Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) Z. S. (Z. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui Z. S. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.5. Atidalijamos turto dalies (71,025 kv. m Žemės sklypo) vertę šiuo konkrečiu atveju atitinka 4 782,82 Eur kompensacijos dydis, kuris apskaičiuotas vieno aro 2024 m. sausio mėnesį Zujūnuose pardavimo kainą (6 734 Eur) (pagal teismo ekspertės akto 2.4.4 lentelės duomenis) padauginus iš 0,71025 aro (atsakovui priklausiusi Žemės sklypo dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atidalijus bendrosios nuosavybės objektą, atsakovui iš ieškovės priteista 4 782,82 Eur kompensacija, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl bendraturčių teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdo, kaip ir dėl kitų su bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių klausimų, bendraturčiai sprendžia bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė atidalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančią dalį nekilnojamojo turto – 1 028 kv. m ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), priteisiant ieškovei Žemės sklypą, o atsakovui priteisiant iš ieškovės 3 364,70 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui priklausančią 71,025 kv. m Žemės sklypo dalį.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija turto atidalijimo būdo, tačiau nesutinka su jam priteistos kompensacijos dydžiu. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos piniginės kompensacijos dydį, išimtinai rėmėsi tik ekspertizės aktu bei nepagrįstai nesirėmė suinteresuotų asmenų pasiūlyta Žemės sklypo dalies pirkimo kaina, kuri atspindi tikrąją turto rinkos kainą, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.

17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021). Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio neriboja ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 33 punktas).

18. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

19. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai atidalijama teismo sprendimu, išmokant kompensaciją, šalys teikia teismui įrodymus dėl atidalijamo turto vertės, vertė teismo nustatoma taikant CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles. Tačiau tokiu atveju individualus turto vertinimas, nors ir labiausiai atitinkantis tikrąją turto vertę, yra vienas iš turto vertės nustatymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-611/2023).

20. Nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti atidalintino turto (žemės sklypo) rinkos vertę, teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartimi buvo paskirta nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertei Daliai Aleknienei Ekspertei pavesti atsakyti į klausimą, kokia yra nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė. Įvertinus 2024 m. balandžio 4 d. teisme gautą ekspertizės akto Nr. 24/03/95 (toliau - Ekspertizės aktas) turinį, matyti, kad ekspertė, nustatydama turto rinkos vertę, taikė lyginamąjį metodą. Pritaikiusi minėto turto vertinimo metodą, ekspertė padarė išvadą, kad nustatyta ekspertizės objekto (Žemės sklypo) rinkos vertė vertinimo (2024 m. vasario 26 d.) datai galėjo būti 35 500 Eur.

21. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra pripažįstami patikimesniais už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

22. Kita vertus, pažymėtina, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma. Ji, kaip ir kiti įrodymai, turi būti įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Tai reiškia, kad įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, turi būti įvertinti, o atliekant šį vertinimą turi būti atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019).

23. Nagrinėjamu atveju viena vertus atsakovas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik ekspertizės aktu, kita vertus nenurodo jokių argumentų dėl Ekspertizės akto nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokių trūkumų, neįrodinėja ir nesiremia aplinkybėmis dėl turto vertės nustatymo ekspertizės akto neatitikimo metodiniams reikalavimams, dėl kurių šiuo aktu neturėjo remtis pirmosios instancijos teismas. Be to, nesutikdamas su Ekspertizės akte nustatyta Žemės sklypo kaina, apeliantas bylos nagrinėjimo metu neprašė apklausti ekspertės. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo abejoti Ekspertizės akte pateikta išvada ir toliau vertintini šalių pateikti rašytiniai įrodymai ir eksperto išvada.

24. Atsakovas byloje teikė UAB „Nill Nill“ 2024 m. gegužės 16 d. konsultaciją dėl galimos turto pardavimo kainos (toliau – Konsultacija), kurioje nurodyta, kad Žemės sklypo galima pardavimo kaina yra 63 000 Eur. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovo pateikta informacinio pobūdžio Konsultacija dėl galimos Žemės sklypo pardavimo kainos negali būti prilyginta eksperto išvadai dėl Žemės sklypo rinkos vertės. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas (neturintis juridinės galios ir skirtas tik užsakovui (atsakovui)), kuri neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino Konsultaciją Ekspertizės akto kontekste, pagrindė, kodėl Ekspertizės akte nustatyta kaina laikoma patikimesne (tikslesne) nei Konsultacijoje. Tuo tarpu apeliantas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl Konsultacijos neginčija.

25. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog turto rinkos vertę atspindi būtent ta kaina, už kurią Žemės sklypo dalį yra pasirengę įsigyti pirkėjai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. T. 2023 m. liepos 14 d. pateikė pasiūlymą nupirkti atsakovui priklausančią Žemės sklypo dalį už 10 570 Eur; D. K. 2023 m. liepos 20 d. pateikė pasiūlymą nupirkti atsakovui priklausančią Žemės sklypo dalį už 9 500 Eur; S. P. 2023 m. liepos 26 d. pateikė pasiūlymą nupirkti atsakovui priklausančią Žemės sklypo dalį už 9 000 Eur. Taip pat, 2024 m. gegužės 24 d. atsakovas su A. K. sudarė Preliminariąją žemės sklypo prikimo – pardavimo sutartį Nr. 2024/05-24, kurios 3.2 punkte susitarė, kad minėtos Žemės sklypo dalies kaina yra 9 500 Eur. Byloje nėra duomenų, kad galimi pirkėjai turėtų turto vertintojo kvalifikaciją, t. y. turi reikiamų specialiųjų žinių ginčo žemės sklypo dalies vertei apskaičiuoti, taip pat neaišku, kuo remiantis nustatyta siūloma Žemės sklypo dalies siūloma pirkimo kaina, o vien tai, kad pirkėjai sutiktų sumokėti tam tikrą kainą už Žemės sklypo dalį, nereiškia, jog ji yra teisinga. Todėl apelianto teiginys, kad tikrąją turto rinkos vertę atspindi būtent ta kaina, už kurią Žemės sklypo dalį yra pasirengę įsigyti pirkėjai, prieštarauja aukščiau aptartai kasacinio teismo suformuotai praktikai tokio pobūdžio bylose, kadangi kitų galimų pirkėjų pasiūta kaina nėra individualaus vertinimo išvada, kurioje matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės.

26. Teisėjų kolegijos atliktas byloje nustatytų visumos faktinių aplinkybių teisinis vertinimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turto rinkos vertę, pagrįstai vadovavosi teismo ekspertės pateiktu ekspertizės aktu, tinkamai įvertino jį kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste, todėl nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai nustatė ieškovei priteisto atsakovo turto rinkos vertę, o kartu ir atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį – 4 782,82 Eur kompensaciją.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

29. Netenkinus atsakovo (apelianto) apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apelianto ieškovės naudai. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei pateikė įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apelianto (atsakovo) Z. S. (Z. S.) apeliacinį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Z. S. (Z. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.