Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3163-733/2021 pagal ieškovės S. P. įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Terebro“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

11. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovės 4 751,47 Eur skolą. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Apeliantės vertinimu, šiuo atveju tarp šalių susiklostė statybos rangos, o ne atlygintinių paslaugų teisiniai santykiai.

12. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Pažymėtina, kad teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, nors bylos šalių teikiamas teisinis kvalifikavimas ir neturi lemiamos įtakos teismui parenkant patį įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, šalys, įgyvendindamos jų procesiniam teisiniam statusui priskirtas teises ir pareigas, atlieka veiksmus, kurie turi esminę reikšmę teismui kvalifikuojant ginčo materialųjį teisinį santykį: bylos šalys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimus ir atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o šių elementų visuma apibrėžia patį ginčą, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti. Pažymėtina, kad teismas ginčo apibrėžties aspektu, kitaip negu įstatymo ginčui spręsti parinkimo aspektu, yra saistomas pirmiau įvardytų bylos šalių procesinių veiksmų rezultato, t. y. teismas neturi teisės savo iniciatyva formuluoti ar keisti šalių reikalavimus ir atsikirtimus, taip pat ir reikalavimų bei atsikirtimų faktinį pagrindą (nebent įstatymas suteikia tokias teises). Vadinasi, ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimas, atliekamas teismo nuožiūra, pirmiausia tiesiogiai priklauso nuo bylos šalių procesinių veiksmų – reikalavimų ir atsikirtimų suformulavimo – rezultato, kuris, kaip minėta, lemia paties ginčo dalyko apibrėžimą.

13. Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga.

15. Statybos rangos sutarties samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis (nebaigtinis) statybos darbų, kuriems atlikti gali būti sudaromos šios sutartys, sąrašas (įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statyba, rekonstrukcija, montavimo, paleidimo darbai, pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbai).

16. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas yra pateiktas CK 6.716 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Aptariamo straipsnio trečiojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis paslaugų, kurioms teikti gali būti sudaromos tokios sutartys, sąrašas (audito, konsultavimo, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo paslaugos).

17. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog patys statybos rangos sutarties ir atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių apibrėžimai rodo, kad šiems teisiniams santykiams būdingi tam tikri panašumai (atitinkamų aktyvių veiksmų pagal kitos šalies užsakymą (užduotį) vykdymas ir kt.). Be to, CK 6.724 straipsnio prasme pripažįstamas subsidiarus materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrąsias rangos sutarties nuostatas, taikymas atlygintinų paslaugų teikimo teisiniams santykiams, o šis aspektas taip pat patvirtina, kad aptariami materialieji teisiniai santykiai yra savaip panašūs (giminingi). Vis dėlto, nepaisant tam tikrų panašumų, (statybos) ranga ir atlygintinos paslaugos yra savarankiški ir skirtingi materialieji teisiniai santykiai, besiskiriantys savo dalyku, t. y. prievolėmis, sudarančiomis šių santykių turinį, teisių, kildinamų iš vieno ar kito teisinio santykio, gynimo būdais, jų taikymo sąlygomis ir kitais teisiškai reikšmingais aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020).

18. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangos ir paslaugų sutartys būtent ir atribotinos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Kasacinis teismas rangos ir atlygintinų paslaugų teisinių santykių atribojimo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014).

19. Remiantis bylos duomenimis, Sutartimi ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei nuomos teise asfaltbetonio klotuvą „Vogele Super 1800-3“, plentvolį „HAMM HD75“ su barstytuvu, plentvolį „HAMM HD10“, autogreiderį ir frezą (su operatoriumi ir mechanizatoriais), o atsakovė įsipareigojo sumokėti Sutartyje nustatytą nuomos mokestį (Sutarties 1.1 punktas). Šalys nustatė, kad Sutarties kainą sudaro: 1) 3,50 Eur (be PVM) už asfalto mišiniu paklotą plotą; 2) 1,50 Eur (be PVM) už skaldos sluoksnio lyginimą autogreideriu; 3) 1,30 Eur (be PVM) už 1 km už mechanizmų pristatymą ir pasiėmimą (Sutarties 1.2 punktas). Nuomos kaina apskaičiuojama pagal faktiškai paklotą plotą. Preliminarus asfalto įrengimo plotas – 6 375 m² (Sutarties 1.3, 1.4 punktai). Taigi, viena vertus, Sutartimi ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei nuomos teise Sutartyje numatytus mechanizmus, kita vertus, Sutarties kainą taip pat sudaro mokestis už atliktus asfalto mišinio klojimo ir skaldos sluoksnio lyginimo darbus, t. y. rangos darbus. Įvertinus atsakovės 2020 m. gruodžio 10 d. pranešimą, matyti, kad atsakovė iš esmės siekė sudaryti rangos sutartį, t. y. susitarti, kad ieškovė savo medžiagomis (asfaltu), priemonėmis ir jėgomis atliks Sutartyje numatytus darbus, o atsakovė atsiskaitys už atliktus darbus. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Sutarties nuostatomis, Sutarties kaina, be kita ko, apskaičiuojama pagal įrengto asfalto plotą, t. y. atliktų darbų kiekį. Remiantis byloje pateikto susirašinėjimo duomenimis, 2020 m. gruodžio 10 d. pranešimu ieškovė pateikė atsakovei lokalinę sąmatą 73 957,83 Eur sumos, į kurią įtraukti asfaltbetonio dvisluoksnės dangos apatinio ir viršutinių sluoksnių įrengimo, juodų dangų paviršiaus gruntavimo bitumine emulsija darbai, nurodyta šių darbų apimtis. Taigi į ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą buvo įtraukti statybos rangos darbai. Ieškovė pateikė atsakovei 2020 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitą–faktūrą 40 242,85 Eur sumos ir 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą–faktūrą 8 132,41 Eur sumos už mechanizmų nuomą. Vis dėlto pažymėtina, jog nors minėtose sąskaitose nurodyta, kad jos teikiamos už mechanizmų nuomos paslaugas, tačiau kartu su 2020 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita–faktūra ieškovė taip pat pateikė atsakovei paslaugų suteikimo aktą Nr. 1, jame nurodyta, jog asfalto dangos klojimo darbų kaina sudaro 23 161,25 Eur (be PVM), skaldos sluoksnio lyginimo darbų kaina – 7 860 Eur (be PVM), tralo paslaugų kaina – 2 237,30 Eur (be PVM), iš viso 40 242,85 Eur (su PVM). Taigi ieškovės 2020 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaitoje–faktūroje nurodyta kaina apima ne tik mechanizmų nuomos paslaugas, tačiau ir mokestį už ieškovės atliktus statybos rangos darbus.

20. Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė, be kita ko, įsipareigojo perduoti ieškovei Sutartyje nurodytus mechanizmus, tačiau pastaroji taip pat įsipareigojo atlikti Sutartyje, lokalinėje sąmatoje ir paslaugų suteikimo akte Nr. 1 nurodytus darbus. Minėtų įsipareigojimų vykdymas pagal jų pobūdį yra akivaizdžiai orientuotas į konkretaus, aiškiai apčiuopiamo rezultato pasiekimą, t. y. materialaus objekto – kelio asfalto dangos (jos dalies) – sukūrimą, tokį rezultatą galima atskirti nuo paties proceso, skirto jam pasiekti, t. y. nuo ieškovės atliktų veiksmų, jis turi savarankišką vertę ir kartu gali būti savarankiškai perduotas asmeniui, suformulavusiam užduotį šiam rezultatui pasiekti.

21. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis bylos duomenimis, ieškovė pateikė atsakovei 2021 m. sausio 7 d. PVM sąskaitą–faktūrą 1 210 Eur sumos už asfalto siūlių remonto darbus. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė atliko minėtus darbus. Šią aplinkybę ieškovė patvirtino 2021 m. sausio 6 d. pranešime, t. y. patvirtino, kad atliko asfalto siūlių remonto darbus. Kaip minėta anksčiau, nurodyti darbai orientuoti į konkretaus, aiškiai apčiuopiamo rezultato pasiekimą, jų rezultatą galima atskirti nuo paties proceso, skirto jam pasiekti, todėl yra pagrindas vertinti, kad dėl šių darbų atlikimo tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai.

22. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ginčo materialusis teisinis santykis pagal savo dalyką atitinka statybos rangos teisinius santykius, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad šalis siejo atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai, netinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį teisinį santykį.

Dėl skolos priteisimo

23. Apeliantė nurodo, kad dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų ji patyrė 308,55 Eur išlaidas už laboratorinius tyrimus, todėl iš jos priteistina skola turi būti mažinama šia suma. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais sutinka.

24. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

25. Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 308,55 Eur skolos priteisimo, t. y. mano, jog iš jos skundžiamu sprendimu priteista skola turi būti sumažinta šia suma. Pažymėtina, kad analogiškas aplinkybes apeliantė nurodė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. iš esmės ginčijo ne visą skolos dydį (4 751,47 Eur), o tik 308,55 Eur sumą.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė atliko ginčo darbus, atsakovė sutinka, kad ji už minėtus darbus ieškovei iki šiol nėra sumokėjusi 4 751,47 Eur, tačiau vertina, jog dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų ji patyrė 308,55 Eur išlaidas už laboratorinius tyrimus, todėl turi būti sumažintas apeliantės skolos dydis. Ieškovė su apeliantės nurodytomis aplinkybės nesutinka, teigdama, kad atsakovė nepareiškė priešieškinio dėl Sutarties pripažinimo rangos sutartimi, minėtos išlaidos taip pat nėra susijusios su ieškinio reikalavimais.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

28. Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

29. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai pagal tarp šalių atsiradusį teisinį santykį abi šalių prievolės yra tarpusavyje susijusios ir vienos šalies prievolės vykdymas priklauso nuo kitos šalies prievolės vykdymo ir kai šalys taiko savo teisių gynimo būdus, nustatytus CK 6.58 arba 6.207 straipsniuose, arba specialius teisių gynimo būdus, apibrėžtus atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose taisyklėse, tokius kaip nurodytasis CK 6.658 straipsnio 5 dalyje, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

30. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad aplinkybė dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl jos prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).

32. Taigi, ieškovei (rangovei) nagrinėjamoje byloje pareiškus reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, atsakovė (užsakovė), nesutikdama su mokėtina suma, turėjo teisę, atsikirtimuose remdamasi netinkama atliktų darbų kokybe, prašyti atmesti ieškovės reikalavimą taikant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą specialų gynimosi būdą – darbų kainos sumažinimą, o teismas privalo vertinti atsakovės atsikirtimuose nurodytas aplinkybes dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų ir spręsti, ar, remiantis atsakovės nurodytas aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais, ieškinys neturėtų būti atmestas ar tenkintas tik iš dalies.

33. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

34. Teismų praktikoje pripažįstama, kad defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2009).

35. Remiantis bylos duomenimis, UAB „Laboratorinių bandymų centras“ atlikto ieškovės įrengtos asfalto dangos kelyje Nr. 228, (duomenys neskelbtini), tyrimą ir parengė bandymų protokolą Nr. 264/2021. UAB „Laboratorinių bandymų centras“ 2021 m. kovo 4 d. pateikė atsakovei PVM sąskaitą–faktūrą 308,55 Eur sumos už atliktus darbus. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė patyrė 308,55 Eur išlaidas, susijusias su ieškovės atliktų darbų kokybės nustatymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė minėto tyrimo atlikimo ir jo rezultatų pagrįstumo neginčijo, tačiau nurodė, jog neturi prievolės atlyginti šių išlaidų, kadangi šalis siejo mechanizmų nuomos, o ne rangos teisiniai santykiai.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju, priešingai nei teigia ieškovė, šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl atsakovė, kaip užsakovė, turi teisę, esant atliktų darbų trūkumams, reikalauti sumažinti darbų kainą. Kaip jau minėta, atsakovė patyrė 308,55 Eur išlaidas, susijusias su ieškovės atliktų darbų kokybės nustatymu, todėl, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, jos reikalavimas šia suma sumažinti darbų kainą yra laikytinas pagrįstu.

37. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai vertino, kad, atsakovei nepareiškus priešieškinio dėl CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų jos, kaip užsakovės, pažeistų teisių gynybos būdų taikymo, ieškovės atliktų darbų kokybė nėra laikytina šios bylos dalyku, taip nepagrįstai atmesdamas atsakovės prašymą iš jos priteistiną skolą už ieškovės atliktus darbus mažinti 308,55 Eur suma. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skolos priteisimo keistina, ieškovei iš atsakovės priteistina 4 442,92 Eur (4 751,47 Eur – 308,55 Eur) skola.

Dėl delspinigių priteisimo

38. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismui netinkamai nustačius iš apeliantės priteistinos skolos dydį, iš jos skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai priteista 114,26 Eur delspinigių. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

39. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 238,01 Eur delspinigių, t. y. 123,75 Eur delspinigių už laikotarpį iki 2021 m. gegužės 18 d. ir 114,26 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino, priteisė iš atsakovės 238,01 Eur delspinigių. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 123,75 Eur delspinigių už laikotarpį iki 2021 m. gegužės 18 d. priteisimo neginčija, todėl teisėjų kolegija šios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nevertina.

40. Sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad, neatlikus mokėjimo per nustatytą terminą, ieškovės reikalavimu atsakovė turi sumokėti ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė 308,55 Eur išlaidas už ieškovės įrengtos asfalto dangos tyrimą patyrė 2021 m. kovo 4 d., ieškovę apie šias išlaidas informavo 2021 m. kovo 12 d. pranešimu. Tai reiškia, kad apskaičiuojant delspinigius už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. liepos 2 d. atsakovės skola (mokėtina suma) sudarė 7 823,86 Eur (8 132,41 Eur – 308,55 Eur), todėl atsakovei turėjo būti apskaičiuota 70,41 Eur (7 823,86 Eur x 0,02 proc. x 45 d.) delspinigių. Remiantis byloje pateiktos suvestinės duomenimis, 2021 m. liepos 2 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 1 590,94 Eur, todėl jos skola ieškovei sudarė 6 232,92 Eur (7 823,86 Eur – 1 590,94 Eur). Taigi už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 3 d. iki 2021 m. liepos 12 d. atsakovei turėjo būti apskaičiuota 12,47 Eur (6 232,92 Eur x 0,02 proc. x 10 d.) delspinigių. 2021 m. liepos 12 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 2 000 Eur, todėl jos skola ieškovei sudarė 4 232,92 Eur (6 232,92 Eur – 2 000 Eur). Taigi už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2021 m. liepos 28 d. atsakovei turėjo būti apskaičiuota 13,55 Eur (4 232,92 Eur x 0,02 proc. x 16 d.) delspinigių. 2021 m. liepos 28 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 1 000 Eur, todėl jos skola ieškovei sudarė 3 232,92 Eur (4 232,92 Eur – 1 000 Eur). Taigi už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. atsakovei turėjo būti apskaičiuota 12,29 Eur (3 232,92 Eur x 0,02 proc. x 19 d.) delspinigių. Tai reiškia, kad už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė turi sumokėti ieškovei 108,72 Eur (70,41 Eur + 12,47 Eur + 13,55 Eur + 12,29 Eur) delspinigių.

41. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo keistina, ieškovei iš atsakovės priteistina 232,47 Eur (123,75 Eur + 108,72 Eur) delspinigių (CK 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį teisinį santykį ir netinkamai apskaičiavo atsakovės skolos ir delspinigių dydį, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

43. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl baudos skyrimo

45. CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

46. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. CPK numatyta, kad teismas nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 95 straipsnio 1, 2 dalys).

47. Taigi baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti pagal CPK 95 straipsnį būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

48. Teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškove, jog apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi dėl 4 751,47 Eur skolos priteisimo, tačiau iš apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų matyti, kad pastaroji ginčija tik 308,55 Eur skolos dalį, vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo skirti jai baudą. Apeliantė apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje reiškiamus reikalavimus suformavo remdamasi turimais duomenimis ir žiniomis. Vien tai, kad apeliantė netiksliai įvardijo apeliacinio skundo reikalavimus nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą, veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Kitų duomenų, pagrindžiančiu, jog atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, byloje nėra.

49. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad apeliantė nesąžiningai piktnaudžiavo suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

50. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

51. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 448,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 57 Eur žyminis mokestis ir 1 391,50 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Patenkinus 94 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 361,59 Eur (1 448,50 Eur x 94 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

52. Atsakovė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nepateikė, todėl atsakovei šios išlaidos nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 109 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pateiktas dokumentinio proceso tvarka, todėl už jį mokėtinas 57 Eur (5 047,83 Eur x 3 proc. x 75 proc. / 2) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis). Taigi už pateiktą apeliacinį skundą mokėtinas 55 Eur ((4 751,47 Eur + 114,26 Eur) x 3 proc. x 75 proc. / 2) žyminis mokestis, todėl 54 Eur žyminio mokesčio permoka (109 Eur – 55 Eur) grąžintina atsakovei.

55. Patenkinus 6 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 3,30 Eur (55 Eur x 6 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

56. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus 94 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 477,71 Eur (508,20 Eur x 94 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

57. Atlikus tarpusavio užskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistina 474,41 Eur (477,71 Eur – 3,30 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškovės S. P. įmonės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ 4 442,92 Eur skolą, 232,47 Eur delspinigius, 58,35 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 733,74 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 361,59 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei S. P. įmonei.

Ieškovės S. P. įmonės prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ 474,41 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovei S. P. įmonei.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Terebro“ 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gruodžio 14 d. uždarojoje akcinėje bendrovėje „Medicinos bankas“, dokumento Nr. 20-000000558D174.