Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. C. skundą dėl antstolio neveikimo ir antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis Vytautas Mitkus ir L. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdo dvi vykdomąsias bylas: 1) Nr. 0240/23/02037 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-338-1125/2022 dėl 423,90 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. C., išieškotojo L. Ž. naudai bei 2) Nr. 0240/23/02038 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-338-1125/2022 dėl 3 200,20 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. C., išieškotojo L. Ž. naudai.

10. Antstolis 2024 m. vasario 14 d. priėmė pareiškėjo skundžiamus patvarkymus: turto arešto aktą Nr. S-24-240-3228; nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-240-3224; patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-240-3225; vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-240-3222 vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02037 ir vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02038.

12. Antstolis 2024 m. kovo 6 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriame, įvertinęs pateikto skundo turinį, laikė, kad skundas yra informacinio pobūdžio, išaiškino, kad laikant, jog pateiktas skundas, pareiškėjas turi teisę tokį teikti pakartotinai, nurodant skundžiamo veiksmo teisinį pagrindą, skundas turi atitikti CPK 443 ir 510 straipsnių reikalavimus. Taip pat antstolis išdėstė faktines aplinkybes apie vykdomosios bylos eigą.

Dėl antstolio neveikimo

15. Skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka nustatyta CPK XXXI skyriuje. Pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį šia tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

16. Taigi, CPK 510 straipsnio 3 dalis aiškiai reglamentuoja antstolio veiksmus gavus pareiškėjo skundą, t. y. antstolis, išnagrinėjęs pareikštą skundą, turi teisę: jį tenkini, netenkinti arba tenkinti iš dalies, kitokių teisių antstoliui sprendžiant pateiktus skundus nėra nustatyta.

17. CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi teisę veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-469/2021).

20. Antstolis pateiktame atsiliepime nurodo, kad nenagrinėjo pareiškėjo skundo, nes analogiškas pareiškėjo skundas jau išnagrinėtas.

21. Kaip matyti iš antstolio 2024 m. kovo 6 d. patvarkymo Nr. S-24-240-4580 dėl informacijos pateikimo, antstolis, įvertinęs pateikto skundo turinį laikė, kad skundas yra informacinio pobūdžio, todėl pateikė pareiškėjui atsakymą, papildomai išaiškindamas, kad jeigu minėta skundą laiko skundu, o ne informacinio pobūdžio raštu, tai neužkerta kelio pakartotinai pateikti skunda, nurodant skundžiamo veiksmo teisini pagrindą. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo 2024 m. vasario 21 d. skundu, su antstolio išdėstytais teiginiais nesutinka. Kaip matyti iš skundo turinio ir bylos medžiagos, pareiškėjas 2024 m. vasario 17 d. gavęs 2024 m. vasario 14 d. antstolio priimtus patvarkymus: turto arešto aktą Nr. S-24-240-3228; nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-240-3224; patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-240-3225, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S–24-240-3222 su jais nesutikdamas pateikė 2024 m. vasario 21 d. skundą. Dokumento pavadinimas – skundas, dokumente yra nurodomi skundžiami patvarkymai, skunde yra išdėstomi reikalavimai. Sutiktina, kad skunde dėstoma visa vykdymo eiga, pareiškėjo teikti skundai, teismų priimtos nutartys ir pan. kartojasi, tačiau tai nelemia skundo pakartotinumo, jame akivaizdžiai nurodžius skundžiamus 2024 m. vasario 14 d. patvarkymus. Tuo labiau, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-3828-868/2024, kurioje pareiškėjas taip pat skundė antstolio veiksmus, aptariamu atveju buvo skundžiami 2023 m. lapkričio 28 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-23-240-15598, vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-23-240-15597, 2023 m. lapkričio 23 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-240-15440 vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02037, ir 2023 m. lapkričio 28 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-23-240-15601, vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-23-240-15600, 2023 m. lapkričio 28 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-240-15442 vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/02038. Taigi nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad antstolis skundo laikyti tapačiu negalėjo. Antstolis, nesutikdamas su pareiškėjo 2024 m. vasario 21 d. skundu ir gavęs 2024 m. kovo 7 d. skundą (paaiškinimus), kuriuose nurodyta, kad antstolis netinkamai įvertino skundo faktines aplinkybes ir kad 2024 m. vasario 21 d. skundas yra skundas, nesutikdamas su skunde dėl antstolio veiksmų pateikta argumentacija, privalėjo tokį skundą perduoti nagrinėti teismui CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

22. Konstatuotina, kad antstolis 2024 m. kovo 6 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo neišnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. vasario 21 d. skundo (atsižvelgiant ir į 2024 m. kovo 7 d. skundą (paaiškinimus)) per CPK 510 straipsnio 3 dalyje numatytą penkių darbo dienų terminą, todėl antstolis pažeidė vykdymo proceso normas, kas sudaro pagrindą pripažinti antstolio neveikimą.

23. Pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

24. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas tenkina pareiškėjo skundą dėl antstolio neveikimo ir nagrinėja pareiškėjo 2024 m. vasario 21 d. skundą dėl antstolio veiksmų, atsižvelgdamas į turinį bei į paties pareiškėjo paaiškinimus teismas pareiškėjo 2024 m. kovo 7 d. skundo nelaiko savarankišku skundu (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

25. Pareiškėjas 2024 m. vasario 21 d. skunde prašo ir skunde dėl antstolio neveikimo pakartoja prašymus sujungti vykdomąsias bylas ir jų vykdymą; panaikinti 2024 m. vasario 14 d. patvarkymus ir jų vykdymą, bei užbaigti vykdomąsias bylas; panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumą; peržengti skundo (bylos) ribas dėl L. Ž. ir jo atstovių (advokačių) suklastotų ir fiktyvių dokumentų pateikimo.

Dėl vykdomųjų bylų sujungimo

26. Pagal CPK 650 straipsnio 3 dalį, vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą ir nenustatęs kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Kaip nurodyta, antstoliui vykdymui buvo pateikti du vykdomieji dokumentai – 2023 m. lapkričio 15 d. vykdomasis raštas Nr. e2-338-1125/2022 dėl 423,90 Eur skolos išieškojimo ir 2023 m. kovo 3 d. vykdomasis raštas Nr. e2-338-1125/2022 dėl 3 200,20 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. C., išieškotojo L. Ž. naudai, atitinkamai užvestos dvi vykdomosios bylos.

27. Teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad vykdomosios bylos užvedimas siejamas su išieškotojo pateikto vykdomojo dokumento gavimu antstolio kontoroje, pagal vieną vykdomąjį dokumentą užvedama viena vykdomoji byla. Taigi, antstolis, gavęs iš to paties išieškotojo kelis vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš to paties skolininko, neturi pareigos vykdomąsias bylas sujungti į vieną (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-113-440/2018, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje 2S-1891-1097/2022). Vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės sujungti kelių antstolio žinioje esančių vykdomųjų bylų, pradėtų pagal skirtingus vykdomuosius dokumentus (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 2S-211-479/2017).

28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytą teismų praktiką, teismas neturi pagrindo sujungti vykdomąsias bylas. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas aiškiai nepagrindė, kokiu būdu vykdomųjų bylų sujungimas geriau užtikrins vykdymo proceso šalių interesus. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad dviejų vykdomųjų bylų buvimas didina vykdymo išlaidas, nes išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui sumoka būtinąsias vykdymo išlaidas, šios išlaidos vėliau išieškomos iš skolininko, tokios išlaidos kiekvienoje vykdomojoje byloje apskaičiuojamos atsižvelgiant į išieškotiną sumą, visos kitos antstolio vykdymo metu patiriamos išlaidos priklauso nuo antstolio faktiškai patirtų išlaidų, kurios priklauso nuo vykdymo procese atliktų veiksmų. Teismas pažymi, kad siekiant išvengti vykdymo išlaidų skolininkui didinimo antstolis, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, vykdymo veiksmus atlieka pagrindinėje vykdomojoje byloje, t. y. pirmiau užvestoje vykdomoje byloje, todėl vykdomųjų bylų sujungimas į vieną bylą vykdomąją bylą nesumažins pareiškėjo vykdymo išlaidų. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį ir į tai, kad ant pareiškėjo skundžiamų antstolio vykdymo proceso dokumentų nurodyta, kad procesiniai veiksmai atlikti abejose bylose, todėl ir vykdymo išlaidos skaičiuojamos bendrai.

Dėl patvarkymų panaikinimo ir vykdomųjų bylų užbaigimo

30. Teismas nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.

31. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į antstolį su 2023 m. gruodžio 6 d. skundu dėl antstolio veiksmų. Antstolis 2023 m. gruodžio 22 d. patvarkymu Nr. S-23-240-16983 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (civilinė byla Nr. e2YT-3828-868/2024). Pareiškėjas be kita ko skundė patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; raginimus įvykdyti sprendimą; vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2S-791-565/2024). Teismai konstatavo, kad vykdomieji dokumentai yra galiojantys, išduoti teisėtai pagal galiojančius ir įsiteisėjusius teismo sprendimus, jie yra teisėtai priimti vykdyti, patys vykdomieji dokumentai, kurie yra vykdymo pagrindas, nėra panaikinti, vykdomieji dokumentai nėra įvykdyti. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Taigi teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad antstolis vykdo neteisėtą vykdomąjį dokumentą, todėl turėtų būti naikinami antstolio atlikti procesiniai veiksmai – priimti patvarkymai.

32. Skolininkui gera valia nedengiant įsiskolinimo pagal teismo sprendimą, perduotą priverstine tvarka vykdyti antstoliui, antstolis turi teisę, vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, nukreipti išieškojimą į skolininko lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose). Skolininkui nevykdant teismo sprendimo antstolis taip pat gali areštuoti skolininkui priklausantį turtą. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba kai kurių šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo per raginime nurodytą laiką, todėl antstolis ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų – nurodė priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas bei areštavo skolininkui priklausančio turto dalį. Teismas pareiškėjui išaiškina, kad turto areštas yra apsauginė priemonė, kuri padeda išsaugoti skolininkui priklausantį turtą, kad jis nebūtų perleistas kitiems asmenims, o patvarkymas nurašyti pinigines lėšas yra piniginių lėšų išieškojimo forma, nustatyta vykdymo procesą reguliuojančiose teisės normose, jie nereiškia, kad iš skolininko yra išieškoma kelis kartus. Taip pat išieškojimas iš skolininko pensijos ir piniginių lėšų išieškojimas yra tapatūs dalykai, todėl teismas nesutinka, kad antstolis nepagrįstai iš skolininko išieškojo tris kartus. Remiantis tuo kas išdėstyta teismas netenkina ir pareiškėjo prašymo panaikinti patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-240-3225.

33. Dėl vykdomųjų bylų užbaigimo teismas pažymi, kad ginčui aktualios redakcijos (iki 2024 m. balandžio 1 d.) CPK 632 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtintas vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų sąrašas – vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; 6) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodė ir neįrodė aplinkybių, lemiančių antstolio pareigą užbaigti vykdomąsias bylas, vien pareiškėjo nesutikimas su vykdymo veiksmų pagrindu esančiais procesiniais sprendimais ir išduotais vykdomaisiais raštais, savaime nelemia vykdomųjų bylų užbaigimo pagrindų egzistavimo, todėl teismas atmeta pareiškėjo prašymą dėl vykdomųjų bylų užbaigimo.

Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo panaikinimo

34. Pareiškėjas antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimo neteisėtumą įrodinėja keldamas prielaidą dėl nepagrįsto raginimo siuntimo paštu bei dėl nedetalizuotų vykdymo išlaidų; taip pat skolininkas kvestionuoja pačių teisės normų, reglamentuojančių vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarką, teisėtumą.

35. CPK 609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vadovaujantis CPK 609 straipsnio 3 dalimi, vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. CPK 611 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos.

36. Iš vykdomojoje byloje esančio 2024 m. vasario 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-24-240-3222 matyti, kad antstolio apskaičiuotas 613,51 Eur dydžio vykdymo išlaidas sudaro: 166,10 Eur administravimo išlaidos, atlygis antstoliui 434,89 Eur ir 12,52 Eur išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas, t. y. 3,28 Eur už turto arešto akto įregistravimą, du bankinio mokėjimo pavedimai po 0,41 Eur, dviejų pašto siuntų išlaidos – po 2,57 Eur viena bei 3,28 Eur už turto arešto akto išregistravimą. Pateiktas bendras vykdymo išlaidų apskaičiavimas susumuotas abejose vykdomosiose bylose. Sprendimų vykdymo instrukcijos 114 punkte įtvirtinta, kad kai išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal kelis vykdomuosius dokumentus, atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į bendras, pagal visų antstolio vykdomų vykdomųjų dokumentų, išieškotiną ir realiai išieškotą sumas Instrukcijoje nustatyta tvarka. Jeigu priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis kitoje vykdomojoje byloje jau yra išieškojęs dalį skolos, bendra išieškotina suma apskaičiuojama atsižvelgiant į likusias išieškoti išieškotinas sumas visose vykdomosiose bylose. Todėl antstolis pagrįstai ir teisėtai vykdymo išlaidų apskaičiavimą atliko viename patvarkyme.

37. Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 punktas nustato, kad vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.

38. Sprendimų vykdymo instrukcijos 136 punkte nustatyta, kad vykdymo išlaidos indeksuojamos susumavus administravimo išlaidas, atlygį antstoliui, išskyrus procentine išraiška nustatytą atlygį, ir apskaičiuotą sumą padauginant iš ketvirčio vartotojų kainų indekso šia tvarka:

136.1 papunktis - išieškotojo mokėtinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Jeigu išieškotojui Instrukcijoje nustatyta tvarka vykdymo išlaidų mokėjimas buvo atidėtas, vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, galiojantį išieškotojui apmokant vykdymo išlaidas;

136.2 papunktis - skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja Instrukcijos 9 ir 152 punktuose nustatyta tvarka skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, kurias buvo apmokėjęs išieškotojas, neperskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos tokio dydžio, kokias buvo apmokėjęs išieškotojas.

39. Pareiškėjas nepagrįstai vertina, kad skolininko (pareiškėjo) mokėtinos vykdymo išlaidos apskaičiuotinos pagal 136.1 papunktyje nustatytas taisykles ar kad taikytinas sprendimų įsiteisėjimo metu galiojęs vartotojų kainų indeksas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su vykdymo išlaidų indeksavimą reglamentuojančiomis teisės normomis, nelemia antstolio apskaičiavimų neteisėtumo ir neteisingumo.

40. Pažymėtina, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 134 punktą išlaidos tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, turto saugojimo, turto perkėlimo (perkraustymo) ir (ar) išvežimo, elektroninių varžytynių vykdymo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos (išieškomos) atsižvelgiant į faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu. Kadangi faktiškai patirtas išlaidas pagrindžia vykdomojoje byloje esantys įrodymai, teismas sprendžia, kad tokios vykdymo išlaidos apskaičiuotos taip pat pagrįstai.

41. Teismas pažymi, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimą, susijusį su procesinių dokumentų siuntimu teismas pareiškėjui išaiškino minėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-3828-868/2024. Teismas nurodė, kad įstatymo leidėjas yra numatęs privalomą raginimo siuntimo tvarką registruotąja pašto siunta (CPK 657 straipsnio 1 dalis), kurios antstolis pagrįstai laikėsi, vykdydamas įstatymo leidėjo nurodymus. Nagrinėjamu atveju skundžiamame vykdymo išlaidų apskaičiavime patirtos pašto siuntimo išlaidos taip pat yra susijusios su antstolio raginimų siuntimu, visus kitus vykdymo proceso dokumentus antstolis laikydamasis ekonomiškumo principu pareiškėjui siuntė elektroninio pašto adresu, todėl papildomų išlaidų nebuvo patirta.

42. Iš antstolio atliktos vykdymo išlaidų detalizacijos matyti, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, antstolis detaliai (centų tikslumu) nurodė visas vykdymo išlaidas, todėl nėra pagrindo sutikti, kad antstolis nepagrindė patirtų vykdymo išlaidų.

Dėl prašymo peržengti skundo ribas

43. Pareiškėjas prašo teismo peržengti skundo (bylos) ribas dėl pareiškėjo ir dėl viešojo intereso apgynimo ir įvertinti L. Ž. ir jo atstovių (advokačių) suklastotų ir fiktyvių dokumentų pateikimą civilinėje byloje ir atlikti L. Ž. suklastotų ir fiktyvių dokumentų ekspertizę arba bylą sustabdyti ir kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl L. Ž. suklastotų ir fiktyvių dokumentų pateikimo civilinėje byloje. Teismas pažymi, kad šioje byloje nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų (neveikimo), pareiškėjo nurodomų dokumentų ir veiksmų tyrimas nėra betarpiškai susijęs su antstolio veiksmų vertinimu, todėl pareiškėjo prašymas šioje byloje nenagrinėtinas. Pareiškėjui manant, kad pažeistos jo teisės, nėra užkirstas kelias pačiam kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Dėl bylos baigties

44. Kiti pareiškėjo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato žyminio mokesčio mokėjimo už skundus dėl antstolio veiksmų, todėl prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio nesvarstytinas.

45. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad antstolis Vytautas Mitkus neišnagrinėjęs pareiškėjo skundo pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, todėl teismas pripažįsta antstolio neveikimą.

46. Teismas įvertinęs pareiškėjo 2024 m. vasario 21 d. skundo reikalavimus, vykdomosios bylos medžiagą daro išvadą, kad antstolis, priimdamas skundžiamus 2024 m. vasario 14 d. patvarkymus nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis elgėsi teisėtai ir pagal įstatymų jam suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti antstolio Vytauto Mitkaus neveikimą neišnagrinėjus pareiškėjo A. J. C. 2024 m. vasario 21 d. skundo.

Pareiškėjo A. J. C. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias (7) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.