Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio,

dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei, (dalinai nuotoliniu būdu)

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės (toliau ir – prokurorė) ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. R. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

L. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio.

Bausmės subendrintos jas apimant ir L. K. skirta subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas L. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 26 d. 22.55 val. iki 2022 m. vasario 27 d. 14.00 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinys atmestas.

A. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas visiškai ir iš L. K. A. L. naudai priteista 200,00 eurų turtinės žalos, 450 eurų patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.

A. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir iš L. K. A. L. naudai priteista 150 eurų neturtinės žalos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

17. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo A. L. gydymas (ortopedo traumatologo ir radiologo konsultacijos) PSDF biudžetui kainavo 149,45 Eur, tačiau todėl, kad nuosprendyje yra konstatuota, jog nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir pašalinta aplinkybė, kad buvo padarytas dešinės čiurnos raiščių patempimas dėl L. K. nusikalstamų veikų, Vilniaus TLK civilinis ieškinys dėl A. L. gydymo atmestinas.

18. Skunde ligonių kasa nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria atmestas visas jos civilinis ieškinys. Pažymi, kad teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad „L. K. įvykdė tokią nusikalstamą veiką: 2021 m. vasario 26 d. apie 22.40 val. Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, gatvėje, <...> jis tyčia kumščiu sudavė nemažiau trijų smūgių į galvą, pilvą ir krūtinę A. L., o įvykio liudytojui G. N. bandant jį (L. K.) atitraukti nuo nukentėjusiojo, jis tyčia kumščiu sudavė A. L. ne mažiau dviejų smūgių į dešinės pusės akies sritį, dėl ko A. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame rieše ir plaštakoje, odos nubrozdinimais kaktoje, kairiame delne ir abiejuose keliuose <...>. Nagrinėjamu atveju L. K. aukščiau aptarti veiksmai kvalifikuotini pagal sukeltus padarinius, t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnyje“.

19. Atkreipia dėmesį, kad teismui kartu su civiliniu ieškiniu pateiktame 2021 m. kovo 5 d. gydymo paslaugų apskaitos išraše yra nurodytos šios VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2021 m. vasario 27 d. A. L. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos: 1) ortopedo traumatologo (pagrindinė diagnozė - krūtinės ląstos sumušimas (TLK-10-AM S20.2), paslaugos kaina - 19,06 Eur; 2) radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) (pagrindinė diagnozė - krūtinės ląstos kaulų lūžis, nepatikslinta (TLK-10-AM S22.9), paslaugos kaina - 32,60 Eur; 3) radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) (pagrindinė diagnozė - kitų ir nepatikslintų riešo ir plaštakos dalių lūžis (TLK-10-AM S62.8), paslaugos kaina - 32,60 Eur; 4) radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) (pagrindinė diagnozė - pėdos lūžis, nepatikslintas) (TLK-10- AM S92.9), paslaugos kaina - 65,19 Eur. Nuosprendyje Teismas padarė baudžiamosios bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, kad visos A. L. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra nesusijusios su civilinio atsakovo L. K. nusikalstamais veiksmais. Teismas, eliminavęs iš nuosprendžio aplinkybę, kad A. L. buvo padarytas dešinės čiurnos raiščių patempimas L. K. veiksmais, niekuo nemotyvavo išvados, kodėl civilinis atsakovas, tyčia kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius sudavęs A. L. į krūtinę, taip pat sukėlęs jam fizinį skausmą, padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą, be kita ko, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešiniame rieše ir plaštakoje, neprivalo atlyginti kitų, su nukentėjusiojo čiurnos patempimu nesusijusių, tačiau jam suteiktų ortopedo traumatologo bei dviejų radiologo paslaugų, susijusių su krūtinės ląsta, riešu ir plaštaka, išlaidų.

20. Skunde pažymima, kad teismo nuosprendyje yra aiškiai konstatuoti pirmiau nurodyti L. K. nusikalstami veiksmai. Tarp šių L. K. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastinis ryšys, todėl teismas civilinio ieškinio dalį dėl 84,26 Eur žalos PSDF biudžetui atlyginimo atmetė nepagrįstai ir neteisėtai. Kitos nuosprendžio dalies, kuria atmesta civilinio ieškinio dalis dėl 65,19 Eur žalos PSDF biudžetui atlyginimo, ligonių kasa neginčija.

Motyvuojamoji dalis

III Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl L. K. ir A. R. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą

26. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pirmosios teismas perkvalifikavo L. K. veiksmus, nenustatęs, jog specialisto išvadoje A. L. konstatuotas dešinės čiurnos raiščių patempimas atsirado dėl L. K. veiksmų. Dėl kitų 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimo nuteistojo veiksmuose, ginčo nėra, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl priežastinio ryšio tarp L. K. (A. R.) veiksmų ir minėto kūno sužalojimo.

27. Skunde tvirtinama, kad byloje nustatyta smurtinių veiksmų seka, A. L. parodymai, kad jis buvo suklupęs, leidžia teigti, kad čiurnos raiščių patempimas galėjo būti padaryti įvykio metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė turi būti įrodyta remiantis byloje surinktų įrodymų visuma ir negali būti grindžiama prielaidomis. Šiuo atveju ji paneigiama toliau išdėstytų aplinkybių visuma.

28. Visų pirma, L. K. ir A. R. kaltinimu inkriminuojamas tik smūgių sudavimas į galvos, krūtinės, nugaros ir liemens sritį, jokie veiksmai, kuriuos atlikus gali atsirasti čiurnos patempimas, neinkriminuoti. Taigi nei vienas iš jiems inkriminuotų veiksmų, negalėjo tapti čiurnos patempimo priežastimi.

30. Nors atsakydamas į A. R. gynėjos klausimą nukentėjusysis teisme nurodė, kad įvykio vietoje šlubavo (3 t. b. l. 19), tačiau remiantis pareigūnų dėvimų kamerų užfiksuotais vaizdo įrašais, nematyti, kad iš karto po įvykio A. L. šlubuotų (vaizdo įrašų Nr. 2021_0226_225437_007 4.08-4.21 min.; Nr. 2021_0226_230435_009 3.39 min. Paklausus dėl medikų reikalingumo, A. L. atsako, kad galimai nereikia, pasako, kad truputį skauda ranką, parodo į veidą, prašydamas pažiūrėti kokie sužalojimai yra veide (kitų objektų apžiūros protokolas 1 t. b. l. 35). A. L. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas iš karto po įvykio teigė, kad išsprūdęs vyriškis sudavė jam į galvą, pilvą, krūtinę po to jis pajuto fizinį skausmą. Bandė nustumti vyriškį, po to abu nukrito ant žemės. Jam bandant laikyti asmenį, kuris jį mušė, jo draugė paskambino į policiją. Pamatė, kad vaikinas su tamsiais drabužiais eina jam už nugaros ir nedelsiant pajuto vieną smūgį iš kojos ir paskui kelis smūgius iš rankų į nugarą ir šonus. Apklausos pabaigoje nurodė, kad dėl viso įvykio smarkiai išsigando, pajuto fizinį skausmą, buvo apgadintas jo turtas. Taigi, iš karto po įvykio A. L. nenurodė, kad grumtynių metu būtų patyręs skausmą čiurnos srityje. Šios aplinkybės nenurodė ir apklaustas teisme. Pirmą kartą dešinės čiurnos skausmu, A. L. pasiskundė tik gydymo įstaigoje, nurodydamas, kad čiurną susižalojo galimai pakreipęs koją, nepamena. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu taip pat negalėjo įvardyti kaip ši trauma galėjo atsirasti, darydamas identišką prielaidą, kaip ir specialisto apžiūros metu.

31. Iš pareigūnų dėvimų kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų (pavyzdžiui Nr. 2021_0226_225437_007 0.10-0.20 min., Nr. 2021_0226_230435_009 0.58-3.40 min.) matyti, kad nukentėjusysis, atsižvelgiant į patirtą įvykį, iš karto po įvykio buvo pakankamai ramus, aiškiai dėstė mintis bendraudamas su pareigūnais, jo elgesys nesudaro jokio pagrindo spręsti, kad tuo metu jis buvo patyręs šoką, ar itin susijaudinęs ir dėl to galėjo nejausti čiurnos skausmo. Šie duomenys paneigia tiek nukentėjusiojo teisme nurodytą aplinkybę, kad pareigūnams apie sužalotą koją nepaminėjo, nes buvo išgąstis, šokas (3 t. b. l. 19), tiek skundo teiginį, kad aplinkybė, jog A. L. nešlubavo nėra esminė, nes pasak specialistės dėl patirto streso asmuo gali mažiau jausti skausmą, todėl iš karto po įvykio nukentėjusysis galėjo patyręs čiurnos traumą ir nešlubuoti.

32. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, tai yra, jog kaltinimu nėra inkriminuoti veiksmai, kuriuos atlikus galimas čiurnos raiščių patempimas, tai, jog A. L. nenurodė, kad grumtynių metų patyrė skausmą dešinės čiurnos srityje ir negalėjo nurodyti, kaip įvykio metu ši trauma atsirado, specialistės teiginį, jog čiurnos raiščių trauma yra pakankamai skausminga, o nukentėjusysis po visų jo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų bėgo iki automobilio, atvykus pareigūnams nešlubavo ir nebuvo paveiktas didelio streso dėl kurio galėtų nejausti minėtos traumos keliamo skausmo vaikštant, iš karto po įvykio paklaustas apie patirtus sužalojimus nenurodė, jog jaučia skausmą kojos srityje, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra įrodyta, kad dešinės čiurnos raiščių patempimas, specialisto išvadoje vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, atsirado įvykio metu, todėl susijęs priežastiniu ryšiu su L. K. ir A. R. atliktais smurtiniais veiksmais ir yra šių veiksmų pasekmė, taigi L. K. veiksmų kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nėra pagrindo.

33. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į šio nuosprendžio 26-32 punktuose išdėstytus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog L. K. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Vis dėlto teismas, kvalifikuodamas L. K. veiksmus kaip BK 140 straipsnio 1 dalies ir BK 284 straipsnio sutaptį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Viešosios tvarkos pažeidimo metu panaudoto fizinio smurto padarinius – fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą apima BK 284 straipsnio sudėtis, todėl papildomas veikos kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bereikalingas (kasacinė byla Nr. 2K-243-489/2022 ir kt.). Todėl nuosprendžio dalis, kuria L. K. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį naikintina ir L. K. veika kvalifikuotina tik pagal BK 284 straipsnį.

Dėl A. R. išteisinimo

34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinktais įrodymais negalima pagrįsti A. R. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai dėl A. R. naudoto smurto netikslūs, neišsamūs, prieštaringi su kaltinamųjų parodymais, kito proceso eigoje, nukentėjusysis ir liudytojai nenurodė tikslių A. R. užpuolimo, smurtavimo aplinkybių nei bylą tyrusiems pareigūnams, nei teismui, A. L. ir liudytojai tvirtino, kad A. R. smurtas buvo pakankamai intensyvus, pasak A. L., A. R. jam rankomis trenkė 3-4 kartus, tačiau ant išteisintojo rankų jokių žymių nustatyta nebuvo, o byloje pateikta fotonuotrauka patvirtina, kad sužalojimus patyrė ir pats A. R..

35. Nors A. R. kaltės nepripažino, teigdamas, kad jis asmeniškai jokių smūgių nesudavė, vienu metu, kai norėjo pasakyti L. K., jog laikas eiti, gavo skaudų smūgį nuo kurio nukrito ir negalėjo priešintis, nes nuo smūgio buvo apsvaigęs (3 t. b. l. 103-104), tačiau priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, jog A. R. iš tiesų sudavė kaltinime nurodytus smūgius A. L., tai yra, vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajam į dešinės pusės šoną ir rankomis sudavė ne mažiau trijų smūgių į nugarą ir šonus patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: 1) nukentėjusiojo A. L. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad grumiantis su L. K. ir pavykus persiversti, būnant iš viršaus ir laikant L. K. už krūtinės, žemesnis vyriškis (A. R.) spyrė jam į dešinį šoną su koja, kelis kartus su rankomis dar sudavė (3-4 smūgius), dar keletą smūgių gavo į nugarą. Paskui kažkas padėjo (2 t. b. l. 188-189); 2) A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog, iškart pribėgęs vyras su mėlyna striuke (L. K.) kelis kartus sugniaužęs kumščius sudavė jam į galvą, pilvą, krūtinę, po to jis pajuto fizinį skausmą. Bandė nustumti vyriškį, po to abu nukrito ant žemės, jam bandant laikyti asmenį, kuris jį mušė, jo draugė paskambino į policiją. Pamatė, kad vaikinas su tamsiais drabužiais (A. R.) eina jam už nugaros ir nedelsiant pajuto vieną smūgį iš kojos ir paskui kelis smūgius iš rankų į nugarą ir šonus. Po kelių akimirkų pajuto, kad kažkas bando nuo jo nutraukti vyrą su tamsiais drabužiais, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo kitas vyras, kurio nepažįsta, kuris ėjo pro šalį su savo mergina bei papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu patikslinta aplinkybė, kad jam laikant L. K., jis pajuto, kad iš nugaros jam sudavė po vieną kartą į šoną, į koją, nugarą, tai buvo žemesnis vaikinas (A. R.) (1 t. b l. 13-15; 42); 3) liudytojos G. M. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad, kai A. L. laikė L. K., iš nugaros jam sudavė A. R., A. L. atsikėlė po pirmų smūgių, tada pribėgo A. R. ir spyrė koja A. L., pataikė kažkur per vidurį (3 t. b. l. 23); 4) G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad A. L. mušė abu vaikinai, tiek mėlyna tiek pilka striuke (1 t. b. l. 76-78); 5) J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad vaikinas juodos spalvos striuke (A. R.) taip pat naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį vaikiną (A. L.) (1 t. b. l. 83-84) ir šios liudytojos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad žemesnis vaikinas (A. R.) prisijungė prie aukštesnio vaikino (L. K.) ir taip pat ėjo muštis, abu vyrai tai vienas, tai kitas mušė nukentėjusįjį, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad matė žemesnio vaikino (A. R.) smūgius kumščiu (3 t. b. l 60-63); 6) liudytojo G. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog vaikinas juoda striuke (A. R.) naudojo smurtą A. L. atžvilgiu (1 t. b. l. 86-88) ir šio liudytojo teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog muštynes pradėjo vienas iš tų dviejų vaikinų (kaltinamųjų), bet dalyvavo muštynėse abu. Kitas vaikinas (A. R.) pribėgo padėti draugui, labai greitai prisijungė prie muštynių. <...> . Kiek pamena, jis pats įsikišo tada kai pamatė, kad kitas kaltinamasis prisijungė prie muštynių (3 t. b. l. 46-50).

36. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog liudytojų parodymai dėl A. R. smūgių yra pakankamai prieštaringi ir neišsamūs, tačiau jie patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jog konflikto iniciatorius buvo L. K. ir šiems grumiantis A. R. prisijungė prie muštynių, tam, kad atitraukti L. K. nuo nukentėjusiojo.

37. Skundžiamame nuosprendyje nėra konkrečiai nurodyta kuo pasireiškė nukentėjusiojo ir liudytojų prieštaringumas. Iš minėtų parodymų matyti, kad juose iš tiesų yra tam tikrų prieštaravimų. Antai A. L. pirmosios ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad A. R. smūgiavo tiek rankomis, tiek kojomis, o papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad visi A. R. smūgiai buvo suduoti tik koja. Taip pat G. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė kitokią kūno A. L. kūno padėtį A. R. smurto metu, tai yra, kad smūgius A. L., A. R. sudavė, kai A. L. jau buvo atsikėlęs, tačiau tai nepaneigia tos aplinkybės, jog A. R. sudavė smūgius A. L., juolab, kad G. M. taip pat nurodė, kad smūgiai buvo suduoti tuo metu, kai nukentėjusysis laikė L. K.. Taip pat A. L. tvirtino, kad iš pradžių A. R. jam smūgiavo koja, G. M. irgi nurodė, kad smurtas pasireiškė spardymu, o J. M. teisme tvirtino, kad nematė, jog A. R. būtų sudavęs smūgius iš kojos, tačiau ši liudytoja apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad visų aplinkybių ji nematė, kadangi tuo metu kada vyko muštynės, ji priėjo prie nukentėjusiojo vaikino merginos (G. M.) ir bandė ją nuraminti. Šią aplinkybę nurodė ir apklausta teisme, teigdama, kad dėl merginos raminimo būnant su ja, neatsimena veiksmų sekos. Aplinkybę, jog G. M. įvykio metu buvo išsigandusi patvirtina skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašas (garso įrašas Nr. 2021_02_26_22-45-20_), iš kurio girdėti, jog ji kalba itin susijaudinusi, panikuoja, taigi pagrindo netikėti J. M. teiginiais, kad ši iš tiesų bandė nuraminti G. M., todėl galėjo nepastebėti (neįsiminti) visų muštynėse dalyvavusių asmenų veiksmų, pagrindo nėra. Taigi, aptarti prieštaravimai nėra esminiai arba gali būti objektyviai paaiškinami.

38. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija laiko įrodytu, kad muštynių metu A. R. sudavė A. L. vieną smūgį koja į šoną ir tris smūgius kumščiu į nugarą ir šonus.

39. Visgi, nepaisant to, jog teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl to, jog A. R. sudavė kaltinime nurodytus smūgius A. L., šie jo veiksmai šiuo atveju negali būti vertinami kaip nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje.

40. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017 ir kt.).

41. Byloje esančiais nukentėjusiojo, liudytojų G. M., J. M. ir G. N. parodymais nustatyta, kad A. R. ne tik kad nenorėjo konflikto, bet atvirkščiai, stengėsi jį sustabdyti. Laikė L. K., kol šis išsprūdo ir puolė A. L.. A. R. ir L. K. taip pat nurodė, kad A. R. stengėsi išvengti smurto, teigdami, kad jis įsiterpė tarp L. K. ir A. L.. Remiantis nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, A. R. smūgius jam sudavė, kai nukentėjusysis muštynių metu perėmė iniciatyvą, L. K. gulėjo ant žemės, o A. L. sėdėdamas šiam ant viršaus jį laikė. A. L. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, o G. M. – teisme, nurodė, kad A. R. sudavė smūgius tuo metu, kai A. L. laikė L. K.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. N. parodė, kad draugas (A. R.) bandė atitraukti vaikiną mėlyna striuke (L. K.), apklaustas teisme parodė, kad išsprūdęs vyras bėgo ir mosikavo rankomis, mano, kad apsikeitė smūgiais su nukentėjusiuoju. Vienas iš vyrų buvo nukritęs, atrodo, kad kažkuriuo momentu ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis buvo nukritę. Muštynes pradėjo vienas iš tų dviejų vaikinų (kaltinamųjų)<....>. Kitas vaikinas (A. R.) pribėgo padėti draugui. Taigi, paties nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai patvirtina, kad A. R. siekė sulaikyti L. K. ir išvengti muštynių, tačiau nepavykus to padaryti ir šiam išsprūdus, jis sudavė tris smūgius nukentėjusiajam, kai šis grumtynių su L. K. metu perėmė iniciatyvą.

42. Nors teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-501/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.), tačiau A. R. tyčią nebuvo nukreipta nei į viešosios tvarkos pažeidimą, nei į kūno sužalojimų padarymą nukentėjusiajam. A. R. smūgiai buvo nestiprus, nukentėjusiajam jie nesukėlė jokių kūno sužalojimų. Todėl nėra pagrindo manyti, kad išteisintojo A. R. tyčios pobūdis, t.y., siekis užkirsti kelią muštynėm ir pabaigti konfliktą taikiai pasikeitė ir tuomet, kai muštynės tarp L. K. ir A. L. jau prasidėjo. Todėl A. R., kaip ir liudytojo G. N., kuris irgi dalyvavo išskiriant besimušančiuosius, negalima laikyti muštynių dalyviais. Žemiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. R. smurtiniai veiksmai buvo panaudoti išimtinai gynybos, o ne puolimo tikslais, o vien ta aplinkybė, jog jie panaudoti muštynių metu, nepaneigia aplinkybės, kad jie atlikti ginantis.

43. Remiantis specialisto išvada, A. L. nebuvo konstatuoti sužalojimai nugaros srityje bei šonuose, tai yra į kūno sritis, kur smūgiavo A. R. (1 t., b. l. 49-51). Pastebėtina ir tai, jog kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, ant A. R. rankų nebuvo nustatyta jokių smurtinių žymių, o tai patvirtina, kad suduoti smūgiai nebuvo stiprūs. Aplinkybę, jog A. R. veiksmai atitiko kėsinimosi pavojingumą, nebuvo akivaizdžiai neproporcingi, patvirtina ir L. K. bei A. R. muštynių metu sukelti padariniai. Remiantis specialisto išvadomis A. R. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje ir kairės akies vokuose, abiejose blauzdose; odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame skruoste, abiejose plaštakose, kairėje blauzdoje; muštinė žaizda viršutinėje lūpoje ir 23 danties vainiko krašto nuskilimas; nosikaulių lūžis. (1 t. b. l. 180-181). Taigi, muštynių metu A. R. nukentėjo labiau nei nukentėjusysis – jam buvo padaryti daugybiniai sužalojimai ir sulaužyta nosis. L. K. nustatytos poodinės kraujosruvos ir intradermalinės kraujosruvos pakaušyje, kairės ausies kaušelyje, dešinės akies vokuose, kairiame žande, smakre, abiejuose žastuose ir dilbiuose, krūtinėje, kairiame sėdmenyje; intradermalinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais kaktoje; odos nubrozdinimai dešiniame smilkinyje, abiejose plaštakose, nugaroje, abiejose keliuose, abiejose čiurnose; kraujosruva su muštine žaizdele viršutinėje lūpoje (1 tomas, b. l. 136-139). Taigi, L. K. taip pat padaryti daugybiniai sužalojimai. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, tai yra aplinkybę, jog A. R. siekė išvengti muštynių, įsitraukimo į muštynes momentą, aplinkybę, kad A. R., siekdamas apginti L. K. nuo iniciatyvą perėmusio A. L., sudavė pastarajam tik kelis nestiprius smūgius, dėl kurių jokių sužalojimų nukentėjusiajam neatsirado, L. K. ir pačiam A. R. padarytų sužalojimų mąstą, spręstina, kad A. R. veiksmai atitinkantys BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, laikytini padaryti esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria A. R. išteisintas ir byla jo atžvilgiu nutraukiant.

Dėl A. L. civilinio ieškinio

44. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo visiškai tenkinti A. L. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti prašomas sumas solidariai iš L. K. ir A. R.. Konstatavus, jog A. R. veiksmuose yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, nėra būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl A. R. nėra atsakingas už A. L. sukeltą žalą.

45. Iš A. L. patikslinto civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusysis prašė priteisti 200 Eur turtinės ir 1250 Eur neturtinės žalos ir 1625,03 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 t. b. l. 80-81). Skundžiamu nuosprendžiu ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, ieškinio dalis dėl neturtinės žalos tenkinta iš dalies prašomą neturtinės žalos dydį sumažinant iki 150 Eur. Taip pat iš dalies tenkintas reikalavimas dėl išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, priteisiant 450 Eur.

46. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, jog CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau taip pat yra labai svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir dėl konkrečių faktų išgyvena skirtingai.

47. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas dėl neturtinės žalos, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog dėl L. K. veiksmų A. L. patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, turėjo nepatogumų, kuri laiką negalėjo ieškotis darbo, L. K. turtinę padėtį, teismų praktikoje nustatomus dydžius bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bei pagrįstai konstatavo, kad prašoma neturtinės žalos suma atsižvelgiant į tai, jog dėl nuteistojo veiksmų jokių liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo sveikatai nekilo, yra per didelė. Papildomai pažymėtina, kad A. L. padarytų sužalojimų kiekis nėra ženklus. Kaip minėta, byloje nėra nustatyta, kad L. K. smurtiniai veiksmai lėmė dešinės čiurnos raiščių traumą, taigi nebuvo sukelti padariniai, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu 2021 m. birželio 28 d. A. L. nurodė, kad nuo moralinės žalos atsisako (1 t. b. l. 42), taigi po įvykio praėjus keturiems mėnesiams, laikėsi pozicijos, kad patirti išgyvenimai nėra tiek reikšmingi, jog reikalauti kompensuoti juos pinigine išraiška. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis nustatytas tinkamai, jo didinti nėra jokio pagrindo.

48. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt). Spręsdama dėl civiliniu ieškiniu prašomo procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio argumentams, jog byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti itin didelių teisinių žinių, jos apimtis nedidelė (pirmosios instancijos teisme ją sudarė 3 tomai), advokatas surašė 2 lapų civilinį ieškinį ir 2 lapų patikslintą civilinį ieškinį, tai kad teismas tik iš dalies tenkino pareikštą civilinį ieškinį byloje. Visgi, pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteistinų procesinių išlaidų dydį neatsižvelgė į faktinį bylos nagrinėjimo apylinkės teismo posėdžiuose laiką. Nors advokatas Tomas Januškevičius nukentėjusį pirmosios instancijos teisme atstovavo ne nuo bylos nagrinėjimo pradžios (teisinių paslaugų sutartis sudaryta 2021 m. gruodžio 21 d.) (2t. b. l. 202), tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžių trukmė, dalyvaujant A. L. atstovui, iš viso sudarė apie 13 valandų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, tai yra padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, patenkinto ieškinio dalį A. L. priteistinų procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma didintina iki 700 Eur.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

49. Pirmosios instancijos teismas atmetė Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, remdamasis išimtinai tuo, jog L. K. veiksmais nebuvo padarytas dešinės čiurnos raiščių patempimas. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo atmesti civilinį ieškinį visa apimtimi. Iš prie ieškinio pridėto Gydymo paslaugų apskaitos išrašo (1 t. b. l. 56) matyti, kad gydymo išlaidas sudaro šios paslaugos: 1) ortopedo traumatologo paslauga, kurios kaina 19,06 Eur; (pagrindinė diagnozė - krūtinės ląstos sumušimas; 2) radiologo paslauga, kurios kaina 32,60 Eur; (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas), (pagrindinė diagnozė - krūtinės ląstos kaulų lūžis, nepatikslinta; 3) radiologo paslauga, kurios kaina 32,60 Eur; (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) (pagrindinė diagnozė - kitų ir nepatikslintų riešo ir plaštakos dalių lūžis); 4) radiologo paslauga, kurios kaina 65,19 Eur. (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) (pagrindinė diagnozė - pėdos lūžis, nepatikslintas) iš viso 149,45 Eur. Taigi prašomą sumą sudaro ne vien dėl čiurnos raiščių patempimo teiktos paslaugos. L. K. pripažintas kaltu tyčia kumščiu sudavęs nemažiau trijų smūgių į galvą, pilvą ir krūtinę A. L. ir tyčia kumščiu sudavęs A. L. ne mažiau dviejų smūgių į dešinės pusės akies sritį, dėl ko A. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame rieše ir plaštakoje, odos nubrozdinimais kaktoje, kairiame delne ir abiejuose keliuose. Taigi suteiktos gydymo paslaugos dėl krūtinės ląstoje, rieše ir plaštakoje padarytų sužalojimų, susijusios su L. K. smurtiniais veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir šios išlaidos iš viso 84,26 Eur priteistinos iš L. K..

50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriose L. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta bausmė, taip pat nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo, ir L. K. padarytas veikas, kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, kvalifikuoti kaip nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, paliekant jam pagal BK 284 straipsnį pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę.

Panaikinti nuosprendį dalyje, kurioje A. R. dėl kaltinimų pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. R. baudžiamąją bylą nutraukti, nustačius, kad jo veikoje yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas, BK 28 straipsnio 1, 2 dalys).

Panaikinti nuosprendį dalyje, kurioje Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestas.

Iš L. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 84,26 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš L. K. A. L. naudai priteista 450 Eur patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.

Priteisti A. L. iš L. K. 700 Eur, procesinėms išlaidoms už teisinių paslaugų teikimą dalinai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.