Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Nainienės ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; pradėti dirbti arba registruotis (duomenys neskelbtini) tarnyboje prie (duomenys neskelbtini) ministerijos; 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant jam visu bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines ir psichotropines medžiagas).

V. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti V. M. priklausantys pinigai – 1 306,75 Eur, saugomi (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos rezultatas, bei mobiliojo ryšio telefonai „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), saugomi (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 18 d. nutarimu, kuriuo apribotos V. M. nuosavybės teisės į jam priklausančias pinigines lėšas – 1 306,75 Eur, paliktas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš V. M. valstybės naudai priteista 402,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 26 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį M. Z., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei pardavė narkotines medžiagas: jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikė ne mažiau kaip 0,188 g narkotinės medžiagos kokaino, ne mažiau kaip 2,101 g psichotropinės medžiagos amfetamino, ne mažiau kaip 703,607 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio koncentracija ne mažesnė kaip 6,9%, ne mažiau kaip 54,236 g narkotinės medžiagos kanapių dervos bei žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagų mišinį, kuriame yra kanapių (antžeminių dalių) ir 0,399 g psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio, ir 2023 m. gegužės 12 d., apie 21 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 55,685 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) pardavė M. Z., o likusį kiekį – ne mažiau kaip 647,922 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), toliau laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. gegužės 17 d., 12.05 val., kol policijos pareigūnai kratos metu visas narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.1. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, apibūdinančios V. M. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, galėtų būti pagrindu skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bet šios aplinkybės nėra išimtinės, dėl kurių galėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šioje byloje nustatyta, kad V. M. savo neteisėtais veiksmais realizavo dvi BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytas alternatyvias veikas, t. y. neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei pardavė narkotines medžiagas, todėl vertinti, kad jo padarytas nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumas, nėra pagrindo. Be to, V. M. baigtą nusikaltimą padarė, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas gauti materialinę naudą. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys ir į tai, kad V. M. neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, be to, narkotinės medžiagos buvo ne vienos rūšies, o penkių rūšių, iš kurių trijų rūšių narkotinių medžiagų kiekis, kiekvieną paėmus atskirai, sudaro didelį šios medžiagos kiekį.

2.2. Aplinkybė, kad V. M. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nors iš pradžių nepripažino pardavęs narkotines medžiagas M. Z., gali būti laikoma lengvinančia atsakomybę aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau tai nepakankamas pagrindas taikyti švelnesnę, nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neaptarė ir nevertino V. M. padarytų administracinių nusižengimų pobūdžio ir pavojingumo. Tai, kad asmuo, būdamas pakankamai jauno amžiaus, buvo baustas ne kartą už narkotinių medžiagų vartojimą, rodo, jog pastarasis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų. Be to, V. M. narkotines medžiagas platino gana ilgą laiko tarpą – apie pusę metų, kas pagrįstai leidžia teigti, jog per tokį laikotarpį pardavinėdamas įvairiausio pobūdžio narkotines medžiagas galėjo aprūpinti didelį skaičių žmonių, tai atskleidžia ypatingai didelį pavojingumą visuomenei. Apeliaciniame skunde akcentuota, kad nuteistasis padarė sunkų ir visuomenei pavojingą nusikaltimą, todėl bausmė turi būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, o vien nuteistojo šeiminių interesų užtikrinimas, paskiriant jam švelnesnės rūšies bausmę, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.

2.4. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad po veikos padarymo V. M. buvo sulaikytas 2024 m. sausio 30 d., nes vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – marihuanos. Jis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o 2024 m. rugpjūčio 10 d. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas už 2024 m. rugpjūčio 9 d. 22.20 val. padarytus nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje. Šie duomenys rodo, kad V. M. nedaro išvadų, nekeičia gyvenimo būdo ir nesilaiko įstatymų. Dėl anksčiau paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. M. už sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta laisvės apribojimo bausmė yra aiškiai per švelni, todėl apeliaciniame skunde daroma išvada, kad bausmės paskirtis būtų įgyvendinta tik paskyrus jam griežtesnę – laisvės atėmimo – bausmę.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą. Nuteistojo gynėjas prašė (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti, o, jei teismas manys, kad V. M. buvo paskirta per švelni bausmė, tokiu atveju skirti mažesnę nei 8 laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis V. M. pažymėjo, jog jam (duomenys neskelbtini) patarė prisipažinti, kad būtų sušvelninta bausmė, bet jis M. Z. narkotinių medžiagų nepardavė, neturėjo jokių ryšių.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 26 d. nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 328 straipsnio 2 punktas).

5. (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. M. paskirtą bausmę, nes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė, t. y. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir paskirti V. M. griežtesnę – laisvės atėmimo – bausmę. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės apeliaciniame skunde nėra ginčijamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nustatydamas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes ir kvalifikuodamas nusikalstamas veikas, baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde – dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir nuteistajam V. M. paskirtos bausmės rūšies parinkimo.

6. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios trukmė numatyta nuo 8 iki 10 metų. Nuteistajam V. M., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, buvo paskirta švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BPK 328 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021, 2K-222-1214/2024 ir kt.). Taigi bausmės griežtumo ir švelnumo klausimai pagal BPK priskirti apeliacinės instancijos teismo kompetencijai.

6.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-383-895/2015, 2K-126-693/2018, 2K-233-976/2021, 2K-179-719/2022, 2K-222-1214/2024 ir kt.).

6.2. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-250-976/2023 ir kt.). Taip pat turi būti nustatyta, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-150/2014, 2K-419-746/2015, 2K-161-303/2023, 2K-266-719/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma aptartų aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021 ir kt.).

6.3. Taigi BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Individualizuojant bausmę, aptartoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš pirmiau paminėtų aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės savaime nelemia išvados, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-489/2023). Tik nustatęs visumą aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą tiek apie mažesnį nuteistojo asmenybės, tiek apie jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas gali motyvuotai spręsti dėl straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės aiškaus prieštaravimo teisingumo principui. Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą bausmės skyrimą reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, laikėsi baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

6.4. Nagrinėjamoje byloje V. M. yra nuteistas už tai, kad padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. V. M. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nors iš pradžių nepripažino pardavęs narkotines medžiagas M. Z., tačiau vėliau pripažino esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, lemiančias jo veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. M. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą (t. 5, b. l. 147–148). V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu dirba neoficialiai (duomenys neskelbtini), užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, nes iš tokios veiklos galėjo gauti daugiau pinigų, norėjo finansiškai padėti savo šeimai, kadangi mama viena ją išlaikė, ji turi problemų su (duomenys neskelbtini) ir nedirba, dabar V. M. minėta veikla nebeužsiima, draudžiamų medžiagų nebevartoja, gyvena su (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), nori keisti savo gyvenimą, gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio ir moralės normas.

6.5. Nors V. M. padarė sunkų nusikaltimą, tačiau pažymėtina, jog minimalios įstatymo sankcijoje numatytos 8 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas tikrai būtų nesuderinamas su teisingumo principo įgyvendinimu. Itin (duomenys neskelbtini) amžiaus pilnamečiam asmeniui paskyrus tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę, jis ne tik prarastų turimus susikurtus socialinius ryšius, tačiau po ilgo laiko jam išėjus į laisvę visi socialiniai įgūdžiai būtų prarasti, tokiam asmeniui integruotis į visuomenę ir vesti suderintą su įstatymu gyvenimo būdą būtų ganėtinai sudėtinga. Jau dabar matyti, kad V. M. nėra lengva laikytis įstatymo ir socialinių normų, nepaprasta susirasti legalų pragyvenimo šaltinį, o po ilgai truksiančio laikotarpio, kurį gautų praleisti įkalinimo įstaigoje, visi aptarti gyvenimo kūrimo visuomenėje aspektai taptų tik dar sunkiau įgyvendinami, nes asmuo neturėtų susiformavusių reikiamų socialinių įgūdžių. Tikėtina, jog, šiuo metu V. M. paskyrus 8 metus laisvės atėmimo, praėjus bausmės atlikimo laikotarpiui, jis vėl darytų susijusias ir analogiškas nusikalstamas veikas, nes pastarajam po tokio ilgo įkalinimo laikotarpio būtų pernelyg sudėtinga prisitaikyti visuomenėje ir vesti socialiai atsakingą bei įstatymo normas atitinkantį gyvenimo būdą. Taigi net ir minimalios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas V. M. nepadėtų užtikrinti bausmės paskirties, o būtų orientuotas tik į nubaudimą, kas savo ruožtu reikštų teisingumo principo pažeidimą, todėl nagrinėjamu atveju yra visos reikiamos sąlygos taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

7. Nors apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria, kad, skiriant bausmę V. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, turi būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriama švelnesnė bausmė, nei sankcijoje numatyta minimali, vis dėlto teisėjų kolegija daro išvada, jog pirmosios instancijos teismo V. M. paskirta laisvės apribojimo bausmė yra per švelni.

7.1. Teisės doktrinoje yra atkreipiamas dėmesys, jog, sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, kai yra taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, didesnis dėmesys dažniau skiriamas ne nusikalstamos veikos pavojingumui įvertinti, bet kaltininko asmenybės charakteristikai. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ar pobūdis BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste neretai visai nėra analizuojamas, o akcentuojami tam tikri kaltininko asmenybės bruožai: sveikata, šeima, charakteristika, teistumas ar baustumas ir pan. Sutiktina su teisininkų darbuose ir teismų praktikoje išsakytomis mintimis, kad darbo, išlaikytinų vaikų turėjimas, teigiamos darbdavių ir / ar mokslo įstaigų charakteristikos bei neteistumo faktas įprastai rodo tik tipinį kaltininko portretą. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos itin griežtos sankcijos ir teigiama kaltininko charakteristika nulemia vertinimą, jog tokiais atvejais labai griežtos bausmės taikymas neatrodo proporcingas ir teisingas. Taigi baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys yra teisiami už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, dar galima pateisinti, kai skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, vietoje sankcijoje nustatyto minimalaus, parenkamas mažesnis, tačiau švelnesnės bausmės rūšies paskyrimas turėtų būti motyvuojamas išskirtiniais argumentais ir taikomas tik itin išimtiniais atvejais.

7.2. Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį, jog šioje baudžiamojoje byloje yra nuteisti du asmenys už skirtingas nusikalstamas veikas: 1) V. M. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje – normos sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 10 metų; 2) M. Z. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje – normos sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų. Nepaisant to, jog asmenų padaryti nusikaltimai skiriasi savo pavojingumu, abiems buvo paskirta vieno dydžio ir vienodos rūšies bausmė – 2 metų laisvės apribojimas. Taigi (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog tokia pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė V. M. negali būti laikoma nei proporcinga, nei teisinga, kadangi šiuo atveju, nors abiejų kaltinamųjų padaryti nusikaltimai priklauso vienai – sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau jų pavojingumas skiriasi, o pas V. M. rastas įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis priskirtinas dideliam, kas jo veiksmų pavojingumą daro žymiai didesnį nei M. Z.

7.3. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo V. M. buvo sulaikytas 2024 m. sausio 30 d., nes vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos – marihuanos. Jis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o 2024 m. rugpjūčio 10 d. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas už 2024 m. rugpjūčio 9 d. 22.20 val. padarytus nusižengimus, numatytus ANK 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje (t. 5, b. l. 116–123). Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog V. M., nors ir būdamas (duomenys neskelbtini) amžiaus, anksčiau jau yra baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą (vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo marihuanos). Būtina atsižvelgti ir į tai, jog po nusikalstamos veikos padarymo, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. M. 2024 m. rugsėjo 23 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (t. 5, b. l. 148), nors šiuo atveju nuosprendis dar nėra priimtas ir įsiteisėjęs, visos aptartos aplinkybės atskleidžia, kad įstatymo pažeidimai, susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu bei platinimu, jau nebėra atsitiktiniai V. M. gyvenime.

7.4. Taigi visos aptartos aplinkybės atskleidžia, jog V. M. paskirta laisvės apribojimo bausmė, įvertinus nuteistojo asmenybę, jo veiksmų apimtį ir pavojingumą, yra aiškiai per švelni, neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir asmenį charakterizuojančių duomenų, todėl turi būti keičiama į griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, tinkamai realizuoti teisingumo principą, atsižvelgti tiek į nuteistojo asmenybę, tiek į jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, be to, sudaryti tinkamas sąlygas nuteistojo resocializacijai po bausmės atlikimo, V. M. skirtina griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas 2 (dveji) metai.

8. Įvertinus visa tai, kas buvo aptarta, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nagrinėjamu atveju taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau V. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė per švelnią bausmę, todėl (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) V. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 26 d. nuosprendis keistinas – V. M. paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė keistina į 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 26 d. nuosprendį.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 26 d. nuosprendžio dalį, kuria V. M. (V. M.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; pradėti dirbti arba registruotis (duomenys neskelbtini) tarnyboje prie (duomenys neskelbtini) ministerijos; 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant jam visu bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines ir psichotropines medžiagas).

V. M. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, nuteisti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.