- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-823-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02220-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Asta Radzevičienė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-89-603/2020 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti jos naudai 3 000 000 Eur turtinės ir 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą.
2. Nurodė, kad 2014 m. sausio 14 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdyba raštu Nr. 25/13-1-6-856 dėl informacijos pateikimo ją informavo, jog 2014 m. sausio 10 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Karpalovas priėmė nutarimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 ikiteisminį tyrimą nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir kitų nusikalstamų veikų požymių (toliau – Nutarimas).
3. Ieškovė pažymėjo, jog šis ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 buvo pradėtas pagal jos pareiškimą, tačiau Nutarimu buvo nutrauktas, neatskleidus veikų, dėl kurių ieškovė teikė pareiškimą. Tyrimas buvo neišsamus ir neobjektyvus, dėl Nutarimo ieškovei nepagrįstai nebuvo suteikta teisė į skundą, teigiant, jog toje byloje ji neturėjo procesinio statuso, nors byla buvo pradėta pagal jos pareiškimą ir ji buvo teikusi prašymą pripažinti ją nukentėjusiąja byloje.
4. Ieškovė nurodė, kad ji, 2019 m. susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-158-10 medžiaga, sužinojo, jog 2011 m. – 2012 m. buvo klausomasi jos ir jos dukters pokalbių telefonu, kontroliuojama, fiksuojama, kaupiama kita elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, bei daromi įrašai.
5. Dėl to, jog Nutarimas ieškovei nebuvo įteiktas, ieškovė negalėjo tinkamai pasinaudoti apeliacijos teise skųsti šį Nutarimą. Atitinkamai, ieškovei nepagrįstai nebuvo suteikta teisė į skundą, teigiant, jog toje byloje ji neturėjo procesinio statuso, nors byla buvo pradėta pagal jos pareiškimą ir ji buvo teikusi prašymą pripažinti ją nukentėjusiąja byloje. Dėl šių priežasčių ieškovė patyrė 3 000 000 Eur turtinę žalą, nes buvo prarastas šeimos valdytas ūkis. Ieškovė taip pat nurodė patyrusi dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, kuriuos vertino 100 000 Eur dydžio neturtine žala.
6. Dėl to, kad buvo klausomasi jos ir dukters pokalbių bei buvo kaupiama ir fiksuojama kitais elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, ieškovė nurodė patyrusi 100 000 Eur neturtinę žalą.
7. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, ieškovė pažymėjo, kad Nutarimas ieškovei nebuvo įteiktas iki jos kreipimosi į teismą dienos. Ieškovė nurodė, kad ji 2019 m. susipažino su ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-158-10 medžiaga, todėl senaties terminas skaičiuotinas nuo šios datos.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-158-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl galimo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje 2010 m. gegužės 11 d. buvo pradėtas pagal ieškovės 2010 m. gegužės 7 d. pareiškimą dėl galimai apgaulingo Pakruojo ūkininkų kredito unijos buhalterinės apskaitos tvarkymo.
9. 2010 m. gegužės 24 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apskrities skyriuje pagal ieškovės 2010 m. gegužės 21 d. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-04017-10 dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl Pakruojo ūkininkų kredito unijoje galimai apgaudinėjamų paskolas paėmusių klientų. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. Sabaliauskienės 2010 m. birželio 7 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti į vieną, paliekant baudžiamosios bylos Nr. 40-1-158-10.
Atsiliepimas
10. Atsakovė nurodė, jog atlikus visus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nenustačius, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 2014 m. sausio 10 d. ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 94 straipsniu, 170 straipsnio 3 dalimi, 212 straipsnio 1 punktu, 214 straipsniu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Apie priimtą sprendimą buvo informuoti BPK 214 straipsnyje nurodyti asmenys bei BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 80 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka apklausti asmenys.
11. Ieškovės argumentą, kad jai nebuvo suteikta teisė Nutarimą apskųsti, atsakovė vertino kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė tiek kaip pareiškėja, tiek kaip liudytoja pagal baudžiamojo proceso teisės normas buvo informuota apie priimtą sprendimą nutraukti bylą nesiunčiant priimto sprendimo nuorašo (BPK 214 straipsnio 7 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu buvo išnagrinėti 4 ieškovės prašymai suteikti jai nukentėjusiosios statusą ir 4 skundai dėl priimtų prokurorų procesinių sprendimų netenkinti prašymo pripažinti ją nukentėjusiąja. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, patikrinęs 3 ieškovės skundžiamus nutarimus, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovės skundą atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko galioti.
12. Atsakovė pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovė ne kartą buvo informuota, kad baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 ji buvo apklausta kaip liudytoja, taigi nebuvo proceso dalyvis (įtariamasis, jo atstovas, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovai), kuriems BPK 214 straipsnyje ir 217 straipsnyje yra numatyta teisė skųsti ikiteisminio tyrimo metu priimtus procesinius sprendimus, kartu ir prokuroro priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ar padavus skundą prašyti ikiteisminį tyrimą atnaujinti.
Atsiliepimas
13. Atsakovė nurodė, jog nors ieškovė ir nebuvo proceso dalyvė, kuriai numatyta teisė skųsti ikiteisminio tyrimo metu priimtus sprendimus, į jos pateiktus skundus buvo reaguojama ir Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo išnagrinėtas 2014 m. sausio 31 d. ieškovės skundas dėl Nutarimo. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras K. Šikšnys, susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 40-1-158-10 dokumentais, Nutarimą patikrino ir 2014 m. vasario 26 d. nutarimu konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas išsamiai, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, prokuroras tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas. Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. balandžio 11 d. rašte Nr. S- 13147, 2018 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. S5-15592 ieškovei buvo kartotinai paaiškinta, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, atnaujinti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo.
Šalies argumentai
14. Ieškovės R. V. prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atsakovė vertino kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jos prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą.
Atsiliepimas
15. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, įrodančių teismo ar teisėjo veiksmų neteisėtumą. Atitinkamai, atsakovė darė išvadą, kad ieškovės atžvilgiu taikyta procesinė prievartos priemonė buvo teisėta ir pagrįsta. Atkreipė dėmesį, jog ieškovės nurodomų žalos atsiradimo aplinkybių sąsajumo su teismo neteisėtais veiksmais nepatvirtino byloje esančių įrodymų visumos analizė. Ieškovė turtinės žalos padarymo nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos ieškovei atsiradimą. Atsakovės vertinimu, kadangi ieškovė atsiradusią žalą kildino iš Šiaulių miesto apylinkės teismo veiksmų, priimant 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį, taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 punkte numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, kad ieškovės nurodyti teiginiai, jog ji nežinojo apie ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktą, paneigti byloje esančiais įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės R. V. ieškinį atmetė.
17. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-158-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje 2010 m. gegužės 11 d. buvo pradėtas pagal ieškovės R. V. 2010 m. gegužės 7 d. pareiškimą dėl galbūt apgaulingo Pakruojo ūkininkų kredito unijos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Taip pat pagal ieškovės 2010 m. gegužės 21 d. pareiškimą, 2010 m. gegužės 24 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apskrities skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-04017-10 dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl Pakruojo ūkininkų kredito unijoje galbūt apgaudinėjamų paskolas paėmusių klientų. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. Sabaliauskienės 2010 m. birželio 7 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą, paliekant baudžiamosios bylos Nr. 40-1-158-10.
18. Teismas sutiko su atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros argumentais, jog atlikus visus galimus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nenustačius, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 2014 m. sausio 10 d. ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 94 straipsnio, 170 straipsnio 3 dalies, 212 straipsnio 1 punkto, 214 straipsnio nuostatomis, buvo nutrauktas pagrįstai. Prijungta prie nagrinėjamos bylos ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-15-10 medžiaga patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi galimi ikiteisminio tyrimo veiksmai, sudėtingi ūkinės – finansinės veiklos, rašysenos, informacinių technologijų tyrimai. Be to, tyrimo metu buvo apklausta liudytojais virš 50 asmenų, kurių parodymai kartu su kitais surinktais duomenimis detaliai išdėstyti ir įvertinti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu konkrečiai nenurodė prokuroro padarytų klaidų atliekant ikiteisminį tyrimą, t. y. kas sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl neteisėtų veiksmų konstatavimo. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nepateikta duomenų, sudarančių pagrindą teigti apie netinkamai pasirinktą tyrimo taktiką ir kad ikiteisminio tyrimo pabaigimas būtų buvęs paviršutiniškas bei neišsamus. Teismo vertinimu, ieškovė tik deklaratyviai nurodė apie neišsamų ir neobjektyvų atliktą tyrimą, tačiau iš esmės neatskleidė priežasčių bei nenurodė motyvų, dėl kurių tyrimas galėtų būti laikomas atliktu netinkamai. Teismas nustatė, kad Nutarimas buvo priimtas laikantis BK 216 straipsnyje keliamų reikalavimų, t. y. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo išdėstyta nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai bei motyvai; priimant tokį sprendimą prokuroras vadovavosi savo teisine sąmone, vidiniu įsitikinimu, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Taip pat teismas nustatė, kad apie priimtą sprendimą buvo informuoti BPK 214 straipsnyje nurodyti asmenys bei BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 80 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka apklausti asmenys.
19. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išnagrinėti 4 ieškovės prašymai suteikti jai nukentėjusiosios statusą ir 4 skundai dėl priimtų prokurorų procesinių sprendimų. Teismas atkreipė dėmesį, jog šie ieškovės skundai buvo netenkinti.
20. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas patikrino prokurorės R. Vilčinskaitės 2011 m. sausio 19 d. ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. Sabaliauskienės 2011 m. vasario 23 d. nutarimų pagrįstumą bei teisėtumą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartimi byloje Nr. SP-48 ieškovės skundą atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko galioti.
21. Teismas iš byloje esančių Šiaulių apygardos prokuratūros raštų (2012 m. vasario 29 d., 2012 m. birželio 27 d. ir 2013 m. balandžio 3 d.) nustatė, jog ikiteisminio tyrimo metu ieškovė buvo ne kartą informuota, kad baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 ji buvo apklausta liudytoja, tai reiškia, kad ji nėra baudžiamojo proceso dalyvis – įtariamasis, jo atstovas, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovas, kuriems pagal BPK 214 ir 217 straipsnių nuostatas yra numatyta teisė skųsti ikiteisminio tyrimo metu priimtus procesinius sprendimus, taip pat ir prokuroro priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ar padavus skundą prašyti ikiteisminį tyrimą atnaujinti.
22. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė ir nebuvo proceso dalyvė, kuriai numatyta teisė skųsti ikiteisminio tyrimo metu priimtus sprendimus, į jos pateiktus skundus buvo reaguojama ir Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo išnagrinėtas ieškovės 2014 m. sausio 31 d. skundas dėl Nutarimo. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras K. Šikšnys, patikrinęs Nutarimą, 2014 m. vasario 26 d. nutarime konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas išsamiai, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, prokuroras tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. balandžio 11 d. rašte Nr. S-13147, 2018 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. S5-15592 ieškovei buvo kartotinai paaiškinta, kad Nutarimas Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Karpalovo 2014 m. sausio 10 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamoje byloje Nr. 40-1-158-10 yra teisėtas ir pagrįstas, atnaujinti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo. Ieškovės teiginiai apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro galimą papirkimą, piktnaudžiavimą vilkinant ikiteisminį tyrimą buvo patikrinti BPK 168 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai 2013 m. balandžio 2 d., 2013 m. gruodžio 13 d. priėmė nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiems interesams požymių.
23. Teismas sutiko su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros argumentais, jog tai, kad ieškovės netenkina ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-158-10 priimtas galutinis procesinis sprendimas, nesudaro pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai. Nors nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, šis faktas automatiškai nesuponuoja visų ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų neteisėtumo ir nepagrįstumo bei teisės į žalos atlyginimą atsiradimo. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais ji pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka.
24. Dėl ieškovės ieškinio argumentų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neteisėtai 2011 – 2012 m. klausėsi ieškovės bei jos dukros pokalbių telefonu, teismas nustatė, kad prokuroras kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su 2011 m. gruodžio 6 d. prašymu priimti nutartį dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, esant pagrindui manyti, kad liudytojo M. Š. bei jo artimųjų atžvilgiu gali būti panaudoti neteisėti veiksmai bei siekdamas juos užkardyti, taip pat siekdamas gauti tyrimui reikšmingos informacijos apie atliekamą tyrimą dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo, tyčinius sunkius, apysunkius nusikaltimus, prašydamas leisti 3 mėnesių laikotarpiui klausytis 3 asmenų, kartu ir ieškovės, telefoninių pokalbių. Šio pareiškimo pagrindu Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimis leido nuo 2011 m. gruodžio 8 d. iki 2012 m. kovo 8 d. (trijų mėnesių laikotarpiui) klausytis A. A., R. P. bei ieškovės telefoninių pokalbių jų naudojamais mobiliojo ryšio telefono abonentais, elektroninių ryšių tinklais perduodamų asmenų pokalbių, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir visą gaunamą informaciją fiksuoti ir kaupti bei daryti įrašus. Taigi teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, laikė, kad skiriama procesine prievartos priemone buvo siekiama gauti duomenų apie galimai padarytus tyčinius sunkius, apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, objektyviai ir visapusiškai ištirti nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti visus su nusikalstama veika susijusius asmenis, patikrinti turimą informaciją.
25. Teismas atkreipė dėmesį, jog prašymas dėl kardomosios priemonės paskyrimo teismui buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo pradžioje, todėl akivaizdu, kad ja buvo siekiama tik surinkti papildomų įrodymų ir teismas tuo momentu negalėjo šios priemonės traktuoti kaip perteklinės. Teismas nenustatė, jog pareigūnai (ikiteisminio tyrimo teisėjas) netinkamai vykdė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas darė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo teigti, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai, kurie siejami su procesinės prievartos priemonės - telefoninių pokalbių ir kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamas informacijos kontrolės, skyrimu. Taip pat pritarė atsakovės pozicijai, kad ieškovė nepagrįstai nurodė, kad buvo klausomasi ieškovės dukters pokalbių, nes tokių duomenų baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 nėra.
26. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti prokuroro veiksmų teisėtumu ar spręsti, kad prokuroras, priimdamas Nutarimą, veikė pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo nustatytą tvarką, todėl sprendė, kad ieškovė šioje byloje neįrodė neteisėtų prokuroro ir teismo veiksmų. Teismas, nenustatęs vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Atitinkamai ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
27. Teismas nustatė, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą, ieškovei Nutarimas nebuvo įteiktas ir iš esmės su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ieškovė turėjo galimybę susipažinti tik ją prijungus prie nagrinėjamos civilinės bylos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
28. Apeliaciniu skundu ieškovė R. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą ir jos ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės pakartoja savo ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai nurodo šiuos argumentus:
28.1. Pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo teisėtumo yra deklaratyvūs bei neargumentuoti. Šio ieškinio esmė yra ta, jog buvo klausomasi R. V. ir jos dukters bendrų pokalbių telefonu, kontroliuojama kita elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, ji fiksuojama, kaupiama bei daromi įrašai, o ne kurių nors kitų asmenų atžvilgiu atlikti tokie veiksmai ar teisė į tokių veiksmų atlikimą. Ieškovė pažymi, kad ji buvo pareiškėja, todėl pagal jos statusą ir pateikto pareiškimo turinį nebuvo jokio reikalingumo klausytis jos ir jos dukters pokalbių telefonu, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti, kaupti bei darytį įrašus.
28.2. Nutarimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 ikiteisminį tyrimą nutraukti, ieškovei nėra įteiktas iki šiol, todėl ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuotinas nuo šio Nutarimo įteikimo dienos.
28.3. Ieškovė teigia, kad nuo jos buvo slepiamas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, siekiant vilkinti bylą, iki sueis baudžiamosios atsakomybės terminas.
Atsiliepimas
29. Atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
29.1. Ieškovė nors nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
29.2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, motyvuotai, vadovaudamasis nacionaline teise ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pasisakė ir tinkamai įvertino bylos aplinkybes.
29.3. Ieškovės reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovė vertina kaip nepagrįstus, pažymi, kad ieškovė šių savo reikalavimų nepagrindė.
Atsiliepimas
30. Atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškovė apeliaciniame skunde pakartoja ieškinyje išdėstytus argumentus. Atsakovė pažymi, kad sutinka su Vilniaus apygardos teismo sprendime padaryta išvada, jog apeliantė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu konkrečiai nenurodė prokuroro padarytų klaidų atliekant ikiteisminį tyrimą, t. y. aplinkybių, leidžiančių spręsti klausimą dėl neteisėtų veiksmų konstatavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
32. Pagal ieškovės R. V. 2010 m. gegužės 7 d. pareiškimą dėl galbūt apgaulingo Pakruojo ūkininkų kredito unijos buhalterinės apskaitos tvarkymo 2010 m. gegužės 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-158-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 8).
33. Pagal ieškovės 2010 m. gegužės 21 d. pareiškimą dėl Pakruojo ūkininkų kredito unijoje galbūt apgaudinėjamų paskolas paėmusių klientų, 2010 m. gegužės 24 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apskrities skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-04017-10 dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 18).
34. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. Sabaliauskienės 2010 m. birželio 7 d. nutarimu pradėti ikiteisminiai tyrimai sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą, paliekant baudžiamosios bylos Nr. 40-1-158-10 (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 2-3).
35. Nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir kitų nusikalstamų veikų požymių (baudžiamosios bylos 34 t., b. l. 6-105).
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą
36. Ieškovė jai kilusią turtinę ir neturtinę žalą kildino iš Nutarimo, kurio pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10, teigdama, kad jis buvo priimtas neatskleidus veikų, dėl kurių ji teikė pareiškimą, taip pat dėl to, jog ikiteisminis tyrimas, jos vertinimu, buvo neišsamus ir neobjektyvus, ji nepagrįstai buvo nepripažinta nukentėjusiąja bei neteisėtai buvo klausomasi jos ir jos dukters asmeninių pokalbių. Nurodė, kad ji negalėjo tinkamai pasinaudoti apeliacijos teise, nes Nutarimas ieškovei nebuvo įteiktas.
37. Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į ieškovės argumentus, susijusius su ikiteisminio tyrimo nepakankamu, išsamumu ir netinkamu ištyrimu, pažymėjo, kad prie nagrinėjamos bylos prijungta ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-15-10 medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi galimi ikiteisminio tyrimo veiksmai, sudėtingi ūkinės - finansinės veiklos, rašysenos, informacinių technologijų tyrimai, tyrimo metu buvo apklausta liudytojais virš 50 asmenų, kurių parodymai, kartu su kitais surinktais duomenimis, detaliai išdėstyti ir įvertinti. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu konkrečiai nenurodė prokuroro padarytų klaidų atliekant ikiteisminį tyrimą, t. y. neatskleidė priežasčių bei nenurodė motyvų, dėl kurių tyrimas galėtų būti laikomas atliktu netinkamai.
38. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).
39. Viena iš būtinų sąlygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį yra neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai (ar neveikimas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).
40. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. V. buvo informuota apie Nutarimu nutrauktą ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos 34 t., b. l. 107). Taip pat nustatyta, jog ikiteisminio proceso metu R. V. ne kartą Šiaulių apygardos prokuratūros raštais buvo informuota, kad baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 ji buvo apklausta liudytoja, tai reiškia, jog liudytojas nėra baudžiamojo proceso dalyvis - įtariamasis, jo atstovas, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovas, būtent kuriems pagal BPK 214 ir 217 straipsnių nuostatas yra numatyta teisė skųsti ikiteisminio tyrimo metu priimtus procesinius sprendimus, taip pat prokuroro priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ar padavus skundą prašyti ikiteisminį tyrimą atnaujinti (baudžiamosios bylos 8 t. b. l. 16; 29; 100).
41. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išnagrinėti keturi ieškovės prašymai suteikti jai nukentėjusiosios statusą ir keturi jos skundai dėl priimtų prokurorų procesinių sprendimų. Visi šie skundai nebuvo tenkinti. Ieškovė 2011 m. kovo 2 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl prokurorės R. Vilčinskaitės 2011 m. sausio 19 d. nutarimo ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. Sabaliauskienės 2011 m. vasario 23 d. nutarimo pagrįstumo. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi byloje Nr. SP-48 (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 87-88) ieškovės skundą atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi byloje Nr. 1S-170-354/2011 (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 81-83) pirmosios instancijos teismo nutartį paliko galioti. Teismas šioje nutartyje R. V. išaiškino, kad baudžiamojo proceso įstatymas teismui nesuteikia teisės ikiteisminio bylos tyrimo stadijoje asmenį pripažinti nukentėjusiuoju. Toks klausimas sprendžiamas nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje.
42. Šiaulių apygardos prokuratūra išnagrinėjo 2014 m. sausio 31 d. ieškovės skundą dėl Nutarimo. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras K. Šikšnys, susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 40-1-158-10 dokumentais, patikrino skundžiamą Nutarimą ir 2014 m. vasario 26 d. nutarimu konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas išsamiai, Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas, prokuroras tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas (b. l. 29-30). Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. balandžio 11 d., 2018 m. rugsėjo 14 d. raštais buvo kartotinai ieškovei paaiškinta, kad Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamoje byloje Nr. 40-1-158-10 yra teisėtas ir pagrįstas, atnaujinti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo (b. l. 23-29). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. V. teiginiai apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro galimą papirkimą, piktnaudžiavimą vilkinant ikiteisminį tyrimą buvo patikrinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnų, kurie 2013 m. balandžio 2 d. ir 2013 m. gruodžio 13 d. priėmė nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiems interesams požymių (baudžiamosios bylos 9 t., b. l. 3; 146-149).
43. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, esančius rašytinius įrodymus bei prijungtą ikiteisminio tyrimo medžiagą, ieškovės nurodyti Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų, nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Karpalovo neteisėti veiksmai, priimant ieškovės netenkinantį Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenustatyti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės prašymas ją pripažinti nukentėjusiąja buvo išnagrinėtas keletą kartų ir netgi peržiūrėtas instancine tvarka, teismas nutarimus, kuriais buvo netenkinti jos prašymai pripažinti ja nukentėjusiąja, paliko galioti. Šie duomenys patvirtina, jog ieškovė ikiteisminio tyrimo procese nepateko tarp asmenų, kuriems pagal BPK 214 ir 217 straipsnio nuostatas yra numatyta teisė skųsti ikiteisminio tyrimo metu priimtus procesinius sprendimus. Ji apie tai, kad yra liudytoja ir kurios teisės nėra prilyginamos asmenims nurodytiems BPK 57 straipsnio sąraše, buvo informuota (baudžiamosios bylos 8 t., b. l. 16). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl ieškovės teiktų skundų ir įtarimų, kad Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Karpalovas netinkamai atliko ikiteisminį tyrimą, dvejojant dėl jo šališkumo, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiems interesams požymių buvo patikrinti (baudžiamosios bylos 9 t., b. l. 3; 146-149). Be to, šios nutarties 42 punkte nustatyta, kad ieškovės skundai dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo buvo išnagrinėti konstatuojant, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas išsamiai. Atitinkamai, ieškovės teiginiai, kad nuo jos buvo slepiamas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, atmestini kaip nepagrįsti.
44. Aplinkybė, kad ieškovės netenkina ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-158-10 priimtas galutinis procesinis sprendimas, nesudaro pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai. Todėl, nenustačius neteisėtų veiksmų – vienos iš būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja į bylą nepateikė jokių įrodymų ,kurie pagrįstų jos prašomą priteisti tiek turtinę tiek neturtinę žalą, kurią kildina iš Nutarimo priėmimo.
Dėl ieškovei padarytos žalos klausantis jos pokalbių telefonu
45. Vadovaujantis BPK 154 straipsniu, kai pagal prokuroro prašymą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, arba jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos. Taigi elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas gali būti skiriami tik įstatyme numatytais pagrindais ir tvarka motyvuotu teismo sprendimu ir laikantis proporcingumo reikalavimų.
46. Prokuroro 2011 m. gruodžio 6 d. prašyme nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog prie ikiteisminiame tyrime nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo galimai prisidėjo ir ieškovė, taip pat nurodyta, kad yra pagrindo manyti, kad vieno iš liudytojo bei jo artimųjų atžvilgiu gali būti panaudoti neteisėti veiksmai. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis prokuroras prašė leisti klausytis ieškovės telefoninių pokalbių jos naudojamais mobiliojo ryšio telefono abonentais, kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti, kaupti bei daryti įrašus trijų mėnesių laikotarpiu (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 182-182). Šiaulių miesto apylinkės teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, nustatė, kad skiriama procesine prievartos priemone buvo siekiama gauti duomenų apie galimai padarytus tyčinius sunkius, apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, objektyviai ir visapusiškai ištirti nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti visus su nusikalstama veika susijusius asmenis, patikrinti turimą informaciją, todėl 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi leido nuo 2011 m. gruodžio 8 d. iki 2012 m. kovo 8 d. atlikti prokuroro 2011 m. gruodžio 6 d. prašyme nurodytus veiksmus ieškovės atžvilgiu (baudžiamosios bylos 1 t., b. l. 186-187).
47. Nors byloje yra konstatuota, kad buvo klausomasi ieškovės pokalbių 3 mėnesius, tačiau ieškovė, be to, kad ji nepalankiai vertino tokį sprendimą priimtą jos atžvilgiu, nenurodė argumentų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo ar tokio procesinio sprendimo nepagrįstumo. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovės nurodyti argumentai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroras bei ikiteisminį tyrimą atlikusios įstaigos pareigūnai nevykdė savo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, dėl to nėra teisinio pagrindo šių jų veiksmų pripažinti neteisėtais. Be to, iš prokuroro 2011 m. gruodžio 6 d. prašymo turinio matyti, kad ieškovė buvo įtariama galimai prisidėjusi prie ikiteisminiame tyrime analizuojamų nusikalstamų veiksmų. Todėl atsižvelgus į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 2 dalies turinį bei prokuroro prašyme nurodytas priemonės skyrimo reikalingumo aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad būtų priimtas procesinis sprendimas dėl ieškovės dukters telefono pokalbių pasiklausymo ar kitokio pobūdžio informacijos, susijusios su jos asmeniu kaupimu, todėl šis ieškovės argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylos baigties
48. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė šiuo atveju neįrodė atsakovės būtinųjų viešajai atsakomybei kilti civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl jos ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.
49. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.