- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- e2-1022-567/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00992-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Laisvas lizingas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Laisvas lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 13 d. nutarties iškelti mažajai bendrijai „Laisvas lizingas“ bankroto bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Amirex“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Laisvas lizingas“ (toliau – ir atsakovė, bendrija). Pareiškėja nurodė, kad su atsakove sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir transporto priemonė), pirmosios registracijos data 2019 m., identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perdavimo pareiškėjai. Pareiškėja sumokėjo atsakovei transporto priemonės kainą, tačiau atsakovė neįvykdė susitarimo ir neperdavė transporto priemonės pareiškėjai. Dėl to 2025 m. vasario 4 d. pareiškėja pateikė pretenziją dėl transporto priemonės perdavimo, tačiau atsakovė ignoravo pareiškėjos raginimus. Atsakovė skolinga pareiškėjai 21 742 Eur transporto priemonės kainą. Pareiškėja pažymėjo, kad 2024 m. atsakovės turimi įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę, o jos veikla buvo nuostolinga. Atsakovės finansinė padėtis yra bloga, nėra objektyvių aplinkybių, kurios lemtų, kad atsakovės padėtis gali pagerėti ir ji galės įvykdyti savo prievoles kreditoriams. Atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
Atsiliepimas
2. Atsakovė MB „Laisvas lizingas“ prašė atsisakyti iškelti jai bankroto bylą. Atsakovė nurodė, kad ji yra gyvybinga, vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, uždirba pajamas ir užtikrina savalaikį atsiskaitymą su pareiškėja. Pagal atsakovės 2025 m. rugsėjo 22 d. balanso duomenis bendrijos įsipareigojimai tik nedaug viršija bendrijos turtą. Atsakovė turi vienintelį įsipareigojimą UAB „BRC finance“ pagal lizingo sutartį, kurios pagrindu mėnesinės įmokos mokamos laiku. Lizingo davėja neturi atsakovei pretenzijų. Visos kreditoriams mokėtinos sumos nepradelstos. Atsakovė neturi skolų nei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau –VSDFV). Atsakovė yra tarp išskirtinių 7 proc. juridinių asmenų, kurie visus 2024 m. VMI kliento profilyje turėjo vien tik žalios spalvos vertinimus (nėra rizikos) ir neturėjo mokestinės nepriemokos. Atsakovė neturi vykdomųjų bylų, nedalyvauja civilinėse bylose, nėra įkeitusi turto. Nors atsakovė turi tik vieną darbuotoją, t. y. jos vadovą, tačiau tai netrukdo jai uždirbti pajamas.
3. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėja turėtų kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, o ne bandyti iškelti atsakovei bankroto bylą. Atsakovės vertinimu, bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Nagrinėjamu atveju įvertinus bendrijos turtą, gaunamas pajamas, skolų biudžetui nebuvimą, įsipareigojimus, iš viešųjų registrų gautinus duomenis, yra akivaizdu, kad MB „Laisvas lizingas“ yra mokus, gyvybingas juridinis asmuo, nes gali vykdyti turtines prievoles, atsiskaityti su esamais kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 13 d. nutartimi iškėlė MB „Laisvas lizingas“ bankroto bylą ir paskyrė nemokumo administratore MB „Verslo šauklys“.
5. Teismas nustatė, kad MB „Laisvas lizingas“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2016 m. rugsėjo 20 d. Juridinių asmenų registrui buvo pateikti bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentai už 2024 m.
6. Teismas pagal 2024 m. gruodžio 31 d. bendrijos balansą nustatė, kad jos turtas sudaro 35 079 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 24 290 Eur, trumpalaikis – 10 789 Eur (dalį atsakovės trumpalaikio turto, t. y. 8 329 Eur sudarė per vienerius metus gautinos sumos). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 38 632 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė 2024 m. patyrė 3 690 Eur nuostolių.
7. Vertindamas atsakovės pateiktą 2025 m. rugsėjo 2 d. balansą, teismas nurodė, kad bendrija turėjo turto už 32 831 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 21 896 Eur, trumpalaikis – 10 935 Eur (per vienerius metus gautinos sumos – 10 376 Eur). Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 38 063 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 2 d. bendrija patyrė 1 679 Eur nuostolių.
8. Pagal viešųjų registrų duomenis teismas nustatė, kad atsakovė neturi nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto, atsakovė valdo 1 transporto priemonę („(duomenys neskelbtini)“). Iš atsakovės pateiktos ilgalaikio turto apskaitos kortelės matyti, kad šios transporto priemonės vertė yra 21 546 Eur. Pagal VSDFV viešai skelbiamus draudėjų duomenis bendrijoje dirba 1 darbuotojas. Atsakovė neturi mokestinės nepriemokos. Pagal antstolių informacinės sistemos duomenis atsakovė neturi priverstine tvarka išieškomų skolų. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-22473-937/2025 MB „Laisvas lizingas“ dalyvauja ieškovės statusu (2025 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinys atmestas).
9. Teismas konstatavo, kad atsakovė turi 3 kreditorius: 1) UAB „BRC finance“, kuriai skolinga 15 468,16, Eur, skolos grąžinimo terminas – 2029 m. lapkričio 1 d., ir 283,58 Eur, skolos grąžinimo terminas – 2025 m. rugsėjo 2 d.; 2) VMI, kuriai skolinga 569 Eur, skolos grąžinimo terminas – 2025 m. spalio 25 d.; 3) UAB „Amirex“, kuriai skolinga 21 742 Eur, skolos grąžinimo terminas – 2027 m. birželio 28 d.; ir 4 debitorinius skolininkus: 1) VSDFV, kuri skolinga atsakovei 117,26 Eur (mokesčių permoka); 2) VMI, kuri skolinga atsakovei 353,34 Eur (mokesčių permoka); 3) bendrijos vadovą A. Č., kuris skolingas 6 625,60 Eur; 4) UAB „Vertical Group“, kuri skolinga 3 280 Eur.
10. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d. išrašė 8 pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras dėl 102 715,10 Eur (be PVM); nuo 2025 m. gegužės 6 d. iki 2025 m. rugsėjo 23 d. – 3 PVM sąskaitas faktūras dėl 5 695,03 Eur (be PVM). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės nurodoma debitorė UAB „Vertical Group“ nepripažįsta įsiskolinimo atsakovei bei tvirtina, jog atsakovė jai nesuteikė paslaugų, sumažino atsakovės nurodomą turtą 3 280 Eur dydžiu.
11. Teismas konstatavo, kad šiuo metu atsakovė turi turto už 28 992,20 Eur (21 896 Eur + 6 625,60 Eur + 117,26 Eur + 353,34 Eur), o jos įsipareigojimai kreditoriams sudaro 32 831 Eur. Teismas pažymėjo, kad nors 2024–2025 m. atsakovė turėjo pardavimo pajamų, tačiau jų nepakako turėtoms išlaidoms apmokėti. Dėl to atsakovė antrus metus iš eilės patiria nuostolius. Teismas konstatavo, kad šios faktinės aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog yra viena iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų atsakovės bankroto bylai iškelti – bendrijos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.
12. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ateityje yra perspektyva atkurti pelningos veiklos vykdymą (paslaugų ar kitų sutarčių, sudarytų su kitais subjektais, galinčių generuoti jos stabilias pajamas). Nepateikta duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla ateityje sudarys objektyvią galimybę vykdyti turimus įsipareigojimus kreditoriams. Be to, atsakovės turimas įsiskolinimas pareiškėjai sudaro beveik 97 proc. bendrijos likvidaus turto ir nors atsakovė nesutinka su prievolės dydžiu bei atsiskaitymo terminu, tačiau nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas šalių ginčas dėl skolos bei jos dydžio pagrįstumo.
13. Teismas priėjo prie išvados, kad MB „Laisvas lizingas“ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą juridinio asmens nemokumo sąvoką ir yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą, nes bendrija susidūrė su finansiniais sunkumais, kurie nėra laikino pobūdžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė MB „Laisvas lizingas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priimti naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra negyvybinga ir nemoki. Priešingai, MB „Laisvas lizingas“ yra moki, turi turto, yra gyvybingas juridinis asmuo, vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas ir yra pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais.
14.2. Atsakovės MB „Laisvas lizingas“ kartu su atskiruoju skundu teikiami nauji įrodymai patvirtina, kad ji 2025 m. spalio 11 d. iš UAB „Keisarija“ įsigijo du vilkikus: t. y. vilkiką (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 8 027,67 Eur ir vilkiką (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 10 447,44 Eur. Taigi, atsakovės turimas turtas padidėjo. Taip pat su atskiruoju skundu MB „Laisvas lizingas“ teikiama 2025 m. spalio 9 d. UAB „BRC finance“ išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra dėl 15 093,01 Eur patvirtina aplinkybę, kad atsakovė nebeturi finansinio įsipareigojimo kreditorei UAB „BRC finance“. Atitinkamai sumažėjo atsakovės turimi įsipareigojimai kreditoriams iki 22 594, 84 Eur ir neviršija turimo turto vertės.
14.3. Atsakovė išrašė kreditinę sąskaitą faktūrą dėl 3 280 Eur debitorei UAB „Vertical Group“, nes ji atsisakė paslaugų, o 2025 m. spalio 7 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra klientui V. M.. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra gyvybinga, moki, vykdo veiklą, gauna pajamas ir yra pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais. Teismas neįvertino, kad atsakovė nepripažįsta prievolės pareiškėjai ir to, jog atsakovė neturi skolų nei VSDFV, nei VMI.
14.4. Teismas nepaisė nemokumo bylose teismui skirto aktyvaus vaidmens, atsakovės finansinės būklės analizę atliko formaliai, nenustatė atsakovės tikrosios turtinės padėties, realiai vykdomos ūkinės komercinės veiklos, gautinų pajamų, realių bendrijos finansinių galimybių sumokėti susikaupusias skolas ir laiku vykdyti turtines prievoles kreditoriams, t. y. neatskleidė bylos esmės. Teismas įvertino atsakovės mokumą, vadovaudamasis prielaidomis, tačiau net nevertino informacijos apie vykdomą ir planuojamą vykdyti bendrijos veiklą, gaunamas pajamas, turimo turto realią vertę. Dėl to teismas paviršutiniškai atliko pareigą nustatyti nagrinėjamoje byloje tiesą.
14.5. Bylose dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo vyrauja viešas interesas, todėl teismas privalėjo veikti aktyviai bei ex officio (savo iniciatyva) išreikalauti trūkstamus įrodymus. Atsakovės įsitikinimu, pirminių teismui pateiktų duomenų nepakako tinkamai išspręsti šį klausimą, todėl yra tikslinga bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Amirex“ prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Didžioji dalis atsakovės argumentų yra susiję su atskiruoju skundu pateikiamais naujais įrodymais. Tačiau atsakovė siekia ne pateikti naujus duomenis, kurie pagrįstų juridinio asmens mokumo būseną, bet užvilkinti bankroto bylos jai iškėlimą. Dėl to atsakovės teikiamus naujus įrodymus būtina atsisakyti priimti. Nors atsakovė pateikė įrodymus, kad iš UAB „Keisarija“ įsigijo du vilkikus, tačiau abu sandoriai yra pasirašyti to paties asmens – atsakovės vadovo A. Č.. Pagal viešai skelbiamus duomenis A. Č. nėra UAB „Keisarija“ vadovas. Be to, atsakovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad už vilkikus iš tikrųjų buvo atsiskaityta, nes pagal atsakovės pateiktą 2025 m. rugsėjo 17 d. balansą ji neturėjo lėšų, būtinų šiems vilkikams įsigyti. Dėl to priešingai nei nurodo atsakovė, ne tik jos turimas turtas tariamai padidėjo 8 027,67 Eur ir 10 447,44 Eur dydžiu, tačiau ir skolos padidėjo atitinkamomis sumomis.
15.2. Atsakovės kreditorė UAB „BRC finance“ informavo pareiškėjos atstovus, kad tarp atsakovės ir kreditorės sudaryta lizingo sutartis buvo nutraukta, nes tokį norą išreiškė atsakovė, motyvuodama tuo, jog nebeturi galimybių vykdyti sutartį, nors įmoka pagal lizingo sutartį sudarė tik 469,45 Eur per mėnesį. Aplinkybė, kad atsakovė negali atlikti 469,45 Eur kasmėnesinių mokėjimų, leidžia pagrįstai spręsti, jog atsakovė yra nemoki. Be to, atsakovė su kreditore lizingo sutartį nutraukė tik jau klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo teisme metu. Nutraukus sutartį su kreditore, nors atsakovės įsipareigojimai ir sumažėjo 15 468,81 Eur, tačiau jos turimas turtas taip pat sumažėjo 21 546 Eur, nes atsakovės balanse apskaitytas ilgalaikis turtas transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduota kreditorei. Pažymėtina, kad tai yra ta pati transporto priemonė, kurią pareiškėja įsigijo iš atsakovės ir kurią atsakovė privalėjo perduoti pareiškėjai. Nors transporto priemonė nebėra atsakovės nuosavybėje, pareiškėjos 21 742 Eur dydžio reikalavimo teisė į atsakovę išlieka.
15.3. Nors atsakovė išrašė kelias sąskaitas faktūras, tačiau nebuvo pateikti įrodymai, jog jos buvo apmokėtos ir atsakovė gavo realių pajamų. Kelių sąskaitų faktūrų išrašymas galimiems klientams savaime nėra pakankami įrodymai, galintys patvirtinti atsakovės vykdomą aktyvią veiklą. Be to, išrašytos sąskaitos faktūros kelia abejonių dėl jų realumo.
15.4. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji neturi įsiskolinimo valstybės biudžetui, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl jos mokumo. Nors atsakovė nurodo, kad yra pavyzdinga mokesčių mokėtoja, tačiau per 2024 m. sumokėjo tik 748 Eur mokesčių. Tai patvirtina, kad atsakovė faktiškai veiklos nevykdo.
15.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo išreikalauti trūkstamus duomenis, dokumentus. Nepaisant to, kad nemokumo bylos turi viešąjį interesą, tačiau būtent pati atsakovė privalėjo teismui pateikti visus įrodymus, kurie pagrindžia mokumo būseną. Teismas išsamiai įvertino bylos duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė negali laiku vykdyti savo turtinių prievolių, jos finansiniai sunkumai nėra laikini. Atsakovė yra nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla. Be to, atsakovės įsipareigojimai viršija turimą turtą, todėl atsakovė neabejotinai atitinka nemokaus juridinio asmens būseną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti bendrijai bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų
3. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, pranešimus dėl deklaracijų priėmimo ir patvirtinimo, transporto priemonių registracijos liudijimus, 2025 m. spalio 9 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, serija BRCL Nr. 361795, 2025 m. rugsėjo 30 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, serija KR Nr. 21680, 2025 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21682.
4. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2025 m. spalio 22 d. elektroninius laiškus.
5. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022, 24 punktas).
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl visi apeliantės ir pareiškėjos pateikti nauji įrodymai nepriimami, juolab kad apeliantė ir pareiškėja nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl iškilo būtinybė naujus įrodymus pateikti po skundžiamos nutarties priėmimo apeliacinės instancijos teismui, o ne pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatė bendrijos vadovui terminą iki 2025 m. spalio 1 d. pateikti teismui atsiliepimą į pareiškimą bei įpareigojo bendrijos vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pareiškėjos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikti teismui bendrijos turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus. Akivaizdu, kad apeliantė turėjo teikiamus įrodymus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl galėjo juos pateikti laiku. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė aplinkybių, kodėl to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visi bendrijos turtinę padėtį apibūdinantys dokumentai galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme nepriimami.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
9. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalį, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
10. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022, 58 punktas).
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, 50 punktas).
12. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent juridinis asmuo, kuriam inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018, 16 punktas; 2025 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-911-881/2025, 20 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliantė MB „Laisvas lizingas“, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad ji vykdo ūkinę komercinę veiklą, ši veikla generuoja pajamas, bendrija turi daugiau turto negu įsipareigojimų ar yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).
13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali juridinio asmens turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Nors juridinio asmens (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau juridinio asmens balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti juridinio asmens mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022, 27 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Juridinių asmenų registre atsakovė MB „Laisvas lizingas“ įregistruota 2016 m. rugsėjo 20 d., bendrijos vadovu nuo pat jos įsteigimo paskirtas A. Č..
15. Pagal 2024 m. bendrijos balanso duomenis atsakovės turtas sudarė 35 079 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 24 290 Eur, trumpalaikis – 10 789 Eur, kurį iš esmės sudarė per vienerius metus gautinos sumos (8 329 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 38 632 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė 2024 m. patyrė 3 690 Eur nuostolių.
16. Atsakovė pateikė 2025 m. rugsėjo 17 d. balansą, kuriame atsakovės turto vertė nurodyta 32 831 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 21 896 Eur, trumpalaikis – 10 935 Eur, kurį iš esmės sudaro per vienerius metus gautinos sumos (10 376 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 38 062,74 Eur, iš kurių 22 311 Eur sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai.
17. Atsakovė kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat pateikė kreditorių sąrašą, iš kurio matyti, kad atsakovė turi 4 kreditorius, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 38 062,74 Eur, ir debitorių sąrašą, iš kurio matyti, jog atsakovė turi 4 debitorius, kurių debitorinės skolos sudaro 10 376,20 Eur. Nustatyta, kad atsakovės debitorė UAB „Vertical Group“ nepripažįsta turimo įsiskolinimo (3 280 Eur) atsakovei, teigdama, jog atsakovė jai nesuteikė paslaugų. Iš pateikto debitorių sąrašo taip pat matyti, kad didžiausiu debitoriumi yra atsakovės vadovas A. Č., kurio įsiskolinimas sudaro 6 625,60 Eur. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo juridinio asmens įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros juridinio asmens turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020, 24 punktas). Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ji turi realias galimybes atgauti įsiskolinimus iš debitorių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog gautinos sumos nagrinėjamu atveju gali būti laikomos realiu bendrijos turtu. Be to, debitorinių skolų dydis iš esmės nesikeičia nuo nurodyto 2024 m. balanse, o 2025 m. rugsėjo 26 d. debitorių sąraše nenurodyti debitorinių skolų grąžinimo terminai, nors pagal JANĮ 17 straipsnio nuostatas tai turėjo būti padaryta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bendrijos balanse nurodyti debitorių įsiskolinimai negarantuoja, jog jie iš tiesų bus bendrijai sumokėti ir panaudoti bendrijos įsipareigojimų mažinimui, todėl bendrijos 10 376,20 Eur debitorinės skolos neįtrauktinos į bendrijos turto masę.
18. Eliminavus iš bendrijos turto masės debitorių skolas, atsakovės turimo turto vertė 2025 m. lygi 22 455 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė 2025 m. rugsėjo 17 d. patyrė 1 679 Eur nuostolių. Taigi, apeliantės turto vertė 2025 m. sudaro 22 455 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 38 062,74 Eur.
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės ilgalaikį turtą iš esmės sudaro tik transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ vertė (iš atsakovės pateiktos ilgalaikio turto apskaitos kortelės matyti, kad šio automobilio vertė 2025 m. yra 21 546 Eur). Būtent dėl šios transporto priemonės neperdavimo tarp šalių ir kilo nesutarimai, t. y. pareiškėja teigia, kad ji su atsakove sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl šios transporto priemonės nuosavybės teisės perdavimo pareiškėjai bei sumokėjo atsakovei 21 742 Eur, o atsakovė tvirtina, jog pareiškėja neatskleidžia visų faktinių aplinkybių ir vertina pareiškėjos sumokėtą sumą tik kaip avansą bei nepripažįsta pareiškėjos reikalavimo.
20. Pasisakant dėl apeliantės argumento, kad bendrijos įsiskolinimai kreditoriams nėra pradelsti, pažymėtina, jog apeliantės nemokumo klausimas sprendžiamas pagal JANĮ nuostatas, kurios, priešingai nei iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2 straipsnio 8 dalis) nuostatos, juridinio asmens nemokumo nesieja su pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykiu. Taigi, šiuo atveju pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį vertinamas įsipareigojimų ir turto santykis, kuris nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai neigiamas, t. y. bendrijos reali turto vertė yra mažesnė už turimus įsipareigojimus kreditoriams.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, teismas nesprendžia šalių ginčo dėl skolos bei jos dydžio pagrįstumo. Skolos asmeniui, kuris kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nepripažinimas savaime nesudaro teisinio pagrindo vien dėl to atsisakyti spręsti ar atmesti šio asmens prašymą iškelti atsakovui bankroto bylą. Gavęs tokio turinio pareiškimą, teismas turi ir gali patikrinti JANĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-301/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1466-464/2015). Šie išaiškinimai, kuriais pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, paneigia apeliantės samprotavimus, kad teismas, spręsdamas jos (ne)mokumo klausimą, turėjo vertinti pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą.
22. JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, apibrėžianti juridinio asmens nemokumą, yra alternatyvi ir juridinio asmens nemokumą, kaip minėta, sieja su dviem sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Remiantis aktualia teismų praktika, juridinis asmuo galėtų būti pripažintas nemokiu pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad juridinis asmuo nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018, 23 punktas; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024, 36 punktas). Tai reiškia, kad nustačius bent vieną iš alternatyvių sąlygų, juridiniam asmeniui gali būti iškeliama bankroto byla. Taigi, nėra pagrindo apie juridinio asmens mokumą spręsti įvertinus išimtinai tik dviejų rodiklių – susidariusių skolų sumos ir į balansą įrašyto turto – santykį. Vertinant juridinio asmens mokumą, turi būti atsižvelgta ne tik į faktiškai jo turimą turtą, bet ir galimybę išieškoti skolas iš juridinio asmens (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-901-854/2025, 37 punktas).
23. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti keliama bankroto byla juridiniam asmeniui, kuris yra gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
24. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto. Pagal VSDFV duomenis bendrija 2025 m. lapkričio 20 d. neturi nė vieno valstybiniu socialiniu draudimu apdrausto darbuotojo. Pagal antstolių informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad antstolių kontorose nėra vykdoma vykdomųjų bylų. Pagal viešai skelbiamus 2025 m. lapkričio 20 d. duomenis nustatyta, kad atsakovė neturi VMI mokestinės nepriemokos ir VSDFV socialinio draudimo skolos. Pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu nėra inicijuota civilinių bylų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
25. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad ji yra gyvybinga, vykdo ūkinę komercinę veiklą ir generuoja pajamas, tai patvirtina 2024–2025 m. išrašytos sąskaitos faktūros už 108 140,13 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Atsakovė 2024 m. išrašė sąskaitų faktūrų už 102 715,10 Eur (be PVM), tačiau byloje esantys atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad ji 2024 m. baigė nuostolingai. Tai reiškia, kad šios gautos sumos nepakako jos veiklai ir ji patyrė nuostolius. Einamaisiais metais iki 2025 m. rugsėjo 2 d. bendrijos pardavimo pajamos sudarė tik 5 679 Eur, o veiklos sąnaudos – 4 584 Eur, t. y. palyginus su 2024 m., bendrija iš esmės nevykdo aktyvios ūkinės komercinės veiklos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2025 m. buvo išrašytos 3 sąskaitos faktūros, iš kurių viena nepriimta (debitorės UAB „Vertical Group“). Be kita ko, atsakovė jau antrus metus iš eilės vykdo nuostolingą veiklą, bendrijos turtinės padėties rodiklių dinamika turi blogėjančią tendenciją ir nesudaro pagrindo spręsti, jog bendrija artimiausiu metu yra pajėgi išspręsti savo finansinius sunkumus.
26. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų apie tai, kad ji šiuo metu aktyviai vykdo kokią nors ūkinę komercinę veiklą (darbo sutartys su darbuotojais, užsakymai iš klientų). Tai, kad bendrijoje nėra nė vieno asmens, apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, patvirtina, jog atsakovė neturi ne tik finansinių, bet ir žmogiškųjų išteklių, be kurių vykdyti realią ūkinę komercinę veiklą yra objektyviai neįmanoma. Bendrija, neturėdama veiklai vykdyti reikalingų resursų, neturi galimybės stabilizuoti savo finansinę padėtį ir padengti įsiskolinimus kreditoriams. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir jos negalėjimas sumokėti skolas nėra laikinas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantės finansinė padėtis artimiausiu metu galėtų pagerėti, t. y. jog jos negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas.
27. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus rinkdamas įrodymus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Teismas, tokio pobūdžio bylose turėdamas teisę ex officio rinkti įrodymus, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Teismas neturi būti aktyvesnis už pačią šalį, jei ši nededa pastangų gauti įrodymus, bet, nurodydama tik deklaratyvius nesutikimo su priešingos šalies argumentais teiginius, įrodinėjimo naštą siekia perkelti teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1466-464/2015). Taigi, šiuo atveju būtent apeliantei kilo pareiga įrodyti, kad pareiškime išdėstyti teiginiai, jog apeliantė yra nemoki, nepagrįsti ir pateikti šias aplinkybes paneigiančius įrodymus.
28. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad apeliantė nepagrindė veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles, todėl nėra pagrindo ją laikyti gyvybinga ir spręsti, kad jos išsaugojimas rinkoje užtikrins finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Apeliantei neįrodžius, kad ji yra pajėgi dengti įsiskolinimus kreditoriams, nenustačius bendrijos gyvybingumo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bendrijos padėtis atitinka nemokumo sampratą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, iškėlė MB „Laisvės lizingas“ bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
29. Pažymėtina, kad bankrutuojančiai bendrijai atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79, 80 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu bendrija yra nemoki ir negyvybinga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
31. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, todėl ji neįgijo teisės į žyminio mokesčio grąžinimą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pareiškėja nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.