pajuto smūgį į pakaušį. Kas jam sudavė smūgį, pasakyti negali, įsitikinęs, kad tai buvo ne A., nes jį matė prieš save, o be to tarp vyro ir jo stovėjo A.. Smūgį sudavė asmuo, kuris jam buvo už nugaros. Po smūgio prarado orientaciją. Jis bandė pasisukti ir pažiūrėti, bet nespėjo, nes buvo suduoti kiti smūgiai į veidą, nuo kurių nukrito. Jam bandant keltis, buvo suduoti dar keli smūgiai (du ar daugiau) po to prarado sąmonę. Atgavus sąmonę, gulėdamas ant žemės ant nugaros, jis pamatė, kad ant jo sėdi nepažįstamas vyras, kuris jam laikė rankas, prispaudęs jas keliais prie žemės ir smūgiavo kumščiais jam per veidą. Vyras jam sudavė ne mažiau 3 smūgių. Stipriai skaudėjo pakaušį ir veidą, bandė pajudinti rankas, bet negalėjo. Pavyko ištraukti dešinę ranką, bandė trenkti į veidą, bet smūgis jo manymu buvo nestiprus. Tuo metu pajuto, kad jam purškia dujomis. Kas tai darė, jis nematė. Paskui atsimena, kad atvyko pareigūnai. Jiems atvykus, jis gulėjo ant žemės, galimai dar kartą buvo praradęs sąmonę, kurią atgavo, pareigūnams atvykus. Įvykio dieną buvo su mėlyna striuke iki juosmens. Jokio konflikto sukelti neketino, tiesiog pajuokavo dėl šuns, jokių muštynių sukelt neketino, pirmi muštynes pradėjo kiti, jie net nesugebėjo apsigint (1 tomas, b. l. 120).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-10-12 apklaustas įtariamuoju L. K. liko prie savo 2021-08-02 duotų parodymų (1 tomas, b. l. 126).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-02-27 apklaustas įtariamuoju A. R. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam paskelbtas, jo esmę supranta. Savo kaltės neprisipažįsta. Jis yra psichiškai sveikas viską suvokia ir kontroliuoja savo veiksmus, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė. 2021-02-26 jis kartu su savo draugu L. K. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė brendį, su L. K. kartu išgėrė 0,5 l. brendžio. Vėliau vakaro metu, tiksliai šiuo metu laiko nurodyti negali, jis lydėjo savo draugą L. K. iki namų. Jiems einant kartu (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli jo draugo namų, matė kaip priešais ateina vaikinas su dvejomis panelėmis, kiek prisimena. Jiems priartėjus tarp jo draugo L. K. ir minėto vaikino kažkokiu būdu įvyko žodinis konfliktas. Dabar tiksliai nurodyti kaip viskas prasidėjo jis negali, kadangi neprisimena. Tarp jo draugo L. K. ir minėto vaikino prasidėjus žodiniam konfliktui, jis atsistojo tarp jų, kad nekiltų didesnis konfliktas. Ir kažkuriuo metu staigiai jam nepažįstamas vaikinas smogė rankos kumščiu į veido sritį, po suduoto smūgio, jis nukrito ant žemės, jam atsikėlus nuo žemės, minėtas vaikinas dar ne mažiau 3 kartų rankos kumščiu smogė į galvos sritį, po smūgių jis vėl nukrito ant žemės, jis kažkiek laiko buvo praradęs sąmonę. Taip pat vaikinas jam ne mažiau 5 kartus trenkė rankos kumščiu į įvairias kūno vietas. Pažymi, kad vaikinui jokių smūgių jis nesudavė, prieš jį fizinio smurto jis nenaudojo. Pažymi, kad minėto vaikino jis nepažįsta, matė šį asmenį pirmą kartą, vaikinas buvo apie 30 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, daugiau vaikino požymių neįsidėmėjo, nurodyti negali. taip pat su minėtu vaikinu buvusių merginų jis nepažįsta, jas matė pirmą kartą, jų požymių šiuo metu nurodyti negali. Po įvykusio konflikto jiems visiems dar būnant įvykio vietoje, netrukus atvyko policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai nieko nepaaiškino, uždėjo jam antrankius ir policijos tarnybiniu automobiliu jis buvo pristatytas į policijos įstaigą. Pažymi, kad įvykio metu fizinio smurto jis prieš nieką nenaudojo, minėtas vaikinas jam sudavė keletą smūgių į veido sritį. Daugiau apie šį įvykį šiuo metu nieko paliudyti negali (1 tomas, b. l. 154).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-07-21 apklaustas įtariamuoju A. R. parodė, kad jam praneštą įtarimą supranta, savo kaltės nepripažįsta. 2021 m. žiemą, galimai įtarime nurodytu laiku, atsimena, kad buvo penktadienį vakare, jis savo namuose su savo draugu L. K. vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 0,5 l. talpos brendžio. Po to ėjo pasivaikščioti, nuėjo iki L. automobilio, kuris stovėjo prie jo namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nežino. L. K. norėjo automobilyje pakrauti telefoną, nes jo telefonas buvo išsikrovęs. Paskui L. K. jį lydėjo namo. Einant namo (duomenys neskelbtini) gatve, netoli „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės prasilenkė su kompanija iš 4 asmenų (dvi merginos ir du vaikinai). Jam atrodo kad visi asmenys yra pažįstami. Jo draugas einant pro juos kažką pajuokavo dėl šuns, ką neatsimena, galimai pasakė "pažiūrėk kokia žiurkytė". Jis į juokelį net nesureagavo ir jie ėjo toliau. Kai kompanija jiems buvo iš nugaros, jis išgirdo kaip vienas iš vaikinų iš tos kompanijos pradėjo šūkauti, keikdamasis. Kokius tiksliai žodžius pasakė, pasakyti negali. Jis atsisuko ir pamatė, kad iš abiejų pusių to vaikino stovi dvi panelės. Kur buvo kitas vaikinas, jis nepastebėjo. Jis vaikinui nieko nesakė, niekaip nesureagavo, tik pasisuko pažiūrėti. O L. K., kai jis atsisuko pažiūrėti kas kalba, jau buvo pasisukęs pilnai į tą kompaniją ir kažką atsakinėjo, pradėjo su vaikinu pyktis. Taip būtent tarp L. K. ir to vaikino kilo žodinis konfliktas, prie kurio jis pats neprisidėjo. L. K. ir vaikinas pradėjo artintis vienas prie kito, kažką replikuodami vienas kitam. Tada jis supratęs, kad kyla rimtas konfliktas, atsistojo tarp L. K. ir vaikino ir per ištiestas rankas bandė jiems neleisti prisiartinti vienam prie kito, dar žodžiu pasakė "raminkitės", kam tos problemos". Kai jis pasakęs žodžius L. K., bandant jį raminti ir norėjo pasukti galvą į tą kitą, svetimą vaikiną, šis jam sudavė smūgį ranka į kairįjį akį. Ar jis rankoje ką nors turėjo, ar sudavė tiesiog ranka, pasakyti negali. Jis po suduoto smūgio nukrito ant nugaros, bandė keltis, bet kol jam pavyko atsistoti, gavo nemažiau kaip 8 smūgius ranka, gal ir keliu, koja į galvą ir kitas kūno dalis. Bet smūgių galėjo būti ir daugiau, tiesiog kruša. Nuo smūgių jis atsikelt pilnai negalėjo ir po vieno iš stipresnių smūgių vėl nukrito ir atsitrenkė smilkiniu į šaligatvio bordiūrą, buvo praradęs sąmonę. Kai atgavo sąmonę, sunkiai orientavosi kur yra. Juto, kad peršti akis, suprato, kad jam buvo papurkšta dujomis. Paskui jis atsistojo, valėsi kraują ir bandė suprasti, kas įvyko. Atvykęs policijos pareigūnas jam liepė atsigulti ant žemės, uždėjo antrankius ir įsodino į tarnybinį automobilį. Pats jis niekam smūgių nesudavė, norėjau išvengti konflikto. Ką darė L. K., ar mušė ką nors, ar buvo mušamas, jis nematė, nes buvo mušamas pats ir buvo praradęs sąmonę. Po konflikto jis kreipėsi į VRM polikliniką (pirmadienį), kur jam buvo konstatuotas nosies kaulų lūžimas. Po to kreipėsi į VTMT ir Lazdynų ligoninėje jam buvo atlikta nosies operacija. Jis negali pasakyti ar buvo mušamas abiejų vaikinų, ar tik vieno. Merginos į konfliktą nesikišo, tik rėkė, viena iš jų ant rankų laikė šunį. Jis mano, kad jį tiesiog nukentėjusysis apkalba, norėdamas pats išvengti atsakomybės, nes jis konflikto nepradėjo, bandė tik skirti ir buvo sumuštas (1 tomas, b. l. 160).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2021-10-12 įtariamuoju A. R. liko prie savo duotų parodymų (1 tomas, b. l. 166).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. L. parodė, kad 2021-02-29 apie 22 val.40 min. kartu su savo drauge G. M. ir su savo šuniu ėjo (duomenys neskelbtini) gatve nuo namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės, ėjo šaligatviu (duomenys neskelbtini). Einant, gatvėje prie jų, nuo kitos pusės šaligatvio, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo du vyrai, kurių nepažįsta ir pradėjo kabinėtis prie jų šuns. Vienas vyras buvo su mėlyna striuke, apie 180 cm. ūgio, kitas vaikinas buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, buvo mažesnis už vyriškį su mėlyna striuke. Vyras su mėlyna striuke garsiai pasakė: "traukit savo žiurkę", suprato, kad vaikinas kalbėjo apie jo šunį. Kadangi suprato, kad asmenys agresyvūs, rėkė, iškart patraukė šunį, patraukė ir draugę, bei pasitraukė padarydami laisvesnį praėjimą vyrams. Iškart kai pasitraukė, vyriškis su mėlyna striuke garsiai surėkė: "ateini čia, gaidy" ir pradėjo eiti link jo, vyriškio draugas su tamsiais drabužiais vyriškį laikė ir neleido jam eiti prie jo, tačiau vaikinas išsprūdo ir pribėgo prie jo. Iškart pribėgęs vyras su mėlyna striuke kelis kartus sugniaužęs kumščius sudavė jam į galvą, pilvą, krutinę, po to jis pajuto fizinį skausmą. Bandė nustumti vyriškį, po to abu nukrito ant žemės. Jam bandant laikyti asmenį, kuris jį mušė, jo draugė paskambino į policiją. Pamatė, kad vaikinas su tamsiais drabužiais eina jam už nugaros ir nedelsiant pajuto vieną smūgį iš kojos ir paskui kelis smūgius iš rankų į nugarą ir šonus. Po kelių akimirkų pajuto, kad kažkas bando nuo jo nutraukti vyrą su tamsiais drabužiais, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo kitas vyras, kurio nepažįsta, kuris ėjo pro šalį su savo mergina. Kai praeivis nutraukė vieną iš jį užpuolusių asmenų nuo jo, bandė išlaikyti minėtą vyrą su mėlyna striuke, tačiau jis toliau trankėsi, sudavė dar jam kelis smūgius į veidą (antakį, akį). Greitai atsitraukęs, nubėgo iki savo automobilio pasiimti juodos spalvos dujų balionėlio "PFEFFER KO FOG". Grįžus minėti vyrai dar labiau buvo agresyvūs, muistėsi, buvo atsistoję į kovinę stovėseną, sugniaužę kumščius ir toliau ėjo link jo kovinėje stovėsenoje. Įvertinęs, kad jau prieš tai abu jį mušė, bei kad vyrai yra agresyvūs, nenuspėjami, bei kad jam ir jo draugei kyla realus pavojus sveikatai ir gyvybei, nukreipęs dujų balionėlį į asmenis, papurškė pipirinių dujų, po to asmenys parkrito ant žemės. Po kelių akimirkų atvyko pareigūnai ir sulaikė jų nurodytus asmenis. Nori paminėti, kad viskas įvyko viešoje vietoje, pro juos pravažiavo keli automobiliai, kurie tikrai matė įvykį, praėjo keli žmonės. Įvykio metu dėl grumtynių, kuomet bandė apsiginti, suskilo jo telefono "Sony Xperia10" ekranas. Dėl viso šio įvykio smarkiai išsigando, pajuto fizinį skausmą, taip pat buvo sugadintas jo turtas, t.y. mobilus telefonas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 tomas, b. l. 13-15).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. L. parodė, kad nori patikslinti ir papildyti savo parodymus ir pasakyti, kad po 2021-02-26 įvykio dužo jo mobiliojo ryšio telefono SONY XPERIA ekranas. Telefonas nėra visiškai naujas, dėl sudužusio ekrano jam padaryta 100 eurų turtinė žala. Be to plyšo jo striukė iš dešinės po rankove, dėl striukės jam padaryta 100 eurų turtinė žala. Daugiau turtinės žalos nepatyrė, nuo moralinės žalos atsisako. Neprieštarauja susitaikyti su kaltais asmenimis. Dar nori patikslinti, kad pirmas jį mušti pradėjo vaikinas su mėlyna striuke, kuris buvo aukštesnis už savo draugą. Jis sudavė nemažiau dviejų smūgių į galvą, paskui sudavė į pilvą ir krūtinę nemažiau dviejų kartų. Tada jie su juo susigrūmė, jis bandė jį laikyti ir jie abu nukrito. Jam laikant šį vyrą, jis pajuto, kad iš nugaros jam koja sudavė po vieną kartą į šoną, į koją, nugarą. Tai buvo kitas vaikinas, kuris buvo žemesnis ir apsirengęs tamsesniais rūbais (1 tomas, b. l. 42).

2021-03-02 specialisto išvadoje Nr. G 491/2021(01) konstatuota, kad A. L. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame rieše ir plaštakoje, odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame delne ir abiejose keliuose, dešinės čiurnos raiščių patempimas. Dešinės čiurnos raiščių patempimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Visi kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 tomas, b. l. 49-51).

2021-10-20 VTMT Specialistė J. B. dėl specialisto išvados Nr. G 491/2021(01) pateikė paaiškinimus. Į klausimą keliais smūgiais A. L. buvo padaryti išvadoje konstatuoti sužalojimai? 1. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 7-ais trauminiais poveikiais. Kokius iš nurodytų sužalojimų A. L. galėjo padaryti sau pats? 2.Odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame delne ir abiejuose keliuose galėjo būti padaryti nugriuvus. Koks yra A. L. dešinės čiurnos raiščių patempimo mechanizmas? 3. Dešinės čiurnos raiščių patempimas galėjo atsirasti pakreipus, pasukus dešinę koją. Ar dešinės čiurnos raiščių patempimas galėjo atsirasti nukentėjusiajam A. L. sudavus smūgį koja kitam asmeniui? 4. Mažai tikėtina, kad dešinės čiurnos raiščių patempimas galėtų atsirasti sudavus smūgį koja kitam asmeniui. Ar A. L. galėjo dėl staigaus kojos krypties keitimo, nelygaus paviršiaus (kt. priežasčių) pats patempti raištį? 5.Taip, tai yra labiausiai tikėtinas mechanizmas. Ar patyrus tokią traumą nukentėjusysis iškarto turėjo pajausti skausmą? 6. Taip, galėjo iš karto pajusti skausmą. Ar po patirtos čiurnos traumos nukentėjusysis galėjo laisvai (nešlubuojant) vaikščioti? 7. Tai priklauso nuo skausmo stiprumo. Paprastai raiščių patempimas yra pakankamai skausmingas, tačiau esant girtumui ar stresui, skausmo stiprumas gali būti mažiau juntamas. Objektyviai atsakyti, ar galėjo nešlubuodamas vaikščioti, negali. Ar sužalojimai padaryti vienu metu, jei ne, tai koks kada? 8. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti to paties įvykio metu (2 tomas, b. l. 105).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. M. parodė, kad 2021-02-26 apie 22.30 val. kartu su savo sugyventiniu A. L., važiavo į miestą. Pravažiuodami galvojo sustoti pavalgyti, bet pamatė, kad prie greitojo maisto restorano ,, (duomenys neskelbtini)'' yra labai daug žmonių, todėl jį pravažiavo. Tada išgirdo kaip automobilyje pradėjo inkšti jų šuo, pagalvojo, kad šuo nori į tualetą, todėl sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nežino. Pasistatę automobilį kartu su draugu išvedė šunį, nuėjo netoli automobilio. Einant atgal iki automobilio pamatė du vyrus, jie ėjo kitoje gatvės pusėje. Pamatę jų šunį, jie pradėjo sakyti replikas apie jų šunį ,,žiurkė'', ,,gaidy, pažiūrėk koks šuo'', tada tie vyrai pradėjo artintis link jų. Vienas iš vyrų buvo 180 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo. Jis buvo apsirengęs mėlyna striuke, daugiau jo aprangos detalių ji neprisimena. Kitas vyras buvo apie 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Jis buvo apsirengęs pilkos spalvos striuke, daugiau jo aprangos detalių neprisimena. Replikas sakė vaikinas apsirengęs mėlyna striuke, jo draugas bandė jį raminti. Kai jie pradėjo eiti link jų, vaikinas pilka striuke bandė sulaikyti mėlyna striuke apsirengusį vaikiną. Kai pamatė, kad mėlyna striuke vaikinas išsilaisvino, nuo kito jį laikiusio vaikino, jos vaikinas sakė jam neartėti prie jų, tačiau jis neklausė. Tada tas vaikinas mėlyna striuke pribėgo prie jos vaikino ir pradėjo jam smūgiuoti. Jis smūgiavo jos draugui į galvos sritį. Ji tuo metu stovėjo nuošaliau ir laikė šunį ant rankų. Tada ji pamatė, kad prie jų pribėgo vaikinas su mergina, ji labai išsigando, buvo šoko būsenoje. Kiek prisimena, vaikinas mėlyna striuke pargriovė ant žemės jos draugą, tada pribėgęs vaikinas pradėjo jos draugą ginti. Ji stovėjo nuošaliau, kaip viskas vyko neprisimena. Matė, kad vyko grumtynės. Tada suriko, kad reikia kviesti policiją ir savo telefonu paskambino bendruoju pagalbos telefonu, apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Kiek tiksliai smūgių ir į kokias kūno vietas buvo suduota jos draugui negali pasakyti, nes neprisimena, buvo labai išsigandusi. Kažkuriuo metu prisiminė, kad automobilyje yra pipirinės dujos. Pradėjo rėkti A. L., kad automobilyje yra dujos. A. L. nubėgo iki automobilio, pasiėmė dujas. Grįžęs prie asmenų jomis papurškė ir tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Atvykus pareigūnams, nurodė mušeikas, kurie juos sulaikė. Konflikto metu ji nenukentėjo. Į įvykio vietą medikai atvykę nebuvo, jos draugas į medikus kreipsis savarankiškai. A. L. mušė abu vaikinai, tiek mėlyna tiek pilka striuke. Daugiau dėl įvykio nieko negali papasakoti (1 tomas, b. l. 76-78).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. M. parodė, kad 2021-02-26 d. apie 22:00 val. ji kartu su savo vaikinu G. N., ėjo link jų automobilio, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Einant link automobilio jie išgirdo šūkavimus, kurie sklido nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Kai jie išgirdo šūkavimus, ji ir jos vaikinas pamatė, kad prie įvažiavimo į kiemą, koks tikslus adresas negali nurodyti, stovėjo grupelė žmonių, o būtent keturi asmenys, ten buvo trys vyrai ir viena mergina. Priėjus arčiau tų žmonių, mergina stovėjo keli metrai nuo visų asmenų, jos vaikinas stovėjo šalia, prieš juos stovėjo du vyrai, kurie buvo agresyviai nusiteikę. Vienas vaikinas buvo apie 180 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo. Jo plaukai buvo tamsūs, ilgi, užkritę ant šono. Tas vaikinas buvo apsirengęs mėlyna striuke, chaki spalvos kepure, daugiau jo aprangos detalių neprisimena. Tas vaikinas buvo labai agresyviai nusiteikęs. Kitas vaikinas buvo taip pat apie 175 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Jis buvo apsirengęs juodos spalvos striuke su gobtuvu, daugiau jo aprangos detalių neprisimena. Iš pradžių su juodos spalvos striuke su gobtuvu vaikinas bandė raminti savo draugą. Kaip ji matė, kad nukentėjęs vaikinas iš pradžių bandė gražiai susitarti su tais vaikinais, kad išvengti konflikto su minėtais vyrais, bet bendraujant, vaikinas su mėlyna striuke išsprūdo iš rankų savo draugui ir puolė nukentėjusįjį vaikiną. Vaikinas su mėlyna striuke tam nukentėjusiam vaikinui su kumščiu trenkė į veido sritį, kiek tiksliai buvo smūgių, ji neatsimena, bet lygtai vienas. Po šito smūgio nukentėjęs vaikinas parkrito ant žemės. Vaikinas mėlyna striuke toliau lindo prie jo, mušė jį, o jo draugas su juodos spalvos bandė jį atitraukti. Tada pribėgo jos vaikinas G. N. ir bandė atitraukti tą vaikiną su mėlyna striuke. Nukentėjęs vaikinas bandė gintis ir nustūmė nuo savęs vaikiną su juoda striuke, tuo metu vaikinas su mėlyna striuke gulėjo ant žemės. Tada agresyviai nusiteikęs vyras su mėlyna striukė pradėjo eiti link jos vaikino. Ir vaikinas su mėlyna striukė norėjo trenkti G. N., bet jis išvengė smūgio ir trenkė atgal į veido sritį, po G. N. smūgio vaikinas su mėlyna striukė parkrito ant žemės, tačiau jis vėl atsistojo ir pradėjo eiti link G. N.. Daugiau G. N. nesmūgiavo, tiesiog nustumdavo nuo savęs tą vaikiną su mėlyna striuke. Visų aplinkybių ji ten nematė, kadangi tuo metu kada vyko muštinės, ji priėjo prie nukentėjusiojo vaikino merginos ir bandė ją nuraminti. Tada nukentėjęs vaikinas ištraukė dujų balionėlį ir nupurškė užpuolikus. Iš kur atsirado dujų balionėlis, ji nematė, kadangi kaip ir minėjo, bandė nuraminti merginą. Tada neužilgo atvyko policijos ekipažas ir sulaikė mušeikas. Kaip jai pasakojo nukentėjusio vaikino mergina, kad konfliktas įvyko dėl šuniuko, kuris buvo ant jos rankų. Vaikinas su juodos spalvos striuke taip pat naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį vaikiną. Vaikinas su mėlynos spalvos striuke elgėsi neadekvačiai isteriškai juokėsi, šūkavo nesąmoningus dalykus. Tada policijos patruliai užrašė jų duomenis ir pasakė, kad jie turės duoti parodymus. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (1 tomas, b. l. 81-84).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju G. N. parodė, kad 2021-02-26 apie 22.00 val. ėjo kartu su savo drauge J. M., S. (duomenys neskelbtini) gatve. Ėjo atiduoti jos pusseserei daiktų. Einant link savo automobilio, kuris buvo pastatytas parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, išgirdo šūkavimus, kurie sklido nuo S. (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Išgirdęs šūkavimus, pamatė, kad prie įvažiavimo į kiemą, koks tikslus adresas negali nurodyti, stovėjo grupelė žmonių, keturi asmenys, ten buvo trys vyrai ir viena mergina. Mergina ant rankų laikė šunį. Priėjo arčiau tų žmonių, mergina stovėjo keli metrai nuo visų asmenų, jos vaikinas stovėjo šalia, prieš juos stovėjo du vyrai, kurie buvo agresyviai nusiteikę. Vienas vaikinas buvo apie 180 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo. Jo plaukai buvo tamsūs, ilgi, užkritę ant šono. Tas vaikinas buvo apsirengęs mėlyna striuke, chaki spalvos kepure, daugiau jo aprangos detalių neprisimena. Tas vaikinas buvo labai agresyviai nusiteikęs. Kitas vaikinas buvo taip pat apie 175 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Jis buvo apsirengęs juodos spalvos striuke su gobtuvu, daugiau jo aprangos detalių neprisimena. Šis vaikinas nebuvo agresyvus, jis bandė raminti savo draugą. Šitie du jo įvardinti vaikinai bandė pulti prieš juos stovintį vaikiną. Tas vaikinas bandė su minėtais vaikinais gražiai susitarti, tačiau tas vaikinas mėlyna striuke išsprūdo iš rankų savo draugui ir puolė vaikiną stovintį prieš jį. Kaip tas vaikinas smūgiavo, jis nematė. Vaikinas, kurį užpuolė parkrito ant žemės. Vaikinas mėlyna striuke toliau lindo prie jo, mušė jį, o jo draugas bandė jį atitraukti. Tada pribėgo jis ir bandė atitraukti tą vaikiną su mėlyna striuke. Vaikinas, kurį užpuolė bandė gintis, jis nustūmė nuo savęs vaikiną su juoda striuke, tuo metu vaikinas su mėlyna striuke gulėjo ant žemės. Po to, vaikinas mėlyna striuke atsistojo ir agresyviai nusiteikęs ėjo link jo. Tas vaikinas norėjo jam trenkti, bet jis smūgio išvengė ir trenkė jam į veido sritį, jis parkrito ant žolės, tada vėl atsistojęs ėjo link jo, tada jis vaikiną nustūmė nuo savęs, jis ir vėl parkrito. Taip vaikinas ėjo link jo kokius 3 kartus. A. L. ir vaikinas juoda striuke tuo metu grūmėsi, kiek prisimena, A. L. jį laikė prispaudęs. Tada prie jų pribėgo vaikinas, kurį pirmą puolė, jis tuos vaikinus nupurškė dujomis ir neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai. Iš kur A. L. ištraukė tas dujas, jis nežino. Policijos pareigūnus iškvietė A. L. draugė. Norėtų paminėti, kad vaikinas mėlyna striuke elgėsi neadekvačiai, jis isteriškai juokėsi, šūkavo nesąmones. Kitas vaikinas, juoda striuke taip pat naudojo fizinį smurtą A. L. atžvilgiu, pats jokio fizinio skausmo nepajuto. Kiek jis žino, konfliktas įvyko dėl šuns. Daugiau dėl įvykio nieko negali papasakoti (1 tomas, b. l. 86-88).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. S. parodė, kad 2021-02-26 apie 22.45 val. patruliavimo metu kartu su vyr. patruliu L. M. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vyksta muštynės. Jiems atvykus nurodytu adresu, pastebėjo ant žemės gulinčius du vyrus, pribėgus prie jų, kažkoks vyras pranešė, kad vyrai, gulintys ant žemės juos užpuolė. Prie gulinčių vyrų stovėjo du vaikinai ir dvi merginos. Gulintiems nedelsiant buvo uždėti antrankiai, kurie buvo įsodinti į tarnybinius automobilius. Jiems į pagalbą buvo atvykę ir kiti ekipažai. Pradėjus aiškintis aplinkybes buvo nustatyta, kad sulaikyti asmenys, eidami (duomenys neskelbtini) gatve kylant į kalną link kiemo, prisikabino prie nukentėjusiojo, kuris vėliau prisistatė A. L., ėjusio su drauge, liepdami patraukti šunį ir pasitraukti iš kelio. Pareiškėjas pasitraukė nuo kelio, patraukė šunį, o jie toliau grubiai su juo ir jo drauge kalbėjo, juos įžeidinėjo. Vienas iš sulaikytų, apsirengęs mėlyna striuke konflikto metu pradėjo smūgiuoti A. L., suduodamas jam smūgius į galvą, pilvą ir krūtinę. Prasidėjus muštynėms, nukentėjusiajam iš nugaros atėjo kitas sulaikytas ir taip pat pradėjo jį mušti koja per kojas ir rankomis per nugarą ir šonus. Tada prie nukentėjusiojo pribėgo pašalinis vyras, ėjęs pro šalį su drauge ir padėjo vyrus sulaikyti. Sulaikyti asmenys buvo neblaivūs, su jais buvo sunku susišnekėti, buvo agresyvūs. Dar atsimena, kad nukentėjusysis paminėjo, kad vienam sulaikytam papurškė dujų, siekiant nuo užpuolikų apsiginti. Sulaikyti buvo pristatyti į OVS. Nukentėjusiųjų šuo buvo mažas (1 tomas, b. l. 90-92).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojus L. M. parodė, kad 2021-02-26 apie 22.45 val. patruliavimo metu kartu su vyr. patruliu E. S. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės. Jiems atvykus nurodytu adresu, pamatė ant žemės gulinčius vyrus. Jiems prie jų priartėjus, vienas vyras iš kitos kompanijos, kaip suprato, iš nukentėjusiųjų kompanijos, jiems pranešė, kad vyrai, gulintys ant žemės juos užpuolė. Vietoje buvo du vaikinai ir dvi merginos. Gulintiems nedelsiant buvo uždėti antrankiai, kurie buvo įsodinti į tarnybinius automobilius. Sulaikyti buvo neblaivūs, kalbėjo neaiškiai, nieko konkretaus paaiškinti negalėjo. Pradėjus aiškintis aplinkybės buvo nustatyta, kad sulaikyti asmenys eidami S. (duomenys neskelbtini) gatve kylant į kalną link kiemo, prisikabino prie nukentėjusiojo, kuris vėliau prisistatė A. L., ėjusio su drauge ir mažu šuniuku, liepdami patraukti šunį ir pasitraukti iš kelio. Pareiškėjas pasitraukė nuo kelio, patraukė šunį, o jie toliau grubiai su juo ir jo drauge kalbėjo, juos įžeidinėjo. Vienas iš sulaikytų, apsirengęs mėlyna striuke konflikto metu pradėjo smūgiuoti A. L., suduodamas jam smūgius į galvą, pilvą ir krūtinę. Prasidėjus muštynėms, nukentėjusiajam iš nugaros atėjo kitas sulaikytas ir taip pat pradėjo jį mušti koja per kojas ir rankomis per nugarą ir šonus. Paskui prie nukentėjusiojo pribėgo pašalinis vyras, ėjęs pro šalį su drauge ir padėjo vyrus sulaikyti bei apginti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis paminėjo, kad vienam sulaikytam papurškė dujų, siekiant nuo užpuolikų apsiginti. Dujų balionėlį jis paėmė iš savo automobilio. Sulaikyti buvo pristatyti į OVS (1 tomas, b. l. 94-96).

2021-03-05 specialisto išvadoje G 568/2021(01) konstatuota, kad A. R.nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje ir kairės akies vokuose, abiejose blauzdose; odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame skruoste, abiejose plaštakose, kairėje blauzdoje; muštinė žaizda viršutinėje lūpoje ir 23 danties vainiko krašto nuskilimas; nosikaulių lūžis. Nosikaulių lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 tomas, b. l. 180-181).

2021-10-20 VTMT Specialistė J. B. pateikė paaiškinimus į klausimus dėl specialisto išvados Nr. G 568/2021(01). Ar A. R. konstatuotas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, III-o delnakaulio galvos srityje esantis odos nubrozdinimas galėjo atsirasti griuvimo metu? A. R. ranka atsitrenkiant į asfaltą, žvyrą, bordiūrą ar kitą paviršių? 9.Taip, galėjo. Ar A. R. konstatuotą sužalojimą galėjo padaryti kitas asmuo, koja smūgiuojant jam per ranką? 10. Taip, galėjo. Sužalojimas nepasižymi specifiniais požymiais, kuriais remiantis galima būtų nurodyti konkretų jo padarymo būdą (2 tomas, b. l. 105).

2021-03-02 specialisto išvadoje Nr. G 493/2021(01) konstatuota, kad L. K. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos ir intradermalinės kraujosruvos pakaušyje, kairės ausies kaušelyje, dešinės akies vokuose, kairiame žande, smakre, abiejuose žastuose ir dilbiuose, krūtinėje, kairiame sėdmenyje; intradermalinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kaktoje; odos nubrozdinimai dešiniame smilkinyje, abiejose plaštakose, nugaroje, abiejose keliuose, abiejose čiurnose; kraujosruva su muštine žaizdele viršutinėje lūpoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 tomas, b. l. 136-138; 139).

Pagal 2021-03-03 A. R. ir L. K. pareiškimus 2021-03-13 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07544-21 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. (2 tomas, b. l. 31-33).

2021-06-09 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07544-21 nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p. (2 tomas, b. l. 39-46).

2021-07-19 ir 2021-07-16 aukštesniojo prokuroro nutarimais L. K. ir A. R. skundai atmesti (2 tomas, b. l. 48-54, 56-62).

2021-08-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi L. K. skundas dėl 2021-07-19 aukštesniojo prokuroro nutarimo atmestas.

Apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš BPC: Garso įrašas 2021_02_06_22-45-20 iš tel. 865607640, garso įrašo trukmė 3,24 min.

Pagalbos centras - 112.

Moteris - Sveiki, gal galite atvažiuoti (duomenys neskelbtini). mus ką tik užpuolė, žmonės, du, ką tik užpuolė, mes ant gatvės, užpulti esam.

Moteris- Taip, taip.

Moteris - Girti. Taip, (duomenys neskelbtini) , ant gatvės....

Moteris - Nepažįstami.

Pagalbos centras - O tai jie dabar palaukit, Jus viena buvot, ar su kažkuo tai?

Moteris - ne, mes ką tik išvedėm šuniuką ir jie girti mus užpuolė.

Moteris - Taip, taip, jie mušasi visi vyrai, jie mano vyrą užpuolė.

Moteris - Nežinau. Gal galit iškviesti policiją, kad juos išskirtų....

Pagalbos centras - Gerai, jungiu su policija, nedėkit ragelio.

Pagalbos centras - Kalbėkit.

Moteris- Laba diena. Prašau, galit atvažiuot padėt, (duomenys neskelbtini).

Policija- Jau važiuojam.

Moteris- Važiuokit, nes jie mušasi.

Policija - Supratau, gerai, lekiam, laukite.

Moteris - Atvažiuokit (duomenys neskelbtini), prašau.

Policija - Pagal galimybes apsiginkite.

Moteris - Gerai, laukiam mes, jie mus užpuolė ką tik, jie girti užpuolė mus, du. Patrauk mašiną. Iš niekur niekur užpuolė. Jie girti.

Moteris - Ne, visai nepažįstami, nes mes šunį vedžiojome.

Policija - Tuoj, sekunde, mes būsim, važiuojam link Jūsų.

Moteris - Greičiau, prašau, prašau, nes jis ir į mane kėsinasi. O dieve, greičiau, prašau.

Policija - Gerai, važiuojam. 1813 irgi prisijunkite.

Moteris - Nesikišk, nesikišk, nes gausi. Prašau nesikišk, nesikišk, nesikiškit.

Policija- (duomenys neskelbtini) muštynės.

Moteris - Greičiau, prašau.

Policija - Viskas gerai, nusiraminkite.

Moteris - O dieve.

Moteris- Ne, mes vedžiojome šunį, aš viena su vaikinu, ėjau šunį vedžioti ir tiesiog jie mus užpuolė, bando spirt ( ar skirt-tikslai nesigirdi). Čia daugiau žmonių susirinko, bet jie užpuolė.

Policija - Gerai, tuoj būsim neužilgo.

Policija - (duomenys neskelbtini) gatvėje. Greitoji reikalinga, nereikalinga?

Moteris - Aš neįsivaizduoju, nieko nematau, esu va...

Moteris - Mašinoje dabar, ieško dujų pasiimt galbūt, aš nežinau. Jie visiškai iš niekur, girti ir užpuolė mus.

Moteris - Va atsikėlė dabar, atsikėlė.

Moteris - Atsikėlė, ant svetimos mašinos užkrito. Jis girtas labai.

Policija - Tai vienas jis.

Moteris - Neprognozuojamas, dviese ir pradėjo, žmonės tiesiog pribėgo.

Moteris - Čia, šalia stovi, žiūri į tą, kur nukrito ant mašinos. Aš nežinau ką ten. Skambinu, kalbu, atvažiuoja.

Policija - Gerai, laukit, atvažiuosim (1 tomas, b. l. 39-40).

Apžiūros protokolu apžiūrėti BODY kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašas pavadintas 2021_0226_224936_006. Įrašo trukmė 6,13 min. Įrašo pradžia 22,48 val. Matome važiuojanti policijos automobilį. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Įvykio vietoje matome dvi moteris (sprendžiant iš bylos aplinkybių, tai G. M. ir J. M.). Girdisi, kad viena iš jų (G. M.) sako: "čia žmonės padėjo". Ant žemės sėdi vyras (galimai įtariamasis). Pareigūnai klausia: "kas buvo?". Viena iš moterų aiškina, bet žodžių nesigirdi. Toliau matome, kad pareigūnai priėję prie vieno iš įtariamųjų (galimai prie L. K.), liepė jam gultis ant žemės ir rankas padėti ant galvos. Toliau pareigūnas klausia: "Tai ką užpuolė?" Moteris su šuniuku ant rankų (G. M.) rodo į vyrą, sakydama: "Va jis", paskui rodo į kitą vyrą, sakydama, kad jis padėjo jiems, pasako, kad žiauriai išsigando. Vyras su striuke ir gaubtu ant galvos (galimai G. N.) paaiškina, kad vyrai tiesiog prisikabino prie šuns. Toliau matome du ant žemės gulinčius vyrus, kuriems pareigūnai uždeda antrankius, vyrams daroma paviršutinė apžiūra, jie keikiasi, reiškia nepasitenkinimą. Nustatoma vyrų asmenybė. Vienas iš sulaikytų klausinėja, kur jo telefonas. Sulaikyti įsodinami į tarnybinį automobilį. Sulaikytas (galimai L. K.) skundžiasi, kad jam papurkšta dujomis, kad nėra jo telefono. Pareigūnai jam paduoda telefoną. L. K. apsirengęs mėlyna striuke, su barzda, ilgi tamsūs plaukai krenta ant akių. Kadangi jis pasiskundė dėl papurkštų jam dujų, pareigūnai klausia jo, ar jam reikalinga greitoji pagalba, paaiškina, kad dujų purškimas yra gynyba. Pareigūnai taip pat paaiškina, kad jei jie turės pretenzijų, galės kreiptis į komisariatą. L. K. atsako, kad nereikš niekam ir niekada. Pareigūnas perspėjo, kad kiti jam turės pretenzijų. Toliau pareigūnas prieina prie kitų įvykio dalyvių, prašo pateikti dokumentus.

Vaizdo įrašas pavadintas 2021_0226_225936_008. Įrašo trukmė 5 min. Įrašo pradžia 22,54 val. Matome pareigūnus stovinčius prie nukentėjusiųjų ir liudytojų, kalba su jais dėl pareiškimo surašymo, klausinėja dėl medikų pagalbos reikalingumo. Vyras su pilka striuke, galimai A. L. atsako, kad galimai nereikia, pasako, kad truputį skauda ranką, parodo į veidą, prašydamas pažiūrėti kokie sužalojimai yra veide. Pareigūnai apžiūri veidą ir konstatuoja, kad yra mėlynė. Paskui pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes: Pareigūnas - O tai sakykit, Jus ėjot, o jie tiesiog prisikabino, ta prasme? Moteris (J. M.) - Jie prie šuns lįst pradėjo. Pareigūnas - Ir pradėjo stumdyti juos? Moteris (J. M.) - Jo. Pareigūnas - O kas dujų purškė jiems? Moteris (J. M.) - Aš tai nepastebėjau. Pareigūnas - Supratau. Toliau pareigūnas kalba per raciją, aiškina įvykio aplinkybes, klausinėja kur geriau pildyti procesinius dokumentus, pasako, kad įvykio vietoje ant žemės mato kraują, nutaria tai užfiksuoti.

Vaizdo įrašas pavadintas 2021_0226_230435_009. Įrašo trukmė 4,27 min. Įrašo pradžia 22,59 val. Matome pareigūnų tarnybinį automobilį, pareigūnas prieina prie 4 asmenų (nukentėjusiųjų ir liudytojų), klausia, ar visi viską matė. Visi atsako teigiamai. Toliau pareigūnas klausia nukentėjusiojo A. L. kokiu metu jis panaudojo dujas, į ką A. L. atsako, kad po to, kai buvo užpultas ir jam buvo suduoti smūgiai, t. y. pabaigoje, kad galėtų kontroliuoti užpuoliką. Pareigūnai pasidomi kieno kraujas yra ant žemės, gauna atsakymą, kad užpuolikų. Pareigūnas užrašo dalyvių duomenis, tikrina ar visų duomenis turi. Paskui pareigūnas randa kepurę, klausinėja, kam ji priklauso. Dalyviai atsako, kad kepurė galimai užpuolikų. Pareigūnas skambina ir aiškina organizacinius klausimus.

Vaizdo įrašas pavadintas 2021-0226_230435_009. Įrašo trukmė 4,27 min. Įrašo pradžia 23,04 val. Pareigūnas dar kartą patikrina, ar turi visų dalyvių duomenis ir telefono numerius, paklausia liudytojų, ar jie turi pretenzijų. Liudytojai pretenzijų neturi. Pareigūnas paaiškina kokie veiksmai bus atliekami (pareiškimo surašymas, apklausos, įvykio vietos apžiūra), paaiškina liudytojams, kad duoti parodymus yra jų pareiga, paaiškina, kad įvykio metu buvo pažeista viešoji tvarka, kad tai matė pašaliniai asmenys. Viena iš merginų patvirtina, kad įvykį matė dvi moterys, kurios važiavo automobiliu pro šalį, kurias ji stabdė, tikėdamasi, kad tai bus vyrai ir ji galės prašyti pagalbos. Pareigūnai prašo įvykio dalyvių palaukti vietoje, kol jie bus apklausti ir visi sutinka laukti (1 tomas, b. l. 35-36).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, padarymo, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Įžūliu elgesiu pagal BK 284 straipsnį laikytini ir tie atvejai, kai prieš kitą(us) asmenį(is) panaudojamas fizinis smurtas. Kasacinės instancijos praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Vandališki veiksmai apima svetimo turto daužymą, ardymą, padegimą, apipylimą dažais ar kitokį niokojimą.

Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011).

Aiškinant viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, teismų praktikoje pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-242/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-54-222/2017).

Dėl L. K. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje

Vertindamas kaltinimą L. K. teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu L. K. neneigė, jog 2021-02-26 apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini) namo, gatvėje, tarp jo ir A. L., bei kitų asmenų įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis išsijuokė iš nukentėjusiojo šuns (dėl ginčo priežasties analogiškas aplinkybes nurodė tiek A. L. su liudytoja G. M., tiek A. R.), tačiau L. K. kategoriškai neigė smūgiavęs A. L. ir jokių sužalojimų jam nepadarė, o tiesiog prasilenkdamas išsijuokė iš šuns, o pradėjus jiems aiškintis, pastūmė A. L., kuris irgi jam trenkė, o vėliau dar ir stipriai sumušė. Aplinkybę, kad A. K. prieš nukentėjusįjį kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų nenaudojo ir kad nukentėjusysis sumušė kaltinamąjį nurodė ir A. R.. Tuo tarpu nukentėjusysys A. L. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysys A. L. paaiškino, kad L. K. pribėgęs kelis kartus sugniaužęs kumščius sudavė jam į galvą, pilvą, krutinę, o jis bandė nustumti L. K., po to abu nukrito ant žemės. Šią aplinkybę patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai G. M., J. M. ir G. N., kurie patvirtino matę, kaip agresyviai nusiteikęs nepažįstamas vyras su mėlyna striuke, puolė nukentėjusįjį vaikiną, kumščiu trenkė į veido sritį, pastarajam parkritus, mušė A. L. toliau. Vaikinas juoda striuke, bandė L. K. atitraukti. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. M. parodė, kad iš pradžių A. R. laikė L. K. ir sakė jam: „kam tau tos problemos?“. A. L. irgi sakė: „paklausyk savo draugo“. Tada tarpusavyje pradėjo pyktis. L. K. išsprūdo ir atbėgo tiesiai link A. L. ir smūgiavo į galvą. Prieš suduodant smūgį sakė: „ateik čia gaidy“. Smūgis buvo suduotas į galvą, kokia ranka neatsimena. Smūgis buvo kryptingas, kumščiu. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju G. N. parodė, kad vienas vyras laikė kitą iš nugaros arba per liemenį, arba už striukės. Tas, kurį laikė, bandė išsprūsti ir išsprūdo. Išsprūdęs bėgo malūnais, mosikavo rankomis ir pribėgo prie bandančio apsiginti asmens. Kas pirmas ir kam sudavė, nežino. Išsprūdęs vyras bėgo ir mosikavo rankomis, mano, kad apsikeitė smūgiais su nukentėjusiuoju. Vienas iš vyrų buvo nukritęs, atrodo, kad kažkuriuo momentu ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis buvo nukritę. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M. parodė, kad aukštesnis vaikinas elgėsi neadekvačiai, nes jis norėjo pulti, draugas jį laikė iš už nugaros, o jis tiesiog šnopavo įsirėmęs į žemę lyg norėtų bėgti pulti žmones. Pavyko jį išlaikyti 1-2 min.. Ir po to jį paleido arba jis išsinėrė ir tas aukštas vaikinas puolė mušti vaikiną, kuris buvo su mergina. Aukštesnis vaikinas trenkė tam vaikinui, kokiu būdu, neatsakys. Ar tas smūgis pasiekė tikslą, neatsakys, po smūgio nukentėjusysis neparklupo. Muštynės baigėsi, kai buvo panaudotos dujos ir tada atvažiavo policija. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja ekspertė J. B. parodė, kad atsimena, kaip apžiūrėjo A. L. dėl jo sužalojimų. Trumpai aprašė jo pateiktas įvykio aplinkybes. A. L. buvo pateikęs medicinos dokumentus, iš kurių buvo matyti, kad jis lankėsi ligoninėje, buvo apžiūrėtas, buvo nustatyti sumušimai. Apžiūros metu 2021 m. kovo 2 d. ji apžiūrėjusi A. L. parašė išvadą (išvardijo nustatytus sužalojimus). Sužalojimų laikas atitinka nurodyto įvykio laikotarpiui, sužalojimai atitinka nesunkius sveikatos sutrikdymus ir nežymius sveikatos sutrikdymus. Patvirtino, kad praėjus 4-5 dienoms sužalojimų mastas atitinka toms aplinkybėms dėl kurio buvo tiriama. Po nagrinėjamo įvykio į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnai L. M. ir E. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad A. L. įvykio vietoje nurodė, kad šiam buvo suduoti smūgiai į galvą ir nugarą. Be to, apie tai, kad nukentėjusysis A. L. veidas buvo paraudęs – nurodyta policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Taigi, iš bylos duomenų nustatyta, jog išties, kaltinamasis, panaudojo fizinę jėgą prieš nukentėjusįjį A. L..

Teismas pažymi, kad A. L. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus del L. K. veiksmų, patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – G. M., J. M., G. N., ekspertės J. B., policijos pareigūnų L. M. ir E. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, specialisto išvada tyrimo metu, bendrojo pagalbos centro garso įrašas, taip pat vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Gauti duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad įvykusį konfliktą iniciavo L. K., o ne atvirkščiai, kaip teigia kaltinamasis, kad jį ir jo draugą užpuolė A. L., dėl ko realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir nustatyti šios nusikalstamos veikos padariniai - panaudotas fizinis smurtas A. L. atžvilgiu. Teismas taip pat pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju, netgi ir nesiremiant objektyviais šios baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis, mažai tikėtina, kad vienas vyras (šiuo konkrečiu atveju - A. L.), vėlai vakare su mergina vedžiodamas šunį, be priežasties būtų pirmas pradėjęs konfliktą ir užpuolęs jam nepažįstamus asmenis.

Taigi šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2021-02-26 apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini) namo, gatvėje, kuri laikytina viešąja vieta, nes laisvai prieinama bet kuriam asmeniui, L. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,64 promilių), be priežasties sukėlė žodinį konfliktą dėl A. L. šuns, kas laikytina menkaverte priežastimi, kitų žmonių akivaizdoje, kas nesustabdė nuo nusikalstamų veiksmų, jis tyčia kumščiu sudavė nemažiau trijų smūgių į galvą, pilvą ir krūtinę A. L., o įvykio liudytojui G. N. bandant jį (L. K.) atitraukti nuo nukentėjusiojo, jis tyčia kumščiu sudavė A. L. ne mažiau dviejų smūgių į dešinės pusės akies sritį, tokiu būdu sukėlė pastarajam fizinį skausmą. L. K. nusikalstami veiksmai prokurorės buvo kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir 284 straipsnį. Visgi teismas su tokia prokurorės pateikta kaltinamojo veiksmų kvalifikacija nesutinka.

Tačiau teismas šalina aplinkybę, kad A. L. buvo padarytas sužalojimas - dešinės čiurnos raiščių patempimas. 2021-03-02 specialisto išvadoje Nr. G 491/2021(01) konstatuota, kad A. L. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame rieše ir plaštakoje, odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame delne ir abiejose keliuose, dešinės čiurnos raiščių patempimas. Dešinės čiurnos raiščių patempimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Visi kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 tomas, b. l. 49-51). 2021-10-20 VTMT Specialistė J. B. dėl specialisto išvados Nr. G 491/2021(01) pateikė paaiškinimus. Į klausimą keliais smūgiais A. L. buvo padaryti išvadoje konstatuoti sužalojimai? 1. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 7-ais trauminiais poveikiais. Kokius iš nurodytų sužalojimų A. L. galėjo padaryti sau pats? 2.Odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame delne ir abiejuose keliuose galėjo būti padaryti nugriuvus. Koks yra A. L. dešinės čiurnos raiščių patempimo mechanizmas? 3. Dešinės čiurnos raiščių patempimas galėjo atsirasti pakreipus, pasukus dešinę koją. Ar dešinės čiurnos raiščių patempimas galėjo atsirasti nukentėjusiajam A. L. sudavus smūgį koja kitam asmeniui? 4. Mažai tikėtina, kad dešinės čiurnos raiščių patempimas galėtų atsirasti sudavus smūgį koja kitam asmeniui. Ar A. L. galėjo dėl staigaus kojos krypties keitimo, nelygaus paviršiaus (kt. priežasčių) pats patempti raištį? 5.Taip, tai yra labiausiai tikėtinas mechanizmas. Ar patyrus tokią traumą nukentėjusysis iškarto turėjo pajausti skausmą? 6. Taip, galėjo iš karto pajusti skausmą. Ar po patirtos čiurnos traumos nukentėjusysis galėjo laisvai (nešlubuojant) vaikščioti? 7. Tai priklauso nuo skausmo stiprumo. Paprastai raiščių patempimas yra pakankamai skausmingas, tačiau esant girtumui ar stresui, skausmo stiprumas gali būti mažiau juntamas. Objektyviai atsakyti, ar galėjo nešlubuodamas vaikščioti, negali. Ar sužalojimai padaryti vienu metu, jei ne, tai koks kada? 8. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti to paties įvykio metu (2 tomas, b. l. 105).

Taigi, remiantis ekspertės paaiškinimu, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad dešinės čiurnos raiščių patempimas A. L. atsirado dėl L. K. suduotų smūgių. Pagal 2021-03-02 specialisto išvadą Nr. G 491/2021(01), dešinės čiurnos raiščių patempimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Visi kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatytų aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais aplinkybes, atskleidžiančias visus būtinuosius nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius, BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai turi būti nustatyti objektyviais duomenis, kurių šioje byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, teismas, konstatuoja, kad L. K. įvykdė tokią nusikalstamą veiką: 2021-02-26 apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini) namo, gatvėje, kuri laikytina viešąja vieta, nes laisvai prieinama bet kuriam asmeniui, L. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,64 promilių), be priežasties sukėlė žodinį konfliktą dėl A. L. šuns, kas laikytina menkaverte priežastimi, kitų žmonių akivaizdoje, kas nesustabdė nuo nusikalstamų veiksmų, jis tyčia kumščiu sudavė nemažiau trijų smūgių į galvą, pilvą ir krūtinę A. L., o įvykio liudytojui G. N. bandant jį (L. K.) atitraukti nuo nukentėjusiojo, jis tyčia kumščiu sudavė A. L. ne mažiau dviejų smūgių į dešinės pusės akies sritį, dėl ko A. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame rieše ir plaštakoje, odos nubrozdinimais kaktoje, kairiame delne ir abiejuose keliuose, o taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes į konfliktą turėjo įsikišti jį matę pašaliniai asmenys – J. M., G. M., kurios buvo priverstos stebėti viešą smurtą, dėl ko patyrė nemalonių pojūčių ir G. N.. Nagrinėjamu atveju L. K. aukščiau aptarti veiksmai kvalifikuotini pagal sukeltus padarinius, t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnyje.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog kaltinamojo L. K. kaltė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis viešoje vietoje, nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdžius sveikatą, dėl ko taip pat buvo sutrikdyta visuomenės rimtis t. y. padarius nusikalstamas veikas, numatytą BK 140 straipsnyje ir BK 284 straipsnyje, yra pilnai įrodyta.

Dėl A. R. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Teismas , nustatydamas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, vadovaujasi nukentėjusiojo, liudytojų, kaltinamųjų parodymais tose dalyse, kuriuose juos patvirtina kiti duomenys (įrodymai), specialisto išvadomis ir eksperto paaiškinimais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, BPC skambučių įrašais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismas itin atsargiai bei tik kitų įrodymų kontekste vertina nukentėjusiojo A. L. ir apklaustų liudytojų parodymus dėl šių priežasčių: jų parodymai nėra išsamūs, daugelio esminių aplinkybių negalėjo nurodyti arba nurodė netiksliai, be to, jų paaiškinimai prieštarauja tarpusavyje. Teismas tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymais vadovaujamasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Įvertinęs nukentėjusiųjų ir minėtų liudytojų bei kaltinamųjų parodymų netikslumą ir neišsamumą, teismas sprendžia, kad šioje dalyje tiki ir vadovaujasi būtent kaltinamųjų parodymais.

Nagrinėjamoje byloje, nustatyta, jog nukentėjusiojo parodymai nebuvo tikslūs, kito proceso eigoje, jis ir kiti liudytojai nenurodė tikslių A. R. užpuolimo, smurtavimo aplinkybių nei bylą tyrusiems pareigūnams nei teismui, anot nukentėjusio ir liudytojų, A. R. naudotas fizinis smurtas buvo pakankamai intensyvus, pasak A. L., A. R. jam su rankomis sudavė 3-4 smūgius, tačiau ant kaltinamojo rankų jokių žymių nustatyta nebuvo. Įvertinęs nukentėjusiųjų ir minėtų liudytojų bei kaltinamųjų parodymų prieštaringumą, teismas sprendžia, kad šioje dalyje tiki ir vadovaujasi būtent kaltinamųjų parodymais.

Lietuvos A. T. ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Kadangi baudžiamojoje byloje A. R. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo negalima pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, teismas konstatuoja, kad nepadaryta veika, turinti BK BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų požymių ir A. R. dėl šioje byloje pareikšto kaltinimo išteisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje už kurios padarymą gali būti skiriamos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės, bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Spręsdamas dėl L. K. skirtinų bausmių rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

L. K. padarė du nesunkius nusikaltimus. L. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

L. K. Lietuvos Respublikoje neteistas (2 tomas, b. l. 67; 79), baustas administracinėmis nuobaudomis (2 tomas, b. l. 69-74; 80), ankstesnės darbovietės charakterzuojamas teigiamai, tačiau šiuo metu L. K. nedirbantis, taigi darytina išvada, jog L. K. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jis šios bausmės nevykdys, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, taigi turtinio pobūdžio bausmė – bauda L. K. už nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d., ir 284 straipsnyje, padarymą neskirtina. Viešųjų darbų bausmės L. K. teismas skirti taip pat neturi galimybės, nes pastarasis nėra išreiškę sutikimo viešuosius darbus atlikti. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. K. už nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 1 d., ir 284 straipsnyje, padarymą skiriant laisvės apribojimo bausmę, įgalinančią teismą nustatyti įpareigojimus, susijusius su L. K. elgesio korekcija, bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, bausmės terminą nustatant trumpesnį už šios bausmės vidurkį – šešis mėnesius, įpareigojant L. K. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio.

L. K. padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, taigi L. K. skirtinos bausmės bendrintinos jas apimant.

L. K. nuo 2022 m. vasario 26 d. 22.55 val. iki 2022 m. vasario 27 d. 14.00 val., t. y. vieną parą, buvo laikinai sulaikytas (1 tomas, b. l. 101; 102), taigi L. K. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti iš kaltų asmenų nusikalstama veika dėl A. L. gydymo patirtą 149,45 eurų dydžio turtinę žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 55-60).

Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, A. L. gydymas (ortopedo traumatologo ir radiologo konsultacijos) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 149,45 eurų. Kadangi šiame nuosprendyje jau konstatuoja, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdytas ir pašalinta aplinkybė, jog buvo padarytas dešinės čiurnos raiščių patempimas dėl A. K. nusikalstamų veikų, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl A. L. gydymo nepriteistinos ir civilinis ieškinys atmestinas.

Vertindamas A. L. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, A. L. buvo pargriautas ant žemės, buvo mušamas, todėl tokiu būdu galėjo būti sugadinti jo drabužiai ir telefonas. Minėtą 200 eurų turtinę žalą A. L. patyrė dėl L. K. neteisėtų veiksmų, kuris savo nusikalstamais veiksmais A. L. padarytos žalos baudžiamojo proceso metu neatlygino, taigi A. L. civilinis ieškinys dėl 200 eurų

turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš L. K. priteistina A. L. naudai 200 eurų turtinės žalos.

Vertindamas A. L. civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad A. L. dėl L. K. nusikalstamų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir dvasinius išgyvenimus, taip pat dėl padarytų sužalojimų turėjo nepatogumų. Vertindamas A. L. argumentus dėl jam padarytos neturtinės žalos dydžio teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

Teismas sutinka, jog A. L. neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o L. K. kaltė dėl sveikatos sužalojimo pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. A. L. jautė skausmą, patyrė nerimą, išgyvenimus, kurį laiką negalėjo ieškotis darbo. Nustatydamas A. L. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir L. K. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – L. K. yra darbingo amžiaus, tačiau pastarasis šiuo metu nedirba. Teismas sutinka, jog A. L. neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o L. K. kaltė dėl sveikatos sužalojimo pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. A. L. jautė skausmą, patyrė nerimą, išgyvenimus, kurį laiką negalėjo ieškotis darbo. Tačiau, teismo vertinimu prašoma priteisti 1250 EUR suma kaip kompensacija už šiuos patirtus nepatogumus, yra pernelyg didelė. Jokių duomenų dėl neigiamų A. L. sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui, byloje nenustatyta. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Minėta, kad teismas jau konstatavo, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, todėl, įvertinus visas aptartas aplinkybes, prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 150 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismo posėdžio metu A. L. atstovas advokatas T. J. nurodė prašantis, be kita ko, A. L. naudai iš kaltinamųjų priteisti ir 1 625,03 eurų bylinėjimosi išlaidų. Vertindamas nukentėjusiojo A. L. atstovo advokato T. J. prašymą priteisti 1 625,03 eurų patirtų procesinių išlaidų už suteiktas teisines paslaugas teismas pažymi, kad šias išlaidas patvirtina advokato T. J. pateikti mokėjimo nurodymai bei sąskaitos faktūros (3 tomas, b. l. 33), kuriose nurodyta, kad A. L. suteiktos teisinės paslaugos apima jo atstovavimą teisme bei jam suteiktas teisines paslaugas pagal sutartį. Sprendžiant ar yra pagrindas priteisti visą prašomą atstovavimo išlaidų sumą, turi būti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, 2K-208-976/2017, Nr. 2K-347-976/2018).

Teismas , spręsdamas dėl priteistinų nukentėjusiajam atstovavimo išlaidų dydžio, visų pirma vertina, tai, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nėra sudėtinga, ją sudarė 3 tomai, advokatas surašė 2 lapų civilinį ieškinį ir 2 lapų patikslintą civilinį ieškinį. Teismo vertinimu, tokio civilinio ieškinio surašymas nereikalauja itin daug laiko, taip pat gilių teisinių žinių. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad teismas tik iš dalies tenkino pareikštą civilinį ieškinį byloje (teismas dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo – gerokai sumažino), be to vienas iš kaltinamųjų, A. R., išteisintas nesant nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p., ir 284 straipsnyje požymių. Taigi atsižvelgus į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, patenkinto ieškinio dalį, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas, yra per didelė. Todėl prašymas priteisti 1625,03 eurų bylinėjimosi išlaidų tenkinamas iš dalies, ir iš kaltinamojo L. K. nukentėjusiojo A. L. naudai priteistini 450 eurų išlaidų atstovavimo paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 2 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. 1. 145), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu L. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. 1. 101), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (1 tomo bylos viršelis).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 50 straipsniais, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 66, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant L. K. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio.

Pripažinti L. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio.

Bausmes subendrinti jas apimant ir L. K. skirti subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti L. K. laikinajame sulaikyme išbūtą nuo 2022 m. vasario 26 d. 22.55 val. iki 2022 m. vasario 27 d. 14.00 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

L. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

A. L. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai ir iš L. K. A. L. naudai priteisti 200,00 eurų turtinės žalos, 450 eurų patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.

A. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš L. K. A. L. naudai priteisti 150 eurų neturtinės žalos.

Kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti L. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.