Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovės atstovui advokatui Remigijui Jakštui, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų R. Z., trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų M. D. atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje“ ieškinį atsakovei J. M. Z., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų R. Z., M. D. ir J. J., dėl draudiminės išmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl ieškinio senaties

Trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų M. D. atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas taip pat nurodė, kad ieškinio senatis turi būti taikoma.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Teismų praktikoje taikant ieškinio senatį daugiausia problemų kyla tais atvejais, kai reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui ar jo draudikui reiškia nukentėjusiajam žalą atlyginę asmenys – socialinio draudimo įstaigos, draudikai ir kt., taip pat kai draudimo išmoką išmokėjęs draudikas reiškia atgręžtinį reikalavimą transporto priemonės valdytojui Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio pagrindu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalyje pasakyta, kad sutrumpintas vienerių metų senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu ieškinio dalykas yra susijęs su Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, jos aiškinimu ar taikymu, reikalavimu pripažinti ja negaliojančia, ginčo šalis sieja draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis byloje ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ v. J. K., bylos Nr. 3K-3-352/2007).

Reikalavimas dėl išmokėtų išmokų grąžinimo, kurį draudikas reiškia draudėjui (valdytojui) ar kaltininkui Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio pagrindu arba kurį Draudikų biuras reiškia kaltininkui ar transporto priemonės valdytojui Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio pagrindu, yra regresinis. Tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pirmąją prievolę sumokėti draudimo išmoką nukentėjusiojo asmens UAB Baltic Logistic Solution draudikui - AB „Lietuvos draudimas“, ieškovė įvykdė 2012 m. kovo 26 d. (b.l. 22, 25, 50). Ieškovas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti iš atsakovės ieškovui teismui pateikė 2013 m. gegužės 13 d.

Įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą vienerių metų senaties terminą.

Atsižvelgiant į tai, kad: 1) atsakovės atstovas atsiliepime į ieškovo ieškinį ir parengiamojo teismo posėdžio metu neprašė taikyti ieškinio senaties, tik teismo posėdžio metu pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį; 2) ieškovo atstovas iki teismo posėdžio neturėjo galimybės pasirengti atsikirsti į tokį netikėtą (siurprizinį) atsakovės atstovo prašymą, parengti prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą ir pateikti ieškinio senaties termino praleidimą pagrindžiančius įrodymus; 3) ieškinio senaties praleidimo terminas nėra didelės trukmės – vienas mėnuo ir 15 dienų; 4) ieškovo atstovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl, siekiant užtikrinti šalių rungimosi principą procese bei vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, atnaujintinas praleistas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124, 1.129, 1.130, 1.131, 1.132 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės J. M. Z. 14362,13 Lt sumokėtos draudiminės išmokos.

Ieškovo atstovas ieškiniui pagrįsti nurodė, kad tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. Z., M. D. ir J. J. buvo valdytojais (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 punkto prasme) ir tuo pačiu jie buvo apdraustaisiais (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio l punktas ir 2 punktas). Tačiau atsakovė, būdama draudėja, privalėjo informuoti visus apdraustuosius apie draudiko draudimo sutartyje nurodytus rizikos padidėjimo atvejus. Atsakovė kaip transporto priemonės savininkė atsakinga už tai, kad visada būtų galiojantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, privalėjo žinoti šią šalių sulygtą sąlygą dėl rizikos padidėjimo ir privalėjo tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas didesnio pavojaus šaltinio valdymas, kaip nuosavybės teisės įgyvendinimas, ir sudarytos sutarties vykdymas. Šia prasme atsakovei, kaip transporto priemonės savininkei, dėl minėto autoįvykio atsirado civilinė atsakomybė ir atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė leido (nėra įrodymų, kad transporto priemonė buvo pavogta ar kitaip neteisėta užvaldyta) naudotis didesnio pavojaus šaltiniu (jai nuosavybės teise priklausančia transporto priemone) jaunesniam asmeniui eismo įvykio metu, todėl yra priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo veiksmų, nes atsakovė be ieškovo sutikimo žymiai padidino ieškovo prisiimtą riziką ir toks sutarties pažeidimas lėmė žalą ieškovui.

Atsakovės atstovas savo atsikirtima grindė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-6389-639/2012, kuriuo nustatytas preziumuojamas faktas, kad automobilį BMW 730, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), eismo įvykio kaltininkui M. D. perdavė J. J. be atsakovės ir automobilio naudotojo R. Z. žinios.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. Z. nurodė, kad davė automobilį BMW 730, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) J. J., kuris be R. Z. žinios perdavė jį kitam asmeniui, t.y. M. D.. Dėl automobilio grąžinimo aplinkybių, R. Z. aiškino nenuosekliai. Viena vertus, aiškino, kad J. J. R. Z. automobilį grąžino 2012 m. vasario 9 d. ar 10 d. sugadintą. Kitą vertus, aiškino, kad automobilį jam grąžino M. D., o J. J. nedalyvavo, perduodant automobilį. Be to, R. Z. pripažino, kad „neskaitė ir neskaito draudimo sutarčių“.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.160 straipsnio 3 dalis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kaip rizikos sutarties pobūdis glaudžiai susijęs su Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties fiduciariniu pobūdžiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Taip pat draudėjas sutarties galiojimo metu turi draudiką informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamus padarinius, dėl kurių ir buvo draustasi, atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas nurodė, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas. Šių pareigų vykdymas yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. L., bylos Nr. 3K-3-433/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas taip pat turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas (įvykus eismo įvykiui, imtis teisės aktuose įtvirtintų pareigų dėl žalos sumažinimo, nukentėjusių sveikatos apsaugos, kompetentingų institucijų informavimo arba eismo įvykio deklaravimo, eismo įvykyje dalyvavusių asmenų bei atsakingo draudiko informavimo ir kt.) ar padidino žalą dėl savo kaltės. Draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo šiam išmokėtą sumą ar jos dalį ir tada, kai draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Tokiais atvejais draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles. Pavyzdžiui, šiose taisyklėse grąžintinos sumos, priklausomai nuo padaryto pažeidimo, nustatytos procentais nuo draudimo išmokos. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis byloje AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010).

Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (b.l.24). Minėtą sutartį atsakovės vardu sudarė ir pasirašė trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. Z. - atsakovės sūnus. Pažymėtina, kad už draudimo sutarties sudarymą nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikė prašymus, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymą. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti ginčijamas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje šalys susitarė, kad atsakovė (draudėja) praneš ieškovui (draudikui) apie draudimo rizikos padidėjimą (b.l.24). Taip pat šalys šioje sutartyje aptarė, kad draudimo rizika laikoma padidėjusia, jeigu sutarties galiojimo laikotarpiu transporto priemonė perduodama naudojimui jaunesniam valdytojui nei 39 metai, o nesilakant šios (ir kitų sutartyje aptartų) sąlygos, draudėjui nustatyta sankcija- iki 50 procentų dėl draudžiamojo įvykio padarytos žalos išmokėtos sumos. Atsakovė perdavė jai priklausantį automobilį BMW 730, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų R. Z. naudotis, šis – kitam trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. J., o pastarasis - dar kitam trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – M. D., kuris būdamas 19 metų, padarė eismo įvykį. Tačiau atsakovė, būdama transporto priemonės, t.y. didesnio pavojaus šaltinio aplinkiniams, savininkė, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo žinoti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas ir žinoti, kokias pasekmes gali sukelti automobilio perdavimo faktas. Atsakovė privalėjo žinoti, kad trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. Z., priėmęs naudoti automobilį, gali jį perduoti naudotis kitiems asmenims. Konstatuotina tai, kad atsakovė net neįrodinėjo, jog tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų buvo informuojami apie draudimo sutarties sąlygas, tačiau pastarieji nepaisė atsakovės nurodymų. Šioje vietoje pažymėtina tai, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį pasirašė trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. Z.. Vadinasi, ir jis turėjo žinoti draudimo sutarties sąlygas, kuriose nustatytos aplinkybės, grindžiančios draudimo rizikos padidėjimą, ir galėjo atkreipti savo motinos, kuriai sutarties pasirašymo metu sukako 70 metų, dėmesį į draudimo sutarties sąlygas. Tačiau trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. Z., nurodė, kad jis „neskaitė ir neskaito draudimo sutarčių“.

Iš nustatytų aplinkybių, konstatuotina, kad atsakovė padidino žalą dėl savo kaltės. Pasisakytina ir tai, kad dėl atsakovės nurodytų teisei priešingų jo veiksmų ir kilo žala (priežastinis ryšys).

Dar paminėtina viena aplinkybė ir analizuotini su šia aplinkybe susiję įrodymai. Minėta, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. Z. dėl automobilio grąžinimo aplinkybių aiškino nenuosekliai. Viena vertus, aiškino, kad J. J. R. Z. automobilį grąžino 2012 m. vasario 9 d. ar 10 d. sugadintą. Kitą vertus, aiškino, kad automobilį jam grąžino M. D., o J. J. nedalyvavo, perduodant automobilį. Tačiau iš byloje esančio nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. Z. tik 2013 m. vasario 13 d, kai automobilis jau jam buvo sugrąžintas, pateikė policijos pareigūnams pareiškimą dėl automobilio. (b.l. 51). Įvertinus paminėtus įrodymus, darytina išvada, kad automobilis nebuvo prarastas dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad nei atsakovė nei tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų neginčijo sumokėtos draudimo išmokos dydžio. Ieškovas įrodė, kad dėl 2012 m. vasario 6 d. įvykusio eismo įvykio, sumokėjo nukentėjusiems asmenims 30 616,26 Lt (b.l. 48, 49, 50).

Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės J. M. Z. 14362,13 Lt sumokėtos draudiminės išmokos, tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio l dalis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patyrė 431,00 Lt išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškovui iš atsakovės priteistina 431,00 Lt išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį visiškai tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. M. Z. 14362,13 Lt sumokėtos draudiminės išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14362,13 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 431,00 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.