Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. e2A-214-253/2016

2016 m. vasario 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų R. Z. ir J. M. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. Z., J. M. Z. ieškinį atsakovui J. J., trečiajam asmeniui M. D. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 4 538,09 Eur (15 669,13 Lt) žalos atlyginimo, 3,73 Eur (12,88 Lt) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė J. M. Z. yra automobilio BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, jos sūnus R. Z. – automobilio naudotojas. Ieškovas R. Z. 2012-02-03 atsakovui jo prašymu leido naudotis automobiliu BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas automobilį įsipareigojo grąžinti iki 2012-02-07. Atsakovas 2012-02-06 be ieškovų sutikimo automobilį davė vairuoti trečiajam asmeniui M. D., kuris sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilis SCANIA R480LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6389-639/2012 priteisė ieškovams iš atsakovo J. J. 13 339,44 Lt žalos atlyginimo, 84 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 423 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl automobilio BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo. Autoįvykio metu apgadinto automobilio SCANIA R480LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidas padengė „BTA Insurance Company“, SE, veikianti per savo struktūrinį padalinį „BTA Insurance Company“, SE, filialą Lietuvoje (toliau – „BTA Insurance Company“, SE, draudikas), ir pateikė ieškinį ieškovei J. M. Z. dėl žalos atlyginimo regreso teise. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑243-642/2014 ieškinį tenkino ir priteisė „BTA Insurance Company“, SE, iš J. M. Z. 14 362,13 Lt sumokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 431 Lt bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2014-08-21 skolą bendrovei sumokėjo ir prašė nurodytą sumą priteisti iš atsakovo J. J., kadangi ieškovai šias išlaidas patyrė dėl atsakovo veiksmų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-13 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui J. J. iš ieškovų R. Z., J. M. Z. lygiomis dalimis 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė trečiajam asmeniui M. D. iš ieškovų R. Z., J. M. Z. lygiomis dalimis 300 Eur bylinėjimosi išlaidų bei panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo J. J. turto areštą. Teismas nustatė, kad ieškovai žalos atsiradimo faktą bei jos dydį grindžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-243-642/2014, kuriuo priteistas žalos atlyginimas „BTA Insurance Company“, SE, iš ieškovės J. M. Z., ir kad ieškovei priteistą žalos atlyginimą sumokėjus draudikui ji įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens. Teismas įvertino minėtu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes – nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo draudikui, kai draudėjas – t. y. ieškovė J. M. Z., nevykdė draudimo sutartyje nustatytos pareigos draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai informuoti apie tai draudiką. Teismas vertino, jog J. M. Z. civilinės atsakomybės pagrindas buvo ne eismo įvykio, kuriuo padaryta žalos nukentėjusiajam, sukėlimas, ne atsakovo J. J. perdavimo automobilio M. D. faktas, o jos, t. y. ieškovės J. M. Z., kaip transporto priemonės savininkės, pareigos informuoti apie sutartyje nurodytus rizikos padidėjimo atvejus nevykdymas. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra konstatuota, jog ieškovės J. M. Z. prievolė atlyginti žalą draudikei „BTA Insurance Company“, SE, atsirado tik dėl pačios ieškovės J. M. Z. neteisėtų veiksmų, t. y. ieškovei J. M. Z. neįvykdžius pareigos informuoti visus apdraustuosius apie draudiko draudimo sutartyje nurodytus rizikos padidėjimo atvejus. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra ieškovų įrodinėjamo priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės J. M. Z. patirtų nuostolių, t. y. ieškovės J. M. Z. prievolė atlyginti žalą draudikui pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimą kilo ne dėl atsakovo J. J. veiksmų, o dėl pačios ieškovės J. M. Z. konkrečių, teismo sprendimu konstatuotų neteisėtų veiksmų įgyvendinant pareigas, numatytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje. Teismas taip pat pažymėjo, kad priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo prašo ir ieškovas R. Z., tačiau įvertinęs tai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimu žalos atlyginimas yra priteistas iš J. M. Z., bei tai, kad priteistą sumą sumokėjo ieškovė J. M. Z., nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų nagrinėjamu atveju apie galimus ieškovo R. Z. patirtus nuostolius dėl atsakovo veiksmų, teismas darė išvadą, jog byloje nėra duomenų bei įrodymų apie ieškovo R. Z. patirtą turtinę žalą. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, dėl to ieškovų ieškinį atmetė.

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015‑10‑13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius materialinius teisinius santykius – sutartinius panaudos teisinius santykius, ir iš jų kilusią civilinę atsakomybę. Civilinės bylos Nr. 2-243-642/2014 nagrinėjimo dalyką sudarė tik ieškovės J. M. Z. veiksmų teisėtumo tyrimas. Teigia, kad teismas nepagrįstai netyrė, nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl atsakovo J. J. veiksmų neteisėtumo, kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti jo padarytos žalos dydį. Teismas netyrė ir nevertino transporto priemonės valdytojo – atsakovo J. J. veiksmų neteisėtumo fakto, perduodant šią transporto priemonę trečiajam asmeniui M. D., kuris neatitiko transporto priemonės savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje nustatyto amžiaus reikalavimo ir sukėlė žalos padariusį eismo įvykį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovams perdavus ginčo transporto priemonę atsakovui J. J., tarp šalių pirmiausia susiklostė ginčo transporto priemonės panaudos teisiniai santykiai; tik tada, kai atsakovas J. J. perdavė automobilį trečiajam asmeniui M. D., kuris jį vairuodamas sukėlė eismo įvykį ir padarė žalos, tarp šalių susiklostė ir žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) teisiniai santykiai. Tarp ieškovų ir atsakovo galiojo žodžiu sudaryta trumpalaikė automobilio panaudos sutartis. Atsakovas J. J., kaip panaudos gavėjas, privalėjo jį išlaikyti, saugoti ir be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo neturėjo teisės duoti jį naudotis trečiajam asmeniui, kaip tai nustatyta CK 6.637 str. 2 d. Tačiau atsakovas J. J. pažeidė šią pareigą, t. y. neturėdamas ieškovų sutikimo, perdavė automobilį M. D., kuris eismo įvykio metu jį apgadino. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6389-639/2012 buvo konstatuota, kad atsakovas J. J. perdavė automobilį be ieškovų valios ir jų sutikimo, todėl šioje byloje nustatytas aplinkybes teismas privalėjo vertinti kaip prejudicinius faktus ir tuo pagrindu konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą bei priteisti iš jo žalos atlyginimą. Remdamiesi CK 6.639 str., ieškovai teigia, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, o teismas nenustatė aplinkybių, kad žala atsirado dėl ieškovų tyčios ar didelio neatsargumo. Remdamiesi CK 6.282 str., nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-243-642/2014 konstatuoti ieškovės neteisėti veiksmai galėjo turėti reikšmės tik ieškovės patirtos žalos dydžio nustatymui, o ne priežastinio ryšio įrodinėjimui. Ieškovų nuomone, teismas pažeidė prejudicinius faktus reglamentuojančias proceso teisės normas. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014‑02‑13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-243-642/2014 nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, nes įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje Nr. 2‑243‑642/2014 sudarė ne atsakovo J. J., o ieškovės J. M. Z. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, kildinami iš draudimo teisinių santykių tarp ieškovės ir draudimo bendrovės. Teigia, kad J. J. veiksmų neteisėtumas konstatuotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6389-639/2012, todėl teismas nurodytoje byloje nustatytas aplinkybes privalėjo vertinti kaip prejudicinius faktus ir tenkinti ieškovų ieškinį.

Atsiliepimu trečiasis asmuo M. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat priteisti iš apeliantų trečiojo asmens naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad atsakovas šioje byloje galėjo būti tik R. Z.. Teismas nutarė, kad J. M. Z., kaip transporto priemonės savininkei, dėl autoįvykio atsirado civilinė atsakomybė ir jos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji leido naudotis didesnio pavojaus šaltiniu jaunesniam asmeniui eismo įvykio metu, todėl yra priežastinis ryšys tarp draudimo bendrovės patirtos žalos ir J. M. Z. veiksmų, nes ji be draudimo bendrovės sutikimo žymiai padidino draudimo bendrovės prisiimtą riziką. Teismas neturėjo vertinti J. J. veiksmų teisėtumo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad J. M. Z. turi atlyginti draudimo bendrovei padarytą žalą dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo. Tai reiškia, kad J. M. Z. atlygino savo pačios neteisėtais veiksmais draudimo bendrovei padarytą žalą. Kadangi civilinėje byloje Nr. 2-243-642/2014 žalos padarymo tiesiogine kaltininke nurodyta J. M. Z., ji neįgijo atgręžtinio reikalavimo teisės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovai ieškiniu prašė taikyti atsakovui J. J. civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovams iš atsakovo 4 538,09 Eur (15 669,13 Lt) turtinės žalos atlyginimą. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad nurodyta suma buvo priteista iš J. M. Z. teismo sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-243-642/2014, šias išlaidas ieškovai patyrė dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, dėl to turi reikalavimo teisę iš atsakovo atgauti patirtas išlaidas. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius materialinius teisinius santykius ir iš jų kilusią civilinę atsakomybę.

Tiriant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius byloje nustatytos toliau nurodytos faktinės aplinkybės. Iš ieškovų nurodytų aplinkybių, kurias papildomai patvirtina ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6389-639/2012 esančio VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo duomenys, nustatyta, kad ieškovė J. M. Z. yra automobilio BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, o jos sūnus – ieškovas R. Z. yra minėto automobilio naudotojas. Nustatyta, kad ieškovės automobilis BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012‑02-06 pateko į eismo įvykį, kurio metu apgadintas ir kitas automobilis SCANIA R480LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu ieškovės automobilį vairavo ir dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas trečiasis asmuo M. D..

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2‑6389‑639/2012 pagal ieškovų R. Z. ir J. M. Z. ieškinį atsakovui J. J., trečiajam asmeniui M. D. dėl turtinės žalos atlyginimo, 2012-09-11 sprendimu dėl automobilio BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo priteisė ieškovams iš J. J. 13 339,44 Lt žalos atlyginimo, 84 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 423 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šiame sprendime teismas konstatavo, jog tarp ieškovų R. Z., J. M. Z. bei atsakovo J. J. susiklostė panaudos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas R. Z. suteikė atsakovui J. J. teisę neatlygintinai naudotis automobiliu BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą. Teismas nustatė, jog atsakovas automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), davė vairuoti M. D. be automobilio savininko sutikimo. Klaipėdos apygardos teismas 2013-02-13 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-843-793/2014 priteisė iš M. D. 13 339,44 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-04-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 060 Lt bylinėjimosi išlaidų J. J.. Šiame sprendime teismas nustatė, kad M. D. vairavo R. Z. priklausantį automobilį ir dėl M. D. kaltų veiksmų įvyko eismo įvykis, todėl J. J., nebūdamas eismo įvykio kaltininku, tačiau atlyginęs avarijos metu automobilio savininko ir naudotojo patirtą žalą, įgijo į padariusį jam žalą asmenį reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas 2014‑10-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1357-826/2014, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-14 sprendimą paliko nepakeistą. Atkreiptinas dėmesys, kad J. M. Z. ir R. Z. nebuvo įtraukti į šios civilinės bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo.

Nustatyta, kad 2011-04-01 tarp ieškovės J. M. Z. ir „BTA Insurance Company“, SE, veikiančios per savo struktūrinį padalinį „BTA Insurance Company“, SE, filialą Lietuvoje, sudaryta draudimo sutartis Nr. 123243789, šia sutartimi laikotarpiu nuo 2011‑04‑01 iki 2012-03-31 apdraustas automobilis BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Autoįvykio metu apgadinto automobilio SCANIA R480LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidas padengė draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“, SE. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014‑02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑243-642/2014 priteisė „BTA Insurance Company“, SE, iš J. M. Z. 14 362,13 Lt sumokėtos draudimo išmokos, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 431 Lt bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2014-08-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-959-253/2014, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimą paliko nepakeistą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė J. M. Z. 2014‑08-21 banko mokėjimo pavedimu faktiškai sumokėjo „BTA Insurance Company“, SE, filialui Lietuvoje 15 669,13 Lt pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A‑959‑253/2014, pavedime nurodydama, kad skola – 14 362,13 Lt, bylinėjimosi išlaidos – 431 Lt, procesinės palūkanos – 876 Lt.

Ieškinyje ieškovai nurodė, kad būtent atsakovas be ieškovų žinios ir sutikimo perdavė automobilį vairuoti trečiajam asmeniui M. D.. Ieškovai teigia, kad atsakovas, atsižvelgiant į prievolės esmę, nebuvo rūpestingas ir apdairus, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovai prašė taikyti atsakovui J. J. civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo ieškovams patirtos žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-243-642/2014 priimtame Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-13 sprendime nurodytomis aplinkybėmis ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės J. M. Z. patirtų nuostolių. Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-243-642/2014, iškeltoje pagal ieškovės „BTA Insurance Company“, SE, Lietuvos Respublikoje veikiančios per „BTA Insurance Company“, SE, filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei J. M. Z., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. Z., M. D. ir J. J. dėl draudimo išmokos sumos grąžinimo, buvo nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje šalys susitarė, jog draudėja praneš draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą; taip pat sutartyje aptarta, kad draudimo rizika laikoma padidėjusia, jeigu sutarties galiojimo laikotarpiu transporto priemonė perduodama naudotis jaunesniam nei 39 metų valdytojui, o nesilakant šios (ir kitų sutartyje aptartų) sąlygos, draudėjui nustatyta sankcija – iki 50 procentų dėl draudžiamojo įvykio padarytos žalos išmokėtos sumos. Taigi minėtoje civilinėje byloje įrodinėjimo dalyką sudarė J. M. Z., kaip transporto priemonės savininkės ir draudėjos, veiksmų teisėtumo tyrimas ir vertinimas civilinės atsakomybės taikymo aspektu dėl su draudiku sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygose numatytų pareigų netinkamo vykdymo draudikui. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl deliktinės atsakomybės taikymo atsakovui J. J. pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino atsakovo J. J. veiksmų teisėtumo ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

Vadovaujantis CK 6.245 str. 1 d., civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Nesant vienos iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.263 str. suformuluotoje deliktinės civilinės atsakomybės nuostatoje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 str.).

Šiuo atveju ieškinyje nurodyta žala patirta tenkinus draudiko regresinį reikalavimą J. M. Z. sumokėti dalį išmokėtos draudimo išmokos. Esminę reikšmę ieškinyje nurodomos žalos (draudėjai taikytos sankcijos – dėl draudžiamojo įvykio padarytos žalos išmokėtos sumos dalies) atsiradimui turėjo faktinė aplinkybė, kad įvyko draudimo riziką padidinančia pagal draudimo sutartį pripažįstama aplinkybė, t. y. ieškovei nuosavybės teise priklausanti apdrausta transporto priemonė buvo perduota naudoti jaunesniam valdytojui, nei buvo nurodyta draudimo sutartyje. Civilinėje byloje Nr. 2‑6389‑639/2012 nustatytos automobilio perdavimo naudotis J. J. aplinkybės ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012‑09-11 sprendime konstatuota, kad tarp ieškovų ir atsakovo J. J. buvo sudaryta ieškovei nuosavybės teise priklausančio automobilio panaudos sutartis. Iš anksčiau paminėtų nustatytų faktinių aplinkybių apie šalis siejusius teisinius santykius matyti, kad ieškovas R. Z., būdamas automobilio naudotojas, automobilį panaudos pagrindu perdavė J. J., o šis automobilį perdavė trečiajam asmeniui M. D., kuris, būdamas 19 metų, padarė eismo įvykį. Byloje neginčijama aplinkybė, kad atsakovas J. J. pagal amžių atitiko transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas dėl rizikos padidėjimo veiksnių. Tačiau atsakovas J. J. jam perduotą automobilį perdavė vairuoti trečiajam asmeniui M. D., kuris neatitiko draudimo sutartyje numatyto transporto priemonės valdytojų amžiaus grupės reikalavimo.

Vadovaujantis CK 6.629 str. 1 d. įtvirtina panaudos sutarties samprata, atsakovui J. J., kaip panaudos gavėjui, automobilis buvo suteiktas neatlygintinai valdyti bei juo naudotis ir jis, kaip panaudos gavėjas, turėjo grąžinti automobilį tokios būklės, kokios šis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.637 str. 1–2 d. numato, kad panaudos gavėjas privalo naudoti jam perduotą daiktą tik pagal sutartyje numatytą paskirtį; be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo panaudos gavėjas neturi teisės duoti gautąjį daiktą naudotis trečiajam asmeniui. CK 6.263 str. 1 d. numato, kad asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 3 d. numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių eismo įvykio metu galiojusios redakcijos 16 punkte numatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įrengtų ir įteisintų prietaisų rodmenis.

Nagrinėjamu atveju atsakovas J. J. panaudos pagrindu jam valdyti ir naudotis perduotą apdraustą automobilį, taip pat ir su tuo susijusius būtinus dokumentus perduodamas valdyti kitam asmeniui, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo įsitikinti bei užtikrinti, kad šiais savo atliekamais veiksmas nepadarytų žalos kitam asmeniui, šiuo atveju automobilio savininkei ir draudėjai J. M. Z.. Atsakovas šios pareigos tinkamai nevykdė, t. y. be ieškovų sutikimo automobilį perdavė naudotis jaunesniam, nei numatyta draudimo sutartyje, asmeniui, neįsitikino bei neužtikrino, kad dėl šių veiksmų nekils neigiamų padarinių pagal draudimo sutartį. Šiais atsakovo veiksmais buvo padidinta draudimo rizika pagal draudimo sutartį, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas apie padidėjusią draudimo riziką informavo draudėją tam, kad pagal draudimo sutartį būtų sumokėta draudiko apskaičiuota papildoma draudimo įmoka už padidėjusią draudimo riziką. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas J. J. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įvertinus aplinkybes, kad tarp ieškovų ir atsakovo J. J. buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, atsižvelgiant į prievolės esmę, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, dėl to konstatuotina, kad atsakovo kaltė nustatyta (CK 6.248 str. 3 d.). Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovo J. J. neteisėtais pripažintini kalti veiksmai (veikimas, neveikimas) yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės pareigos sumokėti dalį draudiko išmokėtos draudimo išmokos atsiradimu ir tuo pagrindu jos patirtų nuostolių atsiradimu. Taigi šiuo atveju nustatytos visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-243-642/2014 nustatyta, jog J. M. Z., būdama draudėja, privalėjo informuoti visus apdraustuosius apie draudiko draudimo sutartyje nurodytus rizikos padidėjimo atvejus ir, būdama transporto priemonės savininke, turėjo žinoti transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas ir žinoti, kokias pasekmes gali sukelti automobilio perdavimo faktas, ir sprendime konstatuota, kad atsakovė padidino žalą dėl savo kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, nustatytos sprendžiant iš sutartinių teisinių santykių kilusį ginčą tarp draudiko ir draudėjos J. M. Z., nepaneigia atsakovo J. J. civilinės atsakomybės nagrinėjamoje byloje, tačiau į jas atsižvelgtina sprendžiant dėl atsakovo J. J. deliktinės civilinės atsakomybės apimties.

CK 6.253 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. CK 6.253 str. 5 d., be kita ko, pažymima, kad nukentėjusio asmens veiksmai yra veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai; tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Nors atsakovas ir trečiasis asmuo pažymi, kad J. M. Z. turėjo pareigą informuoti visus apdraustuosius apie draudiko draudimo sutartyje nurodytus rizikos padidėjimo atvejus, t. y. ieškovė iš esmės prisiėmė riziką, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas J. J., atsižvelgiant į dėl automobilio susiklosčiusius panaudos teisinius santykius, perduodamas automobilį naudoti kitiems asmenims taip pat turėjo atitinkamą pareigą įsitikinti ir užtikrinti, kad šis veiksmas neprieštarauja draudimo sutarties sąlygoms ir dėl šių jo veiksmų nekils žalos pagal draudimo sutartį. Šiuo aspektu tiek ieškovės J. M. Z., tiek atsakovo J. J. veiksmai (veikimas, neveikimas), nors skirtingo pobūdžio, tačiau pagal sukeltinas pasekmes yra panašūs. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas taikyti atsakovui J. J. dalinę atsakomybę. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus, kad dėl žalos atsiradimo ieškovei yra tiek ieškovės, tiek atsakovo kaltės, yra pagrindas atsakovo atsakomybės laipsnį sumažinti per pusę (50 proc.) ir atitinkamai tokiu laipsniu sumažinti ieškinyje nurodomus patirtus nuostolius.

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo ieškinį tenkinti visiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškiniu priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo prašė ieškovai J. M. Z. ir R. Z.. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovo R. Z. patirtus nuostolius dėl atsakovo veiksmų, ir konstatavo, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovo R. Z. patirtą turtinę žalą. Apeliaciniame skunde apeliantai nepateikė argumentų dėl nesutikimo su šia pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo R. Z. reikalavimo teisės. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-243-642/2014 žalos atlyginimas buvo priteistas tik iš J. M. Z.. Vykdant minėtą teismo sprendimą atlikto 2014-08-21 mokėjimo pavedimo duomenys patvirtina, kad teismo priteistą sumą taip pat sumokėjo J. M. Z.. Esant tokioms aplinkybėms ir nesant kitų įrodymų apie ieškovo R. Z. patirtą žalą, konstatuotina, kad ši ieškinio dalis dėl ieškovo R. Z. reikalavimų atsakovui J. J. atlyginti žalą atmesta pagrįstai.

Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo 15 669,13 Lt skolos. Remiantis CK 6.249 str. 1 d., žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 str. įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-243-642/2014 bei nagrinėjamoje byloje esančio 2014-08-21 banko mokėjimo nurodymo nustatyta, kad iš J. M. Z. priteista draudikei „BTA Insurance Company“, SE, sumokėti 14 362,13 Lt išmokėtos draudimo išmokos ir ši skola sumokėta. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir 2014-08-21 mokėjimo pavedimo duomenų nustatyta, kad kitą ieškinyje nurodomą žalos dalį sudaro 431 Lt bylinėjimosi išlaidos ir 876 Lt procesinės palūkanos. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent priteista 14 362,13 Lt draudimo išmokos suma pripažintina ieškovės J. M. Z. nuostoliais, priežastiniu ryšiu susijusias su atsakovo J. J. veiksmais, nulėmusiais civilinės atsakomybės taikymą atsakovui. Tad, atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, ieškovei J. M. Z. priteistina iš atsakovo J. J. 2 079,78 Eur (14 362,13 Lt – 50 proc. = 7 181,07 Lt) žalos atlyginimo. Nurodomos bylinėjimosi išlaidos bei procesinės palūkanos, patirtos ieškovės J. M. Z. pagal kitoje civilinėje byloje jai, kaip atsakovei, pareikštą ir pagrįstu pripažintą ieškinį, nepripažintinos šioje civilinėje byloje atlygintinais nuostoliais (CK 6.247 str.).

Ieškiniu, remiantis CK 6.261 str., taip pat prašoma priteisti 12,88 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2014-08-21 iki 2014‑08‑27, t. y. nuo dienos, kai ieškovė J. M. Z. sumokėjo teismo sprendimu priteistas sumas draudikui, iki ieškinio padavimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis ieškinio reikalavimas nepagrįstas ir netenkintinas. CK 6.261 str. numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais; be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Tokiu atveju kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes pažymėtina, kad ieškovė pinigines lėšas draudikui sumokėjo teismo sprendimo pagrindu, o į teismą su ieškiniu dėl civilinės atsakomybės atsakovui taikymo kreipėsi bei ieškinio reikalavimus atsakovui dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškė 2014‑08-28 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautu ieškiniu, kuris buvo priimtas teismo nustatytu terminu ištaisius jo trūkumus, todėl vertintina, kad yra pagrindas kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas priteisti tik nuo šios dienos.

CK 6.37 str. 2 d. įtvirtintos procesinės palūkanos taip pat priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Pažymėtina, kad pareikštas ieškinio reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas, taip pat reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra iš esmės yra tapatūs. CK 6.37 str. 2 d. įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str. 1 d. iš atsakovo J. J. ieškovės J. M. Z. naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ginčo teisiniams santykiams ir nepagrįstai konstatavo, kad tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės J. M. Z. patirtų nuostolių nėra priežastinio ryšio, dėl to nepagrįstai ieškovei J. M. Z. nepriteista 2 079,78 Eur dalis turtinės žalos atlyginimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atmetė kitą ieškovų J. M. Z. ir R. Z. ieškiniu prareikštų reikalavimų dalį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kadangi šią civilinę bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka pareikšti turtiniai ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies (tenkinta 46 proc. reikalavimų), atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 5 d.). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Nustatyta, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme sumokėjo 102,24 Eur (353 Lt) žyminio mokesčio ir rašytiniais įrodymais pagrindė 800 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą: pateikta ieškovei J. M. Z. 2015‑06‑18 išrašyta sąskaita už teisinę pagalbą bei 2015-06-17 pinigų paėmimo kvitas, patvirtinantis, kad nurodytą sumą sumokėjo ieškovas R. Z., teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme ieškovų atstovas paaiškino, kad mokėjimas yra už dviejų asmenų atstovavimą, prašė priteisti išlaidas lygiomis dalimis. Įvertinus, kad išnagrinėjus bylą iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo tik ieškovei J. M. Z., ieškovui R. Z. išlaidos už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme iš priešingos šalies nepriteistinos, o proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei J. M. Z. iš atsakovo J. J. priteistina 184 Eur ((800 Eur/2) – 54 proc.) išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (CPK 98 str.). Kadangi už byloje ieškiniu pareikštą turtinį reikalavimą sumokėtas 102,24 Eur žyminis mokestis, proporcingai tenkintai ieškinio reikalavimų daliai ieškovei J. M. Z. iš atsakovo J. J. priteistina 47,03 Eur (102,24 Eur – 54 proc.) žyminio mokesčio už ieškinį. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovo J. J. turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 400 Eur, o trečiojo asmens M. D. – 300 Eur. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovų J. M. Z. ir R. Z. priteistina atsakovui J. J. po 108 Eur ((400 Eur – 46 proc.)/2), o trečiajam asmeniui M. D. po 81 Eur ((300 Eur – 46 proc.)/2) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 98 str.).

Šioje byloje už apeliacinį skundą sumokėta 102 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies iš esmės pripažinta, kad ieškinys dėl turtinių reikalavimų tenkintinas iš dalies (46 proc.), t. y. iš esmės dėl dalies turtinės žalos atlyginimo ieškovei J. M. Z.. Atsižvelgiant į tai, ieškovei J. M. Z. iš atsakovo J. J. priteistina 46,92 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Trečiasis asmuo M. D. pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 150 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalį ((150 Eur – 54 proc.)/2) trečiajam asmeniui priteistina iš apeliantų J. M. Z. ir R. Z. po 34,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutarė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-13 sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei J. M. Z. iš atsakovo J. J. 2 079,78 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą 2 079,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei J. M. Z. iš atsakovo J. J. 47,03 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 184 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovų J. M. Z. ir R. Z. atsakovui J. J. po 108 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovų J. M. Z. ir R. Z. trečiajam asmeniui M. D. po 81 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo J. J. turto arešto – mastą sumažinti iki 2 079,78 Eur ir laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

Priteisti ieškovei J. M. Z. iš atsakovo J. J. 46,92 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovų J. M. Z. ir R. Z. trečiajam asmeniui M. D. po 34,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.