- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-14
- Bylos Nr.
- e2-196-1141/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01838-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- Z. S.
- Advokatai
- Irmantas Balsys, Michailas Sadovničius
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui Z. S. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo antstolė N. Š. Stakeliūnė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. G. (toliau – ir ieškovė) 2023 m. birželio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančią dalį nekilnojamojo turto – 1 028 kv. m ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), priteisiant ieškovei Žemės sklypą, o atsakovui Z. S. (Z. S.) (toliau – ir atsakovas) priteisiant iš ieškovės 3 364,70 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui priklausančią 71,025 kv. m Žemės sklypo dalį. Ieškinys priimtas teismo 2023 m. birželio 26 d. rezoliucija.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas yra bendraturčiai Žemės sklypo, kurio vertė 48 700 Eur. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 956,975 kv. m ploto Žemės sklypas, o atsakovui – 71,025 kv. m. Atsakovui priklausanti Žemės sklypo dalis yra areštuota. Ieškovė nurodė, kad pasiūlė atsakovui spręsti situaciją taikiai, tačiau atsakovas nereagavo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime prašė Žemės sklypą natūra priteisti ieškovei, o jam priteisti iš ieškovės 10 570 Eur dydžio kompensaciją. Atsakovas nurodė, kad ieškovės apskaičiuotas kompensacijos dydis nėra teisingas, nes neatitinka atsakovui priklausančios Žemės sklypo dalies rinkos vertės. Atsakovas nurodė, kad įrodinėdamas ginčo Žemės sklypo dalies rinkos vertę, teikia teismui atsakovo gautus kitų asmenų pasiūlymus įsigyti jam priklausančią Žemės sklypo dalį. Atsakovas nurodė, kad šie pasiūlymai leidžia nustatyti realią Žemės sklypo dalies rinkos kainą, kai ieškovės pateikti valstybės įmonės Registrų centro duomenys atspindi tik vidutinę Žemės sklypo rinkos vertę, neatsižvelgiant į individualias Žemės sklypo dalies savybes.
4. Dublike ieškovė papildomai pažymėjo, kad atsakovo pateikti pavieniai „suinteresuotų“ asmenų pasiūlymai atsirado tik iškėlus bylą teisme, jie neatspindi tikros rinkos vertės už nepilnus 72 kv. m Žemės sklypo.
5. Triplike atsakovas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog Žemės sklypo neįmanoma atidalyti natūra.
6. Trečiasis asmuo antstolė N. Š.-Stakeliūnė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
7. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė priteisti iš ieškovės 9 500 Eur kompensacijos sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Byloje sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
9. 2841/41120 Žemės sklypo yra areštuota (Išrašo 7.2 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju aktuali Žemės įstatymo 29 straipsnio 9 dalis, be kita ko, numatanti, kad areštuoti žemės sklypai negali būti atidalijami. Kauno apylinkės teismas, manydamas, kad tokiu Žemės įstatymo draudimu, nustatytu siekiant užtikrinti kreditorių, kurių naudai areštuota žemės sklypo dalis, interesus, galimai neproporcingai ribojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žemės sklypo dalies, kuri nėra areštuota, savininkų nuosavybės teisė, kuri įgyvendinama, be kita ko, naudojantis bendraturčio teise reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti minėtos įstatymo nuostatos konstitucingumą.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sustabdė bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas išspręs klausimą dėl Žemės įstatymo 29 straipsnio 9 dalies konstitucingumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu pripažino, kad Žemės įstatymo 29 straipsnio 9 dalis tiek, kiek pagal ją negali būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Išnykus bylos sustabdymo pagrindui bylos nagrinėjimas 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo atnaujintas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieštaraujantys Konstitucijai teisės aktai negali būti taikomi nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas Konstitucijai prieštaraujančio draudimo, nustatyto Žemės įstatymo 29 straipsnio 9 dalyje, netaiko.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).
12. Iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – Registras) duomenų bazės 2023 m. gegužės 15 d. išrašo (toliau – Išrašas) matyti, kad 0,1028 ha ploto Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso tiek ieškovei, tiek ir atsakovui. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 32103/41120 Žemės sklypo, o atsakovui 2841/41120 Žemės sklypo (Išrašo 4.1 ir 4.2 punktai). Taigi, iš minėto Išrašo matyti, kad ieškovė ir atsakovas minėtą Žemės sklypą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes yra nustatytos ieškovės ir atsakovo nuosavybės teisės dalys.
13. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022). Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlymą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Teismas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės bylose turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
15. Kaip minėta, ieškovė prašė atidalinti Žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į visą Žemės sklypą, o atsakovui iš ieškovės priteisiant 3 364,70 Eur dydžio kompensaciją. Dėl tokio Žemės sklypo atidalijimo būdo atsakovas atsiliepime neprieštaravo, nurodydamas, kad ginčas tarp šalių yra tik dėl kompensacijos dydžio. Triplike atsakovas nurodė, jog Žemės sklypas turi būti atidalintas natūra. Vėliau atsakovas nurodė, kad sutinka su kompensacija, tačiau nesutinka su ieškovės siūlomu jos dydžiu.
16. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Tai reiškia, kad nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus prioritetas yra teikiamas turto atidalijimui natūra, t. y. kiekvienas atsiskiria jam priklausančią turto dalį, kuria gali naudotis be apribojimų.
17. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra, teismas turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą. Kliūtys padalyti žemės sklypą natūra gali būti fizinės ir kitos. Fizinės padalijimo kliūtys yra tokios, dėl kurių įgyvendinus padalijimą žemės sklypų ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021). Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022).
18. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nurodyta, kad žemės sklypo atidalijimas – tai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkai ar vienas iš jų turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas ir įgyvendinamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme bei lydimuosiuose teisės norminiuose aktuose nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės), kurių 2 punkte nurodyta, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti teisės aktams, tarp jų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams.
19. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo Žemės sklypo naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (Išrašo 2.1 punktas), todėl šiuo atveju aktualus Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 (toliau – STR 2.02.09:2005). STR 2.02.09:2005 9 priedo 3 punkte, be kita ko, numatyta, kad namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam namui skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 kv. m. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovas nuosavybės teisių į tokio dydžio Žemės sklypą neturi, todėl nekeičiant žemės sklypo naudojimo būdo suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus dėl teisės aktų nustatytų taikomų apribojimų šalims nebūtų galimybės. Atitinkamai, teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės atstovo argumentus dėl galimybės šalims padalyti Žemės sklypą natūra nebuvimo. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas triplike ir nurodė, kad teismas turėtų atidalinti Žemės sklypą natūra, tačiau priešieškinio byloje nereiškė, atidalijimo natūra projektinių sprendinių teismui neteikė. Taigi, teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą atidalinti Žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant jį ieškovei, o atsakovui priteisiant jam priklausančią Žemės sklypo dalį kompensaciją pinigais.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, išmokant bendraturčiui kompensaciją, būtina atidalijimo sąlyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina pasirinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).
21. Minėto dydžio kompensaciją ieškovė prašė priteisti atsižvelgdama į Žemės sklypo vidutinę rinkos vertę (48 700 Eur), kuri buvo nustatyta 2022 m. sausio 26 d. masinio vertinimo būdu (Išrašo 2.1 punktas). Atsakovas, kaip minėta, prašė byloje skirti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę ir šis atsakovo prašymas teismo buvo patenkintas. Teismas 2024 m. sausio 29 d. nutartimi teismo ekspertei Daliai Aleknienei (toliau – ir Ekspertė) pavedė atsakyti į klausimą, kokia yra Žemės sklypo rinkos vertė ir sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus atlikta teismo ekspertizė. 2024 m. balandžio 4 d. teisme gautas Ekspertizės aktas Nr. 24/03/95 (toliau – Aktas), kuriame nurodyta, kad 2024 m. vasario 26 d. Žemės sklypo rinkos vertė galėjo būti apie 35 000 Eur.
22. Registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje yra tikslesnis turto vertės įrodymas nei Registro duomenys, teismas, spręsdamas dėl teisingos kompensacijos dydžio, prioritetą teikia būtent šiam įrodymui (Aktui).
23. Atsakovas prašė skirti byloje pakartotinę teismo ekspertizę Žemės sklypo rinkos vertei nustatyti. Atsakovas pateikė teismui UAB Nill Nill 2024 m. gegužės 16 d. konsultaciją dėl galimos turto pardavimo kainos (toliau – Konsultacija), kurioje nurodyta, kad Žemės sklypo galima pardavimo kaina yra 63 000 Eur, t. y. beveik dvigubai didesnė nei Akte nurodė teismo Ekspertė. Teismas 2024 m. gegužės 28 d. rezoliucija nutarė atsakovo prašymo dėl pakartotinės teismo ekspertizės skyrimo netenkinti. Teismui nekyla abejonių dėl Ekspertės išvados, nurodytos Akte, pagrįstumo. Byloje nėra pateiktas kitas tokios paties įrodomosios galios įrodymas dėl Žemės sklypo rinkos vertės. Atsakovo pateikta informacinio pobūdžio Konsultacija dėl galimos Žemės sklypo pardavimo kainos negali būti prilyginta išvadai dėl Žemės sklypo rinkos vertės, ją rengiant nebuvo vadovautasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, todėl nėra pagrindo spręsti, jog byloje egzistuoja prieštaravimai tarp kelių ekspertų išvadų.
24. Atsakovas 2024 m. gegužės 29 d. pateikė teismui 2024 m. gegužės 24 d. sudarytą Preliminariąją žemės sklypo prikimo-pardavimo sutartį Nr. 2024/05-24 (toliau – Preliminarioji sutartis), pagal kurios 3.1 punktą, atsakovas ir A. K. įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo arešto ir (ar) kitokių apribojimų nuėmimo nuo 2841/41120 Žemės sklypo sudaryti šios Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas pateikė teismui įrodymą, kad A. K. 2024 m. gegužės 28 d. pagal minėtą Preliminariąją sutartį sumokėjo atsakovui 3 500 Eur. Atsakovas ir A. K. Preliminariosios sutarties 3.2 punktu susitarė, kad minėtos Žemės sklypo dalies kaina yra 9 500 Eur. Atsakovas ir A. K. Preliminariosios sutarties 6.1 punktu susitarė, kad minėta sutartis galioja iki 3.1 punkte nurodyto termino pabaigos arba iki 2025 m. birželio 30 d. priklausomai nuo to, kuri sąlyga (terminas) sueis anksčiau. Iš Preliminariosios sutarties 2.5 punkto matyti, kad atsakovas ir A. K. susitarė, jog sutarties sudarymui, galiojimui ar jos vykdymui įtakos gali turėti ši nagrinėjama byla ir civilinė byla Nr. e2-228-647/2024. Pastarojoje civilinėje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 26 d. nutartimi yra areštuota 2841/41120 Žemės sklypo. Nors minėtoje civilinėje byloje reikalavimai atsakovo atžvilgiu teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu buvo atmesti, tačiau teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Taigi, byloje nėra duomenų, ar 2841/41120 Žemės sklypo areštas bus nuimtas, jei bus, tai kada, ar tai atsitiks anksčiau nei 2025 m. birželio 30 d. Kaip minėta, suėjus šiam terminui Preliminarioji sutartis nustos galioti. Be to, net jei minėtas areštas ir bus nuimtas atsakovo įsipareigojimas per 10 dienų nuo arešto nuėmimo parduoti A. K. 2841/41120 Žemės sklypo bus praktiškai neįgyvendinamas, nes ieškovė turės pirmenybės teisę nupirkti iš atsakovo minėtą Žemės sklypo dalį ir šiai savo teisei įgyvendinti turės vieną mėnesį (CK 4.79 straipsnio 1, 2 dalys).
25. Taip pat teismas pažymi, kad pirkimo-pardavimo sandoriu nustatoma turto pardavimo kaina yra konkretų sandorį sudarančių šalių tarpusavio susitarimo klausimas. Vien ši aplinkybė (tam tikro, tam tikrą laiką galiojančio susitarimo egzistavimas) nereiškia, kad tokia yra rinkos vertė turto, dėl kurio atidalijimo yra sprendžiamas ginčas teismine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad Preliminarioji sutartis su A. K. atsakovo buvo sudaryta jau teisme esant iškilusiam atsakovo ir ieškovės ginčui dėl Žemės sklypo rinkos vertės. Šiuo aspektu teismas taip pat pažymi, kad patenkinus ieškovės reikalavimą dėl turto atidalijimo būdo, 2841/41120 dalis Žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise atiteks ieškovei, todėl atsakovas neturės objektyvios galimybės įvykdyti Preliminariąją sutartį ir parduoti A. K. minėtą Žemės sklypo dalį. Dėl paminėtų trūkumų teismas Preliminariosios sutarties sudarymą vertina kritiškai ir Žemės sklypo vertės nustatymo aspektu.
26. Ekspertė išvadą dėl Žemės sklypo rinkos vertės pateikė teismui, be kita ko, įvertinusi aplinkybę, kad Žemės sklypas patenka į tokią verčių zoną (58.1), kai nekilnojamasis turtas turi didelę paklausą dėl nedidelio atstumo iki Vilniaus miesto, gero susisiekimo, išvystytos infrastruktūros, todėl jo kainos yra vienos aukščiausių Vilniaus rajono savivaldybėje. Minėta 58.1 verčių zona buvo remtasi ir atsakovo pateiktoje Konsultacijoje. Ekspertė Žemės sklypo rinkos vertę (3 451 Eur už arą) nustatė naudodama lyginamąjį metodą, kurio esmė yra vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Ekspertė Akto 2.4.4 lentelėje nurodė, kad lyginamieji objektai yra keturi, vienas iš jų yra tame pačiame (duomenys neskelbtini), kaip ir Žemės sklypas. Būtent šio lyginamojo objekto vieno aro pardavimo kaina išsiskiria iš kitų lyginamųjų objektų (yra daug aukštesnė), t. y. vieno aro pardavimo kaina 2024 m. sausio mėnesį buvo 6 734 Eur, kai kitų lyginamų objektų kitose gyvenvietėse vieno aro pardavimo kaina buvo nuo 1 173 Eur iki 2 853 Eur. Akte pateikti visi vertinti kriterijai, tai pat pataisų parametrai, todėl teismas nepripažįsta pagrįstais atsakovo atstovo teismo posėdyje nurodytų argumentų, kad Ekspertės išvada nėra išsami. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad būtent atsakovo pateikta Konsultacija yra nepakankamai išsami, kad galima būtų iš jos suprasti kaip buvo gauta 63 000 Eur Žemės sklypo labiausiai tikėtina (galima) pardavimo kaina. Vis dėlto, iš Akto matyti, kad taikant lyginamąjį metodą vietovės pataisos parametras buvo 0, o tai reiškia, kad įvertinus lygintų objektų vietovę vertė koreguota nebuvo. Nors formaliai visi lyginti objektai buvo priskirti tai pačiai vietos zonai (58.1), tačiau, kaip minėta, lygintų objektų pardavimo kaina (duomenys neskelbtini) kaime ir kitose (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyvenvietėse akivaizdžiai skyrėsi, nors visi kiti parametrai (infrastruktūros išvystymo lygis, privažiavimo keliai, aplinka, sklypų konfigūracija, reljefas, sklypų paskirtis) buvo vienodi.
27. Teismo ekspertizės metu nustatytą Žemės sklypo rinkos vertė 35 476,28 Eur, tokiu atveju už 71,025 kv. m priteistina suma būtų 2 451,07 Eur. Ieškovė, kaip minėta, ieškiniu prašo teismo iš jos už 71,025 kv. m Žemės sklypo atsakovui priteisti 3 364,70 Eur kompensaciją. Taigi, pati ieškovė teisingą šios Žemės sklypo dalies kompensavimą atsakovui sieja su didesne suma, nei paskaičiuota pagal Akte nurodytą Žemės sklypo rinkos vertę. Nagrinėjamu atveju teismas nustatydamas teisingą atsakovui priteistiną kompensacijos dydį, atsižvelgia į byloje surinktų įrodymų visumą, o ne tik išimtinai į vieną iš bylos įrodymų (Aktą, Preliminariąją sutartį ar kt.). Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovui priklausanti Žemės sklypo dalis buvo areštuota užtikrinant didesnį nei 6 000 Eur dydžio reikalavimą. Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad jeigu civilinė byla Nr. e2-228-647/2024 baigtųsi nepalankiai atsakovui, tam, kad panaikinti Žemės sklypo daliai pritaikytą areštą, t. y. atlaisvinti šią Žemės sklypo dalį nuo suvaržymų, reikėtų sumokėti 7 000 Eur. Į šią aplinkybę taip pat atsižvelgtina sprendžiant dėl teisingo kompensacijos dydžio.
28. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atidalijamos turto dalies (71,025 kv. m Žemės sklypo) vertę šiuo konkrečiu atveju atitinka 4 782,82 Eur kompensacijos dydis, kuris apskaičiuotas vieno aro 2024 m. sausio mėnesį (duomenys neskelbtini) pardavimo kainą (6 734 Eur) pagal teismo Ekspertės Akto 2.4.4 lentelės duomenis padauginus iš 0,71025 aro (atsakovui priklausiusi Žemės sklypo dalis).
29. Nors teismo sprendimu ieškovės ieškinys dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo iš esmės tenkintas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės neprieštaravo, tik nesutiko su siūlomos kompensacijos dydžiu, negalima konstatuoti, kad teismo sprendimas buvo priimtas didesne dalimi vienos iš šalių naudai. Atitinkamai teismas sprendžia, kad kiekviena iš šalių šiuo atveju turi pasilikti sau savo patirtas byloje išlaidas, nereikalaudama jas priteisti iš kitos šalies.
30. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 19,92 Eur, jos priteistinos valstybės naudai iš ginčo šalių lygiomis dalimis. Teismo išlaidas šalys turi sumokėti į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 94, 96, 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės A. G. ieškinį tenkinti iš dalies.
Atidalinti 0,1028 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį adresu (duomenys neskelbtini) , iš ieškovės A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Z. S. (Z. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės, numatant, kad šis žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei A. G..
Priteisti atsakovui Z. S. (Z. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 782,82 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 82 ct) kompensaciją dėl aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Priteisti valstybei iš ieškovės A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) teismo išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą.
Priteisti valstybei iš atsakovo Z. S. (Z. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) teismo išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.