Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams A. K. ir Ž. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.

12. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Detaliau bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai, įvardijant juos kaip pastato bendrojo naudojimo objektus, nurodyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurios 1 punkte detaliai apibrėžtos bendrosios pastato konstrukcijos, 2 punkte – bendrosios pastato inžinerinės sistemos, 3 punkte – pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys, 4 punkte – vietiniai inžineriniai tinklai. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

13. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad daugiabučių gyvenamųjų namų konstrukciniai ypatumai lemia tai, kad juose, be butų ar kitos paskirties patalpų (prekybos, administracinių ir kt.), kaip pagrindinių daiktų, kurie yra asmeninės nuosavybės teisės objektai, yra ir kitų objektų: bendro naudojimo patalpų (pvz., laiptinėse, palėpėje esančios patalpos), taip pat įvairių namo konstrukcinių elementų (pvz., namo sienos, perdangos), mechaninės (liftai), elektros (pvz., elektros kabeliai), sanitarinės-techninės (pvz., nuotekų vamzdžiai) įrangos ir kt., kurie funkcine paskirtimi susiję ne su vienu, bet su keliais ar net visais tokiame name esančiais butais ar kitos paskirties patalpomis. Dėl to šie objektai pagal nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Kadangi nurodytų objektų įvairovė (rūšys), jų dydžiai (apimtys) tiesiogiai priklauso nuo name esančių butų ir kitos paskirties patalpų ne tik skaičiaus, bet ir dydžio, todėl butų ir kitų patalpų savininkams šie objektai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buto ar kitų patalpų savininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų (buto savininkui – buto patalpų, o kitų patalpų savininkui – tų kitų patalpų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018 24 punktą).

14. CK 4.82 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Administravimo išlaidas butų ir kitų patalpų savininkai apmoka proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 9 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 ir kt.). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

15. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą butą administruoja ieškovė, kurios parengtos 2023 m. sausio 31 d. mokesčių suvestinės duomenimis atsakovai už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra skolingi 139,22 Eur sumą. Ieškovė savo reikalavimą priteisti skolą grindžia bylai pateiktomis sąskaitomis už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., taip pat 2022 m. liepos 21 d. statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktu, atliktų darbų priėmimo aktu už lapkričio mėnesį, 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra MBS22-00604, UAB „Mano būstas Vilnius“ mokėjimo nurodymu UAB „Mano Būsto priežiūra“ leidimu kasti.

16. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog skundu labai plačiai analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys daugiabučių namų savininkų pareigą mokėti už namo administratoriaus suteiktas paslaugas. Ieškovės teigimu, jos patirtos išlaidos susijusios su ginčo namo priežiūra prašomos atlyginti vykdant teisės akto leidėjo pavestas pareigas, o tokių išlaidų nepriteisus, yra eliminuojama ieškovės teisė į išlaidų atlyginimą, nepaisant to, kad tokia pareiga kildinama poįstatyminio teisės akto pagrindu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs tiek ieškovės byloje nurodomas aplinkybes, tiek atsakovų procesiniuose dokumentuose teikiamus paaiškinimus, atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju atsakovai neneigia aplinkybių, jog jie privalo mokėti už jiems suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai nagrinėjamoje byloje ginčija pareikštą reikalavimą, teigdami, kad vieną dalį skolos, proporcingą jų nuosavybės daliai (už kanalizacijos vamzdyno valymą), jie apmokėjo, o kitos dalies (už trijų namų kanalizacijos vamzdyno išvalymą) pagrįstumo ieškovė neįrodė. Tai reiškia, jog atsakovai prašo pagrįsti namo priežiūrai administratorės patirtas išlaidas bei jų paskirstymo namo gyventojams principus. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ginčo dalyje dėl atsakovų prievolės mokėti už ginčo namo administravimą ir su namo priežiūra bei eksploatavimu susijusias namo administratorės patirtas išlaidas, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies plačiau nepasisako.

17. Aplinkybes, jog atsakovai, būdami ginčo namo bendraturčiai, sutiko mokėti už ginčo namo išlaikymą, mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą, pagrindžia ir bylai pateikti rašytiniai įrodymai. Iš bylai pateiktų sąskaitų už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. sausio mėnesio matyti, kad atsakovai vykdė savo pareigą mokėti už namo administravimą, bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, mokėjo privalomąsias kaupiamąsias lėšas namo atnaujinimui, mokėjo už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei už vandens ir nuotekų tvarkymą, tačiau negaudami ieškovės paaiškinimų dėl to, kaip susidarė ieškovės apskaičiuotos sumos už kanalizacijos vamzdyno remontą su kasimo darbais, atsisakė sumokėti tik už minėtų remonto darbų atlikimą, iki nebus pateikti visi jų prašomi paaiškinimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovai nevengė vykdyti savo kaip namo bendraturčių prievolės išlaikyti ginčo namą ar sumokėti kitas administratoriaus rinkliavas, o aiškiai išreiškė savo dvejones dėl jiems apskaičiuotų konkrečių kanalizacijos vamzdyno remonto darbų, tai sąlygojo ieškovės apskaičiuotos skolos susidarymą.

18. Vertinant skundžiamo teismo sprendimo argumentus, susijusius su ieškovės įrodinėjimo pareiga, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

19. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką, negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

20. Kaip minėta, ieškovė savo reikalavimą priteisti skolą grindžia bylai pateiktomis sąskaitomis už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., taip pat 2022 m. liepos 21 d. statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktu, atliktų darbų priėmimo aktu už lapkričio mėnesį, 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra MBS22-00604, UAB „Mano būstas Vilnius“ mokėjimo nurodymu UAB „Mano Būsto priežiūra“ leidimu kasti.

21. Ieškovės teigimu, 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių sąskaitose fiksuoti atsakovų įsiskolinimai už suteiktas paslaugas susidarė papildomai atlikus kanalizacijos vamzdyno remonto darbus. Nurodė, kad atliktų darbų kaina – 15 404,21 Eur, mokestis už atliktus darbus paskirstytas butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingam plotui, o apskaičiuota suma išdėstyta 48 mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio mėnesio, todėl atsakovams kas mėnesį apskaičiuota mokėti po 41,61 Eur. Atsakovai iš esmės neginčija fakto, kad ieškovės nurodyti darbai buvo atlikti, tačiau prašė pagrįsti šias išlaidas (pateikti darbų sąmatą, darbų priėmimo–perdavimo aktą, darbų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus ir nurodyti, kaip patirtos išlaidos už remonto darbus buvo padalytos).

22. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ieškovės bylai pateiktus įrodymus, konstatavo, jog iš byloje esančio atliktų darbų priėmimo akto matyti, kad kanalizacijos vamzdyno remonto ir kasimo darbus atliko UAB „Mano Būsto priežiūra“. Tačiau akcentavo, jog aplinkybės, kad šį aktą yra pasirašiusi tik rangovė UAB „Mano Būsto priežiūra“, kelia abejonių, ar ieškovė priėmė darbus pagal šį aktą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad akte nurodyta darbų kaina – 15 404,21 Eur, o 2022 m. lapkričio 30 d. UAB „Mano Būsto priežiūra“ sąskaitoje už šalto vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos remontą nurodyta kaina – 30 665,29 Eur, tačiau ieškovės atstovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl sumos akte ir sąskaitoje skiriasi beveik dvigubai, kodėl darbus atliko UAB „Mano Būsto priežiūra“, kai kasimo leidimas išduotas įmonei „Algrimitas“, kodėl UAB „Mano Būsto priežiūra“ priskaičiavo ieškovei 121,08 Eur už leidimo kasimui išėmimą, kai faktiškai leidimas buvo išduotas užsakovei UAB „Mano būstas“, ar iš 30 665,29 Eur, nurodytų sąskaitoje už 2022 m. lapkričio mėnesį, ir ieškovo priskiriamų atsakovų daugiabučio namo gyventojams apmokėti, buvo atimta žemiau eilutėje nurodyta 66,90 Eur suma su minuso ženklu (darbų pavadinimas tas pats).

23. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2022 m. lapkričio 30 d. UAB „Mano Būsto priežiūra“ sąskaitoje už šalto vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos remontą nėra nurodyta, kokiam namui (‑amams) priskirti kanalizacijos vamzdyno remonto darbai, todėl iš pateiktų duomenų, ypač esant priskaičiuotų darbų kainų neatitikimams, nėra galimybės nustatyti, ar šie darbai buvo atlikti namui (duomenys neskelbtini), ar ir namams (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, jog ieškovės atstovas ne tik nepateikė kodą su namu, kuriame gyvena atsakovai, siejančių duomenų, bet ir keitė poziciją dėl 30 665,29 Eur išlaidų paskirstymo, t. y. ar jos turi būti skirstomos vienam, ar visiems trims namams.

24. Apeliaciniu skundu ieškovė kategoriškai nesutinka su šios nutarties 22-23 punktuose nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais iš esmės teigdama, jog tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl šalių nurodytų aplinkybių pagrįstumo, jis turi CPK numatytą teisę tokių įrodymų reikalauti. Akcentavo, kad teismas iš šalių įrodymų nepareikalavo ir tik pasiūlė tai padaryti, todėl netinkamai išnagrinėjo bylą, o skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

25. Pažymėtina, kad CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, tačiau, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi ir kitų civilinio proceso principų, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, esant pagrindui patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

26. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių garso įrašus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 16 d. teismo posėdžio metu ieškovę įpareigojo pateikti visas sąskaitas, iš kurių kildinamas ginčas, taip pat siūlė ieškovei pateikti duomenis, kaip buvo išdalyta atliktų darbų suma trims namams (garso įrašas nuo 38 min. 36 sek. iki 39 min. 33 sek.). Taip pat pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio metu dar kartą pasiūlė ieškovės atstovui bylai pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius, kaip buvo išdalyta sąskaita trims namams (garso įrašas nuo 4 min. 7 sek. iki 4 min. 20 sek.). Ieškovės atstovas į šį pirmosios instancijos teismo pasiūlymą atsakė, kad visi įrodymai bylai pateikti ir daugiau prašymų, susijusių su papildomų įrodymų pateikimu procese, nereiškė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas užtikrino ieškovės dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo ir kitus proceso principus, ne tik sudarė visas galimybes ieškovei teikti įrodymus, tačiau net ir nurodė, kokie įrodymai byloje turi būti pateikti. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymi, jog ieškovė turėjo galimybę papildomus įrodymus teikti ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo.

27. Pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, jog tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (CK 1.38 straipsnis). Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Taip pat ieškovas turi nurodyti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes, bei prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad būtent ieškovės pareiga yra tinkamai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą bei ieškinio dalyką, o šios pareigos neįvykdžius, prisiimti iš to kylančias pasekmes, t. y. jog ieškovės nurodomos aplinkybės gali būti laikomos neįrodytomis.

28. Nors apeliaciniu skundu teigiama, jog vien tai, kad ieškovai neva nepagrįstai apskaičiavo teikiamų paslaugų apimtį ir dydį, nepaneigia to fakto, jog atsakovams paslaugos realiai buvo teiktos, o atsakovai neneigė aplinkybių, kad jie turi pareigą mokėti už ieškovės jai teikiamas paslaugas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės daromomis išvadomis, jog šios aplinkybės yra pakankamos pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ydingu ir tuo pagrindu jį keisti ar naikinti. Pažymėtina, jog bylai nepateikta jokių įrodymų, leidžiančių teismui ne tik objektyviai nustatyti ieškovės faktiškai atliktų šalto vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos remonto darbų kainą (atliktų darbų priėmimo akte nurodyta darbų kaina – 15 404,21 Eur, o 2022 m. lapkričio 30 d. UAB „Mano Būsto priežiūra“ sąskaitoje už šalto vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos remontą nurodyta kaina – 30 665,29 Eur), tačiau ir patikrinti, ar faktiškai patirtos išlaidos tinkamai padalytos tarp ginčo namo bendraturčių (apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, ar atliktų darbų priėmimo akte nurodyti darbai buvo atlikti namui tik (duomenys neskelbtini), taip pat kokiu principu patirtos remonto išlaidos buvo išdalytos šalto vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos naudotojams). Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šioje byloje nėra galimybės konstatuoti, ar ieškovės atsakovams pateiktose sąskaitose nurodytos išlaidos už kanalizacijos vamzdyno remontą su kasimo darbais yra pagrįstos, todėl negali būti priteistos, kadangi ieškovė savo reikalavimų nepagrindė byloje leistinais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimų netenkino visa apimtimi.

29. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniu skundu nėra ginčijami skundžiamo teismo sprendimo argumentai, susiję su atmestu ieškinio reikalavimu priteisti 56 Eur skolą už kanalizacijos vamzdyno valymą gyvatuku, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teisme ieškovės nurodomas aplinkybes bei įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė minėtą ieškinio reikalavimą įvykdytu. Šias aplinkybes pagrindžia ne tik byloje esančios sąskaitos už ieškovės suteiktas paslaugas, tačiau ir bylai pateikta ieškovės susirašinėjimo su atsakovu A. K. medžiaga. Pažymėtina, jog 2022 m. rugsėjo 22 d. elektroniniu laišku atsakovas kreipėsi į ieškovę, prašydamas perskaičiuoti mokestį ir sąskaitą ištaisyti, vietoj 56 Eur įrašant 8,18 Eur (proporcingai buto plotui), pažymėjęs, kad buvo valomas bendro naudojimo kanalizacijos vamzdynas, kurio atkarpa yra atsakovų bute, ir vien tai, kad jie leido tokius darbus atlikti, nesukuria jiems prievolės padengti visas šias išlaidas. 2023 m. kovo 7 d. ieškovė elektroniniu laišku pripažino klaidą ir ją ištaisė pateikiant sąskaitą už 2023 m. kovo mėnesį, kur atsakovams už kanalizacijos vamzdyno bute valymą gyvatuku priskaičiuota 6 Eur suma + PVM. Atsakovas minėtą sąskaitą sumokėjo 2023 m. balandžio 28 d., todėl laikytina, jog ši skolos dalis padengta.

30. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog apeliacinis skundas iš dalies yra grindžiamas ne su šia byla susijusiomis aplinkybėmis (apeliaciniame skunde cituojamas ne šioje byloje priimtas sprendimas, šioje byloje nebuvo sprendžiama dėl skolos pagal tarifus priteisimo), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

31. Įvertinus visus apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai jas ištyrė, tinkamai vertino teisės normas, susijusias su skolos priteisimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34. 2024 m. sausio 31 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovų prašymas priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 1 089 Eur. Kartu su prašymu atsakovai bylai pateikė šias išlaidas įrodančius dokumentus, t. y. 2024 m. sausio 30 d. sąskaitą faktūrą LIT Nr. 006/2024 bei 2024 m. sausio 30 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1154608, iš kurių matyti, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 1 089 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į bylai pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovų atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, o už advokato paslaugas sumokėjo atsakovas A. K., konstatuoja, kad atsakovų prašoma priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš ieškovės atsakovui A. K. priteistina 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

35. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. K. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.