Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. rajono A. medžiotojų klubo apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui S. rajono A. medžiotojų klubui dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

12. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir jo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Ieškovas A. S. atsakovo valdybai pateikė prašymą priimti jį į A. medžiotojų klubą nariu kaip medžiotoją, turintį žemės ir miško valdas A. medžiotojų klubo teritorijoje. Ant ieškovo prašymo yra padarytas įrašas, kad įnašą į būrelio kasą padarė grynaisiais 1 000 Eur 2019 m. gegužės 27 d. 2021 m. sausio 22 d. ieškovas pervedė atsakovui 932,70 Eur nario mokestį. 2022 m. sausio 7 d. ieškovas pervedė atsakovui 120 Eur mokestį už plotus. 2023 m. sausio 3 d. ieškovas pervedė atsakovui S. rajono A. medžiotojų klubui 120 Eur mokestį už plotus. 2020 m. vasario 1 d. klubo pakartotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad palaukiminės medžioklės vyks antradieniais, penktadieniais ir šeštadieniais. Medžioklės lape užfiksuota, kad ieškovas medžiojo 2020 m. balandžio 19 d., t. y. sekmadienį. Sumedžiotų žvėrių nėra nurodyta. 2020 m. gegužės 16 d. klubo visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad klube medžioklės bokšteliai bus nerakinami. Taip pat nuspręsta, kad medžioklė vyks antradieniais, penktadieniais ir šeštadieniais. Medžioklės lape užfiksuota, kad ieškovas A. S. medžiojo 2020 m. birželio 29 d., t. y. pirmadienį. Sumedžiotų žvėrių nėra nurodyta. 2021 m. gegužės 8 d. atsakovo Klubo valdybos narių susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl ieškovo neetiško elgesio klubo atžvilgiu. Nuspręsta žodžiu įspėti ieškovą, jei ir toliau nesilaikys klubo įstatų ir protokolų, kiršins medžiotojus su ūkininkais, skleis medžioklės klubo reikalus pašaliniams asmenims, tai pasikartojus, už neetišką elgesį bus šalinamas iš klubo. Minėto susirinkimo protokolas buvo išsiųstas ieškovui elektroniniu paštu. 2021 m. rugsėjo 1 d. ieškovas su J. V. sudarė medžioklės bokštelio pastatymo privačiame žemės (miško) sklype sutartį, kurios pagrindu sutartyje nurodytame žemės sklype ieškovui buvo leista pasistatyti medžioklės bokštelį. 2023 m. sausio 28 d. atsakovo visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokole nurodyta, kad, burtų keliu skirstant darbus 2023 metams, ieškovas klubo veikloje atsisakė dalyvauti, nevykdė klubo valdybos pirmininko nurodymo.

15. 2023 m. balandžio 16 d. raštu atsakovo Klubo valdybos pirmininkas S. Ž. pareiškė prašymą Klubo valdybai pagal klubo įstatų 24.5 punktą spręsti klausimą dėl ieškovo šalinimo iš klubo narių už tai, kad: 1) vadovaujant R. B. nuo 2018 m. spalio 18 d., ieškovas 2019 m. gegužės 27 d. buvo priimtas į A. medžiotojų klubo narius, pažeidžiant įstatų 19 punktą, kuriame numatyta: „Apie naujų narių priėmimą sprendžia klubo valdyba arba visuotinis narių susirinkimas“ (Priėmimo protokolo nėra); 2) be pateisinamos priežasties laiku iki einamųjų metų nesumokėdavo nario mokesčio; 3) pažeidė 2020 m. vasario 1 d. visuotinio susirinkimo protokolą – medžiojo 2020 m. balandžio 19 d. uždraustą dieną – sekmadienį; 4) pažeidė 2020 m. gegužės 16 d. visuotinio susirinkimo protokolą – medžiojo 2020 m. birželio 29 d. uždraustą dieną – pirmadienį; 5) skleidė-viešino pašaliniams asmenims klubo vidaus reikalus; 6) 2021 m. gegužės 8 d. klubo valdybos narių susirinkimo protokolu Nr.1 ieškovas buvo įspėtas el. laišku dėl neetiško elgesio klubo atžvilgiu, jei ir toliau nesilaikys klubo įstatų ir protokolų, tai pasikartojus, bus šalinamas iš klubo; 7) iki šiol pažeidžia 2020 m. gegužės 16 d. visuotinio susirinkimo protokolą, kuriame buvo nutarta medžioklės bokštelių nerakinti (ieškovo bokštelis užrakintas); 8) 2021 m. rugsėjo 1 d. ieškovas pasirašė klubo protokolams prieštaraujančią savanaudišką sutartį su žemės savininku J. V.; 9) 2023 m. sausio 28 d. protokolo Nr. 4, visuotinio-ataskaitinio susirinkimo metu klubo narys A. S. klubo veikloje atsisakė dalyvauti. Nevykdė klubo valdybos pirmininko nurodymo; 10) Ieškovas galbūt siekia išardyti Klubą ar galbūt siekia atimti Klubo 1 000 ha ploto.

16. Atsakovo Klubo pirmininkas SMS žinute pranešė ieškovui, kad gegužės 14 d. šaukiamas neeilinis visuotinis klubo susirinkimas. Darbotvarkėje, be kita ko, bus sprendžiamas klausimas „dėl A. S.“. 2023 m. gegužės 10 d. dalis atsakovo Klubo narių, tarp kurių buvo ir ieškovas, pasirašė pareiškimą dėl netinkamo klubo vadovo S. Ž. vadovavimo ir reikalavimus dėl medžioklės tvarkos bei 2023 m. gegužės 14 d. vykusio neeilinio visuotinio klubo susirinkimo metu įteikė jį Klubo valdybai. 2023 m. gegužės 14 d. atsakovo Klubo neeilinio visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta pašalinti ieškovą iš Klubo. Minėto susirinkimo protokole nurodyta, kad apie susirinkimą visi klubo nariai buvo informuoti SMS žinute 2023 m. balandžio 30 d. Taip pat nurodyta, kad už ieškovo pašalinimą balsavo 11 narių, prieš – 10, susilaikė – 2, sugadintas – 1.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

19. Akcentuotina, kad atsakovas S. rajono A. medžiotojų klubas yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas įstatuose, be kita ko, turi būti nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, valdymo organai, jų kompetencija (Asociacijų įstatymo 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktai). Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad įstatymu asociacijai yra suteikta diskrecija įstatuose apibrėžti asociacijoje veikiančių organų kompetenciją, kiek ji nėra reglamentuojama imperatyviomis įstatymo normomis, be kita ko, nustatyti pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas. Tai reiškia, kad asociacijos įstatuose gali būti reglamentuota tvarka, pagal kurią narys pašalinamas iš asociacijos visuotinio narių susirinkimo arba valdybos sprendimu, atsižvelgiant į konkrečiam asociacijos organui priskirtą kompetenciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020).

20. Kasacinis teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenurodo asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduota reglamentuoti būtent asociacijos įstatais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018). Taigi atsakovas, kaip asociacija, turi įstatyme įtvirtintą diskreciją nuspręsti dėl narių pašalinimo (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši diskrecija nėra absoliuti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, todėl klausimas dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbus ir turi individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę. Pripažįstama, kad, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą ir šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalintojo jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, nuspręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus ir jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

21. Teismas, spręsdamas ginčą dėl pašalinimo iš asociacijos teisėtumo, turi tikrinti tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018 32 punktas).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar medžiotojų klubas, nuspręsdamas dėl galimo klubo įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams, neperžengė jam priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš būrelio tvarkos ir pagrindų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį. Vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje šalių pateiktus procesinius dokumentus, rašytinius duomenis ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvus, negali sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai rėmėsi kasacinio teismo praktika spręsdamas dėl ieškovo tinkamo informavimo apie ketinimą jį šalinti iš Klubo narių.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, t. y. turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Šias garantijas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

26. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad ieškovo pašalinimo iš Klubo procedūra nebuvo pažeista, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina ieškovo argumentus, jog jis, kaip ir kiti Klubo nariai, nebuvo tinkamai informuoti apie ketinimą spręsti dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo narių. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikta Klubo pirmininko siųsta trumpoji SMS žinutė Klubo nariams, kurioje nurodoma, kad šaukiamas visuotinis narių susirinkimas, o į darbotvarkę buvo įtrauktas tik abstraktus klausimas ,,Dėl A. S.“, nepateikiant jokių detalesnių paaiškinimų, t. y. šiuo atveju nebuvo nurodyta, kad Ieškovą yra ketinama pašalinti iš Klubo narių, nenurodytos tokio galimo pašalinimo priežastys, nepateikta jokia papildoma medžiaga, kuri galėtų pagrįsti Ieškovo pašalinimo iš Klubo narių pagrindus.

27. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Ieškovui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, žinoti, kokiais Klubo nario pareigų pažeidimais jis yra kaltinamas, pateikti savo paaiškinimus ir atsikirtimus ir pateikti visą reikšmingą su šio klausimo nagrinėjimu susijusią informaciją. Iš esmės pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad tokiu būdu Atsakovas pašalindamas Ieškovą iš Klubo narių nesilaikė kasacinio teismo praktikoje nustatytų reikalavimų pašalinant asociacijos narį iš asociacijos, todėl toks Atsakovo sprendimas buvo priimtas padarius esminius procedūrinius pažeidimus.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, Klubo narių abstraktus informavimas SMS žinute, kad bus sprendžiamas kažkoks klausimas, susijęs su Ieškovu, niekaip neleidžia tinkamai pasirengti anksčiau nurodytų klausimų aptarimui, tinkamai pasirengti atsikirtimui į pateiktus kaltinimus. Dėl šių priežasčių apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas tokį Atsakovo padarytą pažeidimą vertino pernelyg formaliai, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Taip pat apelianto nurodytos aplinkybės, kad Ieškovas visuotinio narių susirinkimo metu pasisakė dėl jam pateiktų kaltinimų ar kad Ieškovas neprašė atidėti tokio klausimo nagrinėjimo kitam kartui, ar kad visuotinio narių susirinkimo metu šis klausimas buvo pristatytas išsamiai, neturi esminės reikšmės, kadangi apeliantas siekdamas pašalinti tam tikrą narį iš Klubo narių, turi pareigą visus Klubo narius apie tokio klausimo nagrinėjimą informuoti iš anksto ir pateikti visą su tuo susijusią medžiagą dar iki visuotinio narių susirinkimo dienos, kad būtų sudaryta galimybė susiformuoti Klubo narių nuomonei. Nagrinėjamu atveju apeliantas to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks procedūrinis pažeidimas sudaro atskirą pagrindą pripažinti Klubo sprendimą dėl Ieškovo pašalinimo iš Klubo narių negaliojančiu.

29. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klubas padarė ir kitą procedūrinį pažeidimą – pašalino Ieškovą iš Klubo narių ne balsų dauguma.

30. Remiantis byloje pateiktu atsakovo Klubo įstatų 37 punktu, visuotinis ataskaitinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 narių. Nutarimai yra priimami balsų dauguma. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju balsavimo puodelyje buvo 11 balsavimo lapelių su žodžiu „už“ ir 11 balsavimo lapelių su žodžiu „prieš“, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad Ieškovas yra pašalintas iš Klubo balsų dauguma (Įstatų 37 p.). Apeliantas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad balsavimo lapelis, kuriame prie žodžio „prieš“ buvo padėtas ,,+“ ženklas, visiškai pagrįstai ir teisėtai buvo užskaitytas kaip sugadintas, ir, apelianto įsitikinimu, padėtas ,,+“ ženklas prie žodžio „prieš“ nereiškia, jog taip susirinkime balsavęs Klubo narys nesutiko su tuo, kad Ieškovas būtų pašalintas iš Klubo.

31. Remiantis 2023 m. gegužės 14 d. atsakovo Klubo neeilinio visuotinio susirinkimo protokolu, nustatyta, kad už ieškovo pašalinimą balsavo 11 narių, prieš – 10, susilaikė – 2, sugadintas – 1. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šalys paaiškino, kad balsuojama buvo kiekvienam klubo nariui išduodant lapelį, kuriame buvo užrašyta „už“ ir „prieš“. Klubo narys, pagal tai kaip balsuoja, atitinkamai nuplėštą lapelio dalį įmesdavo į balsavimo puodelį.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad toks balsas („prieš“ su ,,+“ ženklu) nepagrįstai buvo pripažintas kaip sugadintas, kadangi toks balsavimo lapelis, kuriame buvo užrašytas žodis „prieš“, neleidžia daryti jokių kitų interpretacijų, išskyrus tokią, kad šiuo balsu buvo balsuojama prieš Ieškovo pašalinimą iš Klubo narių. Tokiu būdu visuotinio susirinkimo metu vienas balsas, kuriuo buvo balsuota prieš Ieškovo pašalinimą iš Klubo narių, nepagrįstai buvo pripažintas kaip sugadintas, o tai iš esmės pakeitė balsavimo rezultatus dėl Ieškovo pašalinimo iš Klubo narių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Klubas padarė procedūrinį pažeidimą – pašalino Ieškovą iš Klubo narių ne balsų dauguma.

34. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pasisakęs dėl Būrelio (Klubo) diskrecijos teisės ir priimtų sprendimų teisminės patikros ribų. Būrelio, kaip asociacijos, teisė laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame asociacijos veiklos garantijas, nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Ši teisės norma skirta įtvirtinti asociacijų veikimo laisvę, jų autonomiškumą. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio l ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos ir kt. Būrelio, kaip asociacijos, diskrecija spręsti dėl narių pašalinimo yra įtvirtinta įstatyme. Tačiau, kaip jau minėta, asociacijos diskrecijos teisė nėra absoliuti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos galėtų būti suprantamos ir aiškinamos kaip garantijos, suteikiančios asociacijoms tam tikrą autonomiškumą viešosios valdžios administracinio kišimosi aspektais, tačiau negali būti vertinamos kaip ribojančios pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios kontrolės. Tai reiškia, kad, kilus ginčui dėl asociacijos nario pašalinimo, bylą nagrinėjantis teismas, esant tam procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų CPK bendrojo pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų. Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos neturi įtakos konstitucinės teisės į teisminę gynybą turiniui ir apimčiai, neeliminuoja šių bendro pobūdžio procesinių taisyklių veikimo bei taikymo. Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą bei pagrįstumą ir šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, nuspręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

35. Vien aplinkybė, jog bylą nagrinėję teismai pripažino asociacijos sprendimus dėl ieškovų pašalinimo iš Būrelio neteisėtais ir juos panaikino, nesudaro pagrindo teigti, kad Būrelio, kaip asociacijos, diskrecija spręsti vidaus klausimus buvo pažeista. Teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar Būrelis, nuspręsdamas dėl galimo Būrelio įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams, neperžengė jam priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš Būrelio tvarkos ir pagrindų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

36. Remiantis Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, medžiotojų visuomeninė organizacija (pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą – medžiotojų asociacija) apibrėžiama kaip Visuomeninių organizacijų įstatymo (pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą - Asociacijų įstatymo) nustatyta tvarka įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti bei įgyvendinti. Šioje normoje vartojama „narių poreikių ir tikslų, susijusių su medžiokle“ samprata negali būti aiškinama atskirai nuo pačios „medžioklės“ sampratos, įtvirtintos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Šioje dalyje apibrėžta, kad medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas. Tai reiškia, kad medžiotojų asociacijos (būrelio) narių poreikius ir tikslus, susijusius su medžiokle, nulemia, pirmiausia, teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, o narių poreikiai ir tikslai, nesuderinami su šiuo reguliavimu, nėra saugomi įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

37. Nagrinėjamu atveju apeliantas pripažįsta, kad dalis nurodytų aplinkybių dėl Ieškovo neteisėto tapimo klubo nariu, vėlavimo mokėti įmokas ir medžiojimo du kartus Klubo susirinkimo sprendimu uždraustą savaitės dieną galbūt ir nebuvo pakankamu pagrindu šalinti Ieškovą iš Klubo, todėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neskundžia, tačiau nurodo, kad kategoriškai nesutinka su kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl Ieškovo savavališkai pasistatyto medžioklės bokštelio rakinimo, nepaklūstant klubo sprendimams; dėl klubo interesams prieštaraujančios medžioklės bokštelio pastatymo privačiame žemės sklype sutarties sudarymo; dėl atsisakymo dalyvauti klubo veikloje ir vykdyti klubo pirmininko nurodymus; dėl siekio iš Klubo narių įkurti atskirą medžioklės klubo vienetą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nenurodo jokių konkrečių nesutikimo argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos bylos nagrinėjimo metu. Toks abstraktus apelianto argumentas, kad kategoriškai nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, vertintinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais.

38. Apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas nepaaiškina savo pozicijos, kodėl, viena vertus, Ieškovo medžioklės bokštelio rakinimą vertina kaip itin reikšmingą pažeidimą, už kurį gali būti Ieškovas šalinamas iš Klubo narių, kita vertus, tame pačiame visuotiniame narių susirinkime ketvirtuoju klausimu nusprendžia, kad nuo šiol reikės gauti bokštelio savininko sutikimą dėl jo medžioklės bokštelio naudojimo, t. y. mano, kad ankstesnis sprendimas yra nebegaliojantis. Pažymėtina, kad šiame visuotiniame narių susirinkime nuspręsta medžiotojų bokštelius laikyti asmeniniais, nes reikia gauti sutikimą juo naudotis kitiems nariams, tačiau apeliantas vis tiek siekia nubausti Ieškovą, kuris taip pat susitarė su privačiu žemės savininku dėl medžioklės bokštelio pastatymo. Apeliantas konkrečiai nenurodo, kaip, pasirašymas šią sutartį dėl medžioklės bokštelio pastatymo privačiame žemės sklype, Ieškovas pažeidė Klubo įstatus. Įvertinus ginčijamos sutarties sąlygas, nustatyta, kad pastatytas medžioklės bokštelis neriboja kitų Klubo narių teisės medžioti tame žemės sklype. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šie apelianto nurodyti argumentai taip pat nesuteikia pakankamo pagrindo Ieškovo pašalinimui iš klubo.

39. Apeliantas nurodo, kad Ieškovas atsisakė dalyvauti Klubo veikloje, tačiau nenurodo konkrečiai, kaip ir kokioje klubo veikloje Ieškovas atsisakė dalyvauti, taip pat nenurodytos ir tikslios aplinkybės dėl nevykdomo Klubo valdybos pirmininko nurodymo. Todėl šie apelianto argumentai atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Ieškovas paaiškino, kad jam yra 68 m., turi sveikatos problemų, todėl ne viską gali dirbti. Paaiškino, kad prie Klubo veiklos prisidėjo kitais būdais, savo lėšomis su kaimynu bebrus išgaudė, paukščiams už savo lėšas pirko maistą, žvėris taip pat maitino. Paaiškino, kad labiausiai yra suinteresuotas medžioti savo žemėse. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šis apelianto nurodytas argumentas taip pat nesuteikia pakankamo pagrindo Ieškovo pašalinimui iš klubo.

40. Apelianto argumentai, kad ieškovas galbūt siekia neteisėtai sukurti atskirą medžioklės plotų vienetą, taip pat vertintini kaip deklaratyvūs, nekonkretūs ir nepagrįsti, kadangi, viena vertus, tokia galimybė žemės savininkams yra nustatyta Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, kita vertus, apeliantas tokios Ieškovo veiklos neteisėtumo jokiomis priemonėmis neįrodinėjo.

41. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl Ieškovo pašalinimo iš klubo faktinių aplinkybių praktiškai yra pakankamai nemotyvuoti, išdėstyti argumentai labai abstraktūs, neišsamūs ir nekonkretūs.

42. Pažymėtina, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai).

43. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl, jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

44. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

45. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams, kadangi ginčijamas sprendimas yra tinkamai ir išsamiai motyvuotas, motyvuojamojoje dalyje yra atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, priešingai nei teigia apeliantas, atsižvelgta ne tik į ieškovo argumentus, bet ir pasisakyta, kodėl nesutinkama su atsakovo pozicija.

46. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, kadangi sprendimą grindė išimtinai tik ieškovo argumentais, tačiau visiškai nevertintos atsakovo nurodytos aplinkybės, pateikti rašytiniai duomenys.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi nuspręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis teisėjų kolegija remiasi ir šioje byloje, darydama išvadas apie apelianto nurodytų aplinkybių dėl procesinių teisės normų pažeidimo pagrįstumą įrodymų visumos įvertinimo pagrindu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

49. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

52. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 1 452 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus ieškovo atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, spręstina, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo S. rajono A. medžiotojų klubo priteistinos ieškovo turėtos 1 452 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės (ištaisytas rašymo apsirikimas) apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. rajono A. medžiotojų klubo ieškovui A. S. 1 452 Eur (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.