- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- e2-204-206/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01332-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Ieškovas
- L. Ž.
- Atsakovas
- M. S.
- Kategorijos
- 2.6.4.3Ginčai dėl vaikų
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.6.4Preliminarus sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui M. S. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir įsiskolinimo už išlaikymą nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Tauragės rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas M. S. yra jos sūnaus D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą po 300,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės ir 1630,00 Eur įsiskolinimą, skaičiuojant nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos; nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus ieškovė grindžia tuo, kad ji su atsakovu artimai bendravo nuo 2016 metų lapkričio mėn. iki 2019 metų, kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, neįregistravę santuokos ar partnerystės. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. Ieškovė pažymėjo, kad ji žino, kad būtent atsakovas yra vaiko tėvas, todėl reikalauja jo tėvystę nustatyti sūnaus atžvilgiu. Taip pat ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką – atsakovui bendrauti su sūnumi D. Ž. jai dalyvaujant, bet kada nuo 9.00 val. iki 18.00 val., konkretų bendravimo laiką atsakovui suderinus su ieškove. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus - 2018 m. gegužės 28 d. nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė su atsakovu Jungtinėje Karalystėje bendram gyvenimui buvo išsinuomoję namą; Jungtinėje Karalystėje 2019 m. kovo 12 d. išduotą darbo ir pensijų skyriaus pranešimą, patvirtinantį, kad išmokos iki ieškovės sūnaus gimimo ir gimus sūnui ieškovei buvo mokamos iki 2019 m. lapkričio 30 d.; 2020 m. vasario 27 d. registrų centro išrašą patvirtinantį, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Vaiko teisių apsaugos institucija pateikė išvadą ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimams dėl vaiko tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, nes L. Ž. reikalavimai neprieštarauja vaiko interesams. Taip pat nurodė, jog 2019 m. lapkričio 20 d. buvo bendrauta su M. S., kuris paaiškino, kad nėra tikras, ar jis yra D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, norėtų, kad tai būtų nustatyta ekspertize. M. S. taip pat teigė, tuo atveju, jei bus nustatyta, kad jis yra vaiko tėvas, nenorėtų su juo bendrauti, auklėti ir dalyvauti sūnaus gyvenime, kadangi jis vaiko neplanavo ir jo nenorėjo. M. S. nesutiko su L. Ž. prašomu išlaikymo vaikui dydžiu ir išlaikymo įsiskolinimu, teigė, kad buvo nupirkęs vaiko poreikiams tenkinti skirtų daiktų, baldų, o taip pat reiškė nepasitenkinimą, kad yra siunčiami dokumentai adresu (duomenys neskelbtini), teigė, kad jis šiuose namuose negyvena. M. S. kategoriškai atsisakė nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą, teigė, jog gyvena užsienyje. Jis taip pat atsisakė pateikti vaiko teisių apsaugos skyriui rašytinį paaiškinimą dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, teigdamas, kad kreipsis teisinės pagalbos ir teiks byloje atsiliepimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimus, prašė ieškinį patenkinti visiškai. Ji nurodė, kad su M. S. 2016 m. lapkričio 1 d. susipažino per bendrus draugus. Po trijų mėnesių draugystės su M. S., jie apsigyveno kartu. Santykių eigoje jis jai pasakė, kad yra vedęs, tačiau po metų M. S. išsituokė su savo ankstesne žmona. Kartu gyvendami, bendrai švęsdami šventes, jie su M. S. kartu būdavo draugų ir giminaičių aplinkoje. 2018 m. gruodžio mėnesį susipykę vieną mėnesį gyveno atskirai, bet po mėnesio M. S. iniciatyva ji su juo susitaikė ir vėl pradėjo gyventi kartu. Po trijų mėnesių susitaikymo su M. S., Jungtinėje Karalystėje bendrai išsinuomojo namą ir sužinojo, kad ji laukiasi nuo jo vaiko. Susilaukti vaiko su M. S. jie planavo kartu. Iki šešto nėštumo mėnesio jų santykiai buvo geri, bet vėliau pradėjo dažniau pyktis. Tuo laikotarpiu M. S. išvyko į Lietuvą ir neatsakinėjo jai į SMS žinutes, bet jam grįžus į Jungtinę Karalystę, toliau gyveno kartu. Naujuosius 2019 metus sutiko drauge su M. S. ir posėdžio metu pateikė apžiūrėti nuotraukas, kuriose jie švenčia drauge su M. S.. 2019 m. vasario mėnesį ji M. S. telefone pamačiusi jo buvusios žmonos ir jo paties SMS žinutes, suprato, kad jis palaiko bendrus ryšius su buvusia žmona. 2019 m. vasario mėnesio 14 d. M. S. grįžo į Lietuvą ir ji jo daugiau nebesutiko. Ji taip pat grįžo į Lietuvą pas savo tėvus ir (duomenys neskelbtini) Lietuvoje pagimdė sūnų. Lietuvoje ji bendravo su buvusia M. S. žmona, kuri paaiškino, kad ji vėl gyvena kartu su M. S.. M. S. prie vaiko išlaikymo neprisideda, apie bylą žino, nes jis ta tema bendravo ir su vaiko apsaugos teisių tarnyba.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkinamas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė L. Ž. (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų D. Ž.. D. Ž. gimimo liudijime tėvas nenurodytas. 2018 m. gegužės 28 d. nuomos sutarties pagrindu ieškovė ir atsakovas Jungtinėje Karalystėje bendram gyvenimui buvo išsinuomoję namą. Jungtinėje Karalystėje 2019 m. kovo 12 d. išduotu darbo ir pensijų skyriaus pranešimu – ieškovei buvo mokamos išmokos iki jos sūnaus gimimo ir gimus sūnui iki 2019 m. lapkričio 30 d. 2020 m. vasario 27 d. registrų centro išrašas patvirtina, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi.
Dėl vaiko tėvystės nustatymo.
Byloje pateikta gimimo įrašo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gimė D. Ž., kurio motina yra ieškovė L. Ž., duomenys apie tėvą gimimo įraše nėra nurodyti. Pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, bei pažymoje apie šeimos sudėtį nustatyta, kad ieškovė su sūnumi D. Ž. sudaro šeimą iryra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalis). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau iš byloje esančios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktos išvados matyti, kad atsakovas buvo informuotas apie iškeltą civilinę bylą, bendraujant reiškė nepasitenkinimą dėl jam adresu (duomenys neskelbtini), siunčiamų dokumentų, atsisakė nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą, teigdamas, kad gyvena užsienyje. Atsakovas jam siunčiamų teismo procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), neatsiimdavo pašte, todėl atsakovui M. S. procesinius dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimus specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 straipsnis). Į bylos nagrinėjimą atsakovas neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios apie neatvykimo į teismą priežastis teismo neinformavo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas du kartus iš eilės neatvyko į teismo posėdį, teismas daro išvadą, kad jis atsisakė atlikti DNR tyrimą tėvystei nustatyti. CK 3.148 straipsnis numato, jog tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
Liudytojo M. K. parodymais jis pažįsta M. S. Liudytojas teismo posėdžio metu prisistatė kaip L. Ž. sesers vyras ir paaiškino, kad L. Ž. su M. S. kartu buvo atvykę pas jo šeimą į Vilnių. Dvi, tris dienas kartu jie gyveno jų šeimoje, kartu visi ėjo į koncertą, klubus. L. Ž. ir M. S. pas juos nakvojo viename kambaryje, kuriame buvo tik viena lova. Jie tuomet jau kalbėjo apie vaikus. M. S. gyrėsi savo gera finansine padėtimi, turimais automobiliais, motociklais, mokėjo už vakarienę, mokėjo klube. M. S. su L. Ž. Jungtinėje Karalystėje nuomojosi namą tik dviese, kas yra tikrai labai brangu. Jie kartu šventė Naujuosius metus ir pateikė telefone jų bendras nuotraukas. Iš šalies matėsi, kad tarp L. Ž. ir M. S. buvo meilė, nes jie laikėsi už rankų, bučiavosi, gražiai draugavo. Jis nebuvo už jų bendravimą, kadangi žinojo, kad M. S. turi, ar turėjo žmoną, turi tris vaikus. Kiek žino, L. Ž. ir M. S. planavo turėti vaikų. Kai M. S. paliko L. Ž., jis buvo nuėjęs pas M. S. į namus, kurie nėra toli nuo L. Ž. namų, pakalbėti dėl jo ir L. Ž. vaiko išlaikymo. Pokalbio metu M. S. tėvystės neneigė, o jų pokalbį stebėjo M. S. buvusi žmona, su kuria M. S. vėl gyvena kartu. Jam telefonu skambino M. S. buvusi žmona, kuri M. S. teisino ir sakė, kad L. Ž. jį išnaudojo. Liudytojui nekyla klausimų dėl tėvystės, kadangi L. Ž. sūnus yra visiškai panašus į M. S..
Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu prisistatė kaip L. Ž. krikšto mama. Ji nurodė žinanti, kad L. Ž. draugavo su M. S., jie kartu gyveno. Jai būnant svečiuose pas savo dukrą Jungtinėje Karalystėje, svečiuose lankėsi L. Ž. su M. S., kurie likdavo nakvynei ir kartu miegodavo. 2017 m. tris mėnesius Jungtinėje Karalystėjeji prižiūrėjo savo dukros vaikus, kur dažnai lankydavosi L. Ž. su M. S.. Per dukters vaiko gimimo dieną M. S. pasakė, kad nori tokio pat vaiko, kaip jos anūkas. L. Ž. su M. S. buvo laimingi ir elgėsi kaip pora, nes jis ją vadino mažybiniais žodžiais, o ji - jam sėdėdavo ant kelių, bučiudavosi. Yra mačiusi, kad M. S. L. Ž. dovanoja gėlių. L. Ž. sūnus yra M. S. kopija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs ieškovės ieškin uo duomenis, ieškovės bei liudytojų paaiškinimus, kitus įrodymus, daro išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas atsakovo tėvystei nustatyti - kad atsakovas M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš vaikų (CK 3.169 straipsnis).
Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio D. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo nekyla, D. Ž. nuo gimimo iki šiol gyvena su ieškove, atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnamečio D. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove, todėl nepilnamečio D. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina ieškove L. Ž..
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Nepilnamečio vaiko iųlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Ieškovė prašo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur iki sūnaus pilnametystės. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Bet kuriuo atveju, išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į minimalius nepilnamečio poreikius, atsakovo darbingą amžių, nesant įrodymų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie galėtų apriboti galimybes dirbti ir išlaikyti sūnų, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo tenkintini visiškai, iš atsakovo M. S. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui D. Ž. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaiko išlaikymui iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas daro išvadą, jog nurodyta suma yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti per vieno mėnesio laikotarpį.
Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio D. Ž. motina ieškovė L. Ž. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).
Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str.).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu nustatymo.
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovo būtų ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovė prašo nustatyti atsakovui kiekvieną dieną su nepilnamečiu sūnumi nuo 9.00 val. iki 18.00 val. bendravimo laiką, suderinus su ieškove, nėra ribojamas. Atsižvelgiant į tai, teismas nenustato detalios bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarkos. Atsakovui išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms - ieškovei draudžiant ar kitaip trukdant bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, jis turi teisę kreiptis į teismą ir nusistatyti detalią bendravimo su mažamečiu D. Ž. tvarką.
Dėl įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnis) (LAT 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Nagrinėjamu atveju ieškovė reikšdama reikalavimus dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui D. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, prašo atsakovui M. S. priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur per mėnesį skaičiuojant nuo sūnaus D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo iki ieškinio padavimo, t. y. 2019 m. rugsėjo 17 d., teismui dienos, iš viso 1630,00 Eur sumai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti jų tėvai. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo iki ieškinio padavimo atsakovas nepilnamečiui vaikui išlaikymo neteikė ir su ieškove gyveno atskirai, todėl teismas daro išvadą, kad šalys skyrium gyvena nuo 2019 m. kovo mėnesio ir atitinkamai skaičiuotinas išlaikymo vaikui įsiskolinimas. CK 3.200 straipsnyje įstatymų leidėjo valia nustatyta, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvų ar vieno kurio iš jų nėra teikiamas gera valia, nuo teisės į tokį išlaikymą atsiradimo (vaiko gimimo ar išlaikymo teikimo nutraukimo) dienos, taip pat gali būti priteisiamas ir tokio išlaikymo įsiskolinimas, tačiau ne daugiau kaip už trejus metus (36 mėn.) iki ieškinio teisme pareiškimo. Bylos duomenimis (ieškovės pareiškimu ir paaiškinimais teisme, liudytojų parodymais, ieškovės pažyma apie pajamas, valstybės institucijos išvada), kurių atsakovas neginčijo ir nepaneigė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), nustatyta, kad nuo D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo iki ieškinio padavimo atsakovas nepilnamečiui vaikui išlaikymo neteikė ir su ieškove gyveno atskirai, todėl teismas daro išvadą, kad šalys skyrium gyvena nuo 2019 m. kovo mėnesio, todėl atitinkamai skaičiuotinas išlaikymo vaikui įsiskolinimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo tenkinamas. Iš atsakovo priteisiama 1630,00 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimo suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal ieškovės teismui pateiktą 2019 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo dokumento Nr. 952796 kopiją, matyti, kad ieškovė L. Ž. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl patenkintus ieškinį iš atsakovo M. S. priteisiama 75,00 Eur suma ieškovės L. Ž. naudai.
Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, už reikalavimą dėl periodinių išmokų priteisimo mokėtinas (300,00 x 12 x 0,03 x 0,75) 81,00 Eur žyminis mokestis. Už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas (1630,00 x 0,03x 0,75) 37,00 Eur žyminis mokestis. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 118,00 Eur žyminio mokesčio.
Šalims išaiškintina, kad jos turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis šalių turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra D. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų, 00 ct) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui 2019 m. rugsėjo 17 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1630,00 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų, 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečio vaiko D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Paskirti L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 118,00 Eur (vienas šimtas aštuoniolika eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (nesumokėtas žyminis mokestis) valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.