- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-08
- Bylos Nr.
- eII-44-1260/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01316-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- V. G.
- Pareiškėjas
- V. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos Rasos Girdauskienės 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – Nutarimas) V. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 8 d. 14:33 val., Kauno miesto. sav., Kaune, Jiesios pl. – Piliakalnio, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai pirmuoju tikrinimu jam nustatytas 0,53 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu 0,43 promilių (įvertinus prietaiso paklaidą – 0,41 promilių) neblaivumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.
V. G. paskirta administracinė nuobauda – 800 eurų dydžio bauda ir skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
V. G., nesutikdamas su Institucijos Nutarimu, pateikė skundą, kuriuo neskirti administracinio poveikio priemonės draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai arba nustatyti kuo trumpesnį šios priemonės taikymo terminą bei sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Skundas motyvuojamas tuo, kad administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį, pareiškėjas visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju vairavęs nebūtų. Vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo.
Alkoholį vartojo 2025 m. lapkričio 7 d. vakare ir, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, 2025 m. lapkričio 8 d. 14:33 val. vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Jam buvo nustatytas lengvas 0,43 (0,41 įvertinus paklaidą) promilių neblaivumas. Pareiškėjas nurodo, kad administracinį nusižengimą – transporto priemonės vairavimą neblaiviam – padarė pervertinęs savo galimybes ir neadekvačiai įvertinęs situaciją. Dėl tokio elgesio jis nuoširdžiai ir itin gailisi, visiškai pripažįsta savo kaltę ir prisiima atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, suvokdamas, jog netinkamai įvertinęs savo būklę galėjo sukelti realią grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ar gyvybei. Jis pripažįsta, kad toks elgesys neatitiko protingumo, atsargumo ir teisingumo principų, kurių privalo laikytis kiekvienas eismo dalyvis.
Pareiškėjas pabrėžia, jog vairavimas neblaiviam yra visuomenėje smerktinas elgesys, galintis sukelti itin sunkias pasekmes, todėl savo veiksmus vertina itin kritiškai ir savikritiškai. Padarytas pažeidimas jam tapo reikšminga pamoka, o gailėjimasis nėra formalus ar deklaratyvus. Po nusižengimo padarymo pareiškėjas ėmėsi savalaikių ir aktyvių veiksmų, siekdamas įvertinti savo elgesį, sumažinti galimas neigiamas pasekmes bei užtikrinti, kad analogiški pažeidimai ateityje nepasikartotų, nurodė, jog jis pasitikrino sveikatą ir pateikia medicininę pažymą, patvirtinančią, jog gali vairuoti transporto priemones be apribojimų, baigė papildomą vairuotojų mokymo programą, išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotinių medžiagų žalą žmogaus sveikatai bei savanoriškai sumokėjo dalį paskirtos baudos, tai pagrindžiančius dokumentus pateikdamas teismui. Šios aplinkybės, Pareiškėjo vertinimu, patvirtina jo nuoširdų gailėjimąsi, kaltės pripažinimą ir atsakingą požiūrį į padarytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjas nurodo, kad gyvena aktyvų socialinį gyvenimą, yra darbštus, socialiai atsakingas asmuo ir kritiškai vertina savo elgesį, o jo gyvenimo būdas nėra lengvabūdiškas ar pavojingas visuomenei.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jo darbo funkcijų vykdymui yra būtina galiojanti teisė vairuoti transporto priemones, jo profesija – pinigų plovimo prevencijos specialistas. Atstumas nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos iki darbo vietos sudaro apie 100 kilometrų. Pažymi, kad viešasis transportas negali užtikrinti reikiamo lankstumo, operatyvumo ir konfidencialumo, todėl teisės vairuoti atėmimas reikšmingai apsunkintų arba faktiškai padarytų neįmanomą jo profesinių pareigų vykdymą.
Pareiškėjas nurodo, kad turi reikšmingų finansinių įsipareigojimų, įskaitant apie 95 000 Eur paskolą su 400 Eur mėnesine įmoka, todėl teisės vairuoti atėmimas ilgesniam laikui lemtų darbo netekimą ir neleistų vykdyti finansinių įsipareigojimų, juolab kad naujo darbo paiešką objektyviai apsunkintų darbo rinkos situacija, darbdavių keliami reikalavimai turėti teisę vairuoti ir pareiškėjo gyvenamoji vieta kaimo vietovėje. Be to, pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti yra būtina ir dėl pareigos rūpintis neįgaliu asmeniu – O. J., kuriai dėl sveikatos būklės sudėtinga naudotis viešuoju transportu, ypač ligų paūmėjimų metu, todėl pareiškėjas užtikrina jos nuvežimą į gydymo įstaigas bei būtiniausių paslaugų ir prekių prieinamumą.
Pareiškėjas nurodo, kad yra teigiamai charakterizuojamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir su skundu pateikia jo gerą reputaciją patvirtinančias charakteristikas iš asmenų , su kuriais bendradarbiauja. Pateiktose rekomendacijose pažymima, kad pareiškėjas yra atsakingas, darbštus, sąžiningas, socialiai jautrus, nekonfliktiškas ir patikimas asmuo, kritiškai vertinantis savo elgesį ir nuoširdžiai gailintis dėl padaryto pažeidimo, kuris vertinamas kaip atsitiktinis, o ne piktybinis. Rekomendacijas pateikę asmenys laiduoja už pareiškėjo elgesį ateityje ir prašo taikyti kuo švelnesnę sankciją, įskaitant teisės vairuoti neatėmimą arba jos atėmimą kuo trumpesniam laikui.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nuolat kelia kvalifikaciją, gyvena aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą, nerūko, sportuoja, dalyvauja visuomeninėse ir labdaros veiklose, remia socialines iniciatyvas ir kilnius tikslus, taip prisiimdamas aktyvią pilietinę atsakomybę, o jo elgesys iki šio įvykio ir po jo leidžia daryti išvadą, kad analogiškų teisės pažeidimų ateityje jis nebekartos.
Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundžiamą 2025 m. lapkričio 25 d. pareiškėjo skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad administracinio nusižengimo sudėtis yra visiškai įrodyta: neblaivumas nustatytas laikantis teisės aktų reikalavimų, naudotas tinkamas ir patikrintas alkotesteris, o Pareiškėjui nustatyta 0,41 promilių alkoholio koncentracija viršijo įstatyme nustatytą leistiną ribą. Pažymima, kad vairavimas esant neblaiviam yra šiurkštus ir pavojingas pažeidimas, keliantis grėsmę eismo saugumui. Institucijos vertinimu, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes pareiškėjas nusižengimo padarymo metu ir iki bylos nagrinėjimo neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi ir ginčijo neblaivumo nustatymą. Pareiškėjo nurodomi nepatogumai dėl teisės vairuoti netekimo nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumą ir pareiškėjo ankstesnį administracinį baudžiamumą, konstatuojama, kad paskirtos sankcijos yra teisėtos, proporcingos ir individualizuotos tinkamai, todėl skundas atmestinas, o nutarimas paliktinas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. G. nurodė, kad skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro – išgėrė apie septynis alaus vienetus, alkoholio vartojimą baigė apie antrą–trečią valandą nakties, būdamas namuose. Nors po alkoholio vartojimo jautėsi išgėręs, jo savijauta nebuvo prasta, todėl ryte, apie dešimtą valandą, atsikėlė jausdamasis gerai. Tačiau pareiškėjas pripažįsta padaręs klaidą, jog iki išvykimo nevartojo pakankamai skysčių, ryte išgėrė tik kavos ir nevalgė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad apie keturioliktą valandą išvyko iš namų kartu su sugyventine ketindamas nuvažiuoti pavalgyti. Jis pažymi, kad nors turėjo galimybę perduoti vairavimą sugyventinei, to nepadarė, nes subjektyviai jautėsi gerai ir neįvertino, kad organizme gali būti likutinio alkoholio. Pareiškėjas pabrėžia, kad jei būtų jautęs alkoholio kvapą ar įtaręs neblaivumą, sugyventinė būtų perėmusi vairavimą
Be kita ko, pareiškėjas pažymi, kad važiavimo metu pateko į policijos vykdytą visuotinio tikrinimo reidą. Nors naudodamasis programėle „Waze“ matė informaciją apie policijos patikrinimą, jis tikėjo, kad neblaivumo nenustatys, nes jautėsi blaivus ir nemanė, jog gali viršyti leistiną ribą. Patikrinimo metu buvo nustatytas neblaivumas, pareiškėjas su policijos pareigūnų nustatytais alkotesterio rodmenimis sutiko ir jų neginčijo. Po patikrinimo savanoriškai atliko kraujo tyrimą gydymo įstaigoje, kurio rezultatas, praėjus maždaug 25 minutėms po policijos visuotinio tikrinimo reido, parodė 0,35 promilės. Nors šis dokumentas nebuvo pateiktas kartu su policijos pareigūnų nustatytais rodmenimis, pareiškėjas pripažįsta, kad alkotesterio parodymai yra pagrįsti ir objektyviai atspindi situaciją. Pareiškėjas pažymi, kad nėra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, tačiau šiuo atveju neteisingai įvertino suvartoto alkoholio kiekį ir jo poveikį organizmui.
Pareiškėjas nurodo, kad padarytas pažeidimas jau turėjo realių neigiamų pasekmių – dėl teisės vairuoti atėmimo jis neteko vienos darbo vietos ir patyrė reikšmingų profesinių sunkumų. Šis įvykis pareiškėjui tapo rimta pamoka, jis nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, kritiškai jį vertina ir supranta, jog vairavimas neblaiviam yra pavojingas ir visuomenėje netoleruotinas elgesys.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas prašo teismo sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą iki dviejų mėnesių bei netaikyti transporto priemonės su antialkoholiniu variklio užraktu naudojimo reikalavimo, kadangi tokios sankcijos taikymas jo atveju būtų neproporcingas, sukeltų itin didelę finansinę naštą ir reikšmingai apsunkintų profesinės bei šeiminės veiklos vykdymą. Pareiškėjas dar kartą patvirtina, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir įsipareigoja ateityje griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į skundą Institucija yra pateikusi prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl skundas teismo posėdyje išnagrinėtas jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, įstatymų leidėjas ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtino imperatyvią teisės normą, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą kartu su paskirta administracine nuobauda yra privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. G. neginčija, jog padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – jam nustatytas 0,43 promilių girtumas, kuris, įvertinus alkoholio kiekio matuoklio paklaidą yra 0,41promilių, tokiu būdu pažeisdamas KET 14 punktą, kuriame, be kita ko, nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims). Tačiau pareiškėjas nesutinka su jam paskirtų administracinių poveikio priemonių individualizavimu, manydamas, jog skunde nurodytų motyvų pagrindu ši skundžiamo nutarimo dalis turėtų būti pakeista, skiriant kuo trumpesnį specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai netaikymą. Skunde nurodytas aplinkybes pareiškėjas grindžia prie skundo pridėtais rašytiniais įrodymais.
ANK 22 straipsnis, reglamentuojantis administracinės nuobaudos paskirtį, nustato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kuria siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
ANK 27 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės.
ANK 32, 34 straipsniuose, reglamentuojančiuose administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisykles, numatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Vadovaujantis iš esmės analogiškais kriterijais, yra nustatoma ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, trukmė.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme nurodytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. spalio 9 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).
Konstitucinio teismo jurisprudencijoje, be kita ko, pažymėta, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgiant į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia, jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (Konstitucinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2017 m. birželio 26 d., 2020 m. liepos 24 d. nutarimai).
Įstatymų leidėjas, laikydamasis šių konstitucinių reikalavimų, nustatė ne tik tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, bet ir tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, ANK 34 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui) teisę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) vieną iš paminėtų alternatyvių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančių sprendimų turi teisę priimti, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, be kita ko, toks sprendimas turi būti motyvuotas.
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024).
Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti V. G. trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, nei numato ANK specialiosios dalies straipsnio sankcija. V. P. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirtų priemonių, jo atsakomybę už padarytą nusižengimą įgyvendinanti skirtų priemonių proporcingumą ir jų tinkamą individualizavimą, teismas vertina byloje nustatytas pažeidimo padarymo aplinkybes, duomenis apie Pareiškėjo asmenybę, jo pavojingumą, Pareiškėjui paskirtų priemonių pakankamumą administracinės atsakomybės tikslams pasiekti.
Teismas , vertindamas aplinkybes, kuriomis šiuo atveju grindžiamas skundą pateikusio asmens prašymas švelninti specialiosios teisės atėmimo taikymą, pažymi, kad įprastai apsunkintas darbo funkcijų vykdymas dėl netektos teisės vairuoti transporto priemones, savaime nelaikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti aptariamos administracinio poveikio priemonės. Kita vertus, teismas šiuo konkrečiu atveju įvertina ir kitų nagrinėjamam klausimui reikšmingų ir byloje nustatytų aplinkybių visumą.
Visų pirmą, vertindamas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, teismas atsižvelgia, kad Pareiškėjui nustatytas neblaivumas (pritaikius paklaidą) leistiną ribą, iki kurios dar galima vairuoti transporto priemones (0,40 promilės) viršijo minimaliai, t. y. 0,01 promilėmis. Nors Institucija nurodo, kad faktinis alkoholio koncentracijos kiekis pareiškėjo organizme galėjo būti didesnis transporto priemonės vairavimo pradžioje, tačiau teismas jokių kitų duomenų apie ankstesnę alkoholio koncentraciją nei nustatyta alkotesteriu, byloje neturi, o visos abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirmojo tikrinimo metu pareiškėjui buvo nustatytas 0,53 promilių neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo metu nustatytas 0,43 promilių neblaivumo laipsnis (įvertinus paklaidą – 0,41 promilių neblaivumas). Pareiškėjui nebuvo nustatyti kiti neblaivumo požymiai – jo elgesys buvo adekvatus, jis rišliai kalbėjo, o judesiai buvo koordinuoti, jis galėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). V. G. padaryto administracinio nusižengimo neginčijo, neblaivumo patikrinimo nevengė, nurodė veikos padarymo aplinkybes. Tai laikytina pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų priklausomas nuo alkoholio. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė jaučiantis gėdą ir atsakomybę ne tik prieš save patį, bet ir prieš visuomenę, dėl padarytos klaidos vertinant galimybę vairuoti transporto priemonę, kas leidžia teismui pagrįstai daryti išvadą, jog V. G. kritiškai vertina savo elgesį, nevengia savo elgesio neigiamų pasekmių, nėra linkęs išvengti atsakomybės, o nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymas tebuvo vienkartinė neapdairumo apraiška, kuri suteikė pareiškėjui suvokimą ateityje būti atidesniam, prieš priimant sprendimą vairuoti transporto priemonę įsitikinti, jog yra blaivus (alkoholis iš jo organizmo yra pasišalinęs) ir gali saugiai dalyvauti eisme. Šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas anksčiau būtų trauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam. Jokių pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nėra.
Teismas pažymi, kad taikant nusižengimą padariusiam asmeniui teisinę atsakomybę, būtina vadovautis teisingumo ir proporcingumo principais, o įstatymų taikymas neturi būti formalus. Būtent tinkamas asmeniui skiriamos nuobaudos individualizavimas padeda užtikrinti administracinės nuobaudos paskirtį ir pasiekti jos taikymo tikslus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, tačiau ne mažiau svarbu yra užtikrinti ir tai, kad nuobaudos vykdymo sąlygojami asmens teisių ribojimai būtų adekvatūs (proporcingi) padaryto nusižengimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumui.
Išdėstyti duomenys leidžia teismui konstatuoti, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą, dėl kurio Nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, padarė dėl to, kad apsiriko netinkamai vertindamas situaciją ir savo organizmo galimybes.
Teismas taip pat vertindamas pareiškėją kaip asmenį apibūdinančius duomenis (pareiškėjo pavojingumą), sprendžia, kad padarytas pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, nesuderinantis su pareiškėjo asmenybe. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, pareiškėjas 7 kartus yra baustas administracine tvarka, jam paskirtas administracines nuobaudas yra įvykdęs. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, jog pareiškėjas turi 12 metų vairavimo stažą, praeityje nebaustas už itin šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, gautas baudas sumokėdavo laiku, kas rodo mažesnį šio asmens pavojingumą. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą vertinti ne kaip sąlygotą jo siekio sąmoningai ir piktybiškai ignoruoti teisės aktų reikalavimus, o kaip nulemtą jo neapdairaus elgesio, juolab kad pareiškėjas neblaivus vairavo po pietų, kaip nurodė, po 13 valandų nuo alkoholio vartojimo, jam nustatytas neblaivumo laipsnis itin nedaug viršijo leistiną ribą.
Teismo vertinimu, V. G. skunde bei prie jo pridėtuose dokumentuose pateikta pakankamai duomenų, kurie sudaro pagrindą lengvinti pažeidėjo teisinę padėtį. Šiuo atveju, tokios aplinkybės yra tai, kad pareiškėjas dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn jau patyrė neigiamus išgyvenimus, t. y. prarado bandomuoju laikotarpiu turėtą darbą, tačiau dėdamas visas pastangas vėl turi darbovietę, esančią Vilniuje, tačiau neturint vairavimo teisės, yra itin apsunkintas darbo funkcijų atlikimas ir vykimas į darbo vietą i, be to pareiškėjui tai yra finansiškai labai sunku. Pareiškėjas charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip kruopštus ir atsakingas žmogus, nebuvo pastebėta, jog asmuo turėtų žalingų įpročių, būtų neblaivus ar apsvaigęs. Be kita ko, pareiškėjas rūpinasi savo sugyventinės neįgalia mama, palengvina jai buitį, veža į gydymo įstaigą. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys pagrindžia, kad V. G. yra neteistas, dirbantis, taip pat turi finansinių įsipareigojimų. Jokių neigiamų pareiškėją charakterizuojančių duomenų bylos medžiagoje nėra.
Bylos duomenys leidžia teismui spręsti, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio buvo atsitiktinis ir su pareiškėjo asmenybe nesiderinantis elgesys, dėl kurio jis giliai išgyvena. Pareiškėjas nėra piktybinis ar sistemingas teisės pažeidėjas, keliantis pavojų visuotinai saugomoms vertybėms. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra įstatymus gerbiantis, dirbantis ir atsakingas pilietis, besirūpinantis savo šeima. Jo nuoširdų išgyvenimą dėl šio pažeidimo parodo ir tai, kad jis pats savanoriškai išklausė kursus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus organizmui, baigė vairuotojų mokymo programą. Tai leidžia teismui tikėti ne tik pareiškėjo pozicijos nuoširdumu, bet ir tai, kad jis suvokęs savo netinkamų veiksmų pobūdį ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys naujų teisės pažeidimų. Šios išvados pagrindu teismas sprendžia, kad administracinio poveikio priemonė – draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai pareiškėjo atžvilgiu yra nereikalinga.
Išdėstytų motyvų ir byloje nustatytų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad Institucijos priimtas Nutarimas konstatavus administracinį nusižengimą buvo teisėtas ir pagrįstas, tačiau teismas plačiau įvertino tiek administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. asmenybę, veiksmus po administracinio nusižengimo padarymo, pritaikytų priemonių proporcingumą ir padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirtų administracinio poveikio priemonių atžvilgiu. Teismas mano, kad teisingas ir proporcingas balansas tarp administracinės atsakomybės tikslų ir šioje byloje nustatytų individualių aplinkybių bus pasiektas sutrumpinant administracinio poveikio priemonės– specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) panaikinimą – taikymo terminą nuo 6 iki 2 mėnesių. Kita Pareiškėjui taikyta administracinio poveikio priemonė – draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai panaikinama kaip perteklinė ir neproporcinga pareiškėjo atžvilgiu. Likusi Nutarimo dalis paliekama nepakeista.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo V. G. skundą tenkinti.
Pakeisti Kauno apskrities apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 25 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dalį dėl V. G. paskirtų administracinio poveikio priemonių ir jo atžvilgiu netaikyti administracinio poveikio priemonės draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai bei sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą ir šios priemonės taikymo terminą sutrumpinti iki 2 (dviejų) mėnesių, jos pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymo dienos (2025 m. lapkričio 8 d.). Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.