- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- 2-89-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02220-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
- Kategorijos
- 2.1.1.3.2Nuosavybės neliečiamumo principas
- 2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovei R. V. ir jos atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei L. S. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui A. Z., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. V. ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė teismo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 3 000 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašė, jei bus nustatytas praleistas ieškinio senaties terminas, jį atnaujinti.
2. Nurodė, kad 2014 m. sausio 14 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdyba raštu Nr. 25/13-1-6-856 dėl informacijos pateikimo informavo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BK) 214 straipsnio 7 punktu, praneša, kad 2014-01-10 Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. K. priėmė nutarimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 ikiteisminį tyrimą nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų LR BK 182 str. 1 d. ir 2 d., 183 str. 2 d. 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir kitų nusikalstamų veikų požymių.
3. Šis ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 buvo pradėtas pagal ieškovės pareiškimą ir apie tai 2010 m. gegužės 11 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 40PRIR-S-02-0001845 buvo informuota Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra.
4. 2014-01-10 Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų, nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. K. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-1-158-10 buvo priimtas neatskleidus veikų, dėl kurių ieškovė teikė pareiškimą; tyrimas nebuvo išsamus ir objektyvus, dėl nutarimo ieškovei nepagrįstai nebuvo suteikta teisė į skundą, teigiant, jog toje byloje ieškovė neturi procesinio statuso, nors byla buvo pradėta pagal ieškovės pareiškimą ir buvo teikusi prašymą pripažinti ieškovę nukentėjusiąja byloje.
5. 2019 m. susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-158-10 medžiaga sužinojo, kad 2011 - 2012 metais buvo klausomasi ieškovės, t. y. R. V. ir jos dukters, t. y. R. V., pokalbių telefonu, kontroliuojama kita elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, ji fiksuojama, kaupiama bei daromi įrašai.
6. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų, ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas.
7. Europos žmogaus teisių ir pagrindimų laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs (kaip pavyzdžiui 2000-05-08 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime byla Nr. 12/99-27/99-29/99-1/2000-2/2000), jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Kadangi Europos žmogaus teisių pagrindinių laisvių apsaugos konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, ieškiniu ieškovė kreipiasi į teismą dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo.
9. Kaip žinia, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek minima Konvencija yra tiesioginio taikymo teisės aktai (CPK 3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-495/2006).
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 straipsnio, kuriuo, kaip teisiniu ieškinio pagrindu, ieškovė remiasi, jo minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo kaltės. Ši įstatyme nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų procesiniais teisiniais aktais baudžiamojo proceso srityje, yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Teisminėje praktikoje tokia įstatyme įtvirtinta valstybės civilinė atsakomybė už valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus yra laikoma objektyviąja atsakomybe, t. y. atsakomybe be kaltės, kuriai atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009, 2007-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007, kt.). Pažymėtina, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai, kas reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).
11. CK 6.272 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.
12. Dėl to, jog prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-1-158-10 ieškovei - pareiškėjai nebuvo įteiktas, net dėl neįteikimo pareiškus pretenzijas, ieškovė negalėjo tinkamai pasinaudoti apeliacijos teise, dėl to jog prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-1-158-10 buvo priimtas neatskleidus veikų, dėl kurių ieškovė teikė pareiškimą, o pats tyrimas nebuvo išsamus ir objektyvus. Dėl nutarimo ieškovei nepagrįstai nebuvo suteikta teisė į skundą, teigiant, jog toje byloje ieškovė neturi procesinio statuso, nors byla buvo pradėta pagal ieškovės pareiškimą ir buvo teikusi prašymą pripažinti ją nukentėjusiąja byloje. Dėl to patyrė 3 000 000 Eur turtinę žalą, nes buvo prarastas šeimos valdytas ūkis, kurio vertė ne mažesnė už šią sumą, kurį buvo galima atgauti tik visiškai atskleidus veikas, dėl kurių buvo pateikusi pareiškimą. Ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo ieškovės reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl buvo padaryta 100 000 Eur neturtinė žala.
13. Dėl to, jog 2011 - 2012 metais buvo klausomasi ieškovės ir jos dukters R. V. pokalbių telefonu, kontroliuojama kita elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, ji fiksuojama, kaupiama bei daromi įrašai, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl buvo padaryta 100 Eur neturtinė žala.
14. 2014-01-10 Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. K. priimtas nutarimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 ikiteisminį tyrimą nutraukti, ieškovei nėra įteiktas iki šiol, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo įteikimo ieškovei dienos, tačiau jei nesąžiningai būtų laikoma, jog terminas yra praleistas, terminas turi būti atnaujintas, nes ieškovė tikėjosi, jog prokuratūra sureaguos į ieškovės skundus ir ištaisys pažeidimus, o laikant, jog prokuratūra tai padaryti galėjo teikdama paskutinį atsakymą, kurio data yra 2018-09-14, tai nuo šios datos senaties terminas dar net nėra suėjęs. Kadangi tik 2019 metais susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-158-10 medžiaga sužinojo, kad 2011 – 2012 metais buvo klausomasi ieškovės ir jos dukters pokalbių telefonu, kontroliuojama kita elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, ji fiksuojama, kaupiama bei daromi įrašai, tai senaties terminas skaičiuotinas nuo sužinojimo datos, tačiau, jei atsakovės atstovas bandys ginčyti ieškinio senatį, prašys, jog teismo senaties terminas būtų atnaujintas, atsižvelgiant į tai, jog apie tai buvo sužinota tik 2019 metais.
II. Atsiliepimų į ieškinį esmė
15. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-158-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl galimo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje 2010-05-11 buvo pradėtas pagal ieškovės 2010-05-07 pareiškimą dėl galimai apgaulingo Pakruojo ūkininkų kredito unijos buhalterinės apskaitos tvarkymo.
16. 2010-05-24 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apskrities skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-04017-10 dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl Pakruojo ūkininkų kredito unijoje galimai apgaudinėjamų paskolas paėmusių klientų. Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal ieškovės 2010-05-21 pareiškimą. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. S. 2010-06-07 nutarimu minėti ikiteisminiai tyrimai sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą paliekant baudžiamosios bylos Nr. 40-1-158-10.
17. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 straipsnio 1 dalis). BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi Įstatymas aiškiai nustato, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik išimtiniais atvejais. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi reaguoti į kiekvieną informaciją apie nusikalstamą veiką ir paprastai visais atvejais turi būti tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Tokį ikiteisminio tyrimo pradėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2006; 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007). Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-158-10 pradėtas pagrįstai ir teisėtai, laikantis baudžiamojo proceso normų.
18. Atlikus visus galimus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nenustačius, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 2014-01-10 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 94 straipsniu, 170 straipsnio 3 dalimi, 212 straipsnio 1 punktu, 214 straipsniu, buvo nutrauktas. Apie priimtą sprendimą buvo informuoti BPK 214 straipsnyje nurodyti asmenys bei BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 80 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka apklausti asmenys.
19. Ieškinio argumentas, kad ieškovei nebuvo suteikta teisė Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014-01-10 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-1-158-10 apskųsti, iš esmės yra nepagrįstas, nes, visų pirma, minėtoje baudžiamojoje byloje ieškovė buvo pareiškėja, taip pat buvo apklausta kaip liudytoja, todėl ieškovė pagal baudžiamosios teisės proceso normas buvo informuota apie priimtą sprendimą nutraukti bylą nesiunčiant priimto sprendimo nuorašo (BPK 214 straipsnio 7 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu buvo išnagrinėti net 4 R. V. prašymai suteikti jai nukentėjusiojo statusą ir 4 skundai dėl priimtų prokurorų procesinių sprendimų netenkinti prašymo pripažinti ja nukentėjusiąją: Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. V. 2010-09-27 nutarimas, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. S. 2010-10-21 nutarimas, Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. V. 2010-10-08 nutarimas, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. S. 2010-11-02 nutarimas, Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. V. 2011-01-19 nutarimas. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. S. 2011-02-25 nutarimas, Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. K. 2013-07-15 nutarimas, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. S. 2013-07-30 nutarimas. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas patikrino prokurorės R. V. 2011-01-19 nutarimo, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. S. 2011-02-23 nutarimo pagrįstumą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-14 nutartimi byloje Nr. SP-48 ieškovės skundą atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2011-04-01 nutartimi byloje Nr. 1S-170-354/2011 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko galioti.
20. Ikiteisminio tyrimo metu R. V. ne kartą buvo informuota, kad baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 ji buvo apklausta kaip liudytoja, taigi nebuvo proceso dalyvis (įtariamasis, jo atstovas, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovai), kuriems BPK 214 straipsnyje ir 217 straipsnyje yra numatyta teisė skųsti ikiteisminio tyrimo metu priimtus procesinius sprendimus, tame tarpe prokuroro priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ar padavus skundą prašyti ikiteisminį tyrimą atnaujinti (Pvz., Šiaulių apygardos prokuratūros 2012-02- 29 raštas Nr. 8-04-08-1621, 2012-06-27 raštas Nr. 8-8550, 2013-04-03 raštas Nr. 8-18264 ir kt.).
21. Nors ieškovė ir nebuvo proceso dalyve, kuriai numatyta teisė skųsti ikiteisminio tyrimo metu priimtus sprendimus, į jos pateiktus skundus buvo reaguojama ir Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo išnagrinėtas 2014-01-31 ieškovės skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. K. 2014-01-10 nutarimo. Skunde ieškovė išreiškusi nuomonę, kad prokuroras buvo papirktas Pakruojo ūkininkų kredito unijos vadovo, dėl ko baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 netyrė Pakruojo ūkininkų kredito unijos padarytų nusikalstamų veikų, nuslėpė šios unijos padarytas nusikalstamas veikas ir t. t. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras K. Š., susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 40-1-158-10 dokumentais, prokuroro 2014-01-10 nutarimą patikrino ir 2014-02-26 priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas išsamiai, prokuroro 2014-01-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje byloje yra teisėtas ir pagrįstas, prokuroras tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas. Šiaulių apygardos prokuratūros 2017-04-11 rašte Nr. S- 13147, 2018-09-14 rašte Nr. S5-15592 ieškovei buvo kartotinai paaiškinta, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. K. 2014-01-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamoje byloje Nr. 401-158-10 yra teisėtas ir pagrįstas, atnaujinti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo.
22. Tai, kad ieškovės netenkina ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-158-10 priimtas galutinis procesinis sprendimas, nesudaro pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai. Nors nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, šis faktas automatiškai nesuponuoja visų ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų neteisėtumo ir nepagrįstumo bei teisės į žalos atlyginimą atsiradimo. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Be to, pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir objektyviai negali būti žinomas baudžiamosios bylos galutinis rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose suformuotą praktiką baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002).
Šalies argumentai
23. R. V. teiginiai apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro galimą papirkimą, piktnaudžiavimą vilkinant ikiteisminį tyrimą buvo patikrinti BPK 168 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai 2013-04-02, 2013-12-13 priėmė nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiems interesams požymių.
Atsiliepimas
24. Baudžiamosios bylos Nr. 40-1-158-10 dokumentai, 2014-01-10 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-1-158-10 turinys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-158-10 nutrauktas atlikus visus galimus ikiteisminio tyrimo veiksmus, sudėtingus ūkinės-finansinės veiklos, rašysenos, informacinių technologijų tyrimus, apžiūrėjus ir išanalizavus tyrimo metu pateiktus dokumentus, virš 50 asmenų apklausus liudytojais, matyti, kad ikiteisminis tyrimas didelės apimties (36 tomai), nutarime detaliai išdėstytos ir įvertintos tirtų galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės.
25. Išdėstyti duomenys patvirtina, kad aptariamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti prokuroro veiksmų teisėtumu ir spręsti, kad prokuroras, priimdamas 2014-01-10 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-1-158-10, veikė pažeisdamas baudžiamojo įstatymo nustatytą tvarką, todėl ieškovės argumentai aptariamu klausimu yra atmestini. Ieškovei nepateikus įrodymų dėl neteisėtų prokuroro veiksmų, kurie yra viena iš būtinų sąlygų (greta žalos fakto ir priežastinio ryšio) civilinės atsakomybės santykiui atsirasti, prokuroro veiksmų neteisėtumas laikytinas neįrodytu, dėl ko nėra galimybės susidaryti būtinam civilinės atsakomybės sąlygų visetui.
26. Pagal CPK 178 straipsnį ieškovas turi įrodyti patirtą žalą, nes ji, kaip ir priežastinis ryšys, nėra preziumuojami. Ieškovės R. V. prašoma atlyginti turtinė ir neturtinė žala nėra pagrįstos įrodymais. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos 3 000 000 Eur turtinės žalos. Teiginys, kad dėl prokuroro 2014-01-10 nutarimo ji prarado ūkį, kuris vertas ne mažiau nei 3 000 000 Eur, yra deklaratyvus ir nepagrįstais jokiais įrodymais, todėl reikalavimas atlyginti 3 000 000 Eur turtinę žalą yra visiškai nepagrįstas.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 konstatavo, kad tam, jog būtų pripažinta neturtinė žala, neigiamas poveikis „turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.“.
Šalies argumentai
28. Ieškovės prašoma atlyginti neturtinė žala nėra pagrįsta įrodymais. Ieškovė išvardino įvairius neigiamus išgyvenimus (dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas), tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neigiamų išgyvenimų ir jų sukeltos žalos faktą. Teisės normų citavimas ar deklaratyvus neigiamų išgyvenimų išvardinimas ieškinyje niekaip nepagrindžia ieškovės galimai patirtos neturtinės žalos patyrimo fakto. Kadangi nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys neturtinio pobūdžio išgyvenimų patyrimo faktą ir juo labiau priežastinį ryšį tarp jų ir galimai neteisėtų prokuroro veiksmų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė nagrinėjamu atveju dėl prokuroro veiksmų patyrė kokių nors žymesnių, ypatingesnių ar išskirtinių neigiamų išgyvenimų, kad suprastėjo jos reputacija, bendravimo galimybės ar kt., kas galėtų būti įvertinta kaip neturtinė žala.
Atsiliepimas
29. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, manome, kad nei galimai patirta turtinė ir neturtinė žala, nei priežastinis ryšys nėra įrodyti. 2019-08-23 patikslintame ieškinyje papildomai nurodyta aplinkybė, kad ieškovė patyrė dar 100 000 Eur neturtinę žalą dėl to, kad 2011-2012 m. buvo klausomasi ieškovės ir jos dukros pokalbių telefonu. Teigia, kad ieškovė nepateikė teismui jokių pagrįstais argumentais patvirtintų duomenų ir tokius duomenis pagrindžiančių įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, kad konkretūs prokuroro veiksmai yra neteisėti.
30. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, įrodančių teismo ar teisėjo veiksmų neteisėtumą. Ieškinyje ieškovės nurodomi Šiaulių miesto apylinkės teismo veiksmai, priimant 2011-12-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 nelaikytini neteisėtais veiksmais. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad minėta teismo nutartis pripažinta neteisėta ar ji panaikinta instancine tvarka. Daro išvadą, kad ieškovės atžvilgiu taikyta procesinė prievartos priemonė buvo teisėta ir pagrįsta. Ieškovės nurodomų žalos atsiradimo aplinkybių sąsajumo su teismo neteisėtais veiksmais nepatvirtina byloje esančių įrodymų visumos analizė, priežastinis ryšys tarp ieškovei atsiradusios žalos ir teismo neteisėtų veiksmų. Ieškovė turtinę žalą nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais, todėl jos atsiradimas nenagrinėjamas. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos ieškovei atsiradimą. Ieškovė atsiradusią žalą kildina iš Šiaulių miesto apylinkės teismo veiksmų, priimant 2011-12-08 nutartį, todėl taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 punkte numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovės nurodyti teiginiai, kad ji nežinojo apie ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktą, paneigti byloje esančiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Sprendimo argumentai
31. Bylos medžiaga tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-158-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl galimo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje 2010-05-11 buvo pradėtas pagal ieškovės R. V. 2010-05-07 pareiškimą dėl galbūt apgaulingo Pakruojo ūkininkų kredito unijos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Taip pat pagal ieškovės 2010-05-21 pareiškimą 2010-05-24 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apskrities skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-04017-10 dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl Pakruojo ūkininkų kredito unijoje galbūt apgaudinėjamų paskolas paėmusių klientų. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. S. 2010-06-07 nutarimu pradėti ikiteisminiai tyrimai sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą paliekant baudžiamosios bylos Nr. 40-1-158-10.
32. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2014-01-10 nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir kitų nusikalstamų veikų požymių (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos l. 6 – 105, 34 t.).
33. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Pagal nurodytą teisės normą valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014; 2015-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).
34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012). Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176 – 185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014).
35. Nagrinėjamu atveju ieškovė neteisėtais pareigūnų veiksmais nurodo ieškovei teisės nesuteikimu skųsti Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014-01-10 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-1-158-10; iki šiol ieškovei neįteikimą nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-1-158-10, dėl ko ji negalėjo pasinaudoti apeliacijos teise; 2014-01-10 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-1-158-10 priėmimu neatskleidus veikų, dėl kurių ieškovė teikė pareiškimą, bei išsamaus ir objektyvaus tyrimo neatlikimu; 2011 – 2012 m. ieškovės ir jos dukros pokalbių telefonu klausymusi.
36. Pagal kasacinio teismo praktiką, ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas vien gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, o faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-18 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-336/2010). Pagal BPK 116 straipsnio 1 dalies nuostatas, ikiteisminis tyrimas pradedamas, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi Įstatymas aiškiai nustato, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik išimtiniais atvejais. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi reaguoti į kiekvieną informaciją apie nusikalstamą veiką ir paprastai visais atvejais turi būti tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Tokį ikiteisminio tyrimo pradėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2006; 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007). Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl aplinkybių, susijusių su ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-158-10 pagrįstu ir teisėtu pradėjimu, laikantis baudžiamojo proceso normų.
37. Sutiktina su atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros argumentais, jog atlikus visus galimus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nenustačius, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 2014-01-10 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 94 straipsnio, 170 straipsnio 3 dalies, 212 straipsnio 1 punkto, 214 straipsnio nuostatomis, buvo nutrauktas. Prijungta prie nagrinėjamos bylos ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-15-10 medžiaga (34 tomai) patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi galimi ikiteisminio tyrimo veiksmai, sudėtingi ūkinės - finansinės veiklos, rašysenos, informacinių technologijų tyrimai. Be to, tyrimo metu apklausta virš 50 asmenų liudytojais, kurių parodymai kartu su kitais surinktais duomenimis detaliai išdėstyti ir įvertinti tirtų galbūt padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių kontekste. Teismas pažymi, kad ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu konkrečiai nenurodė prokuroro padarytų klaidų atliekant ikiteisminį tyrimą, t. y. kas sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl neteisėtų veiksmų konstatavimo. Byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą teigti apie netinkamai pasirinktą tyrimo taktiką, dėl ko ikiteisminio tyrimo pabaigimas būtų buvęs paviršutiniškas bei neišsamus, tuo labiau neatsižvelgiant į tokio pobūdžio bylų renkamų duomenų turinį. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo apie neišsamų / neobjektyvų atliktą tyrimą, tačiau iš esmės neatskleidžia priežasčių bei nenurodo motyvų, dėl kurių tyrimas laikomas atliktu netinkamai. Kaip matyti, nutarimas buvo priimtas laikantis BK 216 straipsnyje keliamų reikalavimų, t. y. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo išdėstyta nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai bei motyvai; priimant tokį sprendimą prokuroras vadovavosi savo teisine sąmone, vidiniu įsitikinimu, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis.
38. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad apie priimtą sprendimą buvo informuoti BPK 214 straipsnyje nurodyti asmenys bei BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 80 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka apklausti asmenys.
39. Teismo vertinimu, nepagrįstas ieškinio argumentas, jog ieškovei nebuvo suteikta teisė apskųsti prokuroro 2014-01-10 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes, visų pirma, baudžiamojoje byloje ieškovė buvo pareiškėja ir buvo apklausta kaip liudytoja, ir, antra, pagal BPK 214 straipsnio 7 dalies nuostatas ieškovė buvo informuota apie priimtą prokuroro nutarimą nutraukti bylą nesiunčiant priimto sprendimo nuorašo.
40. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išnagrinėti 4 (keturi) ieškovės R. V. prašymai suteikti jai nukentėjusiosios statusą ir 4 (keturi) skundai dėl priimtų prokurorų procesinių sprendimų netenkinti prašymo pripažinti ja nukentėjusiąja, būtent: Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. V. 2010-09-27 nutarimas (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos 88 - 89 l., 4 t.), Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. S. 2010-10-21 nutarimas (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos 93 - 94 l., 4 t.), Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. V. 2010-10-08 nutarimas (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos 75 - 76 l., 5 t.), Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausioje prokuroro pavaduotojos A. S. 2010-11-02 nutarimas (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos 82 - 83 l., 5 t.), Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. V. 2011-01-19 nutarimas (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos 108 – 109 l., 6 t.). Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. S. 2011-02-25 (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos 112 – 113 l., 6 t.) nutarimas, Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. K. 2013-07-15 nutarimas (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos 61 - 62 l., 9 t.), Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. S. 2013-07-30 nutarimas (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos 80 - 82 l., 9 t.).
41. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas patikrino prokurorės R. V. 2011-01-19 nutarimo, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. S. 2011-02-23 nutarimo pagrįstumą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-14 nutartimi byloje Nr. SP-48 (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos 117 - 118 l., 6 t.) ieškovės skundą atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2011-04-01 nutartimi byloje Nr. 1S-170-354/2011 (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos 81 – 83, 1 t.) pirmosios instancijos teismo nutartį paliko galioti.
42. Kaip teisingai nurodė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė, ikiteisminio tyrimo metu R. V. ne kartą buvo informuota, kad baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 ji buvo apklausta liudytoja, kas būtent reiškia, jog liudytojas nėra baudžiamojo proceso dalyvis - įtariamasis, jo atstovas, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovas, būtent kuriems pagal BPK 214 ir 217 straipsnio nuostatas yra numatyta teisė skųsti ikiteisminio tyrimo metu priimtus procesinius sprendimus, tame tarpe prokuroro priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ar padavus skundą prašyti ikiteisminį tyrimą atnaujinti (Šiaulių apygardos prokuratūros 2012-02- 29 raštas Nr. 8-04-08-1621 (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos 16 l., 8 t.), 2012-06-27 raštas Nr. 8-8550 (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos 29 1., 8 t.), 2013-04-03 raštas Nr. 8-18264 (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos 100 1., 8 t.), kt.
43. Nors ieškovė ir nebuvo proceso dalyve, kuriai numatyta teisė skųsti ikiteisminio tyrimo metu priimtus sprendimus, į jos pateiktus skundus buvo reaguojama ir Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo išnagrinėtas 2014-01-31 ieškovės skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. K. 2014-01-10 nutarimo; šiame skunde ieškovė išreiškė nuomonę, kad prokuroras buvo papirktas Pakruojo ūkininkų kredito unijos vadovo, dėl ko baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 netyrė Pakruojo ūkininkų kredito unijos padarytų nusikalstamų veikų, nuslėpė šios unijos padarytas nusikalstamas veikas ir t. t. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras K. Š., susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 40-1-158-10 dokumentais, prokuroro 2014-01-10 nutarimą patikrino ir 2014-02-26 priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas išsamiai, prokuroro 2014-01-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje byloje yra teisėtas ir pagrįstas, prokuroras tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas. Šiaulių apygardos prokuratūros 2017-04-11 rašte Nr. S- 13147, 2018-09-14 rašte Nr. S5-15592 ieškovei buvo kartotinai paaiškinta, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. K. 2014-01-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamoje byloje Nr. 40-1-158-10 yra teisėtas ir pagrįstas, atnaujinti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo. R. V. teiginiai apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro galimą papirkimą, piktnaudžiavimą vilkinant ikiteisminį tyrimą buvo patikrinti BPK 168 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai 2013-04-02 (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos 3 l., 9 t.), 2013-12-13 (prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos 146 – 149 l., 9 t.) priėmė nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiems interesams požymių.
44. Sutiktina su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros argumentais, jog tai, kad ieškovės netenkina ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-158-10 priimtas galutinis procesinis sprendimas, nesudaro pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai. Nors nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, šis faktas automatiškai nesuponuoja visų ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų neteisėtumo ir nepagrįstumo bei teisės į žalos atlyginimą atsiradimo. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Be to, pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir objektyviai negali būti žinomas baudžiamosios bylos galutinis rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose suformuotą praktiką baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002).
45. Kaip minėta, ieškovės teigimu, pareigūnų neteisėti veiksmai pasireiškė ir 2011 – 2012 m. ieškovės bei jos dukros pokalbių telefonu klausymusi.
46. Pagal BPK 154 straipsnio nuostatas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas gali būti skiriami tik įstatyme numatytais pagrindais ir tvarka motyvuotu teismo sprendimu (išskyrus atvejus, jei gautas asmens prašymas arba sutikimas su tokia kontrole ar fiksavimu nesinaudojant ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, paslaugomis, įrenginiais, taip pat neatidėliotinais atvejais vadovaujantis prokuroro nutarimu) laikantis proporcingumo reikalavimų. Taip pat pagal BPK 154 straipsnį ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie aptariamame straipsnyje numatytus nesunkius nusikaltimus, arba jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos.
47. Prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys patvirtina, kad prokuroras kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su 2011-12-06 prašymu Nr. ITTS-(S)-346; 347; 348 priimti nutartį dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, esant pagrindui manyti, kad liudytojo M. Š. bei jo artimųjų atžvilgiu gali būti panaudoti neteisėti veiksmai bei siekdamas juos užkardyti, taip pat siekdamas gauti tyrimui reikšmingos informacijos apie atliekamą tyrimą dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo, tyčinius sunkius, apysunkius nusikaltimus, prašydamas leisti 3 mėnesių laikotarpiui klausytis 3 asmenų, tame tarpe ir ieškovės R. V., telefoninių pokalbių. Šio pareiškimo pagrindu Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-12-08 nutartimis IK1 Nr. 555, IK1 Nr. 556 ir IK1 Nr. 557 leido nuo 2011-12-08 iki 2012-03-08 (trijų mėnesių laikotarpiui) klausytis A. A., R. P. bei R. V. telefoninių pokalbių jų naudojamais mobiliojo ryšio telefono abonentais, elektroninių ryšių tinklais perduodamų asmenų pokalbių, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir visą gaunamą informaciją fiksuoti ir kaupti bei daryti įrašus. Taigi teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, laikė, kad skiriama procesine prievartos priemone buvo siekiama gauti duomenų apie galimai padarytus tyčinius sunkius, apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, objektyviai ir visapusiškai ištirti nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti visus su nusikalstama veika susijusius asmenis, patikrinti turimą informaciją, dėl ko būtent ir buvo tenkintas prokuroro prašymas. Pažymėtina, kad prašymas dėl kardomosios priemonės paskyrimo teismui buvo teikiamas ikiteisminio tyrimo pradžioje, todėl akivaizdu, kad ja buvo siekiama tik surinkti papildomų įrodymų ir teismas tuo momentu negalėjo šios priemonės traktuoti kaip perteklinės. Tai, kad ieškovė vertina kitaip ikiteisminio tyrimo metu taikytą procesinės prievartos priemonę, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroras bei ikiteisminį tyrimą atlikusios įstaigos pareigūnai nevykdė savo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, todėl ir nėra teisinio pagrindo šių jų veiksmų pripažinti neteisėtais. Pažymėtina, kad maksimalus minėtos prievartos priemonės taikymo terminas yra 6 mėnesiai, ginčo atveju teismas įvertino aplinkybę dėl reikalingo laikotarpio ir skyrė tik trijų mėnesių terminui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamos civilinės bylos prasme nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus ar klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Šiuo atveju civilinėje byloje taip pat nenustatyta, jog pareigūnai (ikiteisminio tyrimo teisėjas) netinkamai vykdė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vertinant minėtos teismo nutarties turinį darytina išvada, kad šiuo atveju nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai, kurie siejami su procesinės prievartos priemonės - telefoninių pokalbių ir kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamas informacijos kontrolės, skyrimu. Be to, kaip teisingai nurodo LR generalinė prokuratūra, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad buvo klausomasi ieškovės dukters pokalbių, nes tokių duomenų baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10 nėra. Iš minėtos teismo nutarties matyti, kad sprendimas yra priimtas dėl kitų trijų asmenų, tačiau ieškovės duktė nėra numatyta.
48. Pažymėtina, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas kaip procesinė prievartos priemonė suvaržo žmogaus teisę į privatų gyvenimą, tačiau tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. numatytas asmens susirašinėjimo, pokalbių telefonu ir kitokio susižinojimo neliečiamumo principas, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste - EŽTK) 8 str. numatyta kiekvieno asmens teisė į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas, nagrinėjamuoju atveju, negali būti suabsoliutinami. Tiek EŽTT, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodę, jog asmuo, darydamas nusikaltimus ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kaip kitaip pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, kas iš esmės atitinka EŽTK 8 str. 2 d. numatytų „teisėtų tikslų“ bei „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijus.
49. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti prokuroro veiksmų teisėtumu ir tuo labiau spręsti, kad prokuroras, priimdamas 2014-01-10 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-1-158-10, veikė pažeisdamas baudžiamojo įstatymo nustatytą tvarką, todėl laikytina, kad byloje ieškovė neįrodė neteisėtų tiek prokuroro, tiek ir teismo veiksmų. Nenustačius vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų (greta žalos fakto ir priežastinio ryšio) – veiksmų neteisėtumo, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
50. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nutraukus ikiteisminį tyrimą, ieškovei nutarimas nebuvo įteiktas, ir iš esmės su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga turėjo galimybę susipažinti ją prijungus prie nagrinėjamos civilinės bylos. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti, jog ieškovė yra praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.