Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos S. V. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, G. R., G. R. ir V. S.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. sausio 10 d. teisme gautas pareiškėjos pareiškimas (b. l. 1–2), patikslintas 2019 m. sausio 25 d. (b. l. 37–38), kuriame prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. R. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė S. R. faktiškai pradėjusi valdyti turtą. Patikslintame pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė S. R., po kurios mirties pareiškėja, kaip antros eilės įstatyminė įpėdinė, nustatyta tvarka kreipėsi į Jonavos rajono 3–iąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimo procese tapo aišku, kad S. R. įstatymo nustatyta tvarka nėra priėmusi palikimo po savo sutuoktinio (pareiškėjos senelio) A. R. mirties. Siekiant, kad pareiškėja gautų paveldėjimo liudijimą į visą S. R. priklausantį turtą, notaras pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl nustatymo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad S. R. po savo sutuoktinio A. R. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškėjos teigimu, iki pat A. R. mirties S. R. gyveno kartu jiems jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties S. R. ir toliau liko gyventi minėtame name, naudojosi santuokos metu su A. R. įgytais namų apyvokos daiktais, baldais ir žemės ūkio padargais, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, remontavo gyvenamąjį namą, užsakė gyvenamojo namo ir kitų ūkinių pastatų kadastrinių matavimų bylą ir 2005 metais savo vardu Registrų centre įregistravo minėtą gyvenamąjį su ūkio pastatais ir priklausiniais.

Teisėja 2019 m. sausio 30 d. rezoliucija patikslintą pareiškimą priėmė ir nustatė suinteresuotiems asmenims 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti. Patikslinto pareiškimo, jo priedų ir teismo pranešimų, kuriuose nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimams į patikslintą pareiškimą pateikti, kopijos 2019 m. sausio 31 d. išsiųstos suinteresuotiems asmenims.

2019 m. vasario 15 d. teisme gautas suinteresuoto asmens G. R. atsiliepimas į patikslintą pareiškimą (b. l. 54), kuriame suinteresuotas asmuo sutinka, kad pareiškimas būtų tenkintas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po A. R. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė S. R. faktiškai pradėjusi valdyti A. R. turtą.

2019 m. vasario 15 d. teisme gautas suinteresuoto asmens G. R. atsiliepimas į patikslintą pareiškimą (b. l. 56), kuriame sutinkama, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po A. R. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė S. R. faktiškai pradėjusi valdyti A. R. turtą.

2019 m. vasario 15 d. teisme gautas suinteresuoto asmens V. S. atsiliepimas į patikslintą pareiškimą (b. l. 59–60), kuriame sutinkama, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po A. R. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė S. R. faktiškai pradėjusi valdyti A. R. turtą. Atsiliepime nurodoma, kad po A. R. mirties S. R. faktiniu valdymu priėmė jo turtą: ji ir toliau liko gyventi name, naudojosi santuokos metu su A. R. įgytais namų apyvokos daiktais, baldais ir žemės ūkio padargais, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, padarė gyvenamojo namo remontą, užsakė gyvenamojo namo ir kitų ūkinių pastatų kadastrinių matavimų bylą ir 2005 m. įregistravo minėtą gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir priklausiniais valstybės įmonėje Registrų centre savo vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimo fakto nustatymą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

CK 5.14 straipsnyje įtvirtinta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, būtina išsiaiškinti, koks turtas paveldimas įstatyminių ar testamentinių įpėdinių ir koks priskirtinas prie namų apstatymo daiktų ir apyvokos reikmenų, nes šie pagal CK 5.14 straipsnį nepaveldimi, o pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad pagal konkrečios bylos aplinkybes turi būti įvertinta ir nuspręsta, ar palikėjo drabužių, asmeninių ir kitokių daiktų paėmimas ar pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu vertinamas kaip palikimo priėmimo veiksmai.

Byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertinimas

Iš byloje pateikto Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro 2019 m. sausio 2 d. liudijimo Nr. ZB - 9 (b. l. 8) ir (duomenys neskelbtini) išduoto mirties liudijimo (b. l. 5) matyti, kad po A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nepradėta, pareiškimų apie palikimo priėmimą negauta. Iš byloje pateikto Jonavos rajono 3–iojo notarų biuro 2019 m. sausio 2 d. liudijimo Nr. ZB-8 (b. l. 9) ir Medicininio mirties liudijimo Nr. 18-26064462 (b. l. 4) matyti, kad po S. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties Jonavos 3–iame notaro biure pradėta paveldėjimo byla Nr. 1/2019, kurioje paveldėti mirusiosios turtą kreipėsi vaikaitė S. V. (iki santuokos buvusi R. (b. l. 10).

Iš pareiškėjos pateikto valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro 2019 m. sausio 2 d. išrašo (b. l. 6) matyti, kad A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokęs ir miręs (duomenys neskelbtini), nuo 1971 m. liepos 20 d. deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turėjo tris vaikus, kurie yra mirę, t. y. M. B., L. S. ir A. R.. Iš (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. 17-2907986 (b. l. 28) nustatyta, kad M. B. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. 1146 (b. l. 29) patvirtina, kad L. S. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas AA Nr. 586536 (b. l. 30) patvirtina, kad A. R. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš Sutuoktuvių liudijimo (b. l. 7) matyti, kad A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), susituokė su Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurios pavardė po santuokos – R..

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjos rašytinių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad S. R. kreipimosi pagrindu 2005 m. kovo 18 d. buvo suderinta Nekilnojamojo turto objekto, t. y. statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinio matavimo byla Nr. 6873 (b. l. 17–18). Iš valstybės įmonės Registrų centro 2019 m. sausio 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 11) matyti, kad S. R. nuosavybės teise 2005 m. kovo 21 d. Išrašo iš ūkinių knygų Nr. V10-1222 ir Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. IP-202 pagrindu nuo 2005 m gegužės 26 d. priklauso adresu (duomenys neskelbtini) esantys pastatai: Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A1m(p), pastatytas 1976 m.), Tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2l1m, pastatytas 1976 m.), Ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 6l1m, pastatytas 1980 m.), Viralinė, kuri priklauso Gyvenamajam namui, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 8l1p, pastatyta 1979 m.) ir Kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti 1976 m.).

Iš valstybės įmonės Registrų centro 2008 m. rugsėjo 2 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo–pažymėjimo Nr. 280091 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (b. l. 12) matyti, jog S. R. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), juridinis pagrindas – 1997 m. sausio 14 d. Apskrities valdytojo įsakymas Nr. 03-268, 1997 m. sausio 14 d. Apskrities valdytojo sprendimas Nr. 46-4503 ir 2007 m. gruodžio 29 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-03-14433.

Teismo nuomone, aptarti rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, suinteresuotiems asmenims savo atsiliepimais neprieštaravus šiam pareiškimui, patvirtina, kad S. R. po savo sutuoktinio A. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) likdama toliau gyventi gyvenant santuokoje 1976–1980 m. pasistatytuose pastatuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau jais rūpindamasi ir mokėdama mokesčius bei kuruos vėliau įsiteisino savo vardu, tokiu būdu viena priėmė savo mirusio sutuoktinio A. R. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 9,12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 9,12 Eur (devynių eurų 12 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.