- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-546-932/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19034-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- E. L.
- Civilinis ieškovas
- UAB „Iki Lietuva“
- Advokatai
- Stasys Karvelis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Gintaro Dzedulionio ir Rasos Paužaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. L. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams.
Civilinio ieškovo UAB „Iki Lietuva“ civilinis ieškinys patenkintinas visiškai ir iš E. L. priteista UAB „Iki Lietuva“ 807,29 Eur
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. L. pripažintas kaltu dėl to, kad jis pagrobė svetimą, UAB „Iki Lietuva“ priklausantį, 807,29 Eur vertės turtą, o, būtent:
jis, 2024 m. balandžio 17 d., apie 17.31 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas parduotuvėje „Iki“, esančioje Vilniuje, Džiaugsmo g. 28A, nuo prekių lentynos paėmė ir į krepšį įsidėjo prekes, kurių bendra vertė 278,04 Eur: tris bendros 104,85 Eur vertės 1 litro talpos butelius viskio „Jack Daniels“ (vieno butelio vertė – 34,95 Eur), vieną 11,49 Eur vertės 0,75 litro talpos butelį putojančio vyno „Lacheteau Brut Cremant De Loire A. C. Champagne“, vieną 21,95 Eur vertės 0,7 litro talpos butelį viskio „Jack Daniels“, tris bendros 83,85 Eur vertės 1 litro talpos butelius viskio „Tullamore Dew“ (vieno butelio vertė 27,95 Eur), du bendros 55,90 Eur vertės 0,75 litro talpos butelius šampano „Charles Montaine Demi Sec Champagne“ (vieno butelio vertė 27,95 Eur) bei, nesumokėjęs už prekes, pasišalino iš parduotuvės;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 21 d., apie 17.26 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas parduotuvėje „Iki“, esančioje Vilniuje, Džiaugsmo g. 28A, nuo prekių lentynos paėmė ir į krepšį įsidėjo prekes, kurių bendra vertė 208,70 Eur: tris bendros 134,85 Eur vertės 0,75 litro talpos butelius šampano „Moet & Chandon Champagne Brut Imperial“ (vieno butelio vertė 44,95 Eur), du bendros 49,90 Eur vertės 0,75 litro talpos butelius šampano „Charles Montaine Brut Champagne Blanc/Dry“ (vieno butelio vertė 24,95 Eur), vieną 23,95 Eur vertės 1 litro talpos butelį viskio „Ballantines Scotch“ bei, nesumokėjęs už prekes, pasišalino iš parduotuvės;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. balandžio 28 d., apie 10.28 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas parduotuvėje „Iki“, esančioje Vilniuje, Džiaugsmo g. 28A, nuo prekių lentynos paėmė ir į krepšį įsidėjo prekes, kurių bendra vertė 320,55 Eur: du bendros 89,90 Eur vertės 0,75 litro talpos butelius šampano „Moet & Chandon Champagne Brut Imperial“ (vieno butelio vertė 44,95 Eur), du bendros 63,90 Eur vertės 1 litro talpos butelius viskio „Tullamore Dew“ (vieno butelio vertė 31,95 Eur), du bendros 73,90 Eur vertės 0,7 litro talpos butelius viskio „J. Walker Black Label 12 YO“ (vieno butelio vertė 36,95 Eur), du bendros 65,90 Eur vertės 1 litro talpos butelius viskio „Jameson Irish“ (vieno butelio vertė 32,95 Eur), vieną 26,95 Eur vertės 1 litro talpos butelį viskio „Jim Beam Kentucky Bourbon“ bei nesumokėjęs už prekes iš parduotuvės pasišalino.
Šiais savo veiksmais E. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (į tris baudžiamuosius nusižengimus) bei sumažinti paskirtą bausmę.
2.1. Nuteistasis pirmiausia nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nurodo toje parduotuvėje mėnesio laikotarpyje tris kartus pagrobęs nedidelės vertės turtą. Tuo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, mano, kad jam sąmoningai leista daryti nusikalstamas veikas, siekiant ilgesniam laikui atimti jam laisvę.
2.2. Nesutikdamas su jam paskirta bausme, nuteistasis nurodo, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pasižada per vienerius metus atlyginti padarytą žalą. Be to, nuteistasis pažymi, kad jis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, šiuo metu gydosi ir pažada daugiau nedaryti nusikalstamų veikų.
Atsiliepimas
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė Indrė Zubavičiūtė atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą.
3.1. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo E. L. nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip tęstinę. Byloje nustatytos veikos padarymo aplinkybės (nedideli laiko tarpai tarp vagysčių, veikų sistemiškumas, veikimas panašiais metodais), pavogtų daiktų pobūdis (lengvai realizuojamos prekės), paties nuteistojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad vagysčių darymas buvo E. L. pragyvenimo šaltinis. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, prokurorė teigia, kad nuteistasis turėjo bendrą sumanymą vogti iš parduotuvių ir taip gauti lėšų pragyvenimui.
3.2. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi bausmės skyrimui nustatytų reikalavimų, o apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės yra deklaratyvūs. Prokurorė pažymi, kad nuteistasis nuolat daro nusikalstamas veikas, jo teistumas neišnykęs, o anksčiau skirtos bausmės neturėjo jokio poveikio nuteistajam. Be to, pastarasis veikų padarymo metu niekur nedirbo, o pragyvendavo iš nusikalstamų veikų darymo gautų pajamų. Apelianto gydymasis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms vertintinas teigiamai, tačiau nesuteikia pagrindo dar labiau švelninti bausmę.
4. Posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis E. L. nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip vieno tęstinio nusikaltimo ir prašo jį perkvalifikuoti į tris baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje. Taip pat nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti.
6. Nesutikdamas su padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nuteistasis pažymi kaskart grobęs nedidelės vertės ribą neviršijantį turtą. Pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-20-976/2022).
7. Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Teismas pažymi, kad sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog jis ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas E. L. vagystes, padarytas 2024 m. balandžio 17 d., 21 d. ir 28 d., pagrįstai kvalifikavo kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
9. Byloje nustatyta, kad nuteistasis nepilnai dviejų savaičių laikotarpiu (nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2024 m. balandžio 28 d.) per tris kartus iš parduotuvės pagrobė prekių už 807,29 Eur. Apeliantas vogė reguliariai, padarytas vagystes skyrė nedilelis laiko tarpas, visos vagystės įvykdytos iš parduotuvės, esančios Vilniuje, Džiaugsmo g. 28A. Iš šios parduotuvės pagrobtos lengvai realizuojamos prekės – alkoholiniai gėrimai, kuriuos nuteistasis po įvykdytų vagysčių ir pardavė. Nagrinėjamoje byloje veikos tęstinumą patvirtina ir paties E. L. parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pastarasis parodė turėjęs išankstinį sumanymą vykdyti vagystes, dažniausiai vogdavo alkoholinius gėrimus, kadangi juos galėdavo lengvai parduoti, o už gautus pinigus įsigydavo narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 78-79). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme E. L. patvirtino buvęs priklausomas nuo narkotinių medžiagų, o vagystes vykdė, kadangi reikėjo pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti (1 t., b. l. 180-182). Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tai, kad laikotarpiu, kuriuo buvo padarytos vagystės, E. L. nedirbo, neturėjo jokių teisėtų pajamų. Be to, nuteistasis sistemingai daro administracinius nusižengimus, susijusius su smulkiomis vagystėmis (1 t. b. l. 113-138), ne kartą yra teistas ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2, 5 dalyse, taip pat kitų turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų (1 t. b. l. 88-116). Visa tai rodo, kad vagystės ir vogtų daiktų perpardavimas yra nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Nors šioje byloje nustatytais atvejais kiekvieną kartą pagrobto turto vertė neviršijo 10 MGL dydžio, iš ko spręstina, kad tokiu būdu veikdamas nuteistasis siekė išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės, tačiau nustatytos aplinkybės nepaneigia veikos tęstinumo požymio. Teisėjų kolegijos vertinimu, darydamas šioje byloje inkriminuotas vagystes, E. L. veikė bendra tyčia. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs nuteistojo vagystes kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tinkamai vadovavosi teismų praktikos nuostatomis ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
10. Kitoje apeliacinio skundo dalyje nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, pabrėždamas, jog visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pasižada per vienerius metus atlyginti padarytą žalą, šiuo metu gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir pažada daugiau nenusikalsti. Visgi tokie apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo dar labiau švelninti laisvės atėmimo bausmę ar, juo labiau, skirti kitą bausmės rūšį.
11. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.
12. Baudžiamasis įstatymas už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą numato šias alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimas iki trejų metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas parinko griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams, šią bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažindamas vienu trečdaliu ir paskirdamas galutinę bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.
13. Skirdamas bausmę pirmosios teismas atsižvelgė į tai, kad E. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną tęstinį nesunkų nusikaltimą, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarę būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nekonstatuota. Šioje vietoje tikslinga pažymėti, kad nors proceso metu nuteistasis pripažino kaltę, nurodė besigailintis, apeliaciniame skunde taip pat nurodo pilnai prisipažįstantis, tikina per vienerius metus atlyginsiąs padarytą žalą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pabrėžtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti nustatyta tik tais atvejais, kuomet kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013). Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis ir pripažino savo kaltę, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad šioje situacijoje negalima įžvelgti nuoširdaus E. L. gailėjimosi – analogiško pobūdžio veikas jis daro sistemingai, pagal tą patį veikos modelį, paskirtų baudų nemoka, matyti akivaizdus asmens polinkis nusikalsti ir, priešingai, neįžvelgtini požymiai, kad nuteistasis daro tinkamas išvadas, kritiškai vertina savo elgesį ar planuoja ateityje pakeisti jį teigiama linkme. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paties nuteistojo išsakyti teiginiai apie tai, kad jis kada nors atlygins civiliniam ieškovui padarytą žalą, neleidžia spręsti esant realų siekį pašalinti nusikalstamos veikos padarinius (toks siekis neįžvelgtinas ir iš apeliacinio skundo teiginio dėl žalos atlyginimo per vienerių metų laikotarpį, apeliantas nenurodo iš esmės jokių aplinkybių, objektyviai leidžiančių spręsti apie galimą žalos atlyginimą). Tuo tarpu deklaratyvios frazės apie gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką negali būti pripažįstamos kaip nuoširdi atgaila. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
14. Skiriant bausmę taip pat buvo įvertinti ir kiti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys –E. L. sistemingai daro nusikalstamas veikas (vagystes, plėšimus, sukčiavimus, tyčinius svetimo turto sugadinimus, taip pat yra teistas dėl nežymus bei nesunkus sveikatos sutrikdymo, disponavimo narkotinėmis medžiagomis, vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) (1 t. b. l. 88-116). Tokie duomenys aiškiai paneigia apelianto teiginius apie siekį koreguoti savo elgesį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais E. L. buvo paskirtos skirtingų rūšių bausmės – bauda, laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, areštas, galiausiai terminuotas laisvės atėmimas, tačiau, kaip matyti, nė viena iš nuteistajam skirtų bausmių, kurios savo rūšimi daugiausia buvo ženkliai švelnesnės, didesnės įtakos apeliantui nepadarė. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis 2024 m. balandžio 17 d. vagystę atliko praėjus tik šešioms dienoms nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (1 t. b. 1. 112). 2024 m. balandžio 28 d. nusikalstamą veiką padarė praėjus tik šešioms dienoms nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžio priėmimo (1 t. b. 1. 115). Apibendrinant šiuos duomenis, yra akivaizdu, jog pasikartojantys nuteistojo teistumai rodo, kad apeliantas turi aiškų polinkį nusikalsti ir net dėl jo ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo kylantys teisiniai padariniai ir pasekmės nėra pakankami siekiant atgrasyti pastarąjį nuo jo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio ar tolimesnių teisei priešingų veikų darymo.
15. Nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuoja ir administraciniai nusižengimai, kuriuos apeliantas pradėjo daryti dar būdamas jauno amžiaus. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo galima matyti, kad administraciniai nusižengimai yra nevienkartiniai, didesnė jų dalis susijusi su smulkiomis vagystėmis, paskirtų baudų nuteistasis nemoka (1 t. b. l. 123-138).
16. Aptartų duomenų visumoje darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nuteistajam E. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas mažesnis nei galimas skirti šios bausmės rūšies vidurkis, yra tinkama ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad nepaisant ankstesnių teistumų apeliantas nė kiek nepakeitė savo elgesio modelio, nepadarė jokių teigiamų išvadų, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad paskyrus E. L. trumpesnės trukmės terminuoto laisvės atėmimo bausmę ar, juo labiau, kitą švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, galėtų būti pasiekti bausmės tikslai.
17. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra galimas ir bausmės vykdymo atidėjimas taikant BK 75 straipsnio 2 dalį, kadangi, kaip minėta, nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, šioje byloje nustatytą nusikaltimą jis padarė esant neišnykusiam ir įstatymų numatyta tvarka nepanaikintam teistumui, ne kartą baustas administracine tvarka, nusikalstamais veiksmais civiliniam ieškovui buvo padaryta žala, kuriai atlyginti nuteistasis nesiėmė jokių veiksmų. Itin reikšminga tai, kad po padaryto nusikaltimo nuteistasis kritiškai savo elgesio neįvertino, nesistengė gyventi dorai, laikydamasis įstatymų, o elgėsi priešingai – toliau darė nusikalstamas veikas, kas niekaip neleidžia manyti, kad E. L. ateityje laikysis įstatymų. Visų anksčiau aptartų aplinkybių visuma neduoda jokio pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.