- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-01
- Bylos Nr.
- 2A-959-253/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05587-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Jolanta Gailevičienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- J. M. Z.
- Ieškovas
- „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-959-253/2014
2014 m. rugpjūčio 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. M. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei J. M. Z., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. Z., M. D. ir J. J., dėl draudiminės išmokos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. M. Z. 14 362,13 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-02-06 įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas SCANIA R480LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio pažymoje šio įvykio kaltininku nurodytas apdraustasis M. D., kuris vairavo automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas gražintų išmokėtos sumos dalį iki 50 procentų išmokėtos išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju padidėjusi draudimo rizika yra vertinama pagal transporto priemonės draudėjos (atsakovės) ir eismo įvykio kaltininko (trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų M. D.) amžiaus skirtumą, t. y. laikoma, kad draudėjo rizika padidėjo 50 procentų, nes draudėjas apie tai neinformavo draudimo įmonės ir nesumokėjo papildomos draudimo įmokos. Ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 28 724,26 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į 50 procentų sumokėtos draudimo išmokos, t. y. 14 362,13 Lt, kurią prašo priteisti iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-13 sprendimu ieškinį visiškai tenkino. Priteisė iš atsakovės J. M. Z. 14 362,13 Lt sumokėtos draudiminės išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14 362,13 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 431 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje. Dėl ieškinio senaties teismas nurodo, kad pirmąją prievolę sumokėti draudimo išmoką nukentėjusiojo asmens UAB „Baltic Logistic Solution“ draudikui – AB „Lietuvos draudimas“ ieškovas įvykdė 2012-03-26. Teismas konstatavo, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą vienerių metų senaties terminą, tačiau senaties terminą atnaujino nustatęs, kad atsakovės atstovas tik teismo posėdžio metu pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties praleidimo terminas nėra ilgas, be to, ieškovo atstovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės J. M. Z. 14 362,13 Lt sumokėtos draudiminės išmokos teismas nurodo, kad atsakovė, būdama draudėja, privalėjo informuoti visus apdraustuosius apie draudiko draudimo sutartyje nurodytus rizikos padidėjimo atvejus. Atsakovei, kaip transporto priemonės savininkei, dėl autoįvykio kilo civilinė atsakomybė, ir atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė leido naudotis didesnio pavojaus šaltiniu jaunesniam asmeniui nei nurodyta draudimo sutartyje eismo įvykio metu, todėl yra priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovės veiksmų, nes atsakovė be ieškovo sutikimo žymiai padidino ieškovo prisiimtą riziką, ir toks sutarties pažeidimas lėmė žalą ieškovui. Atsakovė, būdama transporto priemonės, t. y. didesnio pavojaus šaltinio aplinkiniams savininkė, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo žinoti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas ir žinoti, kokias pasekmes gali sukelti automobilio perdavimo faktas. Atsakovė net neįrodinėjo, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, buvo informuojami apie draudimo sutarties sąlygas. Teismas konstatavo, kad atsakovė padidino žalą dėl savo kaltės, dėl jos teisei priešingų veiksmų kilo žala, todėl ieškinį tenkino visiškai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. M. Z. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia nurodytais argumentais: 1) atsakovė J. M. Z. nėra tinkama atsakovė byloje, nes draudimo sutartį pasirašė ne ji, o jos sūnus R. Z., kaip transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudėjas. Mano, kad ne ji, o draudimo sutartį pasirašęs trečiasis asmuo R. Z., kuris yra automobilio naudotojas, turėjo būti atsakovu byloje; 2) įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimu nustatyta, kad transporto priemonę eismo įvykio kaltininkui M. D. perdavė J. J. be J. M. Z. ir transporto priemonės nuolatinio valdytojo R. Z. žinios. Ieškovo reikalaujama priteisti žala kilo dėl kaltais M. D. veiksmais sukelto autoįvykio. Priežastinis ryšys susijęs su žalos padarymu iš M. D. pusės, o ne su nepranešimu ieškovui apie automobilio M. D. perdavimą. Ieškinys dėl žalos atlyginimo turėjo būti pareikštas M. D. Mano, kad teismas išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų, nes ginčija prejudicinę galią turintį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimą, nurodydamas, kad ieškovui atsiradusią žalą lėmė atsakovės, o ne M. D. veiksmai; 3) ieškovas praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes prievolę sumokėti draudimo išmoką nukentėjusiojo asmens UAB „Baltic Logistic Solution“ draudikui – AB „Lietuvos draudimas“ ieškovas įvykdė 2012-03-26, o pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo teismui pateikė tik 2013-05-13. Prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovė pareiškė tik išklausiusi ieškovo atstovo paaiškinimus, nes jai nebuvo žinoma, kada buvo išmokėta pirmoji draudimo išmoka. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, be to, būdamas savo srities profesionalas, turėjo ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Visos transporto priemonės privalo būti apdraustos, o už sutarties sudarymą atsakingas savininkas, todėl atsakovė, būdama transporto priemonės savininke, privalo atlyginti padarytą žalą. Mano, kad atsakovu negali būti nei asmuo sudaręs draudimo sutartį, nei vairuotojas. Dėl prejudicinės Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimo galios nurodo, kad skiriasi bylų įrodinėjimo dalykai, be to, ieškovas nedalyvavo nurodytoje byloje, todėl nustatyti faktai neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo pagrindinės prievolės pasibaigimo dienos, šiuo atveju ieškovo pagrindinė prievolė pasibaigė 2012-08-14, kai nukentėjusiesiems buvo baigta atlyginti žala sumokant paskutinę draudimo išmokos dalį, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad pats R. Z. automobilį perdavė M. D., J. J. ir M. D. neinformavo apie draudimo sutartyje įtvirtintus ribojimus. Ieškinys turėjo būti atmestas pritaikius ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2011-04-01 draudimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės J. M. Z. ir draudimo kompanijos, matyti, kad atsakovė apdraudė jai priklausantį automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2012-03-31. Šalių sudarytoje draudimo sutartyje draudimo įmoka suskaičiuota įvertinant šią riziką: transporto priemonės valdytojų amžiaus grupė – 39 metai ir vyresni. Sutartyje nurodoma, kad jeigu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padidėja draudimo rizika, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti raštu draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Draudimo rizika laikoma padidėjusia, jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu transporto priemonė perduodama naudojimui jaunesniam valdytojui, nei buvo nurodyta draudimo sutartyje, kuris sudarant draudimo sutartį būtų mokėjęs draudikui pagal galiojančius draudimo įmokų tarifus didesnę draudimo įmoką (b. l. 24). Nustatyta, kad 2012-02-06 įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė SCANIA R480LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio pažymoje šio įvykio kaltininku nurodytas apdraustasis M. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris vairavo automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22–23).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo draudikui pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62 punktą, t. y. sprendžiamas išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo klausimas, kai draudėjas nevykdė draudimo sutartyje nustatytos pareigos draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai informuoti apie tai draudiką.
Dėl atsakovo tinkamumo byloje
Apeliantė J. M. Z. mano, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, nes draudimo sutartį pasirašė ne ji, o jos sūnus R. Z., kaip transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudėjas. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo turėjo būti pareikštas M. D., nes reikalaujama priteisti žala kilo dėl kaltais M. D. veiksmais sukelto autoįvykio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytu apeliantės teiginiu.
Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPSVCAPD) 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (4 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju laikytina, kad draudimo sutartį sudarė atsakovė, nes pagal TPSVCAPD įstatymo 6 straipsnio 2 dalį transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas transporto priemonės savininko atstovu pagal įstatymą. Laikytina, kad ieškovas pareiškė ieškinį transporto priemonės savininkei įstatymų nustatyta tvarka ir nėra pagrindo laikyti, kad atsakovu nagrinėjamoje byloje turėtų būti draudimo sutartį pasirašęs transporto priemonės valdytojas trečiasis asmuo R. Z. ar transporto priemonę vairavęs M. D. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-03-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014 pripažino, kad už draudimo sutarties pažeidimą, kai transporto priemonės savininkas pasikeitus draudimo rizikai neinformuoja draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka, yra atsakingas draudėjas – transporto priemonės savininkas.
Transporto priemonę vairavę asmenys yra transporto priemonės valdytojai TPSVCAPD įstatymo 2 straipsnio 17 punkto prasme ir apdraustaisiais 3 straipsnio 2 punkto prasme, tačiau atsakovė, būdama transporto priemonės savininke ir draudėja, turėjo pareigą informuoti visus apdraustuosius apie draudiko draudimo sutartyje nurodytus rizikos padidėjimo atvejus (Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų LR draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47, 40 p.) ir šios pareigos nevykdė, todėl privalo atlyginti draudiko patirtą žalą.
Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, nes atsakovė neįrodė, kad jos, kaip transporto priemonės savininkės, atsakomybė pasibaigė dėl valdymo praradimo (CK 6.270 str. 3 d.), ar kad didesnio pavojaus šaltinio valdymas prarastas dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.
Ieškovas įrodė, kad dėl 2012-02-06 įvykusio eismo įvykio sumokėjo nukentėjusiems asmenims 30 616,26 Lt (b. l. 48–50). Apeliantė nurodo, kad nemotyvuojama, kodėl priteista 50 proc. atlyginimo žala, kai įstatymas numato atlyginti žalą iki 50 proc. Nustatyta, kad ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 14 362,13 Lt sumą, taigi priteista suma sudaro 46,9 proc. nukentėjusiems išmokėtų draudiminių išmokų.
Pažymėtina, kad nei atsakovė, nei tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, neginčijo sumokėtos draudimo išmokos dydžio, be to, atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo sumažinti žalos dydį.
Dėl prejudicinių faktų
Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6389-639/2012 pagal ieškovų R. Z. ir J. M. Z. ieškinį atsakovui J. J., trečiajam asmeniui M. D. dėl turtinės žalos atlyginimo. Nurodytoje byloje ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo 13 589,44 Lt žalos, padarytos automobiliui BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir palūkanas. Apeliantė mano, kad teismas neatsižvelgė į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6389-639/2012, turintį prejudicinę galią, kuriame nurodoma, jog R. Z., nepažeisdamas draudimo sutarties nuostatų, transporto priemone leido laikinai naudotis tik J. J., o J. J. ją savavališkai, nepranešęs atsakovei ir R. Z., perdavė naudotis M. D.
CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Apeliacinės instancijos teismo manymu, skiriasi civilinės bylos Nr. 2-6389-639/2012 ir nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo byloje Nr. 2-6389-639/2012 buvo nustatinėjamas asmuo, atsakingas už žalos automobiliui BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarymą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl draudimo išmokos, sumokėtos už sugadintas transporto priemones SCANIA R480LA ir FORD TRANSIT, grąžinimo. Be to, ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, nedalyvavo civilinėje byloje Nr. 2-6389-639/2012, todėl CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme nurodytoje byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios nagrinėjamai civilinei bylai ir jos šalims.
Dėl ieškinio senaties termino
Nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 30 616,26 Lt dydžio draudimo išmoką žalai atlyginti. Draudimo išmoka buvo mokama dalimis, t. y. 2012-03-26 – 10 269 Lt; 2012-05-03 – 18 055,26 Lt; 2012-08-14 – 2 292 Lt (b. l. 48–50). Ieškovas pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo 2013-05-10 (b. l. 2–3).
CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013 nurodoma, kad ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo pagrindinės prievolės pasibaigimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovo pagrindinė prievolė pasibaigė 2012-08-14, kai nukentėjusiesiems buvo baigta atlyginti žala sumokant paskutinę draudimo išmokos dalį. Dėl nurodytų aplinkybių nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą vienerių metų senaties terminą. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių netaikė, ieškinio senaties terminą atnaujino, teisinio pagrindo keisti teismo sprendimą nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, šioje byloje nebuvo praleistas.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei pagrįstai darė išvadą, jog draudiminę išmoką už sugadintas transporto priemones privalo sumokėti transporto priemonės savininkė (atsakovė). Naikinti pagrįstą ir teisėtą sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.