- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-15
- Bylos Nr.
- e2A-1317-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13009-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Jelena Šiškina, Kristina Lysionok
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MBS Baltic“
- Ieškovas
- P. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok, Dainiaus Rinkevičiaus ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MBS Baltic“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MBS Baltic“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. L. (toliau – ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MBS Baltic“ (toliau – ir UAB) „MBS Baltic“, atsakovė) 10 188 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovės 2022 m. spalio mėnesį buvo sudaryta žodinė sutartis, kuria buvo sutarta, jog ieškovas, kaip nekilnojamojo turto brokeris, suras pirkėjus atsakovės nekilnojamojo turto objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), o atsakovė sumokės ieškovui sutartą 1,8 procento dydžio komisinį atlygį nuo parduodamo nekilnojamojo turto vertės. Buvo sulygta, kad sąskaita faktūra paslaugų gavėjai atsakovei yra išrašoma iškart, kai yra pasirašoma pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovės ir kliento, įgyjančio nekilnojamąjį turtą. Visa reklaminė medžiaga – skelbimai, internetinė svetainė, paskyros socialiniuose tinkluose bei lauko reklama buvo apmokama išimtinai ieškovo lėšomis. 2023 m. liepos 12 d. tarp ieškovo ir atsakovės vadovo įvyko konfliktas, po kurio ieškovas buvo informuotas, kad su juo yra nutraukiami visi žodiniai ir rašytiniai susitarimai, sudaryti dėl namų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo. Ieškovas gera valia atidavė nekilnojamojo turto raktus ir ištrynė nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus, internetinę svetainę, socialinių tinklų paskyrą bei bet kokią kitą reklaminę sklaidą, susijusią su minėto nekilnojamojo turto pardavimu. Tačiau tuo metu ieškovas jau buvo suradęs pirkėjus trims atsakovės nekilnojamojo turto objektams, buvo likę tik pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartis. Todėl ieškovas atsakovei pranešė apie jos neįvykdytus įsipareigojimus – nesumokėtą komisinį atlygį už ieškovo atsakovei suteiktas paslaugas surandant pirkėjus trims nekilnojamojo turto objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), ir pateikė sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas su įpareigojimu apmokėti jas per tris dienas nuo pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymo dienos. Pateikęs minėtas sąskaitas faktūras ieškovas gavo atsakovės atstovės pretenziją dėl ikiteisminio ginčo sureguliavimo, prašant panaikinti minėtas sąskaitas. Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovės nurodytas aplinkybes, panaikino išrašytas sąskaitas faktūras. Tuomet šalys susitarė, kad kai bus sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys su ieškovo surastais pirkėjais, jis išrašys sąskaitas ir atsakovė jas apmokės.
3. Ieškovas paaiškino, kad buvo sudarytos trys pirkimo–pardavimo sutartys. Įvykus pirmam iš sandorių, ieškovas išrašė sąskaitą faktūrą 3 402 Eur sumai. Ši sąskaita nebuvo apmokėta – atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovas suteikė tik dalį žodine sutartimi tarp šalių sutartų paslaugų, dėl ko atsakovė neva patyrė nuostolių, todėl ieškovui mokėtina suma už suteiktas paslaugas vertintina 1 999,90 Eur. Ieškovas nurodo, kad suteikė visas žodine sutartimi sulygtas paslaugas – surado nekilnojamojo turto pirkėją, aprodė nekilnojamąjį turtą, parengė preliminarią turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią notaras patvirtino pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Analogiškai buvo sudarytos ir kitos dvi pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys ir išrašytos dvi sąskaitos faktūros 3 276 Eur ir 3 510 Eur sumai, tačiau jos taip pat nebuvo apmokėtos. Atsakovės atstovė pasiūlė ieškovui sudaryti taikos sutartį, pagal kurią sutiko sumokėti 50 procentų nuo išrašytose sąskaitose nurodytų sumų, tačiau ieškovas nesutiko sudaryti taikos sutarties minėtomis sąlygomis. Nurodė, kad jam komisinis mokestis buvo sumokamas, kai būdavo sudaroma pagrindinė prikimo–pardavimo sutartis. Tai patvirtina ir iki ginčo įvykę mokėjimai. Atsakovės vadovas nebuvo išrašęs notarinio įgaliojimo atstovauti bendrovei sudarant pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis, todėl jis ir negalėjo atstovauti įmonės pasirašant pagrindines sutartis. Sutarties nutraukimo pranešime nėra nurodyta, kad sutartis nutraukiama dėl ieškovo netinkamai atlikto darbo ar nekokybiškai suteiktų paslaugų.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
5. Nurodė, kad tarp šalių buvo sutarta, jog ieškovas savo lėšomis reklamuos parduodamus namus socialiniuose tinkluose, nekilnojamojo turto skelbimų portalų pirmuosiuose puslapiuose, teiks visą pirkėjams aktualią informaciją, organizuos nekilnojamojo turto apžiūras, vertinimus, padės pirkėjams gauti informaciją, reikalingą sudaryti paskolų sutartis bei bendrauti su AS Luminor bank ir AB SEB banko konsultantais, organizuos notarinius sandorius ir atliks visus būtinus veiksmus, siekiant parduoti nekilnojamojo turto objektus. Žodžiu buvo sutarta, kad įvykus notariniam sandoriui tarp atsakovės ir pirkėjo ir pirkėjui sumokėjus turto kainą, ieškovui bus sumokamas 1,8 procento dydžio atlyginimas nuo parduoto turto kainos. Atlyginimas turėjo būti mokamas po to, kai pirkėjas pilnai atsiskaito už perkamą turtą. Priešingai nei nurodo ieškovas, tarp šalių nebuvo sutarta, kad bus mokamas atlyginimas tik už pirkėjo suradimą. Nuo pirmo kontakto su potencialiu pirkėju iki notarinės sutarties sudarymo reikia atlikti daug darbo – rodyti turtą (kartais net keletą kartų), bendrauti su pirkėju telefonu ar elektroniniais laiškais, teikti visą informaciją apie turtą, derėtis dėl sandorio sąlygų, sudaryti preliminariąją sutartį, teikti atsakovės atstovui informaciją apie sandorio eigą bei potencialius pirkėjus, teikti pirkėjams pagalbą bendraujant su bankais, organizuoti turto vertinimą, reikalingą paskolai gauti, bendrauti su vertintoju (aprodyti jam turtą), organizuoti notarinio sandorio sudarymą, pateikti notarui visus reikalingus dokumentus ir atlikti visus kitus susijusius darbus siekiant vieno ir to paties tikslo – sudaryti ir įvykdyti turto pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovės vadovas pastebėjo, kad kartu su skelbimu yra pateiktos su atsakovės įmonės statomais namais niekaip nesusijusios namų interjero nuotraukos. Atsakovės vadovas pareikalavo nedelsiant jas pašalinti, nes tai yra pirkėjų klaidinimas. Ieškovas teisinosi, kad, jo manymu, nuotraukos padės pritraukti pirkėjų. 2023 m. kovo–balandžio mėnesiais atsakovės vadovas pastebėjo, kad nėra reklaminių skelbimų nekilnojamojo turto portale „Aruodas“, kuris yra pagrindinis ir labiausiai lankomas nekilnojamojo turto objektų portalas. Ieškovas buvo informuotas apie ketinimą atsisakyti jo netinkamai atliekamų paslaugų, tačiau jis klaidas pripažino ir paprašė duoti jam dar vieną galimybę. Patikrinus „Aruodas“ skelbimų portalą po savaitės, reklama vis dar nebuvo atnaujinta, nors ieškovas teigė, kad skelbimus atnaujino. Ieškovo veiksmai parodė jo nekompetenciją ir negebėjimą teikti nekilnojamojo turto agento paslaugas. Atsakovė pastebėjo, kad ieškovas skelbimuose daro daug gramatinių klaidų, nurodo klaidinančią informaciją, tokiu būdu atsakovė buvo nepatraukliai reprezentuojama kaip įmonė bei buvo bloginama jos reputacija. Viename iš skelbimų ieškovas paskelbė tariamą akciją apie tai, kad nusipirkus namą, oro kondicionierius dovanojamas. Kondicionieriai yra įrengti visuose namuose, tai yra namo dalis. Jie nėra dovanojami, jie yra įtraukti į bendrą namo sudėtį ir kainą. Atsakovė nedelsiant pareikalavo pašalinti tokią informaciją. Ieškovas nesuteikė visų paslaugų, nurodytų išrašytose sąskaitose faktūrose, todėl neįgijo teisės reikalauti sąskaitose nurodyto dydžio atlyginimo. Ieškovo vaidmuo sandorių sudaryme buvo menkavertis ir apsiribojo tik dalies informacijos suteikimu bei objekto parodymu. Didžiąją dalį paslaugų, tokių kaip preliminariosios ir pagrindinės sutarčių organizavimą bei sudarymą, turto aprodymą pirkėjui, informacijos apie turtą teikimą pirkėjui ir kitus veiksmus, būtinus pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti bei įvykdyti, atliko atsakovės (duomenys neskelbtini) S. J..
6. Ieškovas dirbo nekokybiškai, pilnai neatliko darbų, todėl atsakovas pasiūlė jam 6 500 Eur sumą. Ieškovo indėlis dėl sandorio su A. B. yra niekinis, kitais atvejais ieškovo indėlis į potencialių pirkėjų radimą bei bendravimą su jais taip pat nebuvo svarus – dalį darbo turėjo atlikti pats atsakovės vadovas. Dėl ieškovo netinkamo darbo atsakovė turėjo suteikti pirkėjams nuolaidas, kurių neketino daryti. Be to, ieškovas pirkėjams nesuteikdavo pilnavertės ir patikimos informacijos apie parduodamą turtą, todėl pirkėjai ne kartą kreipėsi į atsakovės vadovą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą tenkinti ieškinį ir priteisti ieškovui iš atsakovės 10 188 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 924 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei iš atsakovės 47,58 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2022 m. spalio mėnesį buvo sudaryta žodinė sutartis, kuria buvo sutarta, kad ieškovas, kaip nekilnojamojo turto brokeris, suras pirkėjus paslaugų gavėjos atsakovės parduodamiems nekilnojamojo turto objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), o atsakovė sumokės ieškovui sutartą 1,8 procentų dydžio komisinį atlygį nuo parduodamo nekilnojamojo turto vertės.
9. 2023 m. liepos 12 d. pranešimu ieškovas informuotas, kad atsakovė su ieškovu nutraukia visus žodinius ir rašytinius susitarimus, sudarytus dėl namų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo.
10. 2023 m. liepos 14 d. ieškovas atsakovei pateikė tris sąskaitas faktūras: Nr. 214 – 3 276 Eur sumai, Nr. 215 – 3 402 Eur sumai ir Nr. 216 – 3 510 Eur sumai už suteiktas paslaugas. 2023 m. liepos 17 d. ieškovas gavo atsakovės atstovės advokatės pretenziją dėl ikiteisminio ginčo sureguliavimo, kurioje nurodoma, kad žodžiu šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu P. L. suras pirkėją (us) UAB „MBS Baltic“ parduodamiems nekilnojamojo turto objektams, jam bus sumokamas komisinis atlyginimas. Komisinis atlyginimas sumokamas po to, kai UAB „MBS Baltic“ sudaro su atitinkamu pirkėju pirkimo–pardavimo sutartį ir sutartyje nurodyta kaina yra pilnai apmokėta. Nurodė, kad P. L. netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei ieškovo nurodyti pirkėjai sudarys pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove, tokiu atveju atsakovė apie tai informuos ieškovą ir toks pranešimas bus pagrindas išrašyti sąskaitas įmonei.
11. Ieškovas sąskaitas faktūras Nr. 214 – 3 276 Eur sumai, Nr. 215 – 3 402 Eur sumai ir Nr. 216 – 3 510 Eur sumai panaikino.
12. 2023 m. balandžio 24 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis su A. B. dėl žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo, kurio kaina yra 182 000 Eur. A. B. turtą įgijo 2023 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2923 pagrindu. Ieškovas, atsižvelgdamas į sudarytą sandorį, atsakovei apmokėjimui išrašė 2023 m. spalio 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. 217 3 276 Eur sumai.
13. 2023 m. birželio 30 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis su J. B. ir J. P. dėl žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo, kurio kaina – 189 000 Eur. 2023 m. birželio 30 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis su J. B. dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo, kurio kaina – 189 000 Eur. J. B. turtą įgijo 2023 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2917 pagrindu. Ieškovas, atsižvelgdamas į sudarytą sandorį, atsakovei išrašė apmokėjimui 2023 m. rugpjūčio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. 214 3 402 Eur sumai.
14. 2023 m. liepos 3 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis su T. L. ir J. L. dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo, kurio kaina yra 195 000 Eur. T. L. ir J. L. turtą įgijo 2023 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3624 pagrindu. Ieškovas, atsižvelgdamas į sudarytą sandorį, atsakovei išrašė apmokėjimui 2023 m. spalio 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. 218 3 510 Eur sumai.
15. Nustatyta, kad ieškovas turėjo reklamuoti parduodamą turtą, visa reklaminė medžiaga buvo apmokama ieškovo lėšomis. Susidomėjusiems potencialiems pirkėjams ieškovas organizavo turto apžiūras, teikė reikalingus dokumentus, susirašinėjo, kontaktavo su jais telefonu, perdavė jiems atsakovės vadovo kontaktus, pateikė preliminarias prikimo–pardavimo sutartis. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad ieškovas ieškojo potencialių atsakovės turto pirkėjų, bendravo su jais, teikė juos dominančią informaciją apie turtą ir dėl ieškovo vykdytos potencialių pirkėjų paieškos ginčo turtu susidomėjo bei jį įsigijo J. B., T. L. ir J. L., A. B..
Atsiliepimas
16. Atsakovės teigimu, ieškovas taip pat turėjo atlikti visus teisinius ir organizacinius pasirengimo pagrindiniam sandoriui veiksmus. Teismas nevertino atsakovės pateikto elektroninio susirašinėjimo, iš kurio matyti, kad ieškovas susirašinėjo su kredito įstaigomis bei bendravo su pirkėjais (susirašinėjimas su atsakovės vadovu: <<...Labas, ruošiu atsakymą SEB‘ui. Kur pažymėjau geltonai neturiu informacijos.>>susirašinėjimas su kliente <<...Ačiū, gavau. Norime užsakyti turto vertinimą Swedui ir SWEB‘ui, parašykit, kada jau bus sudėti klozetai ir kriauklės vonios kambariuose.>>) kaip pakankamai patvirtinančio ieškovo bei atsakovės sutarties ribas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėti pirkėjai apie atsakovės parduodamą turtą sužinojo įvairiais būdais (iš elektroninių skelbimų, lauko stendų), kuriuos įgyvendino ieškovas, bendrą informaciją apie parduodamą nekilnojamąjį turtą gavo iš ieškovo, jis jiems pateikė preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis, ir tik atsakovei nutraukus su ieškovu sutartį, atsakovės vadovas išreiškė pageidavimą bendrauti tiesiogiai su pirkėjais. Teismo posėdžio metu iškviesti liudytojai parodė, kad papildomų paslaugų jiems iš ieškovo neprireikė, iš esmės iki preliminarių sutarčių pasirašymo su atsakovės atstovu buvo bendraujama tik dėl konkrečių techninių sprendinių.
18. Teismas konstatavo, kad paruošiamuosius veiksmus pagrindiniam sandoriui sudaryti turėjo atlikti turto savininkas, o ne ieškovas, nes atsakovė nebuvo suteikusi ieškovui kokių nors įgaliojimų šiuo klausimu. Byloje nenustatyta, kad ieškovą ir atsakovę siejo darbo ar kitokie sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas galėjo veikti atsakovės vardu ir interesais. Atsakovė, tvirtindama, kad ieškovo įsipareigojimų apimtis buvo gerokai platesnė, nei turto pirkėjo suradimas, turėjo pateikti įrodymus nurodomai įsipareigojimų apimčiai pagrįsti. Teismas nustatė, kad net ir esant nekokybiškoms ieškovo paslaugoms, atsakovė su ieškovu tęsė bendradarbiavimą, taip prisiimdama iš to kylančią riziką.
19. Teismas pripažino buvus šalių susitarimą, kad ieškovas viešojoje erdvėje ieškos potencialių atsakovės siekiamo parduoti turto pirkėjų. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų pagrindas nuspręsti, kad ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti dar kokius nors papildomus veiksmus. Ieškovas įrodė, kad tinkamai įvykdė žodine paslaugų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovo įsipareigojimai buvo platesnės apimties. Ieškovui pristačius pirkėjus ir pasirašius preliminarias prikimo–pardavimo sutartis, pati atsakovė nutraukė sutartį su ieškovu, taigi atsakovė nenorėjo, kad sandoris toliau vyktų tarpininkaujant ieškovui.
20. Ieškovas įvykdė savo pareigas pagal žodinį susitarimą su atsakove, t. y. skelbė apie parduodamą turtą, bendravo su potencialiais pirkėjais, informuodamas apie parduodamą turtą, organizavo turto apžiūras, rinko ir teikė potencialiems pirkėjams reikiamą informaciją apie turtą. Teismo posėdžio metu iškviesti liudytojai parodė, kad papildomų paslaugų jiems neprireikė. Teismas darė išvadą, kad dėl ieškovo įdėtų pastangų ir atliktų veiksmų buvo pasiektas šalių sudarytos paslaugų sutarties tikslas – atsakovės turtas buvo parduotas.
21. Teismas vertino, kad atsakovė gavo tokią paslaugą, dėl kokios iš esmės ir buvo susitarusi – ieškovas surado atsakovei nekilnojamojo turto pirkėjus, atsakovė turtą pardavė būtent ieškovo surastiems pirkėjams. Atsakovės argumentai, kad jos lūkesčiai buvo didesni, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį, laikant, kad paslauga iš viso nebuvo suteikta arba, kad suteikta jos dalis buvo mažareikšmė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti atsakovės UAB „MBS BALTIC“ naudai iš ieškovo P. L. 2468,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 230 Eur žyminio mokesčio išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Skundžiamu sprendimu netinkamai ir neteisingai nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės ir nurodyti tokie argumentai: šalys žodiniu susitarimu buvo sutarusios, kad sąskaita faktūra paslaugų gavėjai atsakovei yra išrašoma iškart, kai yra pasirašoma pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovės ir kliento, įgyjančio nekilnojamąjį turtą (skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies 11 punktas); nutraukus šalių sudarytą žodinę sutartį ieškovas įvykdė jos nurodytus įpareigojimus – atidavė nekilnojamojo turto raktus ir ištrynė nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus, internetinę svetainę, socialinių tinklų paskyrą bei bet kokią kitą reklaminę sklaidą, susijusią su minėto nekilnojamojo turto pardavimu (skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies 12 punktas).
22.2. Teismas nevertino atsakovės paaiškinimų, kuriais atsakovė nurodė, kad sąskaita šalių susitarimu turėjo būti išrašoma sudarius notarinę pirkimo–pardavimo sutartį ir atsakovei gavus iš pirkėjo kainos dalį (pradinį įnašą). Teismas nevertino ankstesnių sandorių, dėl kurių tarp šalių nekilo ginčas, kai ieškovui komisinis mokestis buvo mokamas po notarinio sandorio sudarymo ir atsakovei gavus bent dalį piniginių lėšų pagal pagrindinę sutartį iš pirkėjo. Taigi ieškovas dvi sąskaitas, kurių pagrindu reiškia byloje reikalavimus, išrašė iki reikalavimo atsiradimo momento.
Šalies argumentai
22.3. Dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, kai ilgą laiką buvo klaidinami pirkėjai, teikiama neteisinga informacija, atsakovė galimai neteko potencialių pirkėjų ar dalies klientų atžvilgiu prarado pasitikėjimą.
22.4. Tarp šalių susiklostė mišrūs atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai ir komercinio atstovavimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja CK XII skyriaus teisės normos. Ieškovas pristatė save kaip nekilnojamojo turto agentą, atstovaujantį atsakovės interesams. Taigi šalys nesusitarė dėl vienkartinio pobūdžio paslaugų suteikimo. Buvo sutarta, kad ieškovas vykdys nuolatines tarpininkavimo atsakovei paslaugas, kurios prilyginamos prekybos agento veiklai. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai nuspręsta, kad šalis siejo įprastiniai atlygintinių paslaugų teisiniai santykiai ir nepagrįstai netaikytos komercinio atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.
Šalies argumentai
22.5. Šalys nebuvo įforminusios rašytinės sutarties, tačiau šalių elgesys ankstesnių sandorių metu ir šalių susirašinėjimas patvirtina faktą, kad šalys buvo susitarusios, jog ieškovas tarpininkaus ir organizuos nekilnojamojo turto pardavimus, t. y. reklamuos turtą, ieškos pirkėjų, bendraus su jais, teiks visą informaciją pirkėjams apie turtą, padės pirkėjams gauti banko paskolas, organizuos preliminariųjų ir notarinių sutarčių sudarymą, organizuos turto vertinimą, teiks visus būtinus dokumentus, teiks informaciją atsakovei ir atliks visus kitus būtinus veiksmus, siekiant parduoti turtą. Skundžiamu sprendimu visiškai nevertinti atsakovės argumentai, susiję su motyvu gauti platesnės apimties paslaugas, nei vien pirkėjų paieška. Byloje apklausti liudytojai T. L. ir J. B. patvirtino faktą, kad žinojo kvartalą ir net gi tikslingai siekė įsigyti objektą minėtame kvartale. Taigi atsakovė neturėjo jokio tikslo ir motyvo pasitelkti ieškovą vien pirkėjų paieškai. Tokia nekilnojamojo turto agentų veikla, kai agentas pilnai suorganizuoja sandorį, yra įprasta ir nusistovėjusi rinkoje.
22.6. Siekdamas gauti atlyginimą pagal sutartį, ieškovas privalėjo įrodyti, kad tinkamai įvykdė sutartimi sulygtas pareigas. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai ieškovui tenkanti įrodinėjimo naštos pareiga perkelta atsakovei, nurodant, kad atsakovė turėjo įrodyti dėl kokių paslaugų šalys susitarė; buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, netinkamai aiškinta šalių sudaryta žodinė sutartis, netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naštos taisyklės. Ieškovas teismo posėdžio metu, atsakydamas į atsakovės atstovės klausimus, patvirtino faktą, kad iki ginčo kilimo ankstesniems sandoriams ne tik surado pirkėjus, bet ir vedė derybas, teikė informaciją tiek pirkėjams, tiek atsakovei, siuntė elektroninius laiškus, bendravo su bankų darbuotojais, aprodė turtą ir atliko kitus veiksmus net ir po preliminariosios sutarties sudarymo. Ieškovas teigė, kad tokius veiksmu atliko viršydamas savo pareigas iš geros valios, tačiau toks argumentas mažai tikėtinas, juo labiau kad veiksmai buvo atliekami ne vieną kartą, o tęstinį laikotarpį. Jeigu ieškovo pareigos būtų apsiribojusios tik preliminariosios sutarties sudarymu, tai ir komisinis mokestis būtų mokamas po preliminarios sutarties sudarymo, tačiau jis buvo mokamas tik po pagrindinės sutarties sudarymo ir pirkėjui sumokėjus dalį kainos. Pateikti elektroniniai laiškai patvirtina faktą, kad ieškovas iki ginčo pradžios teikė atsakovės nurodytas platesnės apimties paslaugas, t. y. bendravo su banko darbuotojais, derino turto įrengimo bei pirkimo sąlygas su pirkėjais. Visi byloje apklausti liudytojai patvirtino faktą, kad po preliminariosios sutarties sudarymo buvo atliekami tolesni veiksmai, siekiant sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. Sistemiškai vertinant šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, ankstesnę šalių praktiką bei elgesį, šalių motyvus ir tikruosius ketinimus ir tikslus, labiau tikėtina buvus šalių susitarimą dėl tokių paslaugų, kurias nurodė atsakovė, suteikimo, nesiaurinant jų apimties.
22.7. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai nevertinta faktinė aplinkybė, kad 2023-07-12 žodinė tarpininkavimo sutartis su ieškovu buvo nutraukta dėl to, jog ieškovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus – tinkamai nereklamavo parduodamų objektų, skelbimuose darė daug gramatinių klaidų, nurodė klaidinančią informaciją pirkėjams, blogino atsakovo reputaciją, kėlė grėsmę atsakovo kaip pardavėjo galimos atsakomybės atsiradimui, nesilaikė atsakovės nurodymų ir atliko kitus veiksmus, kurie kėlė atsakovei abejones dėl ieškovo kaip nekilnojamojo turto agento kompetencijos.
22.8. Sąskaitos, kurių pagrindu ieškovas reikalauja priteisti skolą, išrašytos nepagrįstai, t. y. nesuteikus tokios apimties darbų, kiek jie yra įvertinti ir iki sandorių su pirkėjais sudarymo bei pradinio įnašo gavimo, todėl atsakovei nekilo pareiga jų apmokėti.
Atsiliepimas
23. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovo P. L. naudai 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
23.1. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl ieškovo įdėtų pastangų ir atliktų veiksmų buvo pasiektas šalių sudarytos paslaugų sutarties tikslas – atsakovės turtas buvo parduotas, t. y. ieškovas įvykdė paslaugų sutartį – surado atsakovei nekilnojamojo turto pirkėjus, atsakovė turtą pardavė būtent ieškovo surastiems pirkėjams ir dėl to ieškovas įgijo teisę gauti atlygį už suteiktas paslaugas, t. y. 10 188 Eur skolą, kuri apskaičiuojama nuo visų trijų sandorių sumos. Byloje ginčo nėra, kad atsakovė realiai gavo pinigines lėšas pagal visas tris sutartis, todėl sąskaitų išrašymo momentas yra visiškai nereikšmingas.
23.2. Byloje atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė, kad prarado nors vieną klientą ar nors vienas potencialus klientas buvo suklaidintas.
23.3. Šalys nesusitarė, kad ieškovo teisė į atlygį priklauso nuo atlikto pavedimo kokybės. Šalys sutarė dėl 1,8 procentų atlygio, kuris apskaičiuojamas nuo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su ieškovo surastais turto pirkėjais.
23.4. Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad tinkamai įvykdė paslaugų teikimo sutartį, pasiekė šalių sutartą rezultatą – savo pastangomis ir lėšomis surado atsakovės siekto parduoti turto pirkėjus, susitarė su jais dėl preliminarių sutarčių pasirašymo bei jas pasirašė, todėl įgijo teisę į sutartą atlygį. Atsakovei byloje užėmus poziciją, kad neva ieškovas neatliko visų sutartų paslaugų, teigiant, kad buvo susitarta dėl tokios paslaugų apimties, pagal kurią ieškovas turėjo atlikti visus teisinius ir organizacinius pasirengimo pagrindiniam sandoriui veiksmus, būtent jai ir kilo pareiga tokias aplinkybes įrodyti, o ne ieškovui jas paneigti.
23.5. Pačios atsakovės dar 2023 m. rašyta pretenzija paneigia apeliacinio skundo argumentus apie platesnį šalių susitarimą dėl paslaugų apimties, nes tokiu atveju jau 2023-07-17 pretenzijoje atsakovė aiškiai būtų nurodžiusi, kad ieškovas paslaugas suteikė ne pilna apimtimi ir būtų reikalavusi ieškovo pirmiausiai įvykdyti paslaugas pilna apimtimi ir tik tada spręsti klausimą dėl sąskaitų išrašymo.
23.6. Ieškovas buvo suinteresuotas, kad pirkėjai laikytųsi preliminariosios sutarties, nes atlygis jam buvo sumokamas sudarius pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, todėl perduodamas savo rekomendacijas ar kontaktus pirkėjams, ar tuo pačiu vienu atveju padėjęs atsakovei įleisti vertintoją, kai jis to padaryti negalėjo dėl kelionės, negali būti kaip pagrindas plečiamai aiškinti ieškovo pareigas pagal šalių žodinį susitarimą.
23.7. Ieškovas byloje neįrodinėjo, o tokia praktika, kai nekilnojamojo turto brokeriui komisinis užmokestis būtų mokamas tik sudarant preliminarią sutartį, ir neegzistuoja.
23.8. Šalių susirašinėjimas paneigia, o ne patvirtina, atsakovės nurodomas šalių susitarimo ribas. Iš pirmojo laiško matyti, kad ieškovas prašė informacijos SEB bankui tam, kad galėtų atlikti savo sutartas funkcijas, t. y. reklamuoti parduodamą nekilnojamąjį turtą per banko svetainę. Iš antrojo laiško turinio (Labas S., (duomenys neskelbtini) pirkėjai klausė paskolos iš SEB banko. SEB bankas nori daugiau informacijos) matyti, kad ieškovas neturėjo jokių įsipareigojimų dėl banko, o informavo būtent atsakovę apie pirkėjų pageidavimą gauti paskolą iš SEB banko. Tuo pačiu jis informavo atsakovę apie banko poreikį gauti daugiau informacijos iš jo paties. Taigi laiškuose fiksuota, kad ieškovas nedisponavo ta informacija, kurios reikėjo dėl paskolų gavimo pirkėjams ar paskolos suteikimo bankui, nes tai viršijo susitarimo ribas. Tas faktas, kad atsakovė ieškovui neperdavė informacijos dėl bankų paskolos suteikimo būsimiems pirkėjams (lengvatine ar kita tvarka), patvirtina faktą, jog šie klausimai nepateko į ieškovo teikiamų paslaugų apimtį.
23.9. Nors atsakovė teigia, kad jai nebuvo reikalinga tik pirkėjų paieškos paslauga, tačiau tas faktas, jog visos trys ginčo sutartys buvo sudarytos būtent su ieškovo reklamos priemonėmis surastais pirkėjais, pagal ieškovo suorganizuotas preliminarios sutarties sąlygas (kainą ir t.t.), patvirtina, kad būtent tokios paslaugos siekė atsakovė.
23.10. 2023-07-12 pranešimo turinys patvirtina, kad santykiai nebuvo nutraukti dėl tariamai nekokybiškai teikiamų paslaugų, t. y. jame nėra jokių nuorodų apie tai, kad atsakovė nutraukia visus žodinius ir rašytinius susitarimus su ieškovu dėl namų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įrodymų vertinimo nustatant faktą, ar ieškovas tinkamai suteikė atsakovei paslaugas, ar ieškovas turi teisę į sutartyje numatytą atlyginimą už paslaugas, taip pat nustatant faktą dėl šalių susitartų paslaugų apimties. Tarp šalių kilo ginčas ir dėl tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo.
27. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo surasti atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto pirkėją, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui atlygį, priklausantį nuo surastam pirkėjui parduoto turto kainos. Ieškovo teigimu – preliminarios sutarties pasirašymas buvo jo teikiamų paslaugų tinkamas rezultatas, tuo tarpu atsakovės teigimu, buvo susitarta dėl tokios paslaugų apimties, pagal kurią ieškovas turėjo atlikti visus teisinius ir organizacinius pasirengimo pagrindiniam sandoriui veiksmus, t. y. šalys buvo sutarusios dėl platesnės paslaugų apimties.
28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
29. Apeliantė yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, todėl vien jos paaiškinimai nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys bylai svarbias aplinkybes. Šiuo atveju būtent atsakovė teigė, kad ieškovo įsipareigojimai pagal sutartį buvo platesni nei tik atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimas. Ieškovas šį faktą neigė, todėl būtent atsakovei teko pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindė savo atsikirtimus į ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl ieškovo nurodytų paslaugų suteikimo fakto (siauresnės paslaugų apimties, nei teigė atsakovė, be to, atsakovė teigia, kad dalis paslaugų buvo suteikta netinkamai), už kurias jis prašo atlyginimo šioje byloje.
23. Sprendžiant dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų apimties, svarbu atsižvelgti į atsakovės 2023 m. liepos 17 d. rašto ieškovui turinį, kuriame atsakovė nurodo, jog žodžiu šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu P. L. suras pirkėją (us) UAB „MBS Baltic“ parduodamiems nekilnojamojo turto objektams, jam bus sumokamas komisinis atlyginimas; tuo atveju, jei ieškovo nurodyti pirkėjai sudarys pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove, tokiu atveju atsakovė apie tai informuos ieškovą ir toks pranešimas bus pagrindas išrašyti sąskaitas įmonei. Taigi pati atsakovė šiuo raštu patvirtino, kad ieškovo įsipareigojimai pagal sutartį buvo susiję su pirkėjų suradimu, rašte nėra nurodyta apie kitas ieškovo prievoles prieš sudarant arba sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, kaip ir nėra konkretizuota, kokios paslaugos nebuvo suteiktos arba buvo suteiktos nekokybiškai.
24. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad sutarties vykdymo metu atsakovė teikė pretenzijas ieškovui dėl jo neatlikto darbo, susijusio su konkrečiu teisinių ir organizacinių veiksmų atlikimu po preliminarios sutarties sudarymo, siekiant sudaryti pagrindinį sandorį.
25. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, kad atsakovė nebuvo išdavusi ieškovui įgaliojimų atlikti jos vardu teisinius ar organizacinius veiksmus, susijusius su pagrindinių sandorių sudarymu. Bylos duomenimis tiek preliminarias sutartis, tiek pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis sudarė pati atsakovė.
26. Šalių susirašinėjimas dėl papildomos informacijos, reikalingos bankui pateikimo (2023-04-06 laiške ieškovas rašo: „Labas, ruošiu atsakymą SEBui. Kur pažymėjau geltonai neturiu informacijos“. 2023-04-14 ieškovas rašo: „Labas S., (duomenys neskelbtini) pirkėjai klausė paskolos iš SEB banko. SEB bankas nori daugiau informacijos“. 2023-03-21 G. Š. rašė P. L.: „Ačiū, gavau. Norime užsakyti turto vertinimą Swedui ir Seb‘ui, parašykit kada jau bus sudėti klozetai ir kriauklės vonios kambariuose“) patvirtina epizodinio bendro pobūdžio bendravimą dėl papildomos informacijos pateikimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokia informacija ieškovui buvo suteikta ir kad ši informacija buvo panaudota būtent tikslu organizuoti pagrindinės sutarties sudarymą. Todėl apeliantė nepaneigė teismo išvados, kad toks susirašinėjimas nėra pakankamas spręsti dėl platesnės apimties ieškovo įsipareigojimų. Be to, pritartina ieškovo argumentams, kad ieškovas buvo suinteresuotas, jog jo surasti klientai sudarytų su atsakove pagrindines turto pirkimo–pardavimo sutartis (nes tik tokiu atveju atsirastų jo teisė gauti atlyginimą už paslaugas), todėl atskirais atvejais ieškovo sutikimas suteikti papildomą informaciją pirkėjams, įleisti vertintoją į patalpas, nesudaro pagrindo plačiau aiškinti ieškovo pareigas pagal šalių žodinį susitarimą.
27. Liudytojų parodymai patvirtina, kad pirkėjai, su kuriais atsakovė sudarė pagrindines sutartis ir dėl ko ieškovas šioje byloje prašo sumokėti jam atlyginimą už suteiktas paslaugas (J. B., T. L. ir J. L., A. B.) apie parduodamą turtą sužinojo iš ieškovo įrengto reklaminio stendo, kad iki preliminarios sutarties sudarymo bendravo su ieškovu, kuris jiems teikė būtiną informaciją. Taigi šie įrodymai patvirtina, kad pirkėjai buvo surasti būtent ieškovui suteikus tarpininkavimo paslaugas atsakovei, ir paneigia apeliantės argumentą, kad jai tokių paslaugų nereikėjo. Kokios aplinkybės sąlygojo pirkėjų galutinį apsisprendimą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove, nėra teisiškai reikšmingos: kaip buvo minėta, ieškovas įsipareigojo rasti atsakovei pirkėjus ir bylos duomenimis būtent dėl ieškovo suteiktų paslaugų pirkėjai susidomėjo pirkimo objektu ir kreipėsi į ieškovą dėl siūlomo sandorio. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė 2023 m. liepos 17 d. rašte ieškovui neneigė fakto, kad pirkėjai, su kuriais buvo siejamas ieškovo reikalavimas sumokėti jam atlyginimą, buvo būtent ieškovo rasti pirkėjai.
28. Apeliantės teiginiai apie rinkoje nusistovėjusią nekilnojamojo turto agentų veiklą, kai tarpininkai visada dalyvauja visuose pirkimo organizavimo etapuose iki notarinės sutarties sudarymo momento, nėra įrodyti, todėl laikomi nepagrįstais.
29. Apeliantės argumentai apie tai, kad teismas turėjo vadovautis pirkimo–pardavimo sutartimis, sudarytomis su pirkėjais V. E., A. Š. ir G. Š., yra nepagrįsti, nes apeliantė nenurodė argumentų, kaip šios sutartys yra susijusios su šio ginčo dalyku. Be to, kaip buvo minėta, vertinant ieškovo turtinį interesą dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieškovo vienkartiniai veiksmai (kitų klientų pageidavimu tam tikrais atvejais siunčiant dokumentus, informaciją, įleidžiant į patalpas turto vertintoją) neįrodo, kad šio konkretaus ginčo atveju ieškovas buvo atsakovės įgaliotas atlikti organizacinius teisinius komercinio atstovavimo veiksmus. Faktas, kad pirkėjai ikisutartiniuose santykiuose bendravo ir su ieškovu, ir su atsakove, savaime neįrodo nei platesnės ieškovo sutartinių prievolių apimties, nei suteiktų paslaugų netinkamos kokybės. Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad po preliminarios sutarties sudarymo jie savarankiškai organizavo turto vertinimą, kredito gavimą, kad jie gavo visą reikiamą informaciją.
30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad būtina atskirti prekybos agentus nuo asmenų, kurie suteikia paslaugas, kurias įprastai teikia prekybos agentas (pavyzdžiui, klientų radimas, užsakymų gavimas, rinkos atstovaujamojo produkcijai sukūrimas ir plėtojimas, ir kt.). Šiuo atveju byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad sudarant žodinę sutartį šalys nebuvo susitarusios dėl komercinio atstovavimo veiklos; ieškovo prievolės pagal šią sutartį apsiribojo atlygintinių paslaugų (klientų radimas) suteikimu atsakovei.
31. Be to, nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje išskiriami tokie komercinio atstovavimo teisiniams santykiams būdingi elementai: 1) esminė atstovo funkcija – tarpininkauti arba sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir sąskaita; 2) atstovo savarankiškumas; 3) pagrindinės veiklos kriterijus; 4) atstovo veiklos nuolatinis pobūdis; 5) atstovo veiklos atlygintinumas. Prekybos agento sutartinė veikla kvalifikuojama kaip komercinis atstovavimas, kai yra nustatyti visi šie elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5-684/2016, 40–41 punktai). Tačiau apeliantas, teigdamas, kad su ieškovu jį siejo būtent komercinio atstovavimo santykiai visų šių elementų (tame tarpe ir pagrindinės veiklos kriterijaus) visumos neįrodinėjo.
32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys susitarė, jog ieškovas įgyja teisę į atlyginimą tik tuo atveju, jei bus sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, nes atsakovės interesas gauti ieškovo teikiamas paslaugas buvo susijęs su tikslu sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog jeigu ieškovo pareigos būtų apsiribojusios tik preliminariosios sutarties sudarymu, tai ir komisinis mokestis būtų mokamas po preliminarios sutarties sudarymo.
33. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad komercinio atstovavimo santykiai tarp šalių nesusiklostė: šalys susitarė dėl atlyginimų paslaugų teikimo, tuo tarpu dėl nuolatinio tarpininkavimo atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu, atlikti tam tikrus teisinius veiksmus atsakovės vardu su surastu pirkėju, šalys nebuvo susitarę.
34. Dėl išdėstyto nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t. y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.
35. Vertinant apeliantės argumentus dėl netinkamai suteiktų paslaugų, atkreiptinas dėmesys, kad 2023-07-12 pranešime dėl sutarties nutraukimo atsakovė nenurodė jokių aplinkybių apie ieškovo netinkamai suteiktas paslaugas, pranešime nėra nurodyta, kad sutartis nutraukiama dėl ieškovo kaltės. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės rodo, jog į atsakovės reiškiamas pastabas dėl paslaugų teikimo ieškovas atsižvelgdavo, dėl pastebėtų trūkumų sutartis su ieškovu nebuvo nutraukta, priešingai, sutartis buvo ir toliau vykdoma. Be to, nepaisant tam tikrų paslaugų teikimo trūkumų po 2023-05-08 pirkimo–pardavimo sutarties su A. Š. ir G. Š. sudarymo 2023-05-10 ieškovui buvo sumokėtas komisinis mokestis. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad net ir esant nekokybiškoms ieškovo paslaugoms, atsakovė su ieškovu tęsė bendradarbiavimą, taip prisiimdama iš to kylančią riziką ir konkliudentiniais veiksmais buvo išreikštas atsakovės pritarimas tęsti sutarties vykdymą, nepaisant kartais suteiktų nekokybiškų paslaugų.
36. Pažymėtina, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje deklaratyviai nekonkrečiai nurodo aplinkybes apie ieškovo netinkamai suteiktas paslaugas, dėl kurių neva nutraukė sutartį: ieškovas teikė paslaugas neprofesionaliai, potencialiems pirkėjams teikė netikslią informaciją apie parduodamus objektus, ieškovas dirbo nekokybiškai, pilnai neatliko darbų, ieškovo indėlis dėl sandorio su A. B. yra niekinis, kitais atvejais ieškovo indėlis į potencialių pirkėjų radimą bei bendravimą su jais taip pat nebuvo svarus; atliko veiksmus, kurie kėlė atsakovei abejones dėl ieškovo kompetencijos ir pan. Apeliantė nenurodė ir neįrodė, kad tokie trūkumai (jeigu jie ir buvo) buvo esminiai, nenurodė ir nepagrindė, kaip šie trūkumai turėjo įtakos atsakovės tikslui parduoti turtą ieškovo surastiems klientams, kokią žalą ar kitas neigiamas pasekmes (dėl kurių ieškovui priklausantis atlyginimas turėtų būti mažinamas konkrečia suma, kaip siūlė atsakovė, arba iš viso nemokamas) patyrė atsakovė.
37. Atsakovė neginčijo fakto, kad žodine sutartimi šalys susitarė dėl 1,8 procentų dydžio komisinio atlygio nuo parduodamo nekilnojamojo turto vertės. Byloje nėra duomenų apie šalių susitarimą, kad šis atlyginimas priklauso nuo tam tikrų paslaugų suteikimo aplinkybių, nuo paslaugų suteikimo kokybės (pvz., kaip numato apelianto cituotas CK 2.158 straipsnio 2 dalis).
38. 2023-07-17 atsakovė pretenzijoje patvirtino, kad šalys susitarė, jog jeigu ieškovas suras pirkėją atsakovės parduodamiems nekilnojamojo turto objektams, jam bus sumokamas komisinis atlyginimas; šis atlyginimas mokamas po to, kai atsakovė sudaro su atitinkamu pirkėju pirkimo–padavimo sutartį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė sudarė sutartį su ieškovo surastais pirkėjais. Kaip buvo minėta, apeliantė neįrodė, kad paslaugos buvo teikiamas iš esmės netinkamai, kad nebuvo pasiektas paslaugų teikimo rezultatas ar kad dėl netinkamai suteiktų paslaugų atsakovė patyrė neigiamas pasekmes.
39. Taigi apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad dėl ieškovo įdėtų pastangų ir atliktų veiksmų buvo pasiektas šalių sudarytos paslaugų sutarties tikslas – atsakovės turtas buvo parduotas; atsakovė gavo tokią paslaugą, dėl kokios iš esmės ir buvo susitarusi – ieškovas surado atsakovei nekilnojamojo turto pirkėjus, atsakovė turtą pardavė būtent ieškovo surastiems pirkėjams, o atsakovės argumentai, kad jos lūkesčiai buvo didesni, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį, laikant, kad paslauga iš viso nebuvo suteikta arba, kad suteikta jos dalis buvo mažareikšmė. Apeliantės teiginiai, kad dėl neteisėtų ieškovo veiksmų atsakovė galimai neteko potencialių pirkėjų ar dalies klientų atžvilgiu prarado pasitikėjimą, grindžiami prielaidomis, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
40. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovo surastais pirkėjais, kad pirkėjai visiškai atsiskaitė su atsakove. Tokiu atveju šioje byloje nėra teisiškai reikšminga aplinkybė apie šalių susitarimą dėl atsisakymo momento (ar po pagrindinės sutarties sudarymo, kaip teigė ieškovas, ar po to, kai sutartyje nurodyta kaina yra pilnai sumokėta, kaip teigė atsakovė). Ieškinio pareiškimo momentu ieškovas įgijo teisę į atlyginimą, byloje nėra pareikšta reikalavimų dėl uždelsto piniginės prievolės įvykdymo, todėl sąskaitos atsakovei pateikimo momentas šiuo atveju neįrodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių.
41. Apeliantė teigia, kad nutraukus šalių sudarytą žodinę sutartį, ieškovas neįvykdė įpareigojimų ištrinti nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus, internetinę svetainę, socialinių tinklų paskyrą bei bet kokią kitą reklaminę sklaidą, susijusią su minėto nekilnojamojo turto pardavimu ir kt. Tačiau apeliantė šioje byloje neįrodinėjo, kad dėl šių ieškovo veiksmų ji realiai patyrė žalą. Be to, šie ieškovo veiksmai po sutarties nutraukimo nepaneigia fakto, kad ieškovas suteikė atsakovei paslaugas, už kurias šioje byloje reikalauja atlyginimo, todėl šios aplinkybės nepanaikina ieškovo teisės gauti atlyginimą pagal sutarties sąlygas.
42. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
43. Kiti apeliantės nurodyti argumentai nėra esminiai teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
45. Ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1815 Eur) neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 straipsnis.).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „MBS Baltic“ ieškovo P. L. naudai 1815 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.