- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- e2S-1425-460/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- E. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, „Luminor Bank“ AS
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir pagal atsakovo A. K. patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“ ir „Luminor Bank“ AS, veikiantis per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. K. (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui A. K. (toliau – atsakovas) ir atsakovo A. K. patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.
Šalies argumentai
2. Kauno apylinkės teisme atsakovas 2025 m. birželio 13 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikinimo, kuriame prašo laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį; 2) įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis butu (toliau – ir Butas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. pagal paskirtį ir jame gyventi; 3) įpareigoti ieškovę perduoti buto įėjimo raktus bei uždrausti ieškovei keisti šio gyvenamojo namo įėjimo durų spynas ir kitaip trukdyti valdyti ir naudotis turtu; 4) nustatyti laikiną naudojimosi butu tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, ieškovei paskiriant naudotis patalpas 1-11, 1-12, 1-13, atsakovui paskiriant naudotis patalpas 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, patalpomis 1-1, 1-5, 1-3, 1-2, G-1 bei 1-6 šalims paskiriant naudotis bendrai (DOK-72094). Prašyme atsakovas nurodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės bei nepilnamečių vaikų. Taip pat atsakovui uždrausta valdyti ir naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – butu / patalpa – butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. Minėtos teismo nutarties priėmimo metu šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ieškove, o vaikai gyveno aukščiau nurodytame būste. 2025 m. sausio 24 d. nutartimi buvo pakeistos 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. Atsakovas po nurodytos nutarties priėmimo liko gyventi su vaikais jo tėvui R. K. nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Kaune, nes atsakovo tėvas daugelį metų gyveno Jungtinėje Karalystėje. Tačiau šiuo metu jis grįžo gyventi į Lietuvą ir būstas bus reikalingas gyventi jam pačiam. Taigi, atsakovas ir šalių nepilnamečiai vaikai gali turėti atitinkamus apribojimus ir gali iškilti poreikis kai kada grįžti gyventi į būstą (duomenys neskelbtini) Kauno r. Taip pat nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad butas (kotedžas), adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., ieškovei ir atsakovui priklauso bendros jungtinės nuosavybės teise. Tai reiškia, jog iki teismas sprendimu padalys šalių santuokoje įgytą turtą, abi šalys (o ne viena iš jų) turi neginčijamą ir neribojamą teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeisdamos kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu. Teismui nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, nebeegzistuoja net ir teorinis pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui, o tokių priemonių galiojimas suteikia ieškovei akivaizdų pranašumą atsakovo ir vaikų interesų atžvilgiu. Atsakovė itin ilgą laiką, teisme esant neišspręstam šalių ginčui, viena neatlygintinai naudojasi tiek savo, tiek ir atsakovo turtu, atsakovui šio turto atžvilgiu turint visas pareigas, tačiau neturint absoliučiai jokių teisių. Todėl egzistuoja akivaizdus pagrindas panaikinti 2022 m. gruodžio 7 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ribojančias atsakovo kaip šio turto bendraturčio teises. Be to, atsakovas teikia buto (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. patalpų planą, parengtą UAB „Geometra“, kur pažymėtos kiekvienos šalies naudojimui priskirtinos patalpos, tuo pačiu numatant bendro naudojimo patalpas ir prašo nustatyti laikiną naudojimosi butu tvarką.
Atsiliepimas
3. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, kuriame prašė atsakovo prašymo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai, teismui nustačius itin konfliktiškus šalių santykius ir atsakovo nuolat kurstomus šalių tarpusavio konfliktus. Šalys jau keletą metų gyvena atskirai, o atsakovui paskutinį kartą nusprendus savavališkai įsikelti atgal į butą, tarp šalių įvyko konfliktas, dėl kurio buvo kviesta policija, o tiek ieškovė, tiek šalių nepilnamečiai vaikai patyrė stresą ir skaudžius dvasinius išgyvenimus. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovui būtų sudarytos galimybės bet kada, iš anksto nesuderinus, įsikelti ir gyventi bute, kas neabejotinai padidintų kilsiančių konfliktų tikimybę. Šalių ir nepilnamečių vaikų apsaugojimas nuo šalių konfliktų ir buvo esminė motyvacija nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2025 m. sausio 24 d. nutartimi nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, tačiau vien ta aplinkybė, jog šioje nutartyje buvo nurodyta atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta vietoje faktinės gyvenamosios vietos, negali būti laikoma pagrindu panaikinti minėta nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, o ne konkrečiu adresu. Tai reiškia, kad vaikai gyvena ten, kur gyvena tėvas / motina, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Šiuo atveju, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Tai reiškia, kad nepilnamečiai vaikai gyvena ten, kur gyvena atsakovas. Atsakovas faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, o ne Bute. Tai reiškia, jog nepilnamečiai vaikai taip pat faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Jeigu Atsakovas persikels gyventi kitu adresu, nepilnamečiai vaikai gyvens tuo atitinkamu adresu. Aplinkybė, jog nutartyje nurodytas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos, o ne faktinės gyvenamosios vietos adresas, nesukuria atsakovui prievolės būtent tokiu adresu ir gyventi. Be to, šalių santykiai ir šiuo metu yra itin konfliktiški. Nutartimi buvo apribotos galimybės kilti fiziniams, gyviems šalių konfliktams. Tačiau atsakovas toliau visais įmanomais būdais ir metodais konfliktuodavo su ieškove, darė psichologinį spaudimą nuotolinio ryšio priemonėmis, nepagrįstai rašė atsiliepimus apie ieškovei priklausiusią įmonę, gadino bendrą šalių turtą, neteisėtai rinko duomenis apie ieškovės privatų gyvenimą. Taip pat, nesutinka ir su atsakovo nurodyta naudojimosi butu tvarka, pagal kurią didelė dalis Buto patalpų yra priskirta šalims naudotis bendrai. Atsižvelgiant į tai, jog šalių santykiai yra itin konfliktiški, nustačius Naudojimosi tvarką, labiausiai tikėtina, jog tarp šalių kils konfliktai, o Bute gyvenant ir nepilnamečiams vaikams – konfliktai vyks nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Be to, visos komunalinių paslaugų sutartys su paslaugų tiekėjais yra sudarytos ieškovės vardu, atsakovui įsikėlus į Butą, jis naudotųsi komunalinėmis paslaugomis, už kurias moka tik ieškovė. Atsakovas prašo priskirti jam naudotis patalpas, kuriose yra įrengti nepilnamečių vaikų kambariai, tad tik atsakovas galės patekti ir naudotis patalpomis, kuriose yra nepilnamečių vaikų kambariai. Tai reiškia, kad ieškovė negalės patekti į nepilnamečių vaikų kambarius. Tai iš esmės apribotų ieškovės galimybę bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Atsakovo prašomoje nustatyti Naudojimosi tvarkoje nėra aptarta kuriai iš šalių priskiriama naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-4. Naudojimosi tvarka, kurioje aptartos tik dalis Buto patalpų, negali būti nustatyta, priešingu atveju būtų pažeidžiami abiejų šalių teisės ir turtiniai interesai (DOK-78614).
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAS, Išvadą duodanti institucija) savo išvadoje nurodė, jog esant šalių konfliktiniams šalių santykiams, kol šalių ginčas teisme nėra išspręstas, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas nepilnamečiams vaikams keltų emocinę įtampą tam tikrų sudėtingų, įtemptų, konfliktinių ir pan. situacijų metu. Siekiant užtikrinti vaikams galimybę palaikyti ir plėtoti santykį su ieškove E. K., užtikrinti vaikams emocinį stabilumą, saugumą bei jų psichologinę pusiausvyrą, atsakovo A. K. prašymo tenkinimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo / taikymo neatitiktų geriausių nepilnamečių vaikų interesų ir nebūtų orientuotas į geriausių vaiko poreikių ir interesų užtikrinimą (DOK-78614).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 9 d. nutartimi atsakovo A. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo / taikymo atmestas. Pagrindiniai teismo argumentai:
5.1. Teismas nustatė, kad nors šalys gan ilgą laiką gyvena skyrium, tačiau jų santykiai ir toliau išlieka įtemti ir konfliktiški. Atsakovas siuntinėja ieškovei neigiamo turinio žinutes, elektroninius laiškus, neigiamus atsiliepimus apie ieškovės įmonę, taip sukeldamas ieškovei neigiamas emocijas bei išgyvenimus.
5.2. Teismas sprendė, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones gali būti pakenkta ir nepilnamečių vaikų teisėms bei teisėtiems interesams turėti ramią ir saugią aplinką, nematyti ir nebūti įtrauktiems į tėvų konfliktus.
5.3. Teismas atmetė ir atsakovo argumentą, kad 2025 m. sausio 24 d. nutartimi nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., todėl jam negali būti draudžiama su vaikais gyventi ir naudotis Butu.
Atsiliepimas
5.4. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ginčo butas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teismo vertinimu, negali pateisinti galimai iškilsiančios grėsmės naujų konfliktų kilimui bei vaikų saugumui, jų savijautai.
Žemesnės instancijos teismas
5.5. Teismas, atsisakęs tenkinti prašymą dėl 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, netenkino ir išvestinių atsakovų prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Nuo 2022 metų gruodžio mėnesio (t. y. jau daugiau kaip du su puse metų) atsakovas negali naudotis savo nuosavybe.
6.2. Apelianto nuomone, teismas ne tik be jokių pateisinamų motyvų atsisakė tenkinti atsakovo prašymą ir įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis bendru turtu, bet nusprendė, nepaisant faktinių aplinkybių, toliau taikyti vieną iš labiausiai asmens teises ribojančias laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojant atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir uždraudžiant valdyti ir naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu.
6.3. Apeliantui nėra suprantama, kodėl teismui šio ginčo šalys nėra lygios prieš įstatymą, o jų interesai nėra vienodai svarbūs. Teismas saugojo ieškovės teisę į privatų, patogų gyvenimą, akivaizdžiai pažeisdamas atsakovo teisę į nuosavybę ir suteikdamas ieškovei (bendraturtei) privilegijas bei teisinę ir faktinę galimybę be pagrindo neatlygintinai naudotis atsakovo turto dalimi.
6.4. Negali būti ginčo dėl to, jog ilga šios bylos trukmė ginčo aspektu yra ypač palanki ieškovei – ji be atlygio naudojasi kito asmens nuosavybe, sumažino bendro turto vertę.
6.5. Apelianto nuomone, negali būti ginčo dėl to, kad už priešiškus šalių santykius yra atsakingos abi šalys, o teismas nenustatė, jog atsakovas yra labiau konfliktiškas asmuo nei ieškovė.
6.6. Skundžiama pirmosios instancijos teismu nutartis priimta visiškai nukrypstant nuo nuosekliai suformuotos teismų praktikos dėl šioje byloje aptariamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Ieškovė tikėtinai pagrindė, kad siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, būtina taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
7.2. Teismas pagrįstai vertino, kad šalių nepilnamečių vaikų interesų apsauga yra prioritetinė, pateisinanti atsakovo nuosavybės teisės ribojimą.
7.3. Atsakovas nepagrįstai teikia pirmenybę savo nuosavybės teisėms prieš prioritetinę šalių nepilnamečių vaikų interesų apsaugą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti panaikinti / taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
11.1. Šalys yra nepilnamečių vaikų K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuokiniai ryšiai jau seniai nutrūkę, abu pripažįsta, kad jau ilgą laiką nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.
11.2. Byloje Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės bei jam uždrausta valdyti ir naudotis sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav.
11.3. Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu. Abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute liko gyventi ieškovė.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
12. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad neturi pagrindo spręsti, kad tikimybė kilti šalių konfliktams yra sumažėjusi. Teismas pažymėjo, kad panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovui suteikus galimybę grįžti į Butą, būtų sudarytos realios galimybės šalims betarpiškai konfliktuoti, kas jau vyko anksčiau, jiems gyvenant kartu.
13. Atskirajame skunde nurodoma, kad jau du su puse metų atsakovo nuosavybės teisės Buto (toliau ir Turtas) atžvilgiu yra visiškai apribotos - jis negali valdyti šio turto, negali juo naudotis. Apelianto nuomone, teismui už ieškovės interesą privačiai ir patogiai gyventi yra kur kas mažiau vertingi nepilnamečių vaikų interesai. Teismui atrodo priimtina, jog Bute nevaržomai gyvens viena ieškovė, kuri iš esmės visiškai nepalaiko santykių su vaikais, nes vaikai į Butą atvyksta itin retai ir tik kelioms valandoms, o atsakovas su vaikais gyvens glausdamasis kitų asmenų turte. Apeliantas tikina, kad ieškovė sąmoningai vilkina procesą, kurio tikslas ne tik sumažinti santuokoje įgytą turtą, tačiau ir kuo ilgesnį laiką patogiai ir neatlygintinai gyventi šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame būste. Ginčui apeliantui itin reikšminga tai, jog teismas atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ne tik, kad nesant įrodymų apie grėsmės vaikų ar ieškovės sveikatai ir interesams egzistavimą, bet apskritai nesant jokių objektyvių pagrindų tokio esminio nuosavybės ribojimo taikymui. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas maksimaliai apginti ieškovės teises (t. y. jos teisę į privatų ir patogų gyvenimą, taip pat teisę gyventi atsakovo turto dalyje), visiškai nesivadovavo suformuota teismine praktika tokių ginčų atvejais, tuo pažeisdamas teismų įstatymo reikalavimus. Apelianto nuomone, teismas nebuvo nuoseklus.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
15. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, be kitų, teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium.
16. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.
17. Sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-832-934/2023; 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-464/2023, 18 punktas). Kitaip tariant, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo poreikio neturi būti iš naujo analizuojama, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje įtvirtintos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos ir negali būti kvestionuojamas nutarties, kuria tokios laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, teisėtumas ir (ar) pagrįstumas. Tokiu atveju yra analizuojamos tik aplinkybės, atsiradusios (pasikeitusios) po nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo, bei sprendžiama, ar jos gali lemti kitokį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-88-516/2024).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės bei jam uždrausta valdyti ir naudotis sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu butu dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovo vyksta konfliktai, kad šalių konfliktai vaikų akivaizdoje sukelia vaikams psichologinę įtampą, kenkia jų psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžia jų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje.
19. Taigi, apeliantas esminiu ginčo klausimu privalėjo įrodyti, kad šiuo metu analizuojamos konfliktinės aplinkybės pasikeitė tokia apimtimi, kad būtų pagrindas Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
20. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas siuntinėja ieškovei neigiamo turinio žinutes, elektroninius laiškus, neigiamus atsiliepimus apie ieškovės įmonę, taip sukeldamas ieškovei neigiamas emocijas bei išgyvenimus. Teismas pažymėjo, kad bylos proceso metu atsakovas rinko ir pateikė teismui ieškovės asmens duomenis, kurie 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nebuvo priimti, atsakovui nepagrindus jų gavimo teisėtumo. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad tikimybė kilti šalių konfliktams nėra sumažėjusi. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAS, Išvadą duodanti institucija) savo išvadoje nurodė, jog atsakovo A. K. prašymo tenkinimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo / taikymo neatitiktų geriausių nepilnamečių vaikų interesų ir nebūtų orientuotas į geriausių vaiko poreikių ir interesų užtikrinimą.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir pačiam apeliantui pripažinus, kad šalių santykiai yra konfliktiški (atskirojo skundo 29 punktas), įvertinus teismo ir VTAS nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ir atsakovo pareikštame prašyme / skunde panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones nėra nurodomos esmingai pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių atsirado būtinumas panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. kad šalys pradėjo tarpusavyje be konfliktų, racionaliai bendrauti ir tai tęsiasi jau kurį laiką. Kaip minėta, bylos šalių santykiai yra konfliktiški, tiek ieškovė, tiek atsakovas kaltina vienas kitą neteisėtais, jų interesus pažeidžiančias veiksmais, kreipiasi į teisėsaugos institucijas, tačiau nustatyti ir nuspręsti, jog konfliktai tarp šalių kyla vien dėl ieškovės ir(ar) atsakovo galimai nederamų veiksmų (elgesio), nėra šios bylos dalykas. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių konfliktai yra niekaip nesuderinami su nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimu – saugios ir harmoningos aplinkos nepilnamečiams vaikams suteikimu. Atitinkamai, apelianto nurodomos aplinkybės nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui.
22. Apeliantas skunde didžiausią dėmesį skiria nuosavybės teisės apsaugos principui. Teigia, kad jis negali valdyti šio turto, negali juo naudotis, kad ieškovė sąmoningai vilkina procesą, kurio tikslas ne tik sumažinti santuokoje įgytą turtą, tačiau ir kuo ilgesnį laiką patogiai ir neatlygintinai gyventi šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame būste. Dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas nepagrįstai suabsoliutino nuosavybės teisę ir neatsižvelgė į teisės normose bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintą prioritetinį vaiko interesų apsaugos principą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi, egzistuojant nepilnamečių vaikų interesų prioriteto principui, spręstina, jog siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, atsakovo nuosavybė apribota visiškai pagrįstai. Kitas aspektas tas, kad atsakovas, manydamas, kad jo turtiniai interesai pažeisti, jis bylos nagrinėjimo metu turi teisę tikslinti savo reikalavimus dėl kompensacijos už komunalinius mokesčius priteisimo, turto vertės sumažinimo, kt.
23. Nors atsakovas teigia, kad dėl to, jog Bute nevaržomai gyvens viena ieškovė, tokia situacija pažeidžia lygiateisiškumo principą, tačiau dera pažymėti, kad laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą saugant prioritetines vaikų teises ir teisėtus interesus. Taigi dėl to, kad atsakovui Butas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis suvaržoma atsakovo teisė naudotis šiuo turtu, nesudaro pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes šis apribojimas yra laikinas ir pritaikytas siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesų apsaugą bei jų saugumą. Kaip minėta, laikini suvaržymai yra galimi, dėl šios priežasties atsakovo argumentai apie neva pažeidžiamą lygiateisiškumą yra nepagrįsti.
24. Be to, įvertintina ir tai, kad nepilnamečiams vaikams šiuo metu įprasta gyvenamoji aplinka yra Bute, tai labiau atitinka teisėtus nepilnamečių vaikų interesus dėl ugdymo įstaigų, lokacijos.
25. Apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011 buvo svarstomas klausimas dėl baudos skyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1673-392/2019 buvo svarstomas šalių tarpusavio turtinių interesų klausimas santuokos nutraukimo byloje, neatsižvelgiant į vaikų interesus (šalys vaikų neturėjo). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1838-221/2018 (19 punktas) nurodoma, jog „ieškovės minimų aplinkybių dėl netinkamo atsakovo elgesio, tai yra tik ieškovės subjektyvi nuomonė, požiūris, tarp šalių esančios situacijos vertinimas, neparemtas oficialių institucijų sprendimais“; nagrinėjamoje byloje procesinis sprendimas paremtas VTAS išvada. Atsižvelgiant į tai, minėtų bylų suformuoti precedentai šioje byloje netaikomi.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioms principinėms nuostatoms nenusižengė, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas, prioritetiniais pripažįstant nepilnamečių vaikų interesus ir užkertant kelią tolimesniam galimam jų teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui. Pirmosios instancijos teismas, gindamas vaikų interesus gyventi saugioje, stabilioje aplinkoje, tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir nepažeidė teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų.
27. Todėl, esant nurodytų aplinkybių visetui, dėl itin konfliktinių ir įtemptų santykių tarp šalių, nesant duomenų apie pasikeitusius tarp šalių santykius ir bendravimo būdą taip, kad nebūtų daroma žala nei nepilnamečiams vaikams, nei vienas kitam, nėra pagrindo naikinti įpareigojimo atsakovui gyventi skyrium. Priešingai, nuolatiniai tėvų konfliktai neleistų stabilizuoti šalių tarpusavio santykių, tai lemtų sistemingą nepilnamečių vaikų interesų pažeidimą. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo svarstyti išvestinių atsakovo reikalavimų. Apelianto nurodoma buto naudojimosi tvarka, nesant priežasčių panaikinti atsakovui taikomą įpareigojimą, nekeičia bylos baigties.
Dėl kitų skundo argumentų
28. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.