Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ ieškinys atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“, dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Rato kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Globersa“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, S. K., A. M., individuali įmonė „Lex Baltica“, uždaroji akcinė bendrovė „Kardos“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Samagis“, Vilniaus miesto savivaldybė, advokatų profesinė bendrija Baranskis ir partneriai, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, advokatų kontora „Juodka ir partneriai – PRIMUS“, uždaroji akcinė bendrovė „IKI Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „GRIFS AG“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“, akcinė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „GJ baldai“, uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“, uždaroji akcinė bendrovė „Teisinės pagalbos linija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, United Engineering & Consulting Capital AG, uždaroji akcinė bendrovė „Rentopa“, uždaroji akcinė bendrovė „Belonesa“, uždaroji akcinė bendrovė „Baldų meistras“, uždaroji akcinė bendrovė „Primestus“, „Rakhin Consulting Enginering“ (Rakhin Consulting Engrave), uždaroji akcinė bendrovė „NT paslaugos“, uždaroji akcinė bendrovė „Linsana“, uždaroji akcinė bendrovė „Istpro“, savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, EOOD „Betelgeuse“, Daugiabučio namo A. Goštauto g. 4 Vilniuje savininkų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Mano sauga LT“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Tretieji asmenys Panevėžio miesto savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybė, savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Mažeikių šilimos tinklai“ prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė tik kitą teisinį reikalavimo pagrindą, t. y. prašė priteisti 1 217 040 Eur ne pagal paskolos sutartį, bet kaip gautus be teisinio pagrindo pagal CK 6.237 straipsnį. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, tik teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą grindė iš esmės tais pačiais faktais, kaip ir aptartose jau išnagrinėtose abiejų instancijų teismų bylose.

16. Teismas konstatavo, kad ieškinyje pareikštas 1 217 040 Eur reikalavimas pagal mokėjimo nurodymus ir grynųjų pinigų perdavimo kvitus jau išnagrinėtas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.2. Kitose bylose ieškovė reikalavimo faktinį pagrindą grindė aplinkybėmis, kad atliko mokėjimus pagal paskolos sutartį, įrodinėjimo dalykas – paskolos sutarčių teisiniai santykiai. Teismai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog 1 217 040 Eur suma sumokėta atsakovei pagal 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartį. Šioje byloje ieškovė reikalavimo faktinį ir teisinį pagrindą grindžia aplinkybe, kad 1 217 040 Eur suma sumokėta atsakovei be teisinio pagrindo pagal CK 6.237 straipsnį.

17.3. Nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės turėjo būti įvertintos pagal teisės normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo sąlygas.

17.4. Teismas apskųsta nutartimi užkirto galimybę ieškovei įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, nesudarė galimybės šalims pateikti įrodymus, specialistų išvadas, kurios padėtų nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu (jei toks buvo) ieškovė sumokėjo atsakovei 1 217 040 Eur. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu būtų galėjusi pateikti naujų įrodymų, keisti ieškinio pagrindą ar dalyką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 141 straipsnis).

18.1. Dėl byloje pareikšto reikalavimo yra priimta įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo nutartis. Ieškovė ir atsakovė procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui nepagrįstai teigė, kad apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėjęs teismas konstatavo, jog ieškovė atliko mokėjimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje nustatė, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog didžioji dalis pareiškėjos nurodytos paskolos sumokėta grynaisiais pinigais. Taigi grynųjų pinigų perdavimo faktas nebuvo įrodytas, o tuo labiau nebuvo teismo konstatuotas.

18.6. Teismas rengėsi bylai nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškovė teikė ieškinį, dubliką, t. y. jai buvo sudarytos galimybės pateikti bylai reikšmingus įrodymus. Ji procesiniuose dokumentuose nesuformulavo reikalavimo skirti ekspertizę ar auditą. Atsakovės veiklos auditas, jei toks būtų atliktas administratorei vykdant savo funkcijas, nelaikytinas ieškovės siekiu rinkti įrodymus. Byloje nepateikta svarių argumentų, kurie patvirtintų, jog atsakovės planuojamas veiklos auditas turėtų reikšmės nagrinėjamai bylai. Pasvarstymai apie galbūt nustatytinus faktus, kai administratorei neperduoti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai, nėra pagrindas dėl tokio planuojamo audito stabdyti ar atidėti bylos nagrinėjimą.

19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto savivaldybė prašė ieškovės atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas konstatavo, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, ar ne.

21. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

22. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstajam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013; 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023,15 punktas).

23. Kasacinis teismas išaiškino, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, bet ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalimis tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).

24. Atskirajame skunde nekeliamas šalių tapatumo klausimas nagrinėjamoje ir anksčiau Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismų išnagrinėtose bylose (civilinės bylos Nr. eB2-1398-803/2022, Nr. e2-484-407/2022). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje ir nurodytose bylose ieškinio dalykas ir pagrindas sutampa.

25. Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

26. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas; 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, 17, 18 punktai).

27. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 39 punktas). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 33, 34 punktai).

28. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškinio, kuriuo apeliantė prašė priteisti iš atsakovės 1 217 040 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas (CK 6.237 straipsnis), tapatumo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtam apeliantės reikalavimui patvirtinti jos 2 984 236,01 Eur finansinį reikalavimą, grindžiamą 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartimi (civilinė byla Nr. eB2-1398-803/2022).

29. Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašė priteisti iš atsakovės 1 217 040 Eur, t. y.: 85 600 Eur pervestų atsakovei mokėjimo pavedimais per banką ir 1 131 440 Eur atsakovei sumokėtų grynaisiais pinigais. Kitoje išnagrinėtoje byloje teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi patenkino apeliantės reikalavimo dalį ir patvirtino 1 373 853,92 Eur dydžio antros eilės finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas nurodytą nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-484-407/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. gegužės 10 d. nutartimis atsisakė priimti apeliantės ir atsakovės kasacinius skundus.

30. Ankstesnėje byloje teismas išnagrinėjo apeliantės 2 984 236,01 Eur reikalavimą, grindžiamą 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartimi, įvertino jos pateiktus kasos pajamų orderių kvitus, pagal kuriuos apeliantė atsakovei perdavė grynais pinigais 1 131 440 Eur, taip pat banko sąskaitos išrašus bei kitus duomenis, kuriais ieškovė grindė 78 100 Eur sumą, pervestą atsakovei mokėjimo nurodymais. Apeliantė teigė, kad ji už bankrutuojančią bendrovę sumokėjo 1 720 489,61 Eur (2 984 236,01 Eur - 698 228,47 Eur palūkanų - 574 517,93 Eur delspinigių). Apeliantė reikalavimo dalį grindė su atsakove sudaryta 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartimi, pagal kurią, anot apeliantės, atsakovė liko skolinga 1 720 489,61 Eur pagrindinės skolos, 698 228,47 Eur palūkanų ir 574 517,93 Eur delspinigių, iš viso – 2 984 236,01 Eur. Apeliantė nurodė, kad pagal šią sutartį atsakovei į sąskaitą pervedė 78 100 Eur, grynaisiais sumokėjo 1 131 440 Eur bei tretiesiems asmenims už atsakovę sumokėjo 510 949,61 Eur. Teismas patvirtino pastarąją skolos dalį (510 949,61 Eur) ir dalį apskaičiuotų palūkanų (96 201,90 Eur) bei delspinigių (169 691,39 Eur), iš viso – 776 842,90 Eur, bet atmetė reikalavimą dėl 1 209 540,00 Eur sumos.

31. Ankstesnėje byloje teismas taip pat įvertino 2018 m. rugsėjo 17 d. – 2018 m. lapkričio 26 d. sumokėtą atsakovei 78 100 Eur sumą, ją pagrindžiantį banko sąskaitos išrašą, kuriame užfiksuoti 2018 m. rugsėjo 16 d. – 2018 m. lapkričio 26 d. mokėjimai ir nusprendė, kad jie atlikti pagal sutartį, kurios negalima identifikuoti. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažymėjo, kad apeliantę ir bankrutuojančią bendrovę siejo ir kiti sutartiniai teisiniai santykiai, kurių turinio šalys neatskleidė, jų neįmanoma nustatyti, nes bankroto administratorei neperduoti visi bankrutuojančios bendrovės finansiniai dokumentai.

32. Taigi, Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas 2 984 236,01 Eur reikalavimo pagal 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartį pagrįstumo klausimą, įvertino kasos pajamų orderių kvitus, pagal kuriuos apeliantė atsakovei perdavė grynais pinigais 1 131 440 Eur, ir banko sąskaitos išrašus bei kitus duomenis, kuriais apeliantė grindė 78 100 Eur sumos pervedimą atsakovei mokėjimo nurodymais. Apeliantė nagrinėjamoje byloje papildomai nurodė teismo nepriteistą 7 500 Eur sumą, kuri taip pat įvertinta, kaip atsakovės sumokėta apeliantei.

33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas tapatus anksčiau Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartyje išnagrinėtam reikalavimui patvirtinti apeliantės finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-1398-803/2022). Tai, kad apeliantė nurodė kitą galbūt jos pažeistų teisių gynybos būdą, nereiškia, kad ji pareiškė netapačius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės reikalavimas iš esmės grindžiamas tais pačiais pagrindais ir juridiniais faktais, kurie anksčiau įvertinti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad apeliacine tvarka ginčą nagrinėjęs teismas, nurodė, jog kyla pagrįstos abejonės ne tik dėl šalis siejusių paskolos teisinių santykių realumo, bet ir dėl pinigų perdavimo. Apeliantė nepateikė į bylą naujų įrodymų, bet nurodė naują teisinį ieškinio pagrindą, prašo prisiteisti sumą, kurios teismai nepatvirtino kaip finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje.

34. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad apskųsta nutartimi šalims užkirsta galimybė pateikti įrodymus, specialistų išvadas, kurios padėtų nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu (jei toks buvo) apeliantė sumokėjo atsakovei 1 217 040 Eur, keisti ieškinio pagrindą ar dalyką. Akcentuotina tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dėl nemokumo administratorės inicijuoto BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buhalterinės apskaitos audito rezultatų paaiškėjus naujų aplinkybių, turinčių įtakos bankrutuojančios bendrovės teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžiui, administratorė ar kreditoriai turės galimybę teikti prašymus patikslinti finansinius reikalavimus BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.

35. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

36. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas bylos nutraukimas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.