- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-07
- Bylos Nr.
- e2-1397-918/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22620-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- J. M.
- Advokatai
- Viktoras Dovidaitis, Karina Žukauskienė, Inga Umbrasaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. (J. J.) patikslintą ieškinį atsakovui J. M. dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, išvadą duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. ieškovas patikslintu ieškiniu prašo: 1) išspręsti tarp ieškovo ir atsakovo kilusį ginčą dėl paslaugos teikėjo negrąžinamo depozito ir netenkinti atsakovo reikalavimų grąžinti sumokėtą nuomos mokesčio depozito dalį, kas sudaro 742,34 Eur bei atlyginti patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1.1. Ieškovas procesiniuose dokumentuose (patikslintame ieškinyje, dublike) nurodo, kad nesutinka su 2021 m. liepos 21 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba), išnagrinėjusi ginčą tarp ieškovo ir atsakovo dėl ieškovo negrąžinamo depozito mokesčio bei tuo pagrindu atsakovo keliamo reikalavimo grąžinti sumokėtą nuomos mokesčio depozitą iš jo atskaičius paskutinio nuomos mokesčio komunalinių mokesčių sumą, bei atlygintas patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nutarimu „Dėl J. M. prašymo“ (toliau – Nutarimas), kuriuo tenkino atsakovo reikalavimą grąžinti sumokėtą nuomos mokesčio depozito dalį (742,34 Eur) ir atlyginti patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (381,15 Eur), įpareigojo ieškovą vykdyti Nutarimą per 30 dienų nuo Nutarimo priėmimo dienos. Nurodo, kad 2019 m. kovo 22 d. atsakovas, kaip nuomininkas, su ieškovu pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuomos sutartį, kurios pagrindu iki 2019 m. balandžio 1 d. atsakovas išsinuomojo Butą. 2019 m. kovo 22 d. atsakovas sumokėjo 800,00 Eur dydžio nuomos mokesčio depozitą. 2020 m. kovo 30 d. šalys sudarė susitarimą, kuriuo susitarė tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nurodyta Sutartyje, pratęsti Sutarties galiojimą iki 2021 m. kovo 21 d. 2020 m. liepos 3 d. atsakovas telefonu informavo ieškovą apie ketinimą nutraukti Sutartį, ir įvertinęs, kad Sutarties 7.5 p. numatytas 1 mėnesio įspėjimo terminas baigtųsi 2020 m. rugpjūčio 3 d., pasiūlė Sutartį nutraukti nuo 2020 m. liepos 31 d., su kuo ieškovas sutiko. Atsakovas nurodo, kad po Buto grąžinimo, 2020 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu laišku ieškovas pareiškė, kad nuomos sutartį atsakovas nutraukė pažeisdamas Sutarties sąlygas ir dėl to ieškovas įgijo teisę pasilikti depozitą. Ieškovas nurodo, kad dar iki Nutarimo priėmimo Tarnyba, išnagrinėjusi tarp šalių kilusį ginčą, 2021 m. sausio 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Sutarties 6.9 punktas atitinka CK 6.228⁴ str. 2 d. 1 p. sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, Sutarties 6.11 p. ir 7.1.3 p. atitinka CK 6.228⁴ str. 2 d. bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, Sutarties 7.5 p. atitinka CK 6.228⁴ str. 2 d. 5 p. sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Ieškovas nurodo, kad nesutinka su atsakovo nepagrįstu ir nesąžiningu reikalavimu grąžinti atsakovui depozitą, nes atsakovas vienašališkai, nesikreipdamas į teismą ir nenurodydamas tam priežasčių nutraukė Sutartį nepasibaigus šios sutarties 3.1 p. numatytam terminui, t. y. iki 2021 m. kovo 31 d. Atsakovo tvirtinimas, kad Sutartimi nustatytas Buto nuomos terminas buvo nustatytas iki 2020 m. balandžio 1 d. yra nepagrįstas, klaidingas ir prieštarauja CK 6.193 str. įtvirtintoms sutarčių aiškinimo taisyklėms. Teigia, kad pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. 2020 m. kovo 30 d., t. y. likus mažiau nei 30 dienų iki Sutarties 3.1 p. numatyto termino pabaigos, šalys sudarė susitarimą, kuriuo ieškovas ir atsakovas susitarė pratęsti nuomos sutartį iki 2021 m. kovo 31 d. tomis pačiomis sąlygomis kaip ir numatyta Sutartyje. Ieškovas mano, kad susitarimu buvo pakeistas Sutarties 3.1 p., kuriame numatytas Sutarties terminas. Sutartis po susitarimo netapo neterminuota, kaip numato Sutarties 3.2 p., ne susitarimas buvo sudarytas likus mažiau nei 30 dienų iki 2020 m. balandžio 1 d. ir susitarimu buvo nustatytas naujas galiojimo terminas iki 2021 m. kovo 31 d. Ieškovas teigia, kad atsakovas neperdavė Buto patalpų ieškovui, Buto patalpos nebuvo sutvarkytos ir jų išvalymu turėjo pasirūpinti pats ieškovas, be to atsakovas vengė pasirašyti grąžinimo aktą, kuris nėra pasirašytas ir iki šiol. Be to, ieškovo nuomone Sutartis nėra nutraukta bendru šalių sutarimu, nes šiuo atveju Sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo ir Tarnybos Nutarime daroma išvada, kad Sutarties 7.5 p. ta apimtimi, kiek numato ieškovo galimybę be jokio pagrindimo ir įrodinėjimo pasilikti depozitą, yra nesąžiningos atsakovo atžvilgiu ir pažeidžiančios atsakovo interesus, nes vartotojas turi teisę tik teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas; nesąžiningomis laikomis vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Atsakovas, pasirašydamas Sutartį, nenurodė, kad nesąžiningos sąlygos būtų neaiškios, taip pat nenurodo aplinkybių, pagrindžiančių, kad ginčijama Sutarties nuostata pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra atsakovo nenaudai. Ieškovo manymu, Sutarties 7.5 p. nurodytas šalių susitarimas dėl depozito atliko ne baudinę funkciją, bet turi būti vertinama kaip ieškovo būsimų, su išankstinio Sutarties nutraukimu susijusių galimų nuostolių užtikrinimas, ir šis susitarimas neprieštarauja įstatymui bei Sutarties turiniui. Tam, kad ieškovas galėtų išnuomoti Butą kitiems asmenims, jis privalėjo imti neapmokamas atostogas Bulgarijoje esančiame darbe, be to, dėl COVID-19 pandemijos iš Bulgarijos atvykusiems asmenims į Lietuvą buvo taikoma privalo 14 dienų saviizoliacija, todėl visą saviizoliacijos laiką ieškovas būtų privalėjęs praleisti pas savo senyvo amžiaus tėvus. Kadangi iš Italijos grįžusiems asmenims nebuvo taikoma privaloma saviizoliacija, ieškovas 2020 m. liepos 26 d. skristi pigiomis avialinijomis iš Sofijos į Milaną. Milane, taip pat dėl privalomo karantino, ieškovas apsistojo apartamentuose, dėl pragyvenimo kuriuose 17 dienų laikotarpiu patyrė 1 071,00 Eur išlaidų ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. atskrido į Vilnių. Dėl atsakovo iniciatyva nutrauktos Sutarties ieškovas patyrė 2 035,00 Eur nuostolių. Ieškovas mano, kad pats atsakovas vienašališkai, nesikreipdamas į teismą ir nenurodydamas tam priežasčių nutraukė Sutartį nesibaigus šios sutarties 3.1 p. numatytam terminui, t. y. iki 2021 m. kovo 31 d. Ieškovas mano, kad Sutartis galėjo pasidaryti neterminuota, jeigu šalys nebūtų sudariusios susitarimo, nes tai numato Sutarties 3.2 p. Atsakovas suvokė, jos nepasirašius susitarimo ar kitaip nepranešus ieškovui apie Sutarties pratęsimą likus mažesniam negu 30 d. terminui, Sutartis taptų neterminuota, nes ieškovas apie jos netęsimą nepranešė atsakovui. Be to, atsakovo ketinimą netęsti Sutarties patvirtina ir susitarimo pasirašymo dieną nežinomos aplinkybės, jog atsakovas ketina įsigyti gyvenamąjį būstą, nes, kaip matyti iš 2020 m. gegužės 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, atsakovas įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovo manymu, šalių susitarimas dėl depozito atliko ne baudinę funkciją, bet turi būti vertinamos kaip ieškovo, su išankstinio Sutarties nutraukimu susijusių galimų nuostolių užtikrinimas, ir šis susitarimas neprieštarauja įstatymui bei Sutarties turiniui. Dėl nurodyto juridinio asmens, kuris apmokėjo už ieškovo skrydžio bilietus, ieškovas nurodo, kad yra juridinio asmens savininkas ir per šią įmonę užsakinėjo lėktuvo bilietus, tačiau bilietai buvo apmokėti iš jo asmeninęs sąskaitos, ką patvirtina, jog sąskaitoje faktūroje įmonė nurodyta ne mokėtoju, bet faktūros gavėju.
1.2. Teismo posėdyje ieškovo advokatas Viktoras Dovidaitis palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, paaiškino procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Papildomai akcentavo, kad ieškovas nekelia klausimo dėl to, kad atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį nesilaikydamas įspėjimo termino keletą dienų. Ieškovo įsitikinimu, atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį, sutarties 7.5 punkto pagrindu ieškovas turi teisę negrąžinti depozito. Atstovas duomenų apie tai, kad ieškovas faktiškai patyrė valymo išlaidas neturi. Saviizoliacija Milane apartamentuose buvo ieškovo pasirinkimas, nes net ir saviizoliuodamasis Lietuvoje, būtų patyręs išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į patikslintą ieškinį, triplike) nurodo, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 742,34 Eur depozito dalį, 381,15 Eur ikiteisminio ginčo sprendimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Atsakovas nurodo, kad 2019 m. kovo 22 d. su ieškovu pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį iki 2019 m. balandžio 1 d., atsakovas sumokėjo ieškovui 800,00 Eur dydžio depozitą. 2020 m. kovo 30 d. šalys pasirašė priedą prie nuomos sutarties, kuriuo susitarė tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir nurodyta sutartyje, pratęsti nuomos sutarties galiojimą iki 2021 m. kovo 21 d. 2020 m. liepos 3 d. atsakovas telefonu informavo ieškovą apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, įvertinus tai, kad sutarties 7.5 p. numatytas mėnesio įspėjimo terminas baigtųsi 2020 m. rugpjūčio 3 d., atsakovas pasiūlė ieškovui sutartį nutraukti nuo einamojo mėnesio pabaigos, t. y. 2020 m. liepos 31 d., su kuo ieškovas sutiko. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 1 d. butą grąžino, ieškovo atsiųsti atstovai butą apžiūrėjo ir jokių pretenzijų atsakovui nei dėl buto būklės, nei dėl jo švaros neturėjo ir nereiškė. Po buto grąžinimo 2020 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas elektroniniu paštu atsakovui pareiškė esą nuomos sutartis nutraukta pažeidžiant sutartines sąlygas ir dėl to neva ieškovas įgijo teisę pasilikti nuomos mokesčio depozitą, nes ieškovo teigimu nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovo nuomone, ieškovo teiginiai apie buto netvarkingumą atsirado tik ginčo Tarnyboje nagrinėjimo metu kaip siekis pateisinto depozito negrąžinimą, nes ieškovas ne tik, kad nėra reiškęs pretenzijų bet ir ginčą nagrinėjančioms institucijos nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, be to iki ginčo nagrinėjimo Tarnyboje pradžios ieškovas nereikalavo kompensuoti tariamai patirtų buto valymo išlaidų. Nei buto grąžinimo metu, nei kada nors vėliau atsakovo pasirašymui nebuvo pateiktas buto grąžinimo aktas. Be to, jeigu atsakovas būtų vengęs pasirašyti grąžinimo aktą, ieškovas turėjo teisę tokį dokumentą pasirašyti vienašališkai bei pateikti jį nuomininkui, tačiau to taip pat nepadarė. Taip pat iki buto grąžinimo dienos ieškovas neinformavo atsakovo, jog jis neketina grąžinti depozito, juo labiau, ieškovas nepranešė, jog jo nuomone nuomos sutartis galėtų baigtis 2020 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovo nuomone, jam privalo būti grąžintas nuomos mokesčio depozitas, iš jo minusuojant paskutinio nuomos mėnesio komunalinius mokesčius, kadangi pratęsta nuomos sutarties nenumatė ieškovo teisės pasilikti depozito tuo atveju, jeigu nuomos sutartis bus nutraukta po 2019 m. balandžio 1 d., bet anksčiau nei 2021 m. kovo 31 d. ir šalys dėl tokios ieškovo teisės nesitarė, taip pat ieškovas neįrodė patyręs žalos. Atsakovo teigimu, nuomos sutartis numatė galimybę ieškovui pasilikti depozitą tik tuo atveju, jeigu nuomos sutartis būtų nutraukta anksčiau 2020 m. balandžio 1 d. Net ir tuo atveju, jeigu teismas traktuotų, jog šalims sudarius 2020 m. kovo 30 d. nuomos sutarties priedą automatiškai buvo pakeistas nuomos sutarties 3.1 p., o kartu ir su šia norma sietina 7.5 p. nuostata, tai bet kuriuo atveju atsakovo sumokėtas depozitas negali tapti atsakovo nubaudimo dėl sutarties nutraukimo forma. Šiuo atveju ieškovas neįrodė patyręs nuostolių, o taip pat ir kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, todėl depozito negrąžinimas atsakovui reiškia ieškovo siekį pasipelnyti atsakovo sąskaita. Atsakovas mano, kad depozitas būsimų nuostolių užtikrinimo funkciją atlieka nuomos sutarties galiojimo metu, o ne po sutarties pasibaigimo. Šiuo atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad dėl atsakovo kaltės jis yra patyręs realių ir pagrįstų nuostolių, kurie, be kita ko, nesusiję su patalpų nuomos verslo rizika. Atsakovas mano, kad šio ginčo sprendimui neturi jokios reikšmės aplinkybės, susijusios su ieškovo pasirinkta gyvenimo bei darbo vieta Bulgarijoje, o taip pat faktas, kad ieškovas Bulgarijoje nuomojasi butą. Be to, 2020 m. rugpjūčio 3 d. atsakovo žinutėje, siųstoje ieškovui, atsakovas informavo ieškovą, kad jis nespėjo perduoti buto tuo užsiimančiai įmonei generaliniam valymui atlikti, tačiau geranoriškai sutiko, kad tokio valymo kaštai būtų išskaičiuoti iš depozito. Taip pat ir neįrodyti ieškovo teiginiai dėl tariamai patirtų išlaidų skrydžiams, nes kaip matyti iš pateiktų dokumentų, skrydžio bilietus pirko ne ieškovas, o juridinis asmuo. Atsakovas mano, kadangi susitarimą parengė ir pasirašyti pateikė ieškovas, o susitarime nebuvo aptarta susitarimo įtaka sutarties 7.5 p. nuostatoms, todėl nuomos sutarties 3.1, 7.5 p. sąlygos bei susitarimo sąlygos turi būti aiškinamos atsakovo naudai.
2.2. Teismo posėdyje atsakovo atstovė advokato padėjėja Karina Žukauskienė patikslintą ieškinį prašė atmesti, tenkinti atsakovo reikalavimus dėl įpareigojimo grąžinti depozitą, atlyginti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. 2019 m. kovo 22 d. ieškovas J. J. ir atsakovas J. M. pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovas iki 2019 m. balandžio 1 d. išsinuomojo atsakovui butui. Remiantis Nuomos sutarties 4.2.1 punktu, J. M. 2019 m. kovo 22 d. sumokėjo 800 Eur dydžio nuomos mokesčio depozitą. 2020 m. kovo 30 d. šalys sudarė priedą prie nuomos sutarties, kuriuo susitarė tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nurodyta sutartyje pratęsti nuomos sutarties galiojimą laikotarpiui iki 2021 m. kovo 21 d.
4. Byloje nėra ginčo, kad 2020 m. liepos 3 d. J. M. telefonu informavo nuomotoją J. J. apie savo ketinimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą nuo 2020 m. liepos 31 d. Ieškovas J. J. pretenzijų dėl sutarties nutraukimo. Šią aplinkybę 2020 m, rugpjūčio 6 d. elektroniniu laišku ieškovas J. J. pripažino sutikęs su nuomos sutarties nutraukimu nuo 2020 m. liepos 31 d.
5. Atsakovas J. M. butą nuomotojo įgaliotiems asmenims grąžino 2020 m. rugpjūčio 1 d. Šie nuomotojo įgalioti asmenys (brokeris ir nuomotojo sesuo) apžiūrėjo grąžinamą butą, rašytine forma pretenzijų atsakovui J. M. dėl buto būklės nenurodė. Buto priėmimo – perdavimo aktas tarp šalių pasirašomas nebuvo.
6. Nuomotojas J. J. 2020 m. rugpjūčio 6 d. elektroniniu laišku atsakovui nurodė, kad nuomos sutartį atsakovas nutraukė pažeisdamas sutartines sąlygas, kadangi nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik nuo 2020 m. rugpjūčio 31 dienos, taip pat informavo apie ketinimus taikyti sutartys 7.5 punktą. 2020 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas informavo atsakovą apie 57,66 Eur komunalinių mokesčių sumą už 2020 m. liepos mėnesio paslaugas.
7. 2020 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjo atstovė advokatė Inga Umbrasaitė nuomotojui J. J. pateikė pretenziją su reikalavimu grąžinti nuomos mokesčio depozitą, iš jo išskaičius iš viso 57,66 Eur nuomininko J. M. už paskutinį nuomos mėnesį likusią nesumokėtą komunalinių mokesčių sumą.
8. Nuomininkas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, reikalaudamas grąžinti sumokėtą nuomos mokesčio depozitą iš jo atskaičius paskutinio nuomos mėnesio komunalinių mokesčių sumą, kas sudaro 742,34 Eur bei atlyginti patirtas išlaidas advokato pagalbai rengiant pretenziją bei skundą, kas sudaro 381,15 Eur, t. y. viso grąžinti 1123,49 Eur sumą.
9. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, išnagrinėjusi tarp šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu, 2021 m. sausio 27 d. priėmė nutarimą reg. Nr. 10E-273, kuriuo nutarė pripažinti, kad sutarties 6.9 punkto sąlyga („<...> Nuomotojas nėra atsakingas už Nuomininko nuostolius (turto sugadinimą, veiklos sustabdymą ir pan.), kuriuos jis gali patirti dėl Patalpose įvykusių avarijų ar gedimų<...>“.) atitinka Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 1 punkto sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. panaikina arba apriboja verslininko civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą vartotojo turtui; pripažinti, kad sutarties 6.11 ir 7.1.3 punktų sąlygos („<...> Apie planuojamą Patalpų patikrinimą Nuomotojas privalo informuoti Nuomininką ir su juo suderinti patikrinimo laiką ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias (48) valandas“; nuomotojas vienašališkai ir nesikreipdamas dėl to į teismą gali nutraukti sutartį aukščiau nustatyto nuomos termino pabaigos, jeigu nuomininkas „Vieną mėnesį nemoka nuompinigių bei už komunalinius aptarnavimo paslaugas“) atitinka Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus; pripažinti, kad sutarties 7.5 punkto sąlyga („<...> Sutartį Nuomininkui nutraukus nepasibaigus šios sutarties 3.1 punkte nurodytam terminui, Nuomotojas turi teisę pasilikti iš Nuomininko gautą depozitą“) atitinka Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
10. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021m. liepos 21 d. nutarimu J. M. skundą tenkino ir įpareigojo ieškovą J. J. grąžinti J. M. jo sumokėtą nuomos mokesčio depozitą iš jo atskaičius komunalinių mokesčių sumą, t.y. grąžinti 742,34 Eur depozito dalį, bei padengti J. M. patirtas 381,15 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
11. Nuomotojas J. J., nesutikdamas su 2021m. liepos 21 d nutarimu, kreipėsi į teismą su prašymu išspręsti iš esmės tarp šalių kilusį ginčą ir J. M. reikalavimo dėl nuomos mokesčio depozito grąžinimo ir išlaidų teisinei pagalbai apmokėjimo netenkinti.
12. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą besikreipus į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, VVTAT nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-967-232/2018, nutarties 13 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-486-640/2018, nutarties 11 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-487-640/2018, nutarties 11 punktas). Aptartas teisinis reguliavimas rodo, jog apylinkės teismas turėjo ginčą išspręsti iš esmės, t. y. suformuluoti teismo sprendimo rezoliucinę dalį taip, kad ji galėtų būti vykdytina vykdymo procese, kadangi inicijavus ginčą teisme VVTAT nutarimo teisinė galia nustoja įstatymo pagrindu (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis).
13. Šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 19 d. numato, kad vartotojas - fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. CK 6.228¹ str. 1 d. numato, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčo butą būtų nuomojęsis ne asmeniniais, o profesiniais tikslais.
14. Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo tikslas suteikti prioritetą vartotojo teisių gynimui. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ str. 4 d.). Laikoma, jog dėl sutarties sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu verslininkas neįrodo priešingai.
15. Vartojimo sutarties instituto specifika pasireiškia ir sutarčių pabaigos (sutarties nutraukimo ar atsisakymo) teisiniame reguliavime, kuris daugeliu atveju suteikia vartotojui teisę atsisakyti vartojimo sutarties ar nutraukti sutartį palankesne tvarka negu kitų sutarčių atveju.
16. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalimi, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygų nesąžiningumas visais atvejais turi būti vertinamas pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas (žr., be kita ko, ESTT 2005 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Vasiliki Nikoloudi prieš Organismos Tilepikoinonion Ellados AE, C-196/02, ECLI:EU:C:2005:141, 73 punktą; 2010 m. sausio 28 d. sprendimo byloje Uniplex (UK) Ltd prieš NHS Business Services Authority, C-406/08, ECLI:EU:C:2010:45, 45–46 punktus ir juose nurodytą praktiką). Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Direktyva 93/13/EEB nustatyta apsaugos sistema pagrįsta idėja, kad vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei pardavėjo ar tiekėjo tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl turimos informacijos, taigi jis priverstas sutikti su pardavėjo ar tiekėjo iš anksto parengtomis sąlygomis ir negali daryti įtakos jų turiniui (ESTT 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo byloje Asbeek Brusse ir de Man Garabito prieš Jahani BV, C-488/11, ECLI:EU:C:2013:341, 31 punktas; 2015 m. sausio 15 d. sprendimo byloje Birutė Šiba prieš A. D., C-537/13, ECLI:EU:C:2015:14, 22 punktas). Atsižvelgiant į tokią mažiau palankią vartotojo padėtį, Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nesąžiningos sąlygos nėra jam privalomos. Tai yra imperatyvi nuostata, kuria formalią pusiausvyrą, sutartimi nustatytą tarp sutarties šalių teisių ir pareigų, siekiama pakeisti realia pusiausvyra, galinčia atkurti sutarties šalių lygybę (ESTT 2012 m. birželio 14 d. sprendimo byloje Banco Espa?ol de Crédito, SA prieš Joaqu?n Calderón, C-618/10, ECLI:EU:C:2012:349, 40 punktas ir nurodyta teismo praktika).
17. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį, individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai, šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.
18. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, tai, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jai sudaryti turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Taip pat reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, ji gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai. Teismai, civiliniame procese vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
19. Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal šią teisės normą nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. ESTT yra nurodęs, kad, norint sužinoti, ar dėl sąlygos atsiranda „ryškus“ iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo nenaudai, reikia atsižvelgti į nacionalinės teisės nuostatas, taikytinas tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp šalių. Būtent atlikdamas tokią lyginamąją analizę nacionalinis teismas galės įvertinti, ar, ir prireikus – kiek, dėl sutarties vartotojas atsiduria nepalankesnėje teisinėje situacijoje, palyginti su nustatytąja galiojančioje nacionalinėje teisėje. ESTT pabrėžė ir tai, kad svarbu konstatuoti, jog atsižvelgiant į Direktyvos 93/13/EEB 16 konstatuojamąją dalį nacionalinis teismas šiuo tikslu turi patikrinti, ar pardavėjas arba tiekėjas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų buvę atskirai derėtasi (ESTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Mohamed Aziz prieš Caixa d‘Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa), C-415/11, ECLI:EU:C:2013:164, 68–69 punktai; 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo byloje Banco Popular Espanol SA prieš Maria Teodolinda Rivas Quichimbo, Wilmar Edgar Cun Pérez ir Banco de Valencia SA prieš Joaquin Valldeperas Tortosa, Maria Angeles Miret Jaume, C-537/12 ir C-116/13, ECLI:EU:C:2013:759, 65 punktas).
20. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių), ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.
21. Byloje nustatyta, kad šalių sudarytos 2019 m. kovo 22 d. nuomos sutarties 3.1 punkte numatyta terminas – iki 2020 m. balandžio 1 d. su pirmumo teise pratęsti sutartį. Šios sutarties 3.2 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei likus 30 dienų iki šioje sutartyje numatyto nuomos termino pabaigos nei viena iš šalių nepraneša kitai šaliai apie tai, kad nebeketina tęsti nuomos santykių, laikoma, kad sutartis galioja toliau ir lieka neterminuota. 2020 m. kovo 30 d. šalys pasirašė, kaip pačios nurodo, priedą prie nuomos sutarties, kuriame įrašė vienintelę sąlygą nuomotojas ir nuomininkas susitarė pratęsti 2019 m. kovo 22 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį iki 2021 m. kovo 31 d. tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir numatyta sutartyje.
22. 2019 m. kovo 22 d. nuomos sutarties 7.5 punkte numatyta, kad nuomininkas vienašališkai, nesikreipdamas į teismą ir nenurodydamas tam priežasčių nutraukti nuomos sutartį bet kada prieš terminą, apie tokį nutraukimą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį įspėjęs nuomotoją; sutartį nuomininkui nutraukus nepasibaigus šios sutarties 3.1 punkte nurodytam terminui, nuomotojas turi teisę pasilikti iš nuomininko gautą depozitą.
23. Teismo vertinimu, sutarties 7.5 punkte numatyta sąlyga, suteikianti teisę nuomotojui negrąžinti depozito, vertintina kaip šalių susitarimas dėl netesybų nuomininkui taikymo, jei šis nusprendžia nutraukti nuomos sutartį nesibaigus nuomos sutartyje numatytam terminui – pagal šį punktą depozitas negrąžinamas esant sutarties pažeidimui, todėl savo esme yra ne kas kita, kaip netesybų forma (CK 6.71 straipsnis) ir priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Išanalizavus nuomos sutarties turinį matyti, kad analogiško pobūdžio netesybos, kurios būtų mokamos, jei sutartį vienašališkai nutrauktų nuomotojas, sutartyje nėra nustatytas. Vis dėl to pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jei šalys nebūtų pasirašiusios susitarimo dėl nuomos sutarties termino pratęsimo ir sutartis būtų tapusi neterminuota, tokia sutarties sąlyga dėl netesybų taikymo nuomininkui nebūtų taikoma. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, todėl remiantis išdėstytomis teismas sprendžia, kad sutarties 7.5 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta teisė nuomotojui negrąžinti depozito, šiam vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 3, 9 dalys), kadangi nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę.
24. Sutarties 7.5 punkte numatytas netesybų taikymas galėtų būti paaiškinamas tikėtinais nuomotojo nuostoliais nuomininkui vienašališkai nutraukus sutartį, tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovas neįrodė, kad dėl vienašališko sutarties nutraukimo jis patyrė nuostolių. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad jo pateikti duomenys apie patirtas išlaidas skrydžiui į Milaną, 17 dienų apartamentų nuomai gyvenimui Milane būtų priežastiniu ryšiu susijęs su nuomos sutarties nutraukimu, t. y. kad šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos. Nors ieškovas argumentuoja, kad Milane turėjo saviizoliuotis dėl COVID-19 infekcijos, tačiau argumentai dėl to yra neįrodyti. Pažymėtina, kad jungiamiesiems skrydžiams saviizoliacijos reikalavimai nebuvo taikomi, o sprendimas likti 17 dienų Milane priklausė tik nuo paties ieškovo valios. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovo atstovė, ieškovas, grįžęs iš užsienio valstybės (jei būtų patvirtinta prielaida, kad ieškovas į Lietuvą grįžo būtent dėl nuomos sutarties nutraukimo), ieškovas būtų turėjęs galimybes saviizoliuotis jam priklausiusiame atsakovui nuomotame bute. Pažymėtina, kad nutraukus sutartį, iš nuomininko butą priėmė ieškovo įgalioti asmenys (t. y. pats ieškovas nedalyvavo). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovo nurodomos 2035 Eur išlaidos, susijusios su lėktuvo bilietų įsigijimu ir apartamentų nuoma Milane, yra kokiu nors būdu susijusios su nuomos sutarties nutraukimu prieš terminą.
25. Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis).
26. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad nuomininkas neturėjo sutartinio įsipareigojimo buto išvalyti ir paruošti buto nuomai kitam nuomininkui. Iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad butas ieškovo įgaliotiems asmenims buvo perduotas netinkamos būklės – tokia aplinkybė niekur nėra užfiksuota. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis ar jo įgalioti asmenys turėjo kokių nors papildomų išlaidų, susijusių su buto valymu. Vien tai, kad sprendžiant nuomos sutarties nutraukimo klausimus atsakovas buvo nurodęs apie galimybę išskaityti valymo išlaidas iš depozito sumos, savaime nereiškia, kad byloje yra įrodytas valymo išlaidų poreikis, taip pat tai, kad toks poreikis kilo dėl atsakovo netinkamo naudojimosi butu ar sutarties nutraukimu prieš terminą būtent dėl nuomininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo nevykdant nuomos sutarties ar ją vykdant netinkamai pasibaigus nuomos sutarčiai nuomotojas galėjo patirti išlaidų, susijusių su patalpų valymu. Įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nuomos sutarties 7.5 punkto sąlyga dėl netesybų vartotojui taikymo nutraukiant vienašališkai nuomos sutartį yra nesąžininga ir negali būtu taikoma.
27. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas turi pareigą apmokėti 57,66 Eur komunalinių mokesčių. Taigi, būtent šia, komunalinių mokesčių suma, mažintina atsakovui grąžintina depozito suma.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas, ieškovas įpareigotinas grąžinti atsakovo pagal sutartį sumokėto depozito dalį, t. y. iš viso 742,34 Eur sumą.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 1 331,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 256,31 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 75,00 Eur žyminis mokestis (2020 m. lapkričio 16 d. sąskaita faktūra serija VD Nr. 088 – 300,00 Eur sumai; 2021 m. rugsėjo 3 d. sąskaita faktūra serija VD Nr. 066 – 556,31 Eur sumai; 2022 m. sausio 12 d. sąskaita faktūra serija VD Nr. 007 – 400,00 Eur sumai; 2020 m. lapkričio 20 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą – 300,00 Eur sumai; 2021 m. rugsėjo 7 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą – 556,31 Eur sumai; 2022 m. sausio 12 d. mokėjimo sąrašas – 400,00 Eur sumai; 2021 m. rugpjūčio 6 d. lėšų pervedimo nurodymas – 75,00 Eur sumai). Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas patyrė 381,15 Eur teisinės pagalbos išlaidų ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ir 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų bylą nagrinėjant teisme (2020 m. spalio 8 d. PVM sąskaita faktūra serija ASAU Nr. 0005895 – 381,15 Eur sumai; 2020 m. spalio 9 d. operacijos išrašas – 381,15 Eur sumai, 2022 m. sausio 7 d. PVM sąskaita faktūra serija ASAU Nr. 0007190 – 2 000,00 Eur sumai, 2022 m. sausio 7 d. mokėjimas – 2 000,00 Eur sumai). Šios atsakovo išlaidos yra pagrįstos, susijusios su nagrinėjama byla, neviršija maksimalių rekomenduotinų dydžių. Ieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 6 ir 10 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
31. Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios į valstybės biudžetą išieškotinos sumos, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 92 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia 2019 m. kovo 22 d. ieškovo J. J. ir J. M. sudarytos nuomos sutarties 7.5 punkto sąlygą ta apimtimi, kuria numatyta teisė nuomotojui pasilikti iš nuomininko gautą depozitą, nuomininkui nutraukus sutartį prieš terminą.
Priteisti iš ieškovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 742,34 Eur (septyni šimtai keturiasdešimt du eurai trisdešimt keturi centai) negrąžinto depozito dalį, 2 381,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.