- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- eAN2-106-397/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01316-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-21997-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25290088266 (toliau – ir Nutarimas) V. G. buvo paskirta administracinė nuobauda – 800,00 Eur dydžio bauda ir skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 8 d. 14.33 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mercedez-Benz Classe E“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai pirmuoju tikrinimu alkoholio matuokliu jam nustatytas 0,53 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu – 0,43 promilių (įvertinus prietaiso paklaidą – 0,41 promilių) neblaivumas. Tokiu būdu V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, V. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriame prašė neskirti administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai arba nustatyti kuo trumpesnį šios priemonės taikymo terminą bei sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas V. G. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Institucijos nutarimo dalį dėl V. G. paskirtų administracinio poveikio priemonių bei jo atžvilgiu nusprendė netaikyti administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir šios priemonės taikymo terminą sutrumpinti iki 2 (dviejų) mėnesių, jos pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos (2025 m. lapkričio 8 d.). Kitoje dalyje Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Institucija pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. priimtą nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-44-1260/2026 ir palikti 2025 m. lapkričio 25 d. Institucijos nutarimą Nr. 20-ANR_N-21997-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25290088266, kuriuo V. G. dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo buvo paskirta 800,00 Eur bauda ir dvi administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikos) mėnesių terminui, nepakeistą; 2) netenkinus pirmojo prašymo, panaikinti apylinkės teismo nutartį Nr. eII-44-1260/2026 ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje, objektyviai įvertinant visas bylos aplinkybes, parenkant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui švelnesnes administracinio poveikio priemones (specialiosios teisės atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai), negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, tačiau didesnes nei paskyrė pirmos instancijos teismas.
4.1. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos duomenis bei nepagrįstai ir išskirtinai vadovavosi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, pateikiamais V. G. charakterizuojančiais duomenimis dėl gyvenimiškų, šeiminių aplinkybių ir finansinių įsipareigojimų, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeniniai ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nėra ypatingai asmens atsakomybę švelninančios ar kuo nors išskirtinės aplinkybės, išskiriančios pažeidėją iš kitų visuomenės narių, kaip itin pavyzdingą pilietį. Institucija nesutinka, kad V. G. iki šio itin šiurkštaus nusižengimo, būdamas 7 kartus baustas administracine tvarka, gali būti išskirtinai teigiamai charakterizuojamas, juolab, kad praeityje jo padaryti nusižengimai visi yra įvykdyti tyčia (pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį , penkis kartus baustas dėl nustatyto greičio viršijimo pagal ANK 416 straipsnį, taip pat dėl ANK 488 straipsnyje numatyto nusižengimo). Be to, aptariamo nusižengimo padarymo metu V. G. turėjo 5 galiojančias nuobaudas dėl tyčinių KET pažeidimų, o vien tai, kad jis jas yra sumokėjęs, nerodo mažesnio šio asmens pavojingumo, nes jis ir toliau nesilaiko nustatytų reikalavimų, kas atsispindi ir šioje byloje, kai asmuo buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę būdamas neblaivus. Tai, kad V. G. yra dirbantis ir besirūpinantis savo šeima, nemažina jo padaryto nusižengimo pavojingumo ir nesudaro sąlygų taikyti neproporcingai švelnias poveikio priemones. Atitinkamai Institucija nesutinka ir su teismo pozicija, kad asmens nuoširdų išgyvenimą dėl šio pažeidimo parodo ir tai, kad jis pats savanoriškai išklausė kursus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus organizmui, baigė vairuotojų mokymo programą, kadangi kursai apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus organizmui ir papildoma vairuotojų mokymo programa įvykdžius nagrinėjamą administracinį nusižengimą yra privalomi pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, todėl tai niekaip nerodo nei išskirtinio nuoširdumo, nei kaip kitaip išskirtinai rodo jo gailestį.
4.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad nors apylinkės teismas nutartyje dėsto eilę argumentų, dėl, kurių neva V. G. labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, tačiau tokia asmens pozicija atsirado tik po ne teismo tvarka priimto nutarimo, iki tol jokio gailesčio ar apskritai sutikimo su nusižengimu V. G. nerodė, priešingai, jis su alkoholio kiekio matuoklio parodymais nesutiko ir tai atsispindi neblaivumo nustatymo akte, administracinio nusižengimo protokole, o pateiktame paaiškinime jis taip pat nenurodė, kad su nusižengimu sutinka, gailisi. Atitinkamai ir iki bylos ne teismo tvarka nagrinėjimo V. G. teikdamas savo prašymus nei viename iš jų neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi dėl įvykdyto nusižengimo, o abstrakčiai taip pačiai kaip ir vėliau Kauno apylinkės teismui pateiktame skunde nurodė, kad nusižengimo neginčija. Vien tai, kad asmuo neginčija pažeidimo, nerodo jo nuoširdaus gailesčio, priešingai – tai yra tik bandymas sušvelninti savo padėtį prašant išskirtinai švelnių sankcijų. Atitinkamai dėl paminėtų priežasčių Institucija mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė V. G. atžvilgiu atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
4.3. Institucija skunde nesutinka ir su tuo, kad V. G. nusižengimas buvo padarytas ne tyčia, o kaip nulemtas asmens neapdairaus elgesio, nes V. G. neblaivus vairavo po pietų, kaip nurodė, po 13.00 val. nuo alkoholio vartojimo, o jam nustatytas neblaivumo laipsnis itin nedaug viršijo leistiną ribą. Institucija, pažymi, kad pats V. G. nurodė, jog vartojo alkoholį iš vakaro ir, kad išgėrė 7 vienetus alaus, kas yra gana didelis alkoholio kiekis. Atitinkamai pirmuoju patikrinimu buvo nustatytas 0,51 promilės neblaivumas, kuris po antrojo patikrinimo sumažėjo, kas natūralu, jog praėjus tam tikram laiko tarpui alkoholio koncentracija natūraliai mažėja. Apylinkės teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, tai yra, kad buvo suvartotas didelis alkoholio kiekis ir, kad V. G. neblaivumas sumažėjo tik antrojo patikrinimo metu, praėjus 17 minučių nuo pirmojo patikrinimo. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad V. G. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – sėdo prie vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei. Nors Kauno apylinkės teismas vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą akcentuoja tai, kad V. G. nebuvo nustatyti kiti neblaivumo požymiai bei, kad antruoju patikrinimu jam buvo nustatytas nežymiai leidžiamą ribą viršijantis alkoholio kiekis, o apie pirmojo patikrinimo rezultatus nedetalizuoja, tačiau ši aplinkybė, Institucijos vertinimu, tinkamai padaryto nusižengimo pavojingumo neapibūdina, neatsižvelgiant į kitus pavojingumą apibūdinančius aspektus. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad alkoholis daro neigiamą įtaką asmens reakcijos greičiui, todėl Įstatymo leidėjas bet kokį neblaivumą, viršijantį leistiną normą, laiko itin pavojinga veikla, galinčia sukelti itin neigiamus padarinius, nepriklausomai nuo to, kiek asmens neblaivumas viršijo leistiną lygį, tuo labiau, kai visus asmenis tas pats alkoholio kiekis veikia skirtingai. Taip pat pabrėžtina, kad kitų eismo taisyklių reikalavimų laikymasis negali būti vertinama kaip aplinkybė, rodanti mažesnį kito pažeidimo – vairavimo neblaiviam, pavojingumą. Vertinant šio nusižengimo pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. G., būdamas suaugęs ir brandus asmuo, turintis 12 metų vairavimo patirtį, turėjo suvokti, kad suvartotas alkoholis veikia psichiką, dėl ko asmuo ir nesugeba tinkamai įvertinti savo būsenos – jam atrodo, jog jaučiasi žvalus, rišliai kalba, nesijaučia apsvaigęs, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, kad jis nesijautė apsvaigęs, žinant koks alkoholio kiekis buvo suvartotas, nevertintinos, kaip rodančios mažesnį veikos pavojingumą, priešingai, rodančios asmens nepakankamą atsakingumą vertinant galimą alkoholio įtaką psichikai.
4.4. Skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad V. G. dar iki nusižengimo padarymo žinojo dėl kokių priežasčių jam yra reikalinga teisė vairuoti, taip pat žinojo, kad turi pasirūpinti jo nurodomais asmenimis, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai jo poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jauno amžiaus, darbingas, turi darbą, todėl akivaizdu, kad specialiosios teisės atėmimas niekaip neįtakoja jo negalėjimo dirbti vienokio ar kitokio pobūdžio darbą ir mokėti paskolą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą Kauno apygardos teisme negauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame ginčijamas V. G. paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimo pagrįstumas. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą sušvelninti V. G. paskirtą administracinio poveikio priemonę. Švelnesnės administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju leidžia pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 3 dalis).
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015). Taigi kyla klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sušvelnino V. G. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir neskyrė draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
9. Sutiktina su Institucijos skunde išdėstytu argumentu, kad V. G. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tačiau nagrinėjamu atveju šis jo padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kaip tais atvejais, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, nei buvo nustatytas V. G. (0,41, po paklaidos pritaikymo), tai yra itin nežymiai viršijantis įstatymu leistiną 0,4 promilių normą. Be to, sutiktina su Institucija, kad visus toks alkoholio kiekis veikia skirtingai, o suvartotas alkoholis veikia psichiką, dėl ko asmuo ir nesugeba tinkamai įvertinti savo būsenos – jam atrodo, jog jaučiasi žvalus, rišliai kalba, nesijaučia apsvaigęs, tačiau šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, V. G. nebuvo nustatyti kiti neblaivumo požymiai – jo elgesys buvo adekvatus, jis rišliai kalbėjo, o judesiai buvo koordinuoti, jis galėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Pažymėtina ir tai, kad V. G. vairuojant neblaiviam, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai.
10. Institucija pateiktame skunde nurodo, kad V. G. nusižengimas įvykdytas tyčia, o ne nulemtas asmens neapdairaus elgesio, nes V. G. neblaivus vairavo po pietų, o alkoholį vartojo iš vakaro, pats teigė, kad išgėrė 7 vienetus alaus, kas yra gana didelis alkoholio kiekis. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad asmuo privalėjo įsivertinti, kad po tokio didelio kiekio alkoholio jis galimai dar bus neblaivus ir sekančią dieną po pietų, vis dėl to, atsižvelgiant į tai, kad jam nustatytas neblaivumas minimaliai viršijo leistiną normą, jam nebuvo nustatyti kiti neblaivumo požymiai, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nusižengimas buvo padarytas ne tiesiogine tyčia, o dėl neatsargumo, kai išgėrus sėdama prie vairo ir važiuojama, neįvertinus fakto, kad iš vakaro vartotas alkoholis taip ilgai išlaikys neblaivumo būseną. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiais atvejais, kai alkoholis buvo vartojamas iš vakaro, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas dėl neatsargumo (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-470-383/2020). Juolab, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. G. važiavo su sugyventine, kuri turi vairuotojo pažymėjimą, be to, naudodamasis navigacine, kuri jį informavo apie policijos pareigūnų atliekama reidą jo pasirinktame maršrute, tačiau jis ne tik neperdavė vairuoti sugyventinei, tačiau ir nesirinko kito kelio, bandydamas išvengti neblaivumo patikrinimo reido metu, kas patvirtina, kad jis sąžiningai tikėjo, kad jau yra blaivus, todėl jo veiksmai negali būti laikomi tyčiniais. Akivaizdu, kad asmuo, kuris pats mano, kad yra neblaivus, tokiu atveju būtų pasirinkęs strategiją, kuri leistų išvengti policijos pareigūnų patikrinimo, tačiau V. G. to nepadarė.
11. Papildomai pažymėtina, jog vien pats faktas, kad buvo padarytas šiurkštus ir pavojingas KET pažeidimas, dar savaime nėra pagrindas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, kaip ir tai, kad asmuo jau yra ne kartą baustas administracine tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad net ir ankstesni administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens baustumai už KET pažeidimus negali būti kliūtimi skirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. EAN2-22-497/2023; Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-616/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-179-1072/2024 ir kita). Juolab, kad byloje nėra duomenų, jog V. G. per 12 metų vairavimo stažą ankščiau buvo teistas ar baustas administracine tvarka dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, todėl manytina, kad nagrinėjamas nusižengimas buvo atsitiktinis jo gyvenime.
12. Bylos duomenimis, kitų neigiamai V. G. charakterizuojančių duomenų nėra, jis iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai, per pastaruosius penkerius metus yra baustas administracine tvarka tik už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs. Nors Institucija nurodo, kad nusižengimo padarymo metu V. G. turėjo 5 galiojančias nuobaudas dėl tyčinių KET pažeidimų, o vien tai, kad jis jas yra sumokėjęs, nerodo mažesnio šio asmens pavojingumo, pažymėtina, kad nors asmens atsakomybės už nurodytus nusižengimus baudų sumokėjimas jo atsakomybės neanuliuoja, vis dėl to. sumokėjimas yra aktyvus veiksmas, rodantis asmens lojalumą teisinei sistemai.
13. Skunde nurodoma, kad V. G. iš pradžių savo kaltės padaręs skundžiamą administracinį nusižengimą nepripažino, o tai padarė tik apylinkės teismo posėdžio metu, nagrinėjamu atveju V. G. teisinės atsakomybės švelninimui reikšmės neturi, kadangi kiekvienas asmuo turi konstitucinę teisę gintis nuo pareikšto įtarimo ar kaltinimo. Pradinė pozicija (nepripažinti kaltės) dažnai yra susijusi ne su noru išvengti atsakomybės, o su poreikiu susipažinti su visa bylos medžiaga, gauti teisinę konsultaciją ir įvertinti, ar institucijos surinkti įrodymai yra teisėti bei pakankami. Taigi, kaltės pripažinimas teisme, o ne iškart po įvykio bei gailėjimasis, nepanaikina paties prisipažinimo fakto reikšmės. Pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusižengimą – įstatymas nenustato griežto termino, kad tai turi įvykti būtent pirmojoje apklausoje.
14. Aktualu ir tai, kad iš byloje surinktos informacijos matyti, kad V. G. dirba, nors dėl savo neatsakingo poelgio buvusį darbą prarado, jis aiškiai pajautė to pasekmes, kadangi jį slegia dideli finansiniai įsipareigojimai, paimta itin didelė paskola būstui, todėl kaip jaunas žmogus jaučia didelę naštą ne tik už save, bet ir už būsimą šeimą. Taigi, nors kaip teigiama apeliaciniame skunde, jis pagal amžių galėtų susirasti dar kitą darbą, kuriame nereikės teisės vairuoti transporto priemonių, manytina, kad atsižvelgiant į asmens dedamas pastangas, į aukščiau aptarta, tenkinus Institucijos skundą, sprendimas apsunkinti jo teisinę padėtį, kaip to nori Institucija, atitiktų tik formalius nubaudimo principus, bet neatitiktų nubaudimo prasmės reikalavimų ir būtų neproporcingas sankcijos tikslams pasiekti.
15. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartis, kuria buvo sušvelninta V. G. paskirta administracinio poveikio priemonė, yra pagrįsta, todėl nesama pagrindo jos naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 8 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.