Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutarimas

2020-11-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1211-970/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
A5.-1211-970/2020
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00171-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Džiuginta Plukienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. U.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1211-970/2020Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00171-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 6.1; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. lapkričio 12 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietės, dirbančios uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „A.“ direktore, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. U., būdama UAB „A.“ direktore, esant darbo santykių požymiams ir atlygintinumui, neužtikrino ir nekontroliavo, kad darbuotojas T. Č. dirbtų įformintas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. 2020 m. spalio 28 d. leido T. Č. adresu (duomenys neskelbtini), dirbti pagalbinio darbininko darbą (atlikti (duomenys neskelbtini) pastato kapitalinio remonto darbus), nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. U. bei Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 45, 46). Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalies, 630 straipsnio 2 dalies nuostatomis, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. U. bei Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. U. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas, UAB „A.“ direktorės D. U. paaiškinimu bei raštu teismui, jog nuoširdžiai gailisi padariusi nusižengimą, greitai ištaisė savo klaidą ir jau kitą dieną pašalino visus pažeidimus, pasižada daugiau tokių klaidų nedaryti (b. l. 4, 45), Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 36-37), T. Č. paaiškinimu, kad 2020 m. spalio 28 d. dirbo Druskininkuose, kur atliekami (duomenys neskelbtini) renovacijos darbai, darbą pradėjo 8.30 val. ir dirbs iki 17 val., dėl šio darbo tarėsi su D. U., dėl darbo sutarties sudarymo tarėsi su UAB „A.“ darbų vadovu, su kuriuo sutarė, kad dirbs pagalbinio darbininko darbą už minimalų darbo užmokestį, dėl darbo sutarties sudarymo sutarė, kad ją sudarys ir pasirašys spalio 29 ar 30 dieną (b. l. 8), T. R. paaiškinimu, kad 2020 m. spalio 28 d. apie 10 val. Druskininkuose atliko (duomenys neskelbtini) stogo keitimo darbus, šiuos darbus nuo spalio 21 ar 22 dienos atlikinėjo vienas, o 2020 m. spalio 28 d. pirmą kartą dirbo kartu su T. Č. (b. l. 9), VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatais (b. l. 15-17), 2020 m. spalio 26 d. darbo sutartimi Nr. 77 (b. l. 20-21), UAB „A.“ 2020 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu (b. l. 22), nuotraukomis (b. l. 31-34), kita bylos medžiaga. DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Pagal DK 42 straipsnio 1 dalį darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad byloje įrodyti visi nelegalaus darbo sudėties požymiai, t. y. nustatyta, kad tarp UAB „A.“ ir darbuotojo T. Č. susiklostė darbo teisiniai santykiai, nes minėtas darbuotojas 2020 m. spalio 28 d. realiai dirbo UAB „A.“ naudai, paklusdamas šios bendrovės nustatytai darbo tvarkai, už atliktą darbą sutartas atlyginimas iš UAB „A.“, tačiau darbas buvo dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties bei apie įdarbinimą nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. spalio 30 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0436 – 0384 patvirtina, kad nusižengimo padarymo metu UAB „A.“ direktore buvo D. U. (b.l . 36-37), kuri yra atsakinga už tinkamą bendrovės darbo organizavimą ir privalėjo užtikrinti, kad darbuotojo darbas būtų legalus, tačiau ji leido 2020 m. spalio 28 d. dirbti bendrovėje darbuotojui T. Č. nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo įdarbinimą nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbuotojo darbo pradžios, tuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir tokie jos veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta skirti nuobaudą – baudą nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. U. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). D. U. bylos duomenimis anksčiau bausta administracine tvarka, tačiau paskirtas nuobaudas įvykdžius ir galiojančių nuobaudų neturi, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, dirba, suprato savo elgesio neatsakingumą. Sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. ATP-510-508/2014). Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartis byloje Nr. AN2-315-485/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. U. kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, po atlikto patikrinimo sudarė rašytinę darbo sutartį su T. Č. bei apie jo įdarbinimą pranešė VSDFV teritoriniam skyriui (b. l. 16, 20-21), ji anksčiau už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, nebausta (b. l. 40-44), kas leidžia pagrįstai spręsti, kad D. U. nėra linkusi daryti šios rūšies administracinius nusižengimus, nusižengimo padarymo motyvai nėra savanaudiški ar piktavališki ir šis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio nei sąmoningo priešingo teisei elgesio pasekmė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nustatytas tik vienas atvejis, kai asmeniui buvo leista dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties bei apie asmens priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas ar didelis mastas, nelegalus darbas nesukėlė didesnių neigiamų pasekmių, nes nelegalus darbas truko trumpą laiką (vieną darbo dieną) ir po atlikto patikrinimo iš karto buvo nutrauktas. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad šiuo atveju D. U. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis nei įprasti atvejai, kuomet nelegalūs darbuotojai įmonėse dirba ilgą laiką, sistemingai, didelėmis apimtimis, yra nuslepiami mokesčiai ir pan., todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju už ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą sankcijos ribose paskirta nuobauda būtų per griežta, neadekvati padarytam nusižengimui ir jo pavojingumui, o ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti D. U. taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir paskiriant mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-13-360/2018, 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-502-417/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-507-485/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-185/2017 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 25 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

D. U. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.

Teisėja Džiuginta PlukienėPapildoma informacija:paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor Bank“, AB, banko kodas 40100, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440, LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant ROIK Nr. 20125120897.Pažymėtina, kad mokant baudą įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose ar jų tarpininkų padaliniuose, jog gauta įmoka būtų laiku įskaityta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, ją reikia sumokėti ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki mokėjimo termino pabaigos.Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teks sumokėti ne tik baudą, bet atlyginti ir vykdymo išlaidas.Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.