Klaipėdos apygardos teismo nutartis

veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir atsakovo A. S. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso teise, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų nepriėmimo

11. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui, kitoms apeliacinį procesą reglamentuojančioms teisės normoms. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). CPK 323 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami ir dėl tos priežasties, kad apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį. Pažymėtina, kad analogišką išvadą dėl rašytinių paaiškinimų, kuriuose yra nurodomi atsikirtimai į priešingos šalies atsiliepimą, nepriėmimo kaip nenumatyto kasaciniame procese dokumento ne kartą yra padaręs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

12. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas rašytiniuose paaiškinimuose pateikia atsikirtimus į ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, nors jau buvo pateiktas atsiliepimas. Taigi pateiktais rašytiniais paaiškinimais atsakovo atstovas iš esmės siekia papildyti savo atsiliepimą naujais argumentais. Kadangi apeliaciniame procese nėra numatytas apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį papildymas naujais argumentais, atsikirtimų į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus pareiškimas, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo atstovo pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Dėl naujų įrodymo pridėjimo

14. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

16. Pagal CPK 314 straipsnį sprendžiant, ar naujo įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, turi būti įvertinta, kiek įrodymų prašoma pridėti, ar jie teikiami teismui kartu su prašymu juos pridėti, ar juos reikia išreikalauti, ar jie egzistuoja, ar reikia atlikti papildomus veiksmus dėl naujų įrodymų sukūrimo ar surinkimo (skirti ekspertizę, vykdyti apžiūrą ir pan.). Jeigu kaip įrodymas teikiamas jau egzistuojantis dokumentas, tai vien pagal kiekį ir apimtį nepakanka konstatuoti, kad jo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, net jei reikalautų skirti laiko kitiems bylos dalyviams susipažinti su juo ir teikti dėl jo paaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-214-695/2017).

17. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju spręstina, kad nauji įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl pareigūno sužalojimų masto ir nėra pagrindo išvadai, jog šių įrodymų pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, šalys galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, pareikšti nuomonę, apeliacinės instancijos teismas siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, naujus pateiktus įrodymus prideda prie bylos ir juos vertina.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2023 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Jurbarkas) prokurorės D. V. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18599-23 remiantis BK 40 straipsniu (kaltininkas atiduotas pagal laidavimą), kurio metu nustatyta, jog A. S. 2023 m. gegužės 22 d. aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnui Ž. P., sudavė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam į nosį ir ją sužalojo, tokiais veiksmais padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

19. Ž. P. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. gegužės 30 d., nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. birželio 9 d., nuo 2023 m. birželio 10 d. iki 2023 m. birželio 23 d. Išduotuose nedarbingumo pažymėjimuose nurodyta, kad jų išdavimo Ž. P. pagrindas – nelaimingas atsitikimas darbe 2023 m. gegužės 22 d.

20. 2023 m. gruodžio 29 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. VPA-SP5-13302 Ž. P. 2023 m. gegužės 22 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu ir Ž. P. išmokėta 1 531,61 Eur ligos išmoka.

21. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovui 255,25 Eur padarytai žalai atlyginti regreso tvarka už pareigūno nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. ir priteisė atsakovui iš ieškovo 747,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

23. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

24. Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis).

25. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti CK 6.246–6.249 straipsniuose numatytas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių (žalos).

26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, t. y. rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2023 m. gegužės 22 d. aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnui Ž. P., sudavė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam į nosį ir ją sužalojo. Taigi, darytina pagrįsta išvada, jog atsakovas savo neteisėtais kaltais veiksmais sutrikdė policijos pareigūno sveikatą.

27. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija ir ieškovo nurodytos žalos dydžio. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų pareigūnas kreipėsi į medicinos įstaigas pagalbos ir dėl to jam buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. 2023 m. gruodžio 29 d. VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. VPA-SP5-13302 Ž. P. 2023 m. gegužės 22 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu ir jam išmokėta 1 531,61 Eur dydžio ligos išmoka. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta žala – 1 531,61 Eur.

28. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog šiuo atveju kilusi žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais. Mano, kad pareigūno laikinas nedarbingumas, taigi ir ieškovo išlaidos jam išmokant ligos išmoką, yra susiję ne su neteisėtais atsakovo veiksmais, bet su senu pareigūno nosies kaulų lūžiu ir jo gydymu.

29. Pažymėtina, kad priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, reglamentuoja CK 6.247 straipsnis, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2023, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Civilinė atsakomybė taikoma, tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021 27 punktą).

31. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys civilinėje byloje nustatomas dviem etapais. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys – nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Faktinis priežastinis ryšys gali būti įvairaus pobūdžio – gali būti akivaizdu, kad žalingi padariniai kilo tik dėl skolininko veiksmų, bet galimi ir atvejai, kai skolininko veiksmai esmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tačiau nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Jei žalą nulėmė kelios priežastys, teismas turi nustatyti, ar nesant skolininko veiksmų žala vis tiek būtų atsiradusi, ir tik tuo atveju, jei nustatoma, kad be skolininko veiksmų, nors ir ne vienintelės žalos atsiradimo priežasties, žala nekiltų, teismas gali daryti pagrįstą išvadą, kad faktinis priežastinis ryšys byloje įrodytas. Nustačius faktinį priežastinį ryšį, antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-943/2023, 67 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos. Pagrindinė žalos atsiradimo priežastis šiuo atveju susijusi su neteisėtais aktyviais atsakovo veiksmais, kai atsakovas priešinosi policijos pareigūnui Ž. P., sudavė dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam į nosį ir ją sužalojo, todėl atsiradę nuostoliai (pareigūnui išmokėta ligos išmoka dėl patirtų sužalojimų) yra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo veiksmais ir lemia jo civilinę atsakomybę. Vertinant faktinio priežastinio ryšio buvimą, akivaizdu, kad jeigu atsakovas nebūtų priešinęsis ir sužalojęs pareigūno, jis nebūtų kreipęsis į gydymo įstaigas ir jam nebūtų buvę išduoti nedarbingumo pažymėjimai, kurių pagrindu išmokėta ligos išmoka.

33. Sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo neteisėtų veiksmų. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, galinčių panaikinti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos. Tai, jog atsakovas mano, kad pareigūno laikinas nedarbingumas yra susijęs ne su neteisėtais atsakovo veiksmais, bet su senu pareigūno nosies kaulų lūžiu ir jo gydymu, nepanaikina aplinkybės, kad būtent dėl atsakovo smūgio pareigūnui į nosį pareigūnas ir tapo laikinai nedarbingas, nepaisant to, buvo gydomas senas ar naujas nosies kaulo lūžis.

34. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, priešinosi pareigūnui ir jį sužalojo, jis yra atsakingas už tai, kad pareigūnui prireikė medikų pagalbos. Atsakovui turėjo būti suprantama, kad priešinantis pareigūnui gali kilti neigiami teisiniai padariniai – ne tik baudžiamoji atsakomybė, bet ir civilinė dėl pareigūno sutrikdytos sveikatos, todėl jis turėjo galimybę numatyti savo veiksmų neigiamas teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti ir faktinį, ir teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui padarytos žalos. Dėl nurodytų priežasčių nepagrįstais pripažintini atsakovo argumentai, kad nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

35. Ieškovas nesutikdamas su ginčijamo sprendimo dalimi dėl nepriteisto žalos atlyginimo nurodo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai, paties policijos pareigūno parodymai bei CMEK atlikta ekspertizė patvirtina, kad Ž. P. 2023 m. gegužės 22 d. patyrė nosies kaulų lūžį dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Ž. P. sužalojimas yra tiesioginė atsakovo atliktų neteisėtų smurtinių veiksmų pasekmė, nes būtent dėl atsakovo smūgio pareigūnas buvo laikinai nedarbingas ir gydytas visą laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. birželio 23 d. Todėl yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų išlaidų (priskaičiuotos ligos išmokos už visą pareigūno nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. birželio 23 d.).

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek byloje esančius įrodymus, tiek 2024 m. vasario 8 d. CMEK ekspertizės pažymą, neturi pagrindo nepritarti ieškovo argumentams. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas jau šios nutarties 32–34 punktuose išsamiai detalizavo tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos egzistuojantį priežastinį ryšį, nepaisant aplinkybės, pareigūnui buvo gydomas senas ar naujas nosies kaulo lūžis. Tačiau, įvertinus CMEK atliktą ekspertizę, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog 2023 m. gegužės 22 d. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareigūnui buvo sutrikdyta sveikata, tai priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. CMEK ekspertizės pažymoje 3 punkte nurodoma, jog pareigūnui diagnozuotas nosikaulio lūžis (diagnozė S02.2).

37. Pažymėtina, kad CMEK yra kompetentingas subjektas, kuris yra įgaliotas atlikti specializuotą medicininę ekspertizę. Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1 V- 299 (toliau – Tvarkos aprašas), 55 p. nustatyta, kad ekspertinį sprendimą CMEK priima kolegialiai bendru sutarimu CMEK posėdžio metu, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip trys gydytojai ekspertai, CMEK pirmininkas ir CMEK sekretorius. Ekspertinį sprendimą sudaro diagnozę (diagnozes) atitinkantys TLK-10-AM kodai, nustatytas ligas ar sveikatos sutrikimus atitinkantys sąvado punktai, skiltys, ekspertinės išvados dėl tiriamojo tinkamumo ar netinkamumo tarnybai (Tvarkos aprašo 67 p.). Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad CMEK ekspertizę atliko net trys gydytojai ekspertai K. K., R. P., A. B. ir CMEK pirmininkas L. U..

38. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad po patirtų sužalojimų pareigūnas buvo siunčiamas į CMEK, kuri atliko specializuotą medicininę ekspertizę. 2024 m. vasario 8 d. CMEK surašė Specializuotos medicininės ekspertizės pažymą Nr. 254, kurioje buvo nustatyta, kad: ,,1. yra fizinio veiksnio, įvykusio 2023 m. gegužės 22 d. ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys; 2. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2023 m. gegužės 22 d. priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (Taikomas Sąrašo 4.3 punktas)“. Tai reiškia, kad pareigūno patirtas sužalojimas atitinka Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymo sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300, 4.3 p. (veido minkštųjų audinių traumos ir sužeidimai, jeigu yra dantų lūžių, nosies kaulų uždarieji lūžiai, dalinis nosies sparnelio atplėšimas, dalinis ausies kriauklės atplėšimas).

39. Prie pažymos pateiktuose dokumentuose matyti, kad pareigūnui buvo patvirtinta diagnozė pagal TLK-10-AM kodą S02.2 (nosies kaulų lūžis). Gydytojo otorinolaringologo įrašai: ,,konsultuotas Jurbarko lig. LOR gydytojo 2023 m. gegužės 30 d. - paskirta skubi repozicija. Atlikta 2023 m. birželio 2 d. Šiaulių ligoninėje. Kartu atlikta septoplastika. Pareigūnas buvo nedarbingas nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki birželio 23 d., viso 32 d. Tarnybinio patikrinimo išvada - trauma susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu“. Ekspertinė išvada ir jos pagrindimas: dėl traumos S02.2 (nosies kaulų lūžis), trauma priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad policijos pareigūno patirtas sužalojimas buvo įvertintas CMEK (net trijų gydytojų ekspertų), kuri konstatavo, jog jam dėl 2023 m. gegužės 22 d. patirtos traumos (nosies kaulų lūžio) nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas.

41. Įvertinus ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, matyti, kad teismas iš byloje esančių rašytinių medicininių įrašų rėmėsi tik specialisto A. J. išvada Nr. G 213/2023(10), kad „aiškių ūmaus lūžio požymių nestebima, labiau panašu į dalinai sugijusį seną lūžį“, ir nepagrįstai neįvertinti liko kiti byloje esantys medicininiai išrašai, kadangi minėtas specialistas savo išvadą ikiteisminio tyrimo metu pateikė, remdamasis tik vienu ligoninės išrašu ir rentgenograma.

42. Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gegužės 23 d. pareigūnas dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į VšĮ Jurbarko ligoninę, kurioje jam buvo suteikta būtinoji pagalba. VšĮ Jurbarko ligoninės medicininiuose dokumentuose (anamnezėje) pažymėta: ,,Darbo metu sulaikytasis trenkė kumščiu į nosį.“ Gydytoja traumatologė A. B., įvertinusi nukentėjusiojo būklę, nustatė diagnozę pagal TLK-10-S02.2 (nosies kaulų lūžis), paskyrė gydymą ir pasiuntė pareigūną gydytojo radiologo bei gydytojo otorinolaringologo konsultacijų.

43. Tą pačią dieną pareigūnas kreipėsi į šeimos gydytoją V. R. P. individualioje įmonėje „Philema“. Šeimos gydytoja anamnezėje pažymi: ,,Trauma darbe. Traumatologo išvada - S02.2 (nosies kaulų lūžis). Nurodo apsunkintą kvėpavimą per nosį, audiniai paburkę. Radiologės nuomonė: nosies kaulų lūžimų nematyti.“ Ž. P., pripažintam laikinai nedarbingu laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. gegužės 30 d., išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, serija EG, Nr. 7064745, kuriame nurodyta diagnozė pagal TLK-10-AM – S09 (kiti ir nepatikslinti galvos sužalojimai), nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe, nelaimingo atsitikimo data – 2023 m. gegužės 22 d.

44. Policijos pareigūnas 2023 m. gegužės 30 d. buvo pakartotinai konsultuojamas V. R. P. individualioje įmonėje „Philema“ ir VšĮ Jurbarko ligoninėje dėl 2023 m. gegužės 22 d. patirtos traumos, pasiųstas skubios otorinolaringologo konsultacijos dėl nosies repozicijos. Ž. P. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. birželio 9 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, serija EG, Nr. 7111192, diagnozė pagal TLK-10-AM – S09, nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe, nelaimingo atsitikimo data – 2023 m. gegužės 22 d.

45. 2023 m. birželio 2 d. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pareigūnui skubiai buvo atlikta nosies operacija (nosies kaulų repozicija, nosies septoplastika). Gydytojas otorinolaringologas anamnezėje pažymėjo: ,,Nosies deformacija, apsunkintas kvėpavimas per nosį po traumos. Skausminga palpuojant. Nosies trauma 2023 m. gegužės 22 d. 20.30 val. darbe sulaikant asmenį, sulaikomas asmuo trenkė į nosį, be sąmonės nebuvo, š. m. jaučia tempimą, ryte užgula nosį.“ VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas otorinolaringologas A. B. nustatė Ž. P. pagrindinę diagnozę– S02.2 (nosies kaulų lūžis). Nedarbingumą rekomenduota tęsti dar 2–4 sav.

46. 2023 m. birželio 9 d. pareigūnas kreipiasi į šeimos gydytoją, ji anamnezėje pažymėjo: ,,Nosies trauma 2023 m. gegužės 22 d. 20.30 val. sulaikant asmenį“. Nosies kaulų repozicija, septoplastika atlikta 2023 m. birželio 2 d., būklė įvertinta objektyviai, nustatytos diagnozės S02.2 (nosies kaulų lūžis), W50 (kito asmens užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušimas, apdraskymas), pratęstas gydymas. Buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, serija EG, Nr. 7182060, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 10 d. iki 2023 m. birželio 23 d., kuriame nurodyta diagnozė pagal TLK-10-AM – S02.2, nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe, nelaimingo atsitikimo data – 2023 m. gegužės 22 d.

47. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, matyti, kad iš karto po įvykio VšĮ Jurbarko ligoninės traumatologas nustatė pareigūnui nosies kaulo lūžį ir šią diagnozę galutinai patvirtino po atliktos nosies operacijos VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninėje gydytojas otorinolaringologas. Abejoti VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės savo srities specialisto (gydytojo otorinolarngologo) nustatyta diagnoze, medicininiais dokumentais, gydytojų kvalifikacija apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, tuo labiau kad tas pačias aplinkybes patvirtina ir CMEK atlikta ekspertizė.

48. Išklausius pirmosios instancijos teismo (2024 m. birželio 10 d.) posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad specialistui A. J. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti duomenys apie pareigūno lankymąsi gydymo įstaigoje 2023 m. gegužės 30 d. ir vėliau, duomenys apie operaciją, kurie būtų leidę įvertinti patį sužalojimą. Atsižvelgiant į tai, specialisto išvada, kuri buvo parengta, neištyrus visų pareigūno medicininių dokumentų, negali būti laikoma įrodymu, paneigiančiu pareigūnui 2023 m. gegužės 22 d. padarytą nosies kaulo lūžį ir su tuo susijusį jo gydymą bei laikiną nedarbingumą, trukusį 1 mėn.

49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, nevisapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu pareigūnui Ž. P. nosis nebuvo sulaužyta, taip pat jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo A. S. padarytos neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos dėl Ž. P. atliktos nosies operacijos ir jo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 23 d.

50. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies atmesdamas ieškovo ieškinį sprendime konstatavo, kad jeigu ikiteisminiame tyrime būtų buvę duomenų, jog Ž. P. dėl atsakovo pavartoto fizinio smurto lūžo nosies kaulas, tai atsakovo veiksmus būtų reikėję kvalifikuoti ne tik pagal BK 286 straipsnį, bet ir pagal 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą. To padaryta nebuvo, ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir šį nutarimą patvirtino Marijampolės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas.

51. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kaip nepagrįsti, kadangi baudžiamosios atsakomybės taikymas ar netaikymas, asmens veiksmų teisinis kvalifikavimas pagal tam tikrą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normą negali nulemti civilinės atsakomybės taikymo ar netaikymo, nes skiriasi šių atsakomybės rūšių pagrindai ir tikslai. Be to, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas dėl žalos atlyginimo priteisimo, kuri atsirado dėl to, kad atsakovas sužalojo policijos pareigūną, kuris dėl to buvo laikinai nedarbingas ir jam buvo išmokėta ligos išmoka.

52. Teismų praktikoje yra pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (tarp jų ir specialisto išvada) neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai, todėl išvada turi būti vertinama kartu su kitais bylos įrodymais (Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1685-555/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-450/2018).

53. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog netgi teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-469/2018, 25 punktas). Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

54. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovui iš atsakovo 1 531,61 Eur žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

55. Teismas apeliaciniame procese ieškovo apeliacinį skundą tenkino, todėl, atsižvelgiant į tai, perskirstomos ir pirmosios instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos.

56. Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, tai atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

57. Ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

59. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

60. Ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (juridinio asmens kodas 188677437) iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 531,61 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt vieną eurą, 61 ct) žalos atlyginimo.“

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.