- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- e2S-105-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01332-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- M. S.
- Ieškovas
- L. Ž.
- Atsakovas
- M. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties pagal pareiškėjo M. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje e2-204-206/2020 pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui M. S., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kurį vėliau patikslino, prašydamas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti; atnaujinti procesą Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-204-206/2020 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
2. Nurodė, kad Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-204-206/2020 nustatė, kad pareiškėjas yra nepilnamečio vaiko D. Ž. tėvas, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su vaiko motina L. Ž., iš pareiškėjo priteisė 300 Eur kasmėnesinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui bei nustatė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Pareiškėjas apie šį sprendimą sužinojo tik 2021 m. balandžio 2 d., kai Tauragės apskrities VPK pareiškė jam įtarimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vertinimu, jis apie teismo procesą buvo informuotas pažeidžiant įstatymines nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei EŽTT suformuotą praktiką – procesiniai dokumentai jam buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas neišnaudojo visų galimybių sužinoti atsakovo gyvenamąją vietą, pvz. neskelbė atsakovo paieškos per policiją. Jam nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teismą. Be to, teismas priimdamas sprendimą buvo šališkas. Teigė, kad teismas pareiškėjo neatvykimą į teismo posėdį nepagrįstai pripažino kaip atsisakymą atlikti DNR tyrimą. Pareiškėjo nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas atsakovo (šioje byloje pareiškėjo) tėvystei nustatyti. Pareiškėjas teikia prašymą atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teismui paskyrus DNR ekspertizę, jos išvados neginčijamai patvirtins arba paneigs pareiškėjo tėvystę. Gavus minėtas išvadas būtų pagrindas panaikinti jau priimtą teismo sprendimą arba ieškinio reikalavimus išspręsti kitaip. Kadangi apie 2020 m. kovo 24 d. priimtą teismo sprendimą pareiškėjui tapo žinoma 2021 m. balandžio 2 d. ir į teismą pasikreipta praėjus kiek daugiau nei 3 mėn., jis prašo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Nurodė, kad jis gyveno ir dirbo J. K.. Po pareikšto įtarimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką jam teko nutraukti darbo sutartį, grįžti į Lietuvą, susirasti kur gyventi ir kt. Kol išsprendė visus šiuos klausimus praėjo kiek daugiau nei 3 mėn. Pareiškėjo vertinimu, jis terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl prašė jį atnaujinti.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo M. S. patikslinto prašymo dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-204-206/2020 atnaujinimo. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Pareiškėjas, net ir turėdamas abejonių dėl savo tėvystės, elgėsi aplaidžiai ir nedėjo jokių pastangų įrodyti, kad jis nėra nepilnamečio D. Ž. tėvas, nors jau tuomet byloje galėjo teikti prieštaravimus, atlikti DNR ekspertizę ir gauti reikalingus įrodymus.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis neva nežinojo apie procesą (jam procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu) vertintinos kritiškai, laikytina, kad pareiškėjas teismo siunčiamų dokumentų nepriėmė piktybiškai.
3.3. Pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis. Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad nurodyta aplinkybė pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinės bylos Nr. e2-204-206/2020 nagrinėjimo metu. DNR ekspertizė, kurią pareiškėjas pageidauja atlikti, galėjo būti atlikta dar 2019 – 2020 metais.
3.4. Pareiškėjas turėdamas pagrįstų abejonių, jog nėra D. Ž., (duomenys neskelbtini), tėvas, savo galimai pažeistas teises turi teisę ginti kitais civilinių teisių gynimo būdais, pvz., pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.
3.5. Pareiškėjas abejones dėl tėvystės išreiškė dar 2019 m. lapkričio mėn. bendraudamas su Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstove. Darytina išvada, kad pareiškėjas apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo arba, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo sužinoti dar 2019 – 2020 m., kai vyko civilinis procesas dėl tėvystės nustatymo. Pareiškėjas jokių objektyvių ir įrodymais pagrįstų argumentų, kodėl šitiek laiko elgėsi pasyviai ir nesiėmė jokių priemonių pats, ar per atstovą apginti savo galimai pažeistas teises, nepateikė.
3.6. Prašymas atnaujinti procesą nėra pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas praleistas, todėl procesą atsisakytina atnaujinti.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-2635-666/2021 ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo M. S. patikslintą prašymą atnaujinti praleistą terminą ir procesą civilinėje byloje Nr. e2-204-206/2020. Skundo motyvai:
5.1. Atsakovas apie sprendimą sužinojo tik 2021 m. balandžio 2 d. Tauragės apskrities VPK jam pareiškus įtarimą dėl galimai padarytos veikos turinčios nusikaltimo požymius.
5.2. Teismas įteikdamas procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose ir šiurkščiai pažeidė atsakovo procesines teises.
5.3. Atsakovas, sužinojęs apie jam pareikštą įtarimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu, prašydamas atnaujinti praleistą terminą ir procesą civilinėje byloje Nr. e2-204-206/2020, tačiau teismas atsisakė atnaujinti atsakovui terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti ir atsakovo teisė į teisingą lygiateisišką procesą buvo neįgyvendinta, taigi atsakovui iš esmės nesuteikta galimybė pateikti savo poziciją dėl tėvystės, DNR atlikimo, duomenų, galbūt paneigiančių ieškovės L. Ž. prašomo išlaikymo sūnui dydžio, bei bendravimo tvarkos klausimus.
5.4. Į bylą yra pateiktos liudytojų ikiteisminiame tyrime apklausos protokolų kopijos, kuriose patvirtinta, jog atsakovas nurodytais adresais negyvena. Atsakovas, gyvendamas užsienyje, neturėjo galimybės sužinoti apie vykstantį civilinį procesą ir tinkamai pasirūpinti teisminiu atstovavimu.
5.5. Teismas vadovaudamasis bendraisiais principais turėtų atnaujinti terminą inicijuoti proceso atnaujinimą civilinėje byloje, procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
5.6. Atsakovas tik atnaujindamas procesą civilinėje byloje Nr. e2-204-206/2020, turi galimybę nustatyti ar jis yra biologinis ieškovės vaiko tėvas, o vaikas sužinoti savo kilmę.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. Ž. prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
6.1. Atsakovas, žinodamas, kad yra užvesta civilinė byla dėl tėvystės nustatymo, tinkamai nesirūpino bylos nagrinėjimu kaip tai dera suinteresuotai šaliai, o klausimą dėl proceso atnaujinimo pradėjo kelti tik tada, kada sužinojo, kad jam yra iškelta baudžiamoji byla dėl piktybinio vengimo mokėti išlaikymą vaikui.
6.2. Teismas , paskelbdamas apie bylos nagrinėjimą spec. teismo internetinėje svetainėje, tinkamai atsakovui įteikė teismo procesinius dokumentus ir nepažeidė CPK 130 straipsnio reikalavimų.
6.3. Atsakovo aiškinimas dėl fakto apie priimto teismo sprendimo sužinojimą yra prieštaraujantis nustatytoms aplinkybėms. Kadangi įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas be svarbių priežasčių, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių objektyvias termino praleidimo aplinkybes, todėl pagrįstai toks prašymas buvo atmestas.
6.4. Byloje nebuvo padaryta esminių klaidų ir buvo išlaikyti minėti principai, o atnaujinus procesą tik būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas ir priimto sprendimo vykdymas, be to, būtų užvilkintas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kurioje atsakovas yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl piktybiško vengimo mokėti išlaikymą vaikui, todėl teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą bei atmetė prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. A. instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl nutarties (ne) pagrįstumo
6. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atnaujinti procesą, yra teisėta ir pagrįsta.
7. Nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-204-206/2020, patikslintu 2020 m. kovo 25 d. nutartimi (ištaisytas rašymo apsirikimas), nustatė, kad M. S. yra D. Ž., gimusio(duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; nepilnamečio vaiko D. Ž. gyvenamąją vietą nustatė kartu su jo motina L. Ž.; iš M. S. priteisė išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. Ž. periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 17 d., iki vaiko pilnametystės; iš M. S. priteisė 1 630 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečio vaiko D. Ž. naudai; L. Ž. paskirta nepilnamečiui sūnui D. Ž. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. balandžio 24 d. Pareiškėjas M. S. 2021 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-204-206/2020 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą prašymui paduoti ir atnaujinti procesą atmetė.
8. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie vykstantį procesą, jam iš esmės nebuvo suteikta galimybė pateikti savo pozicijos dėl tėvystės, DNR atlikimo bei duomenų, galbūt paneigiančių ieškovės L. Ž. prašomo išlaikymo sūnui dydžio, bei bendravimo tvarkos klausimus.
9. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.
10. Nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino tokiam prašymui paduoti, ar pagrįstas įstatyme įtvirtintais pagrindais. Nustatęs nurodytų dviejų privalomų sąlygų proceso atnaujinimo institutui taikyti buvimą, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja termino tokiam prašymui paduoti praleidimą.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo pateikęs prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nurodė termino praleidimo priežastis.
12. CPK 78 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (straipsnio 1 dalis); paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (straipsnio 3 dalis); pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (straipsnio 4 dalis).
13. Kaip byloje nustatyta, atsakovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, taip pat byloje nėra duomenų apie teismo sprendimo dėl tėvystės nustatymo įteikimą atsakovui. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į viešąjį interesą, ir į tai, kad vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, tai ypač aktualu vaikams, kurie yra gimę nesusituokusiems tėvams, todėl laikytina, kad nagrinėjamas atvejis yra išskirtinis, kuris sudaro pagrindą atnaujinti procesinį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 368 straipsnio 2 dalis).
14. Pareiškėjui teigiant, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teisminį procesą, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama nutartimi teisingai įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo.
15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui procesiniai dokumentai nebuvo įteikti nei ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), nei jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išnaudojus visas galimybes pareiškėjui procesiniai dokumentai įteiktini viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje pagal (duomenys neskelbtini) straipsnyje, apie tolimesnę proceso eigą pareiškėjas buvo informuojamas viešo paskelbimo būdu, informaciją paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti.
16. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007).
17. CPK 388 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje tėvystės nustatymo bylose yra būtinas. Išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui. CK 3.148 straipsnyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (1, 2 dalys).
18. CPK 130 straipsnyje nustatyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Tiek kasacinio teismo, tiek EŽTT praktikoje asmens informavimas viešo paskelbimo būdu laikomas kraštutine priemone, ypač tėvystės nustatymo bylose.
19. Byloje, kuri buvo susijusi su asmenų informavimu apie teisminį procesą viešo paskelbimo būdu ir kurioje EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, EŽTT akcentavo tai, kad toks dokumentų įteikimo būdas buvo naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas įsitikino (pvz., pateikė užklausą policijai), kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr. cituotą sprendimą byloje N. D. prieš Portugaliją). Kita vertus, EŽTT yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kai taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr. cituoto sprendimo byloje G. prieš Gruziją par. 39–44), taip pat nesikreipė į civilinio statuso registrą, profesinius subjektus (žr. cituoto sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkiją par. 84–85 – šioje byloje EŽTT atkreipė dėmesį ir į faktą, kad jau vykdymo procese tinkamas pareiškėjo adresas be didesnių sunkumų buvo nustatytas per savaitę), nebandė dokumentų įteikti pareiškėjo darbovietės ar artimo giminaičio adresais (žr. cituoto sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, par. 41).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).
21. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
22. Kaip byloje nustatyta, pirmosios instancijos teismas apie procesą atsakovą informavo viešo paskelbimo būdu, neskelbė atsakovo paieškos (CPK 132 straipsnis), išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovui, tėvystei nustatyti rėmėsi tik liudytojų parodymais, nesiekė procesinėmis priemonėmis užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje ir išsiaiškinti atsakovo poziciją dėl ekspertizės skyrimo, nes kaip minėta, tik jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai, o jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Kadangi pirmosios instancijos teismas CPK 388 straipsnio 2 dalies ir CK 3.148 straipsnio, CPK 130, 132 straipsnių nuostatų nesilaikė, yra pagrindas konstatuoti, kad pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos konstatuoja, kad yra pagrindas atnaujinti procesą, ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
23. Kadangi tik atnaujinęs procesą ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas gali priimti vieną iš procesinių sprendimų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė civilinio kodekso ir civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą tenkintinas, atnaujintinas procesas civilinėje byloje Nr. e2-204-206/2020 ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir pareiškėjo M. S. prašymą atnaujinti procesą tenkinti.
Atnaujinti procesą civilinėje byloje e2-204-206/2020 ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.