- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2-1998-1163/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13009-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Lekečinskienė
- Ieškovas
- P. L.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MBS Baltic“
- Advokatai
- Agnė Golubevienė, Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MBS Baltic“ vadovui S. J. ir atsakovės atstovei advokatei Agnei Golubevienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MBS Baltic“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas ieškovo P. L. (toliau – ieškovas) ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „MBS Baltic“ (toliau – atsakovė) 10 188 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. I, b. l. 4).
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp jo ir atsakovės 2022 m. spalio mėnesį buvo sudaryta žodinė sutartis, kuria buvo sutarta, kad ieškovas, kaip nekilnojamojo turto brokeris, suras pirkėjus paslaugų gavėjos atsakovės pardavinėjamiems nekilnojamojo turto objektams, esantiems (duomenys neskelbtini) o atsakovė sumokės ieškovui sutartą 1,8 procento dydžio komisinį atlygį nuo parduodamo nekilnojamojo turto vertės. Ieškovas nurodė, kad susitarimu buvo sulygta, jog sąskaita faktūra paslaugų gavėjai atsakovei yra išrašoma iškart, kai yra pasirašoma pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovės ir kliento, įgyjančio nekilnojamąjį turtą. Visa reklaminė medžiaga – skelbimai, internetinė svetainė, paskyros socialiniuose tinkluose bei lauko reklama buvo apmokama išimtinai ieškovo lėšomis. 2023 m. liepos 12 d. tarp ieškovo ir atsakovės vadovo įvyko konfliktas, po kurio ieškovas buvo informuotas, kad su juo yra nutraukiami visi žodiniai ir rašytiniai susitarimai, sudaryti dėl namų, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimo. Ieškovas buvo įpareigotas grąžinti nekilnojamojo turto objektų raktus bei ištrinti reklaminę informaciją apie nekilnojamojo turto pardavimą. Ieškovas gera valia įvykdė nurodytus įpareigojimus – atidavė nekilnojamojo turto raktus ir ištrynė nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus, internetinę svetainę, socialinių tinklų paskyrą bei bet kokią kitą reklaminę sklaidą, susijusią su minėto nekilnojamojo turto pardavimu. Tačiau tuo metu ieškovas jau buvo suradęs pirkėjus trims atsakovės nekilnojamojo turto objektams, buvo likę tik pasirašyti pirkimo pardavimo sutartis. Todėl tuo pačiu atsakovei pranešė apie jos neįvykdytus įsipareigojimus – nesumokėtą komisinį atlygį už ieškovo atsakovei suteiktas paslaugas surandant pirkėjus trims nekilnojamojo turto objektams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir pateikė sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas su įpareigojimu apmokėti jas per tris dienas nuo pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo dienos, kaip tai buvo daroma visu žodinio susitarimo tarp šalių galiojimo metu. Komisinis mokestis, nurodytas sąskaitose faktūrose – 10 188 Eur. Pateikęs minėtas sąskaitas faktūras ieškovas gavo atsakovės atstovės pretenziją dėl ikiteisminio ginčo sureguliavimo. Advokatė prašė panaikinti minėtas sąskaitas. Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovės nurodytas aplinkybes, panaikino išrašytas sąskaitas faktūras. Tuomet tarp šalių buvo sutarta, kad kai tik bus sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys su ieškovo surastais pirkėjais, jis išrašys sąskaitas ir atsakovė jas apmokės. Buvo sudarytos trys pirkimo-pardavimo sutartys. Įvykus pirmam iš sandorių, ieškovas išrašė sąskaitą faktūrą 3 402 Eur sumai. Ši sąskaita nebuvo apmokėta – atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovas suteikė tik dalį žodine sutartimi tarp šalių sutartų paslaugų, dėl ko atsakovė neva patyrė nuostolių, todėl ieškovui mokėtina suma už suteiktas paslaugas vertintina 1 999,90 Eur. Tapo aišku, kad atsakovė vengia ir nenori atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas suteikė visas žodine sutartimi sulygtas paslaugas – surado nekilnojamojo turto pirkėją, aprodė nekilnojamąjį turtą, parengė preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią notaras patvirtino pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Analogiškai buvo sudarytos ir kitos dvi pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys ir išrašytos dvi sąskaitos faktūros 3 276 Eur ir 3 510 Eur sumai, tačiau jos taip pat nebuvo apmokėtos. Atsakovės atstovė pasiūlė ieškovui sudaryti taikos sutartį, pagal kurią sutiko sumokėti 50 procentų nuo išrašytose sąskaitose nurodytų sumų, tačiau ieškovas nesutiko sudaryti taikos sutarties minėtomis sąlygomis. Ieškovo nuomone, atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir nesumokėjo ieškovui 10 188 Eur už jai suteiktas paslaugas (el. b. I, b. l. 1-4).
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „MBS Baltic“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2022 metų spalio mėnesį tarp jos ir ieškovo buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl komercinio atstovavimo parduodant atsakovei priklausančius gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tarp šalių buvo sutarta, kad ieškovas savo lėšomis reklamuos parduodamus namus socialiniuose tinkluose, nekilnojamojo turto skelbimų portalų pirmuosiuose puslapiuose, teiks visą pirkėjams aktualią informaciją, organizuos nekilnojamojo turto apžiūras, vertinimus, padės pirkėjams gauti informaciją, reikalingą sudaryti paskolų sutartis, bei bendrauti su AS Luminor bank ir AB SEB banko konsultantais, organizuos notarinius sandorius ir atliks visus būtinus veiksmus siekiant parduoti nekilnojamojo turto objektus. Žodžiu buvo sutarta, kad įvykus notariniam sandoriui tarp atsakovės ir pirkėjo, bei pirkėjui sumokėjus turto kainą ieškovui bus sumokamas 1,8 procento dydžio atlyginimas nuo parduoto turto kainos. Atlyginimas turėjo būti mokamas po to, kai pirkėjas pilnai atsiskaito už perkamą turtą. Dėl aukščiau nurodytų paslaugų vykdymo apimties ir sąlygų iš ieškovo prieštaravimų ar nesutikimų nebuvo gauta. Priešingai nei nurodo ieškovas, tarp šalių nebuvo sutarta, kad bus mokamas atlyginimas tik už pirkėjo suradimą. Nuo pirmo kontakto su potencialiu pirkėju iki notarinės sutarties sudarymo reikia atlikti daug darbo – rodyti turtą (kartais net keletą kartų), bendrauti su pirkėju telefonu ar elektroniniais laiškais, teikti visą informaciją apie turtą, derėtis dėl sandorio sąlygų, sudaryti preliminariąją sutartį, teikti atsakovės atstovui informaciją apie sandorio eigą bei potencialius pirkėjus, teikti pirkėjams pagalbą bendraujant su bankais, organizuoti turto vertinimą, reikalingą paskolai gauti, bendrauti su vertintoju (aprodyti jam turtą), organizuoti notarinio sandorio sudarymą, pateikti notarui visus reikalingus dokumentus ir atlikti visus kitus susijusius darbus siekiant vieno ir to paties tikslo – sudaryti ir įvykdyti turto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovui komisinis mokestis buvo mokamas po notarinio sandorio sudarymo ir atsakovei gavus bent dalį piniginių lėšų pagal pagrindinę sutartį iš pirkėjo. Nekilnojamojo turto objektų pardavimo apimtys netenkino atsakovės vadovo, todėl jis pradėjo domėtis pardavimo eiga, potencialiais pirkėjais, prašė informuoti apie derybų eigą, tačiau ieškovas atsisakė tokią informaciją teikti ir nurodė, kad jis nemėgsta kontrolės. Atsakovės vadovas atkreipė dėmesį į nekilnojamojo turto portaluose esančią reklamą ir pastebėjo, kad kartu su skelbimu yra pateiktos su atsakovės įmonės statomais namais niekaip nesusijusios namų interjero nuotraukos. Atsakovės vadovas pareikalavo nedelsiant jas pašalinti, nes tai yra pirkėjų klaidinimas. Ieškovas teisinosi, kad, jo manymu, nuotraukos padės pritraukti pirkėjus. 2023 m. kovo – balandžio mėnesiais atsakovės vadovas pastebėjo, kad nėra reklaminių skelbimų nekilnojamojo turto portale „Aruodas“, kuris yra pagrindinis ir labiausiai lankomas nekilnojamojo turto objektų portalas. Ieškovas buvo informuotas apie ketinimą atsisakyti jo netinkamai atliekamų paslaugų, tačiau jis klaidas pripažino ir paprašė duoti jam dar vieną galimybę. Patikrinus „Aruodas“ skelbimų portalą po savaitės, reklama vis dar nebuvo atnaujinta, nors ieškovas teigė, kad skelbimus atnaujino. Ieškovo veiksmai parodė jo nekompetenciją ir negebėjimą teikti nekilnojamojo turto agento paslaugas. Atsakovė pastebėjo, kad ieškovas skelbimuose daro daug gramatinių klaidų, nurodo klaidinančią informaciją, tokiu būdu atsakovė buvo nepatraukliai reprezentuojama kaip įmonė bei buvo bloginama jos reputacija. Viename iš skelbimų ieškovas paskelbė tariamą akciją apie tai, kad nusipirkus namą, oro kondicionierius dovanojamas. Kondicionieriai yra įrengti visuose namuose, tai yra namo dalis. Jie nėra dovanojami, jie yra įtraukti į bendrą namo sudėtį ir kainą. Atsakovė nedelsiant pareikalavo pašalinti tokią informaciją. Dėl nuolatinių konfliktų ir ieškovo nekompetencijos buvo akivaizdu, kad tolesnis bendradarbiavimas nėra įmanomas, o ieškovo veiksmai galėjo lemti atsakovės pajamų sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą, žalos atsiradimą. Ieškovas nesuteikė visų paslaugų, nurodytų išrašytose sąskaitose faktūrose, todėl neįgijo teisės reikalauti sąskaitose nurodyto dydžio atlyginimo. 2023 m. liepos 12 d. žodinė tarpininkavimo sutartis su ieškovu buvo nutraukta. Ieškovo teigimu, jo reikalaujama priteisti suma yra pagrįsta, nes jis surado nekilnojamojo turto pirkėjus bei pasirašė su jais preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovės nuomone, sandoriai yra sudaryti vėliau, ieškovo vaidmuo sandorių sudaryme buvo menkavertis ir apsiribojo tik dalies informacijos suteikimu bei objekto parodymu. Didžiąją dalį paslaugų, tokių kaip preliminariosios ir pagrindinės sutarčių organizavimą bei sudarymą, turto aprodymą pirkėjui, informacijos apie turtą teikimą pirkėjui ir kitus veiksmus, būtinus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti bei įvykdyti, atliko atsakovės vadovas S. J. (el. b. II, b. l. 1-7).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovas P. L. palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad su atsakovės vadovu susitarė, jog jis ieško klientų bei rūpinasi nekilnojamojo turto pardavimo reklama, o dokumentus bei papildomus darbus tvarko atsakovė. Jo teikiamos paslaugos baigdavosi preliminarios sutarties pasirašymu. Visos preliminarios sutartys yra pasirašytos, jas surašė pats ieškovas. Minėti trys notariniai sandoriai, dėl kurių nenori atsiskaityti atsakovė, įvyko po ginčo tarp ieškovo ir atsakovės vadovo. Pažymėjo, kad, jam komisinis mokestis buvo sumokamas, kai būdavo sudaroma pagrindinė prikimo-pardavimo sutartis. Tai patvirtina ir iki ginčo įvykę mokėjimai. Atsakovės vadovas nebuvo išrašęs notarinio įgaliojimo atstovauti bendrovę sudarant pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis, todėl jis ir negalėjo atstovauti įmonės pasirašant pagrindines sutartis.
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Sonata Žukauskienė teisiniais argumentais pagrindė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad po preliminarios sutarties pasirašymo faktiškai nelieka pardavėjui prievolės kažką daryti, neskaitant nusiųsti dokumentus notarui. Atsakovės advokatė pripažino pirmą sąskaitą, nurodė, kokiomis sąlygomis buvo sutarta dirbti ir nurodė vienintelę sąlygą, kad sąskaita išrašyta per anksti, nes dar nėra sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Nėra įrodymų, kurie paliudytų, kad ieškovas neatliko kažkokių darbų. Sutarties nutraukimo pranešime nėra nurodyta, kad sutartis nutraukiama dėl ieškovo netinkamai atlikto darbo ar nekokybiškai suteiktų paslaugų. Pirkėjus namams surado ieškovas, preliminarias sutartis pirkėjams pateikė ieškovas. Tokia ir buvo ieškovo ir atsakovės susitarimo esmė.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „MBS Baltic“ vadovas S. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo darbas pagal susitarimą turėjo baigtis pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymu notaro kontoroje. Po notarinės sutarties buvo sumokama ieškovui. Ieškovas dirbo nekokybiškai, pilnai neatliko darbų, todėl pasiūlė jam 6 500 Eur sumą. Ieškovo indėlis dėl sandorio su A. B. yra visiškai niekinis, kitais atvejais ieškovo indėlis į potencialių pirkėjų radimą bei bendravimą su jais taip pat nebuvo svarus – dalį darbo turėjo atlikti pats atsakovės vadovas. Dėl ieškovo netinkamo darbo atsakovė turėjo suteikti pirkėjams nuolaidas, kurių neketino daryti.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „MBS Baltic“ atstovė advokatė Agnė Golubevienė teisiniais argumentais pagrindė nesutikimo su ieškiniu motyvus. Nurodė, kad buvo sutarta ne tik surasti pirkėjus, bet ir viską atlikti iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovei buvo reikalingas agentas, kuris ne tik surastų pirkėjus, bet ir suderintų kitus reikalingus dokumentus. Atsakovės vadovas turėjo dalyvauti tik minimaliai. Ieškovui buvo perduoti visi dokumentai, planai, kadastrinės bylos ir t.t. Ieškovas turėjo reklamuoti parduodamą nekilnojamąjį turtą, jį parodyti potencialiems pirkėjams, bendrauti su pirkėjais telefonu ar elektroniniais laiškais, teikti visą informaciją apie turtą, derėtis dėl sandorio sąlygų, sudaryti preliminariąją sutartį, teikti atsakovės atstovui informaciją apie sandorio eigą bei potencialius pirkėjus, teikti pirkėjams pagalbą bendraujant su bankais, organizuoti turto vertinimą, reikalingą paskolai gauti, bendrauti su vertintoju (aprodyti jam turtą), organizuoti notarinio sandorio sudarymą, pateikti notarui visus reikalingus dokumentus ir atlikti visus kitus susijusius darbus siekiant vieno ir to paties tikslo – sudaryti ir įvykdyti turto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas dirbo nekokybiškai – atsakovės vadovas išsakydavo ieškovui pastabas dėl nekokybiškų paslaugų. Didžiąją dalį darbų atliko pats atsakovės vadovas. Ieškovas įgijo teisę į atlygį tik už faktiškai atliktus darbus. Pirkėjams ieškovas nesuteikdavo pilnavertės ir patikimos informacijos apie parduodamą turtą, todėl pirkėjai ne kartą kreipėsi į atsakovės vadovą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. B. paaiškino, kad yra įsigijęs du namus, statytus atsakovės. Buvo įsigijęs vieną, juo buvo patenkintas, todėl 2023 m. rugsėjį įsigijo antrą. Namo ieškojo važinėdami po apylinkes, nes žinojo, kad ten namus stato atsakovė. Važinėdami pamatė stendą. Paskambinus atsiliepė ieškovas P. L.. Jis parodė namą, suteikė informaciją apie jį. Skambino ir atsakovės direktoriui, nes pažįsta jį iš ankstesnio sandorio. Klausė, kas pasikeitė jo statomuose namuose nuo liudytojo įgyto pirmojo namo, kokios naujos technologijos naudotos ir t.t. Kas parengė preliminarią sutartį, neatsimena. Taip pat neprisimena, kas padėjo dėl turto vertinimo. Po pokalbio su ieškovu, liudytojui trūko techninės informacijos, tačiau problemų bendraujant nekilo. Pasirašė dvi preliminarias sutartis, kadangi pasikeitė jo asmeninė padėtis. Preliminarią sutartį atsiuntė ieškovas. Pats kreipėsi į banką dėl paskolos, ieškovo paslaugų nereikėjo. Ieškovas įleido į namus turto vertintoją. Dėl pagrindinės notarinės sutarties tarėsi su atsakovės atstovu. 2023 m. liepos 13 d. gavo aktą iš ieškovo pasirašyti apžiūros aktą.
9. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. L. paaiškino, kad įsigijo namą iš atsakovės 2023 m. spalio 9 d. Apie parduodamą namą sužinojo iš skelbimo (stendo) – pamatė jį pravažiuodamas. Ieškovas pamatė ir paklausė, ko jis ieško, pasikalbėjo, ieškovas parodė namą, dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovės atstovas. Klausinėjo tik bendros informacijos. Po to internete rado skelbimą, paskambinus atsiliepė ieškovas. Perkamas namas buvo dar statomas. Bendravo su ieškovu, į kai kuriuos klausimus neatsakė, pasakė reikia pasitikslinti. Ar patikslino informaciją, neprisimena, tačiau mano, kad taip. Papasakojus tėvams, kad nori pirkti namą, mama pasakė, kad pažįsta atsakovės direktorių Saulių. Mama paskambino Sauliui. Skambino statytojui, kad užtikrintų informaciją. Visos sąlygos tenkino, todėl ir pirko. Preliminarią sutartį pateikė ieškovas. Dėl kitų techninių dalykų tarėsi su atsakovės direktoriumi (dėl roboto žoliapjovės elektros įvado, spalvų, šviestuvų, ir t.t.). Po preliminarios sutarties sudarymo objekte būdavo tik atsakovės atstovas, ieškovo jau nebebuvo. Atsakovės vadovas pranešė, kad dėl visų kitų klausimų toliau kalbėti su juo. Dėl turto vertinimo kontaktus davė Saulius. Dėl kredito kreipėsi pats –ieškovo pagalbos nereikėjo. Neatsimena, ar perkamas namas buvo vertinamas, ar reikėjo įleisti turto vertintoją ir kas tai padarė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio, vykusio 2024 m. rugsėjo 19 d., metu liudytoja apklausta A. B. paaiškino, kad skelbimą apie parduodamą nekilnojamąjį turtą rado internetinėje svetainėje www.aruodas.lt., paskambinus atsiliepė ieškovas. Su ieškovu bendravo dėl namo, jis parodė namus. Papildomų paslaugų iš ieškovo neprireikė, papildomų klausimų nekilo. 2023 m. kovo-balandžio mėnesiais apsisprendė pirkti namą. Preliminarią sutartį pasirašė el. būdu. Atsiuntė ją ieškovas. Po preliminarios sutarties pasirašymo ieškovas pranešė, kad nebedirba su atsakove, atsiuntė atsakovės vadovo numerį, toliau bendravimas vyko su atsakovės atstovu. Atsakovės atstovas jai suteikė nuolaidą – neprašė papildomų lėšų už karnizų įrengimą – apie 300 Eur. Turto vertinimą užsakė pati. Dėl vertinimo pardavėjas nieko nepadėjo. Pas notarę jokių klausimų nekilo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2022 m. spalio mėnesį buvo sudaryta žodinė sutartis, kuria buvo sutarta, kad ieškovas, kaip nekilnojamojo turto brokeris, suras pirkėjus paslaugų gavėjos atsakovės pardavinėjamiems nekilnojamojo turto objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), o atsakovė sumokės ieškovui sutartą 1,8 procentų dydžio komisinį atlygį nuo parduodamo nekilnojamojo turto vertės. Susitarimu buvo sulygta, kad sąskaita faktūra paslaugų gavėjai atsakovei yra išrašoma iškart, kai yra pasirašoma pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovės ir kliento, įgyjančio nekilnojamąjį turtą. Visa reklaminė medžiaga – skelbimai, internetinė svetainė, paskyros socialiniuose tinkluose bei lauko reklama buvo apmokama ieškovo lėšomis.
12. 2023 m. liepos 12 d. pranešimu ieškovas informuotas, kad atsakovė su ieškovu nutraukia visus žodinius ir rašytinius susitarimus, sudarytus dėl namų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo. Ieškovas įpareigotas grąžinti nekilnojamojo turto objektų raktus bei ištrinti reklaminę informaciją apie nekilnojamojo turto pardavimą. Ieškovas įvykdė jos nurodytus įpareigojimus – atidavė nekilnojamojo turto raktus ir ištrynė nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus, internetinę svetainę, socialinių tinklų paskyrą bei bet kokią kitą reklaminę sklaidą, susijusią su minėto nekilnojamojo turto pardavimu (el. b. I, b. l. 8).
13. 2023 m. liepos 14 d. ieškovas atsakovei pateikė tris sąskaitas faktūras: Nr. 214 – 3 276 Eur sumai, Nr. 215 – 3 402 Eur sumai ir Nr. 216 – 3 510 Eur sumai už suteiktas paslaugas su įpareigojimu jas apmokėti per tris dienas nuo pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo dienos, viso – 10 188 Eur ir pranešė apie jos neįvykdytus įsipareigojimus – nesumokėtą komisinį atlygį už ieškovo atsakovei suteiktas paslaugas surandant pirkėjus trims nekilnojamojo turto objektams, esantiems (duomenys neskelbtini) (el. b. I, b. l. 9-12).
14. 2023 m. liepos 17 d. ieškovas gavo atsakovės atstovės advokatės Agnės Golubevienės pretenziją dėl ikiteisminio ginčo sureguliavimo, kurioje nurodoma, kad „Žodžiu šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu P. L. suras pirkėją (us) UAB „MBS Baltic“ parduodamiems nekilnojamojo turto objektams, jam bus sumokamas komisinis atlyginimas. Komisinis atlyginimas sumokamas po to, kai UAB „MBS Baltic“ sudaro su atitinkamu pirkėju pirkimo-pardavimo sutartį ir sutartyje nurodyta kaina yra pilnai apmokėta. Nurodė, kad P. L. netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, teikė paslaugas neprofesionaliai, potencialiems pirkėjams teikė netikslią ir neteisingą informaciją apie parduodamus objektus, neteikė išsamios ir teisingos informacijos atsakovei. Taip pat nurodė, kad nekilnojamojo turto objektai dar nėra parduoti, sutartys nesudarytos, dėl ko ieškovas dar neįgijo teisės gauti komisinį atlyginimą už objektus adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad „Tuo atveju, jeigu ateityje Jūsų 2023-07-04 atsakyme nurodyti asmenys sudarys su UAB „MBS Baltic“ informuos Jus apie tai atskiru pranešimu ir toks pranešimas bus pagrindas išrašyti sąskaitą (-as) įmonei„ Advokatė prašė panaikinti minėtas sąskaitas (el. b. I, b. l. 13, 14).
15. Ieškovas sąskaitas faktūras Nr. 214 – 3 276 Eur sumai, Nr. 215 – 3 402 Eur sumai, Nr. 216 – 3 510 Eur panaikino (el. b. I, b. l. 15).
16. 2023 m. balandžio 24 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis su A. B. dėl žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaina – 182 000 Eur (el. b. I, b. l. 36, 37). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis A. B. turtą įgijo 2023 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2923 pagrindu (el. b. I, b. l. 48-55). Ieškovas, atsižvelgdamas į sudarytą sandorį, atsakovei išrašė apmokėjimui 2023 m. spalio 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. 217 3 276 Eur sumai (el. b. I, b. l. 38).
17. 2023 m. birželio 30 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis su J. B. ir J. P. dėl žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo, kaina – 189 000 Eur (el. b. I, b. l. 17, 18 ). 2023 m. birželio 30 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis su J. B. dėl žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo, kaina – 189 000 Eur (el. b. II, b. l. 13, 14). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, J. B. turtą įgijo 2023 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutaries Nr. 2917 pagrindu (el. b. I, b. l. 56-64). Ieškovas, atsižvelgdamas į sudarytą sandorį, atsakovei išrašė apmokėjimui 2023 m. rugpjūčio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. 214 3 402 Eur sumai (el. b. I, b. l. 19).
18. 2023 m. liepos 3 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis su T. L. ir J. L. dėl žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo, kaina – 195 000 Eur (el. b. I, b. l. 31, 32). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, T. L. ir J. L. turtą įgijo 2023 m. spalio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3624 pagrindu (el. b. I, b. l. 43-47). Ieškovas, atsižvelgdamas į sudarytą sandorį, atsakovei išrašė apmokėjimui 2023 m. spalio 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. 218 3 510 Eur sumai (el. b. I, b. l. 33).
19. 2023 m. rugsėjo 6 d. ir 2023 m. spalio 16 d. atsakovė pretenzijomis nurodė, kad pateiktų sąskaitų nepriima, jas apmokėti atsisako (el. b. I, b. l. 24, 25, 41-42).
Dėl ieškinio reikalavimų
20. Paslaugų sutarties samprata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šios nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių.
21. Pagal CK 6.717 straipsnio, reglamentuojančio atlygintinų paslaugų sutarties vykdymą, 1 dalį, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones.
22. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (to paties straipsnio 2 dalis); paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (3 dalis); jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (5 dalis).
23. Aiškinant ir taikant atlygintinų paslaugų teikimo sutartis reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys pagal savo pobūdį, dalyką gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo. CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 64, 65 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-421/2023).
24. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad šalis siejo žodinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo surasti atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto pirkėją, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui atlygį, priklausantį nuo surastam pirkėjui parduoto turto kainos. Šalių ginčas kilo dėl jų sudarytos paslaugų sutarties turinio, taip pat dėl to, ar ieškovas įvykdė sutartį ir, atitinkamai, ar turi teisę reikalauti sutarto atlygio, be to, ir dėl sulygto atlygio dydžio. Kadangi šalys nesudarė rašytinės sutarties, dėl jų žodžiu sudarytos sutarties turinio, jos sąlygų sprendžiama vadovaujantis civilinės teisės normų įtvirtintomis ir teismų praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, vertinant byloje esančių duomenų visumą.
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių ir pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-421/2023).
27. Ieškovas nurodo, kad suteikė žodine atlygintinų paslaugų sutartimi sulygtą paslaugą – surado atsakovės siekto parduoti turto pirkėjus, susitarė su jais dėl preliminarių sutartčių pasirašymo bei jas pasirašė, todėl įgijo teisę į sutartą atlygį. Atsakovės teigimu, turtas buvo parduotas pirkėjams, kurie negali būti vertinami, kaip surasti ieškovo, tolesni ieškovo veiksmai taip pat negali būti vertinami, kaip tinkami susitarimo įgyvendinimo kontekste.
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės pageidavimu, ieškovas turėjo viešai skelbti informaciją apie parduodamą turtą ir jo kainą (reklamuoti parduodamą turtą). Šalys susitarė, ir dėl to byloje nėra ginčo, kad visa reklaminė medžiaga – skelbimai, internetinė svetainė, paskyros socialiniuose tinkluose bei lauko reklama buvo apmokama ieškovo lėšomis. Susidomėjusiems potencialiems pirkėjams ieškovas organizavo turto apžiūras, teikė reikalingus dokumentus, susirašinėjo, kontaktavo su jais telefonu, perdavė jiems atsakovės vadovo kontaktus, pateikė preliminarias prikimo-pardavimo sutartis.
29. Teismas atkreipia dėmesį, kad žodiniame susitarime dėl paslaugos šalys tiksliai neaptarė, koks konkretus rezultatas bus laikomas tinkamu paslaugos suteikimu. Ieškovo teigimu – preliminarios sutarties pasirašymas buvo jo teikiamų paslaugų tinkamas rezultatas, tuo tarpu atsakovės teigimu, buvo susitarta dėl tokios paslaugų apimties, pagal kurią ieškovas turėjo atlikti visus teisinius ir organizacinius pasirengimo pagrindiniam sandoriui veiksmus, t. y., šalys buvo sutarusios dėl platesnės paslaugų apimties. Atsakovė šiems savo teiginiams pagrįsti atsiliepime į ieškinį nurodė bei į bylą pateikė elektroninį susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad ieškovas susirašinėja su kredito įstaigomis bei bendrauja su pirkėjais (susirašinėjimas su atsakovės vadovu: <<...Labas, ruošiu atsakymą SEB‘ui. Kur pažymėjau geltonai neturiu informacijos.>>susirašinėjimas su kliente <<...Ačiū, gavau. Norime užsakyti turto vertinimą Swedui ir SWEB‘ui, parašykit, kada jau bus sudėti klozetai ir kriauslės vonios kambariuose.>>) Tačiau šie elektroniniai laiškai nevertintini, kaip pakankami įrodymai, patvirtinantys ieškovo bei atsakovės sutarties ribas – jie neapibrėžia numatytų darbų apimties (CPK 12, 178 straipsniai).
30. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad ieškovas ieškojo potencialių atsakovės turto pirkėjų, bendravo su jais, teikė juos dominančią informaciją apie turtą ir dėl ieškovo vykdytos potencialių pirkėjų paieškos ginčo turtu susidomėjo bei jį įsigijo J. B., T. L. ir J. L., A. B. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nurodytas aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai.
31. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėti pirkėjai apie atsakovės parduodamą turtą sužinojo įvairiais būdais (iš elektroninių skelbimų, lauko stendų), kuriuos įgyvendino ieškovas, bendrą informaciją apie parduodamą nekilnojamąjį turtą gavo iš ieškovo, jis jiems pateikė preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis, ir tik atsakovei nutraukus su ieškovu sutartį, atsakovės vadovas išreiškė pageidavimą bendrauti tiesiogiai su pirkėjais. Teismo posėdžio metu iškviesti liudytojai parodė, kad papildomų paslaugų jiems iš ieškovo neprireikė, iš esmės iki preliminarių sutarčių pasirašymo su atsakovės atstovu buvo bendraujama tik dėl konkrečių techninių sprendinių.
32. Atsakovė, kvestionuodama ieškovo teisę gauti atlygį už paslaugas, nurodo, kad jai nebuvo suteikta pagal verslo praktiką įprasta paslauga parduodant nekilnojamąjį turtą. Pasak atsakovės, pagal įprastą praktiką brokeris dalyvauja visame procese iki turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, t. y. ieškovas turėjo ne tik nusiųsti pradinę informaciją apie parduodamą turtą interesantui, aprodyti turtą, dalyvauti derybose dėl kainos, kitų aplinkybių, bet ir atstovauti klientui sudarant ir pasirašant pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo atsakovės argumentus pripažinti pagrįstais, kadangi paruošiamuosius veiksmus sandoriui sudaryti turėjo atlikti turto savininkas, o ne ieškovas, nes atsakovė nebuvo suteikusi ieškovui kokių nors įgaliojimų šiuo klausimu.
33. Civilinių teisių subjektai įgyja civilines teises ir pareigas ne tik veikdami tiesiogiai, bet ir per atstovus, tačiau tokiu atveju kitam asmeniui turi būti išduotas įgaliojimas. Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.137 straipsnio normą, yra nurodęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018).
34. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovė ieškovui būtų išdavusi įgaliojimą, kuris apibrėžtų ieškovo teises ir pareigas, bei kurio pagrindu ieškovas galėtų veikti atsakovės interesais santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Kai į bylą nėra pateikta tokių įrodymų, atsakovės argumentas, kad ieškovas turėjo padėti sudarant pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, yra nepagrįsti, nes ieškovas negalėjo būti laikomas atsakovės įgaliotu atstovu. Byloje nenustatyta, kad ieškovą ir atsakovę siejo darbo ar kitokie sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas galėjo veikti atsakovės vardu ir interesais.
35. Jau nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta rašytinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kurioje būtų aiškiai įvardytos šalių teisės ir pareigos, tiksliai apibrėžta ieškovo teikiamų paslaugų apimtis. Atsakovė, tvirtindama, kad ieškovo įsipareigojimų apimtis buvo gerokai platesnė, nei turto pirkėjo suradimas, turėjo pateikti įrodymus nurodomai įsipareigojimų apimčiai pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė nurodė, kad ieškovas daug kartų teikė nekokybiškas paslaugas, atsakovė teikė jam pastabas, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ir esant nekokybiškoms ieškovo paslaugoms, atsakovė su ieškovu tęsė bendradarbiavimą, taip prisiimdama iš to kylančią riziką. Akivaizdu, jog toks susitarimas konkliudentiniais veiksmais buvo išreikštas atsakovės pritarimas tęsti sutarties vykdymą, nepaisant kartais suteiktų nekokybiškų paslaugų.
36. Atsakovė nepateikė į bylą konkrečių įrodymų, iš kurių teismas galėtų nuspręsti, dėl kokių konkrečių ieškovo teikiamų paslaugų susitarė šalys būtent nagrinėjamu atveju. Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, ginčo šalių elgesį, ieškovui atliekant veiksmus, susijusius su turto pirkėjų paieška, aplinkybes po to, kai buvo nutraukta tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta žodinė sutartis, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus šalių susitarimą, jog ieškovas, skelbdamas viešojoje erdvėje, ieškos potencialių atsakovės siekiamo parduoti turto pirkėjų (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų pagrindas nuspręsti, kad ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti dar kokius nors papildomus veiksmus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
37. Bylos duomenys suteikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas įrodė, jog tinkamai įvykdė žodine paslaugų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovo įsipareigojimai buvo platesnės apimties, todėl negali būti laikomi įvykdytais ir dėl to nekyla pareiga už juos atsiskaityti su ieškovu (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
38. Be to, ieškovui pristačius pirkėjus ir pasirašius preliminarias prikimo-pardavimo sutartis, atsakovė nutraukė sutartį su ieškovu, taigi atsakovė nenorėjo, kad sandoris toliau vyktų tarpininkaujant ieškovui.
39. Ieškovas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai įvykdė savo pareigas pagal žodinį susitarimą su atsakove, t. y. skelbė apie parduodamą turtą, bendravo su potencialiais pirkėjais, informuodamas apie parduodamą turtą, organizavo turto apžiūras, rinko ir teikė potencialiems pirkėjams reikiamą informaciją apie turtą. Teismo posėdžio metu iškviesti liudytojai parodė, kad papildomų paslaugų jiems neprireikė. Daroma išvada, kad dėl ieškovo įdėtų pastangų ir atliktų veiksmų buvo pasiektas šalių sudarytos paslaugų sutarties tikslas – atsakovės turtas buvo parduotas.
40. Teismas neturi pagrindo nesiremti ieškovo paaiškinimais, kad paslaugų sutarties esmę sudarė susitarimas dėl to, kad ieškovas padės atsakovei surasti turto pirkėjus ir kad ieškovas tokią paslaugą suteikė, t. y. byloje nustatyta, kad atsakovė sudarė turto pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovo surastais pirkėjais. Teismas vertina, kad atsakovė gavo tokią paslaugą, dėl kokios iš esmės ir buvo susitarusi. Atsakovės argumentai, kad jos lūkesčiai buvo didesni, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį, laikant, kad paslauga iš viso nebuvo suteikta arba, kad suteikta jos dalis buvo mažareikšmė.
41. Nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas įvykdė paslaugų sutartį – surado atsakovei nekilnojamojo turto pirkėjus, atsakovė turtą pardavė būtent ieškovo surastiems pirkėjams ir dėl to ieškovas įgijo teisę gauti atlygį už suteiktas paslaugas.
42. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad ieškovas įrodė ieškinio reikalavimus (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ieškovo ieškinį tenkina visiškai ir ieškovui iš atsakovės priteisia 10 188 Eur skolą.
43. Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
44. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
45. Išnagrinėjus civilinę bylą tarp ginčo šalių turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
46. Paduodamas ieškinį, ieškovas sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 230 Eur dydžio žyminį mokestį. Taip pat, ieškovas už teisines paslaugas sumokėjo bendrą 2 694 Eur sumą. Iš to seka, kad ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 2 924 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (230 Eur + 2 694 Eur = 2 924 Eur). Todėl tenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 2 924 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
47. Patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už ieškinio parengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje priteistinų išlaidų sumų.
48. Valstybė šioje byloje turėjo 47,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas priteisiamas valstybei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patenkinti ieškovo P. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MBS Baltic“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Priteisti ieškovui P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MBS Baltic“, juridinio asmens kodas 301166661, 10 188 Eur (dešimties tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 924 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MBS Baltic“, juridinio asmens kodas 301166661, 47,58 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 58 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.