- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-371-894/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00883-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei A. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. J. (toliau – atsakovė) 13 910,31 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, 313 Eur žyminį mokestį, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) , dėl atsakovės, vairavusios jai priklausančią transporto priemonę Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Kadangi minėto eismo įvykio metu atsakovės transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ADB „Gjensidige“, veikdama ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. GJELT45(2018) 1.1 p.), atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino žalą, išmokėdama 1 104,51 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.2 p. nuostatas, kompensavo ADB „Gjensidige“ išmokėtą 1 104,51 Eur draudimo išmoką. 2021 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini) , kelio: A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 24-ame kilometre dėl atsakovės, vairavusios jai priklausančią transporto priemonę Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir Honda Insight, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Kadangi minėto eismo įvykio metu atsakovės transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ADB „Gjensidige“, veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 7 108 Eur dydžio draudimo išmoką dėl VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , sugadinimo. Ieškovas kompensavo ADB „Gjensidige“ išmokėtą 7 108 Eur draudimo išmoką. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6 1.1 p.), nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 5 697,80 Eur dydžio draudimo išmoką dėl Honda Insight, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , sugadinimo. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.2 p. nuostatas, kompensavo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje išmokėtą 5 697,80 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – atsakovė) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – atsakovė) (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolinga 13 910,31 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino, kad eismo įvykiai, kurių metu buvo apgadinti trys automobiliai, įvyko dėl atsakovės kaltės, tačiau eismo įvykiai kilo dėl itin prastos ir sudėtingos atsakovės sveikatos būklės – jų metu atsakovė sirgo depresija ir kartu paūmėjo įgimta jos liga - bipolinis afektinis sutrikimas. Dėl to atsakovė elgėsi neadekvačiai ir impulsyviai, nekontroliavo savo sprendimų, nesugebėdavo argumentuotai paaiškinti savo veiksmų ir poelgių. Atsakovė prašė atsižvelgti į jos pateiktas aplinkybes ir atleisti ją nuo civilinės atsakomybės arba ieškovo reikalavimus sumažinti. Atsakovė nurodė, kad jai kilo įtarimas, jog nukentėję asmenys nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėjo (siekia praturtėti) atsakovės sąskaita. Automobilių Honda Insight ir VW Sharan remonto kaina yra beveik tokio paties dydžio kaip likutinės automobilių vertės. Ieškovo dokumente (formos Nr. ŽAD 06 TR, bylos Nr.CAB/21/000191) automobilio Honda Insight vidutinė vertė yra 5 900 Eur, o 2021 m. gruodžio 23 d. dokumente (formos Nr. ŽAD 06 TR, bylos Nr. AYA11106789) automobilio VW Sharan vidutinė vertė yra 8 238 Eur. Atsakovės nuomone, ieškovas praleido vienerių metų senaties terminą, nes eismo įvykiai įvyko 2021 m. birželio 14 d. ir 2021 m. birželio 26 d., o ieškinys teismui pateiktas 2022 m. liepos 7 d. Atsakovė prašė ieškinio tenkinimo atveju atidėti teismo sprendimo vykdymą 3 metams arba išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 3 metų laikotarpiui. Nurodė, kad atsakovei 13 910,31 Eur suma yra labai didelė, atsakovės turtinė padėtis yra labai sudėtinga, ji yra studentė, šiuo metu nedirbanti, jai reikalingos lėšos gydymui, per mėnesį gauna 270 Eur alimentų, nuo kitų metų sausio mėnesio turėtų gauti stipendiją apie 300 Eur.
I. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisė 13 910,31 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 313 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės valstybei 7 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
5. Teismas nustatė, kad byloje nekilo ginčo, jog abu ieškovo nurodyti eismo įvykiai, kurių metu buvo apgadinti 3 automobiliai, įvyko dėl atsakovės kaltės. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad neginčija ieškovo reikalaujamos sumos dydžio. Teismas nustatė, kad byloje įrodyta, jog ieškovas kompensavo ADB „Gjensidige“ dėl 2021 m. birželio 14 d. eismo įvykio išmokėtą 1 104,51 Eur draudimo išmoką ir 7 108 Eur draudimo išmoką išmokėtą dėl 2021 m. birželio 26 d. eismo įvykio; ieškovas kompensavo 5 697,80 Eur draudimo išmoką, išmokėtą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, iš viso 13 910,31 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl visų patirtų nuostolių (draudimo išmokų) visiško atlyginimo TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies, CK 6.114 straipsnio 5 punkto, 6.280 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl iš atsakovės priteisė 13 910,31 Eur nuostolių atlyginimą ieškovui.
6. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovės atleisti nuo civilinės atsakomybės ir sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, kadangi atsakovės pateikti medicininiai dokumentai apie jos sveikatos būklę neįrodo, jog eismo įvykių metu atsakovė negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Atsakovė nėra pripažinta nei neveiksni, nei ribotai veiksni, o asmens, pripažinto ribotai veiksniu tam tikroje srityje dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais (CK 6.268 straipsnio 3 dalis).
7. Teismas netenkino atsakovės prašymo dėl nuostolių atlyginimo atidėjimo ir sumokėjimo dalimis, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog jos materialinė padėtis yra itin sunki ir tokia yra nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio.
8. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl ieškinio senaties taikymo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikomas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, šiuo atveju nuo draudimo išmokų išmokėjimo.
9. Teismas sprendė, kad ieškovas CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalyje ir CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais turi teisę į procesines palūkanas. Teismas, patenkinus ieškinį visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovui visas jo turėtas 313 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 7 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą jį papildant: patenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir teismo sprendimo vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui; arba pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą jį papildant: patenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir teismo sprendimo vykdymą išdėstyti trejų metų laikotarpiui; prašė prijungti rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) CPK 159 straipsnio nuostatas, nes gavęs atsakovės prašymą atidėti priteistos sumos sumokėjimą arba sumokėjimą išdėstyti dalimis, nevykdė pareigos nustatyti faktines aplinkybes apie atsakovės materialinę padėtį ir neišaiškino atsakovei jos teisės pateikti į bylą jos sunkią finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Dėl ko nebuvo užtikrintas tinkamas lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, pažeistos atsakovės teisės, sunkiai serganti atsakovė įstumta į beviltišką padėtį;
Atsiliepimas
10.2. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek parengiamojo ir teismo posėdžio metu atsakovė prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti 3 metų laikotarpiui, kad galėtų baigti studijas, pradėti dirbti ir gaunamomis pajamomis atlyginti žalą, arba išdėstyti mokėjimą dalimis. Atsakovė civilinio proceso visiškai nesupranta, teisinių žinių neturi, bylą vedė be advokato, o parengęs atsiliepimą atsakovės vardu asmuo nesuteikė atsakovei informacijos apie prašymo atidėti skolos sumokėjimą pagrindimą rašytiniais įrodymais. Byloje esantys įrodymai apie atsakovės sveikatos sutrikimus taip pat duoda pagrindo spręsti, kad atsakovė savarankiškai prisiimti įrodinėjimo naštą nepajėgi;
10.3. Teismas neįvykdė pareigos išaiškinti atsakovei galimybės kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo;
10.4. Kartu su apeliaciniu skundu teikiami rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys sunkią atsakovės materialinę padėtį turi būti priimti sprendimo įvykdymo klausimui išspręsti iš esmės. Papildomų dokumentų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsakovė skundžiamu sprendimu priteistos sumos iš karto sumokėti finansiškai nėra pajėgi.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė atsisakyti priimti apeliantės nesavalaikiai pateiktus naujus įrodymus ir apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
11.1. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovas palaiko bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus;
11.2. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui teikiamus naujus įrodymus turėjo ir galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šie įrodymai nepriimtini;
11.3. Prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, pateikiant atitinkamus įrodymus, apeliantė gali teikti bet kada.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė: valstybės įmonės Registrų centras raštą Dėl duomenų pateikimo, 2022 m. lapkričio 24 d. valstybės įmonės Regitra pažymą apie transporto priemonių registraciją, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus pažymą apie negautas išmokas, VSDFV Kauno skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, Vilniaus universiteto 2022 m. lapkričio 4 d. pažymą apie studijas Nr. 183, Vilniaus universiteto 2022 m. lapkričio 21 d. pažymą apie studijas Nr. 244, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1004-402/2006.
14. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Atsakovė prašymą dėl naujų įrodymų į bylą pateikimo grindė tuo, kad dėl ligos ir lėšų trūkumo ji negalėjo pasirūpinti advokato pagalba, o pati atsakovė, neturėdama teisinių žinių, apie šių įrodymų reikalingumą suprato tik gavusi teismo sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė bylą vedė pati, siekiant užtikrinti atsakovės teisę būti išklausytai, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas priimti atsakovės teikiamus jos turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Pateikti įrodymai bus vertinami sprendžiant apeliantės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo.
Dėl apeliacinio skundo
16. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu prašoma pakeisti teismo sprendimą, teismo sprendimu priteistos sumos sumokėjimą atidedant trejų metų laikotarpiui arba išdėstant dalimis tam pačiam laikotarpiui. Taigi apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
18. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
19. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą.
20. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
21. Pažymėtina, kad vien skolininko bloga turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas visais atvejais taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2978-407/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021 16 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022 26 punktas). Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovei A. J. teko pareiga įrodyti aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad jos sunkią turtinę padėtį patvirtina į bylą pateiktos VSDFV pažymos, valstybės įmonės Registrų centras pažyma, dokumentai apie studijas bei teismo spendimas, kuriuo 2006 m. atsakovei buvo nustatyta nuolatinė globa.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės A. J. su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovė savo vardu registruoto turto neturi, atsakovės draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. sudarė 205,75 Eur. Atsakovė A. J. laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d. išmokų iš VSDFV teritorinių skyrių negavo. Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki. Kita vertus, sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir atidėti ar išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje pažymėta, kad asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022 42 punktas).
24. Apeliantės teigimu, ji tiek atsiliepime į ieškinį, tiek parengiamojo ir teismo posėdžių metu prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui, kad galėtų baigti studijas, pradėti dirbti ir iš gaunamų pajamų atlyginti žalą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės į bylą pateiktos Vilniaus universiteto 2022 m. lapkričio 21 d. pažymos apie studijas Nr. 244 turiniu, nustatė, kad A. J. studijuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete pirmame kurse, numatoma studijų pabaiga – 2026 m. birželio 30 d. Atsakovės A. J. į bylą pateiktas viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos 2022 m. sausio 26 d. medicininis pažymėjimas Nr. 22-94 patvirtina, kad atsakovei dėl sveikatos būklės 2021-2022 mokslo metais buvo rekomenduojamos akademinės atostogos (dokumento numeris DOK-72212 priedas). Apeliantės pateiktoje Vilniaus universiteto 2022 m. lapkričio 4 d. pažymoje apie studijas Nr. 183 nurodyta, kad A. J. nuo 2022 m. sausio 26 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo suteiktos akademinės atostogos dėl ligos (dokumento numeris DOK-50240 priedas). Įvertinusi aptartus įrodymus, teisėjų kolegija daro tikėtiną išvadą, kad dėl A. J. suteikiamų akademinių atostogų dėl jos sveikatos būklės, numatoma atsakovės studijų pabaiga gali nusikelti vėlesniam laikui. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog sprendimo vykdymas turėtų būti atidedamas trejų metų laikotarpiui tikslu, kad atsakovė pabaigtų pradėtas studijas ir po jų įsidarbintų, nelaikytinas patvirtinančiu A. J. finansinės padėties būsimą pagerėjimą praėjus trejiems metams nuo teismo sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 14 d.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė A. J. nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokios objektyvios aplinkybės užtikrins atsakovės galimybes įvykdyti teismo sprendimą būtent per atsakovės nurodytą trejų metų laikotarpį, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas laikotarpiu, kuriam prašoma išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (CPK 12, 178 straipsniai).
26. Apibendrindamas nutarties 21-25 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovė A. J. nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas galėtų sudaryti sąlygas atsakovei atsiskaityti su ieškove. Nesant objektyvių duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis ateityje pagerės, kad ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą per trejų metų išdėstymo laikotarpį, išlieka grėsmė, jog nebus užtikrinta tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra, bus pažeisti šalių lygiateisiškumo, proporcingumo principai bei ieškovės teisėtas lūkestis, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas bus įvykdomas per trumpiausią įmanomą laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, tenkinus atsakovės prašymą apeliantei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas prieš ieškovę – įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas (išdėstytas) trejiems metams, tai neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 284 straipsnio 1 dalis). Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
28. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme atsakovei teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, valstybei nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.